Apie tolimųjų reisų vairuotojo darbą galima išgirsti daug atsiliepimų: vieni gąsdina, kad darbas sunkus ir varginantis, kiti užtikrintai teigia, kad tai yra profesija, kurios jie nekeistų į jokią kitą. Žvelgiant iš šalies, tolimųjų reisų vairuotojo darbas neretai vaizduojamas taip, lyg tai būtų ištrauka iš lengvo romantinio filmo: nuolat kelyje, gražūs vaizdai, skirtingos šalys, naujos pažintys. Bet vairuotojai prisipažįsta, kad tik dabar, tobulėjant technologijoms ir sunkvežimiams, situacija gerėja. Tad kaip yra iš tiesų? Verta ar neverta tapti tolimųjų reisų vairuotoju? Panagrinėkime teigiamas bei neigiamas darbo puses, profesines perspektyvas bei galimybes įgyti tolimųjų reisų vairuotojo kvalifikaciją.
Kas yra tolimųjų reisų vairuotojas?
Tolimųjų reisų vairuotojas - tai žmogus, šimtus ar tūkstančius kilometrų gabenantis jam patikėtą krovinį į numatytą paskirties vietą. Dažniausiai keliaujama po Europos šalis bei įvairius Rusijos regionus. Kelionės trukmė visuomet priklauso nuo parinkto maršruto: lankant netolimas valstybes, per mėnesį vairuotojas gali įvykdyti 3-4 reisus, o esant sudėtingam ir ilgam maršrutui - tik 1-2 reisus.
Nuo maršruto priklauso ir darbo grafikas - yra galimybė išvykti ilgesniam laikui ir, įvykdžius užsakymą, turėti daugiau laisvadienių, arba keliauti dažniau su trumpesniu poilsio dienų laikotarpiu. Darbo pobūdis visiems vairuotojams yra labai panašus: Lietuvoje į vilkiką pakraunamas krovinys ir vairuotojas jį turi pristatyti į reikiamą vietą. Kai krovinys pasiekia gavėją ir sutvarkomi visi reikalingi dokumentai, į vilkiką pakraunamas naujas krovinys, kuris yra pargabenamas atgal į gimtinę.
Kuo greičiau nuvežami ir parvežami kroviniai, tuo greičiau galima imtis naujo užsakymo, todėl galimybė gauti solidesnį atlyginimą yra didesnė. Tačiau reikia nepamiršti, kad tolimųjų reisų vairuotojas negali važiuoti visą parą be sustojimo - darbo ir poilsio laikas yra griežtai reglamentuotas.
Darbo ir poilsio laiko reglamentavimas
Tolimųjų reisų vairuotojų darbo ir poilsio laikas yra griežtai reglamentuotas tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų. Tai užtikrina tiek vairuotojų saugumą ir sveikatą, tiek ir eismo saugumą.
Vairavimo laikas:
- Įprastinis kasdienis vairavimo laikas: 9 valandos.
- Du kartus per savaitę galima vairuoti iki 10 valandų.
- Vienos savaitės vairavimo trukmė: ne ilgesnė kaip 56 valandos.
- Dviejų gretimų savaičių vairavimo trukmė: ne ilgesnė kaip 90 valandų.
Pertraukos:
- Po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka.
- Ši 45 minučių pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka.
Kasdienis poilsis:
- Normalus kasdienis poilsis: ne trumpesnis kaip 11 valandų per 24 valandas.
- Kaip alternatyva, normalaus kasdienio poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius: pirmas - mažiausiai 3 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o antras - mažiausiai 9 valandų nepertraukiamas laikotarpis.
- Sutrumpintas kasdienis poilsis: mažiausiai 9 valandos, bet trumpesnis nei 11 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas per 24 valandas.
- Tarp bet kurių dviejų kassavaitinių poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais.
- Vairuotojai, dirbantys poroje, per 30 valandų po kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, turi pasinaudoti nauju mažiausiai 9 valandų kasdienio poilsio laikotarpiu.
