Viskas, ko išmokstame pačioje pradžioje, įsitvirtina geriausiai. Tai galioja ir neteisingam rankų laikymui ant vairo - vėliau šį įprotį ištaisyti gali būti netikėtai sunku. Specialistai pabrėžia, kad net menkiausi nukrypimai nuo rekomenduojamos rankų padėties gali ilgainiui tapti pavojingu įpročiu. Jei pastebite, kad vairuojant rankos dažnai slysta į netinkamas pozicijas, verta pasitelkti griežtesnes priemones - pavyzdžiui, specialius priminimus ar net fizinius barjerus, kol taisyklinga padėtis taps natūrali.
Vairas yra kontrolės įrankis, kuriuo nustatote automobilio judėjimo kryptį. Taisyklingas vairo naudojimas prasideda nuo taisyklingo jo laikymo.
Taisyklinga rankų padėtis ant vairo
Daugelis vairuotojų, paklausti apie tinkamą rankų padėtį ant vairo, greičiausiai atsakytų, kad, jei vairo apskritimą įsivaizduotume kaip laikrodžio ciferblatą, rankos turėtų būti ties 9 ir 3 valandų padalomis. Tai reiškia, kad rankos turėtų būti abiejose vairo pusėse tiesiai ties viduriu. Kartais ši pozicija yra vadinama „vakarai-rytai“, jei įsivaizduotume kompasą, o ne laikrodį.
Ankstesnės rekomendacijos ir jų pokyčiai
Ilgą laiką JAV ir kitose šalyse jauni vairuotojai buvo mokomi rankas laikyti ties 10 ir 2 valandų padalomis. Saugaus vairavimo instruktoriai manė, kad laikydami rankas šiek tiek aukščiau vairo centro vairuotojai galės greičiau atlikti staigius manevrus, jei jų prireiktų, taip greičiau sureaguodami į netikėtas kliūtis. Aukščiau laikomos rankos taip pat leido šiek tiek žemiau laikyti vairą, o tai buvo svarbu tais laikais, kai vairai buvo labai dideli, siekiant pagerinti matomumą.
Kodėl dabar rekomenduojama 9 ir 3 valandų padėtis?
Šiuolaikinėje eismo aplinkoje vairuotojai griežtai perspėjami rankas laikyti tik ties 9 ir 3 valandų padalomis. Beveik visi automobiliai šių dienų gatvėse turi oro pagalves vairo centre. Įvykus eismo įvykiui, oro pagalvės išsiskleidžia su didele jėga ir gali lengvai sulaužyti ne vietoje laikomas rankas. Teigiama, kad jei vairuotojas laikys rankas padėtas ant pačios oro pagalvės (taip kai kurie mėgsta vairuoti greitkeliuose), viskas gali baigtis net amputacija. Dar blogiau - staiga atgal pagalvės švystelėtos rankos gali sužeisti galvą ar net kitus keleivius. Todėl rankos visada turėtų būti laikomos ten, kur joms ir vieta - ties 9 ir 3 valandų padalomis.
Nykščių padėties svarba
Beje, dar daugiau vairuotojų netinkamoje padėtyje laiko nykščius. Dažnai jais apkabinamas vairo žiedas, nykščius paliekant vidinėje vairo pusėje. Tai taip pat nėra saugu - eismo įvykio metu automobilio keleiviai yra stipriai metami į priekį, ir nykščiai gali būti sulaužyti. Ne vienas automobilių gamintojas dabar į tai atkreipia dėmesį ir pačiame vairo centre montuoja plačius stipinus, kad nykščiais vairo apkabinti būtų tiesiog neįmanoma. Kartu tai yra gera vieta sumontuoti keletą mygtukų.
Įdomu ir tai, kad visa tai nėra naujiena - lenktyninių automobilių vairuotojai tai žino seniai. Jie visada rankas laikė ties 9 ir 3 valandų padalomis, vengė nykščių vairo centre ir niekada nekryžiavo rankų. Juk lenktynėse efektyvus, saugus vairavimas ir sėkmė yra labai glaudžiai susiję.
Vairo sukimo technikos
Laviruojant mieste ar stovėjimo aikštelėje vairą reikia pasukti kur kas daugiau nei važiuojant užmiestyje. Tačiau dviejų rankų taisyklė niekur nedingsta. Yra kelios pagrindinės vairavimo technikos:
- Lėtas vairavimas be rankų kryžiavimo: Pavyzdžiui, norint pasukti į dešinę, vairas į šią pusę sukamas abiem rankomis, jų poziciją keičiant palaipsniui keletą kartų, tačiau rankų nekryžiuojant.