Kassavaitinis poilsis:
- Normalus kassavaitinis poilsis: turi būti ne trumpesnis kaip 45 valandos.
- Sutrumpintas kassavaitinis poilsis: trumpesnis nei 45 valandos, kuris gali būti sutrumpintas iki 24 valandų.
- Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai:
- dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (ne trumpiau kaip po 45 valandų); arba
- vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (ne trumpiau 45 valandų) ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (iki 24 valandų).
- Kassavaitinio poilsio sutrumpinimas iki 24 valandų turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po sutrumpinto poilsio savaitės praeis trys savaitės. Poilsis kaip kompensacija už sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį, turi būti pridėtas prie ne trumpesnio kaip 9 valandų poilsio laikotarpio.
Dėl darbo pobūdžio specifikos, tolimųjų reisų vairuotojams darbo grafikai nėra privalomi, taikoma suminė darbo laiko apskaita. Kadangi jų darbo laikas priklauso nuo maršrutų, krovinių pakrovimo ir iškrovimo laiko bei kitų objektyvių veiksnių, nėra galimybės iš anksto tiksliai suplanuoti darbo valandų kiekvienai dienai. Tai atitinka Lietuvos darbo kodekso 112 straipsnį. Nors darbo grafikai neprivalomi, teisininkai ir kontrolės institucijos rekomenduoja turėti projektinį (planuojamą) darbo grafiką, kuris padeda darbuotojui suprasti planuojamą darbo krūvį ir leidžia užtikrinti poilsio trukmės laikymąsi. Po komandiruotės vairuotojui privalomas 48 valandų poilsis. Kasmetinių atostogų laikotarpis, apskaičiuojant darbo laiko normą, prilyginamas 40 valandų.
Tolimųjų reisų vairuotojo darbo specifika
Tolimųjų reisų vairuotojų darbas pasižymi keliais specifiniais aspektais, kurie skiria jį nuo kitų vairuotojo profesijų:
- Ilgos komandiruotės: vairuotojai ilgą laiką praleidžia toli nuo namų.
- Tarptautiniai maršrutai: kelionės per skirtingas šalis ir kultūras.
- Didelė atsakomybė už krovinį: vairuotojas yra atsakingas už patikėto krovinio saugumą ir pristatymą.
- Darbas pagal griežtą grafiką: nepaisant lankstumo, tvarkaraštis yra įtemptas ir reikalauja punktualumo.
- Psichologinis krūvis: ilgalaikis buvimas kelyje, vienatvė, stresas.
- Būtinybė atlikti smulkius transporto priemonės remonto darbus: vairuotojai dažnai turi gebėti patys išspręsti smulkius techninius gedimus kelyje.
Rutina vairuotojo darbe gana vienoda - atsisėdi už vairo ir saugiai važiuoji. Skiriasi tik kryptis: ar pakrauti, ar iškrauti važiuoji, ar privažiavai galutinį tikslą, ar ne, kur ir kaip pailsėjai ir panašiai. Patį darbą reikia pamėgti, su juo reikia susidraugauti, susitaikyti, tai - toks ištisinis turizmas. Jeigu toks darbas nepatinka, tai greičiau susirasi sau tik problemų, negu gyvensi harmoningą gyvenimą. Bet jeigu tu priimi tokį iššūkį, gyvenimo būdą - ištisai keliauti, tai tau darbas teiks malonumą. Juk kiekvieną dieną sutinki vis naujų žmonių (su kroviniu gali tekti aplankyti ir 4-5 vietas per dieną), tas bendravimas karts nuo karto duoda daug naudos, sužinai vis ką nors naujo.
Kaip tapti tolimųjų reisų vairuotoju?
Aptarta darbo specifika daugeliui yra labai patraukli - norinčiųjų tapti tolimųjų reisų vairuotojais yra išties nemažai. Taigi, nuo ko reikėtų pradėti?
Būtinieji reikalavimai ir kvalifikacijos:
- Vairuotojo pažymėjimas: Visų pirma reikalingas B kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Jei jį jau turite ir esate ne jaunesnis nei 21 metų, jums reikia įgyti C ir CE kategorijas, kurios suteikia teisę vairuoti sunkvežimį bei priekabą.
- 95 kodas (pradinė profesinė kvalifikacija): Nuo 2009 m. rugsėjo 10 d., remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis, kiekvienas būsimasis tolimųjų reisų vairuotojas turi įgyti pradinę profesinę kvalifikaciją kroviniams vežti. Vairuotojo pažymėjime prie atitinkamos kategorijos ši kvalifikacija žymima E 95 kodu.
- C ir CE kategorijas bei E 95 kodą galima įgyti ir nuo 18 metų, tik kursų trukmė ilgėja dvigubai.
- Periodinis mokymas: Ši kvalifikacija turi būti atnaujinta periodiškai kas 5-erius metus specialiuose 1 savaitės periodinio mokymo kursuose.
Mokymo įstaigos pasirinkimas:
C ir CE kategorijų bei E 95 kodo kursai organizuojami ne viename mokymo centre ar vairavimo mokykloje. Kaip išsirinkti, kur geriausia mokytis? Visada verta rinktis laiko patikrintą, didelę, žinomą mokyklą ar mokymo centrą - tikėtina, kad mokymo kokybė bus kur kas aukštesnė, palankesnės atsiskaitymo sąlygos, o mokomųjų automobilių parkas toks pat kaip ir „VĮ Regitra".
Papildomi reikalavimai:
Norint tapti tolimųjų reisų vairuotoju, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus, kurie apibrėžti teisės aktuose ir keliami darbdavių:
- Medicininė pažyma: Reikalinga galiojanti medicininė pažyma, patvirtinanti, kad vairuotojas yra tinkamas dirbti šį darbą.
- Psichologinis testas: Kai kuriais atvejais gali būti reikalaujama atlikti psichologinį testą.
- Darbo patirtis: Nors yra galimybė įsidarbinti ir be patirties, ji yra didelis privalumas.
- Užsienio kalbų mokėjimas: Ypač anglų, vokiečių ar kitos populiarios kalbos mokėjimas yra didelis privalumas, ypač dirbant tarptautiniais maršrutais.
- Dokumentų tvarkymo įgūdžiai: Svarbu išmanyti Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvenciją, tachografų ir darbo laiko apskaitą, dokumentų pildymą, važtaraščius, muitinės procedūras, krovinių krovimo tvarką ir t.t.
- Atsakingumas, kruopštumas ir gebėjimas dirbti stresinėse situacijose.
Vien tik žinoti eismo taisykles ir mokėti manipuliuoti didele mašina neužtenka. Apie krovinį taip pat reikia išmanyti: kas, kada yra neleistinas krovinys, o iš viso blogai yra apskritai nežinoti, ką veži. Pavyzdžiui, užsidegus mašinai, jei vairuotojas neturi supratimo, kas per krovinys (gal kokia chemija), gali būti padaryta didžiulė žala ir aplinkai, ir visuomenei. Pavojingiems kroviniams, tokiems kaip chemija, naftos produktai, trąšos ar panašiai, apskritai reikalinga turėti papildomą kvalifikaciją.
Iššūkiai ir neigiamos darbo pusės
Kad ir kur dirbtų tolimųjų reisų vairuotojas - Lietuvoje ar užsienyje - dažniausiai tenka susidurti su tais pačiais sunkumais. Kaip ir kiekviename kitame darbe, taip ir šiame yra neigiamų pusių. Šis darbas reikalauja daug ištvermės ir pastangų.
Poveikis sveikatai:
- Fizinio aktyvumo stoka: Sėdėjimas ištisai mašinoje ir vairavimas turi neigiamų pasekmių sveikatai - tai stuburas, inkstai, širdies ir kraujagyslių sistema, viskas sustingsta. Po 4,5 val. išlipus iš mašinos net paeiti nelabai gali.
- Dėmesio ir regėjimo įtampa: Nuolatinis dėmesio sutelkimas ištraukia labai daug energijos, ir net, pasak vairuotojų, „sveiko proto“. Akys ir galva patiria didelį krūvį.
- Nereguliarus miegas ir nuovargis: Vairuotojams daugiausiai ko trūksta, tai miego ir patogumų. Aišku, gal vienam pailsėti užtenka 5-6 valandų, jo nevargina klaustrofobija (automobilio kabinoje mažai vietos), o kitas ir per 10 neišsimiega, įvairiai būna. Visada po kelionių būni lengvai kontūzytas, ypatingai jei dirbi su šaldytuvais, refrižeratoriais, kurie turi temperatūros režimus. Ten yra papildomas variklis, kuris dirba aukštų decibelų rėžimu ir kelia didelį triukšmą, prie kurio poilsis tampa sunkiai įmanomas tiek vairuotojui, tiek aplinkiniams.
- Mityba: Vienas iš didesnių išbandymų - mityba kelionės metu: ji yra nereguliari ir toli gražu ne tokia visavertė, kokia galėtų būti. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo asmeninių įpročių. Rizika netinkamai maitintis yra didelė.
Psichologiniai ir socialiniai sunkumai:
- Vienišumas: Tai yra viena pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria tolimųjų reisų vairuotojai.
- Artimųjų ilgesys: Ne visi lengvai susitaiko su tuo, kad savo šeimą mato tik laisvadieniais. Kadangi tolimieji reisai gali užtrukti mėnesius, tai reiškia, kad periodiškai tolimųjų reisų vairuotojas turi fiziškai atsiriboti nuo artimų žmonių. Sunku palaikyti santykius.
- Stresas: Rizika patirti stresą išauga ne vien dėl sunkaus gyvenimo būdo ar bendravimo su žmonėmis, bet ir dėl nepastovaus darbo grafiko (dažnas vairuotojas nežino, kada jam teks vykti į kitą reisą) bei kelionių metu pasitaikančio laukimo (kertant valstybių sienas ar laukiant naujo krovinio).
Finansiniai aspektai ir papildomos pajamos:
„Realybė tokia, kad Lietuvoje niekas pagal įstatymus atitinkantį darbo užmokesčio skaičiavimą iš esmės niekad nedirba, o gaunant atlyginimą už nuvažiuotus kilometrus (už kilometrą dažniausiai mokama apie 0,11 euro centų) atlyginimas siekia 460 eurų", - pasakoja vairuotojas Vincas. Be to, pasitaiko atvejų, kai viename reise užtrunki ilgiau, pavyzdžiui, 14 dienų, tačiau atlyginimą gauni kaip už 9 dienas, nes per tą laiką nuvažiuoji mažiau kilometrų.
Nuo 2022 m. galioja taisyklė: ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių turi būti „įskaityta“ į darbo užmokestį. Nuo 2025 m. keisis dienpinigių skaičiavimas.
Dėl tokių atlyginimų, pasak Vinco, „turėti kelionėje buteliuką ar bloką kitą, kurį pardavus galima prisidurti, visad verta. Čia geriausiai dera posakis: netepsi, nevažiuosi.“ Vincas pasakojo, kad jo alkoholio kroviniai užsienyje itin laukiami. Pavyzdžiui, Norvegijos parduotuvėje blokas cigarečių parduodamas už 100 eurų, tuo metu iš po skverno gali jų tikėtis bent perpus pigiau (už 50 eurų). Lietuvoje blokas cigarečių kainuoja 25-35 eurus. Norvegijoje butelis stipriojo alkoholio kainuoja 36 eurus, iš vilkiko vairuotojo gali jį įpirkti už 30 eurų, o žinant, kad Lietuvoje šis pirkinys įsigytas vos už 10 eurų, nesunku suvokti, kad tolimųjų reisų vairuotojams tai puiki proga prisidurti prie atlyginimo. „Net ir nemokėdamas užsienio kalbos, krovikus alkoholio ar cigarečių lauktuvių pamaloninęs, geresnes sąlygas išsiderėsi: tau greičiau į vilkiką prekes pakraus, ilgai savo eilės laukti neteks ir panašiai. Žinai, kad kelionė bus saugi, schema patikrinta ir veikianti, tereikia „patepti“, - teigia Vincas. Kartais tokių priemonių prireikia ir pačiam vairuotojui: kai iš nuovargio akys tiesiog nebesimerkia.
Pozityvios darbo pusės ir privalumai
Ir ne be reikalo ši profesija taip įtraukia! Pozityvių darbo pusių yra kur kas daugiau nei neigiamų.
- Geras atlyginimas: Visų pirma, darbas yra gerai apmokamas: tokių pajamų negauna ne tik trumpųjų reisų vairuotojai, bet ir daugumos kitų specialybių atstovai. Dažniausiai tolimųjų reisų vairuotojo alga svyruoja nuo 1500 iki 2000 eurų, priklausomai nuo to, kiek darbo patirties yra sukaupta, į kokią šalį vykstama ir nuo to, kiek įmonė yra pasirengusi mokėti savo darbuotojams. Įprastai mokamas bazinis atlyginimas bei dienpinigiai. „Didžiausias algas gauna tie vairuotojai, kurie vyksta į tolimas keliones bei ilsėdamiesi Lietuvoje praleidžia mažai laiko", - pasakojo Tomas, tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis jau 5 metus.
- Kelionės ir pažintis su pasauliu: Įgyti šią profesiją motyvuoja ne tik pinigai. Ne mažiau patraukli ir galimybė apsilankyti kitose šalyse. Ne kiekvienas gali sau leisti daug ir dažnai keliauti, o tolimųjų reisų vairuotojas didesnę dalį laiko praleidžia ne Lietuvoje, o užsienyje, tad gali susipažinti su įvairiais Europos (ir ne tik) miestais. Juk turint valandėlę laisvo laiko galima ir įžymiausias vietas aplankyti? „Mūsų atveju kelionės ne tik nekainuoja, bet už jas dar ir sumokama", - juokėsi Tomas.
- Nepriklausomumas ir savarankiškumas: Ši profesija puikiai tinkama asmenims, mėgstantiems dirbti savarankiškai. Jei darbas komandoje veda iš proto, o suirzę (ar, priešingai, pernelyg bendraujantys) kolegos - lyg peilis po kaklu, tolimųjų reisų vairuotojo darbas yra puikiai tinkamas, kadangi didžiąją dalį darbo laiko galima praleisti vienumoje, be pašalinių trukdžių. Dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, nereikia sėdėti biure, tiesiogiai bendradarbiauti su kolegomis ar vadovais.
- Darbo įvairovė: Tolimųjų reisų vairuotojo darbas žavi ir dėl savo įvairovės. Nors darbo pobūdis ir yra pastovus (vairuoti), dažnai keičiasi kelionės tikslas, tad vykstama vis naujais keliais ir galima gerėtis vis kitais pro langą atsiveriančiais vaizdais.
- Savirealizacija ir aistra vairavimui: Šis darbas tinkamiausias tiems, kurie jį dirbdami trokšta realizuoti savo gebėjimus ir karjeros lūkesčius. Tokiu atveju ne tik įgyjama galimybė vairuoti didžiulį, galingą vilkiką, bet ir dienos leidžiamos užsiimant mėgstamiausia veikla - vairavimu. „Jausmas, kad tau paklūsta didžiulė mašina, yra nepakartojamas", - pasakojo Tomas.
- Užtikrintumas ir karjeros galimybės: Tolimųjų reisų vairuotojo pozicija visuomet paklausi. Darbas visuomet paklausus, dėl to neteks jaudintis, kad netikėtai prarasite darbą. Taip pat egzistuoja galimybės augti profesinėje srityje.
O jei šeima dar nesukurta, problemos dėl artimųjų ilgesio apskritai nėra - juk jaunystė tam ir yra skirta, kad būtų galima klajoti po pasaulį. Be to, šią problemą galima išspręsti ir kitu būdu. „Buvo atvejų, kai vyras su žmona kartu ateidavo registruotis į C ir CE kategorijos bei 95 kodo kursus ir abu planuodavo dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, kadangi ir jų tėvai dirbo tokį patį darbą", - pasakojo vieno didžiausių vairavimo mokymo centrų Lietuvoje atstovė Giedrė. Ji akcentavo tai, kad didelė dalis tolimųjų reisų vairuotojų, atvykstančių į periodinius kursus prasitęsti pradinės profesinės kvalifikacijos kroviniams vežti, savo darbu tiesiog gyvena - tai jų gyvenimo būdas, į kurį per laiką įtraukiami ir kiti šeimos nariai.
Vairuotojų trūkumo problema ir įdarbinimas
„Būtina paminėti ir tai, kad tolimųjų reisų vairuotojo profesija šiuo metu yra viena paklausiausių - didžiausiuose Lietuvos miestuose vairuotojų visada trūksta", - sako UAB „Hoptrans" transporto vadovas Rimgaudas Pauliukaitis. Vilkikų vairuotojų krizė Europoje neslūgsta - masiškai trūkstamą kvalifikuotą darbo jėgą bandoma pritraukti iš užsienio. Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą, siekiant palengvinti užsieniečių įdarbinimą, o vokiečiai pripažino, kad logistikos sektorius be darbo migrantų nebeišsiverčia.
Žinoma, pasitaiko atvejų, kai patirties neturintys vairuotojai susiduria su įsidarbinimo sunkumais, tačiau įdėjus šiek tiek pastangų darbą gali rasti ir vairuotojai be patirties. Tolimųjų reisų vairuotojai reikalingi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, tad tie, kurie išties myli savo darbą, gali bandyti laimę ir svetur. Žinoma, dirbančiam užsienyje reikia turėti bent minimalias užsienio kalbos žinias, tačiau ir atlyginimai svečiose šalyse dažniausiai būna 3-4 kartus didesni, o darbo sąlygos - palankesnės.
Vis dėlto, kai kurie ekspertai įspėja apie rizikas. Kai kurie vilkiko vairuotojais tampa „konvejerio būdu - kaip viščiukai, išperinti inkubatoriuje“. „Atveža į Lietuvą, tarkim, 500 kokių ukrainiečių, kazachų (kompanijos pasiima, paskirsto juos po 50, 20 ar mažiau), yra testai, klausimynai, 95 kodo privalomieji kursai. Pastarieji dažnai irgi formalumas: palaiko tuos žmones kursuose keletą dienų, ar suprato jie ką, ar nesuprato, niekam nesvarbu, bet procesas įvyko ir viskas atseit gerai: inkubatorius pašildė ir viščiukas išsirito (juokiasi). Tau duodama „fūra“, vairuot moki, teises turi, iš tavęs daugiau nieko nereikia.“ Bet to negana, tokie neparengti vairuotojai paskui pridaro didelių klaidų, „įlenda“ į dideles problemas, nes dirbant šį darbą labai daug visko reikia išmanyti.
Dėl karantino Lietuvos vežėjai skaičiavo nuostolius, kurie palietė tiek darbuotojus, tiek verslą. Vairuotojų profesinė sąjunga pažymi, kad daugėja atvejų, kai darbuotojams nesumokamos algos arba jie priversti izoliuotis be finansinės kompensacijos. Tolimųjų reisų vairuotojų ir jų darbdavių atstovams nesutariant dėl didesnio atlyginimų koeficiento, kuris užtikrintų didesnes socialines garantijas, šio klausimo svarstymas galėtų būti perduotas specialiai komisijai, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras.
tags: #rastas #tolimuju #reiso #vairuotojo #kunas