- Rankų kryžiavimo technika: Dažniausiai šios technikos mokoma ir vairavimo mokyklose. Sukant vairą šiuo būdu, jums taip pat neišvengiamai reikės dviejų rankų. Kai vairas pasisuka maždaug 90 laipsnių kampu ir dešinė ranka atsiduria ties šeštos valandos pozicija, ją reikia atitraukti ir perkelti į dvyliktos valandos poziciją. Šios technikos privalumas, kad vairas suksis ganėtinai greitai ir nesunkiai laviruosite įveikdami net ir labai staigius posūkius mieste. Kai užbaigsite manevrą ir norėsite ištiesinti automobilio ratus, rankas galite kiek atlaisvinti, bet jų visiškai nepatraukti nuo vairo.
Daugelis vairuotojų visgi į vairo sukimo procesą žiūri kiek kitaip ir naudoja „indų plovimo“ techniką. Tai vairo sukimas, kai naudojama tik viena ranka. Vairuotojai, naudodami šią techniką, dažniausiai įdarbina kairę ranką ir laiko ją ties devinta arba dvylikta valandomis. Tačiau tai nėra rekomenduojama saugaus vairavimo praktika.
Taisyklinga sėdėsena ir sėdynės reguliavimas
Apie taisyklingą sėdėseną prie vairo būsimiesiems vairuotojams vairavimo kursuose aiškinama vos kelias minutes. Patyrę vairuotojai šiam dalykui irgi neskiria dėmesio. Nors būtent taisyklinga sėdėsena gali padėti išvengti avarinių situacijų, saugo nuo nuovargio, kartais - ir nuo stuburo bei sąnarių ligų. Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius pabrėžia, kad ilgalaikis važiavimas gali būti varginantis, todėl patogus sėdėjimas, tinkama kojų, rankų ir galvos padėtis padeda sumažinti nuovargį, leidžia vairuotojui išlaikyti budrumą ir užtikrina malonesnę kelionės patirtį.
Sėdynės aukštis ir atlošas
Sėdynės atlošas turėtų būti susireguliuotas ganėtinai stačiai, artimesnei stovėjimo pozicijai, mat būtent taip sėdintis žmogus gebės ne tik greitai reaguoti į iškilusius netikėtumus, bet ir tinkamai suvaldyti automobilį. Sėdint nugara turi remtis į atlošą.
V. Milius teigė, jog neretai miestų gatvėse tenka pastebėti vairuotojų, kurie važiuoja pernelyg „atsigulę“ ar per daug prisitraukę automobilio sėdynę, o tai abiem atvejais gali tapti priežastimi, dėl kurios nepavyks išvengti eismo įvykio ar sužalojimų jo metu.
Sėdinčio vairuotojo keliai turi būti tokioje padėtyje, kad ilgose kelionėse jų nepradėtų skaudėti. Sėdinčio vairuotojo kojos po vairaračiu turi būti per kelius sulenktos maždaug 120 laipsnių kampu.
Didelę įtaką vairuotojo nuovargiui, vairavimo judesių greičiui, tikslumui, kelio apžvelgiamumui turi sėdynės patogumas ir padėtis. Prieš pradėdami važiuoti tinkamai sureguliuokite sėdynę. Nustatykite jos išilginę padėtį, sureguliuokite atlošą, sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo, patikrinkite galvos atramos aukštį. Sėdėti reikia ne per žemai ir ne per aukštai: aukštis turi būti toks, kad viską puikiai matytumėte, bet tarp galvos ir stogo turėtų būtų bent jau pusės sprindžio atstumas.
Atstumas nuo vairo ir pedalų
Itin svarbu, kad vairuojantis žmogus nesėdėtų pernelyg arti vairo, mat tada automobilio valdymui gali trukdyti kojos, liečiančios vairą. Svarbu ir tai, kad vairuotojas nesėdėtų pernelyg toli - sėdint visiškai ištiesus kojas didėja tikimybė, kad eismo įvykio metu nepavyks išvengti kojų lūžių. Jų galima išvengti, jei kojos šiek tiek sulenktos.
Sėdint prie vairo rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Pėdomis turėtumėte galėti pilnai paspausti visus pedalus, nepertempdami kojų.
Jei automobilyje yra vairo reguliavimo mechanizmas, atsisėdus ir vairą laikant ties įsivaizduojamais trečios ir devintos valandų žymenimis, nykščiais apėmus vairą, rankos turi būti sulenktos per alkūnes maždaug 40-45 laipsnių kampu.
Galvos atramos reguliavimas
Galvos atrama nėra skirta patogiai padėti galvą kelionės metu, ji skirta smūgio į galą metu būti atrama ir išvengti kaklo traumų. Galvos atrama turi būti sureguliuota taip, kad vairuotojo ar keleivio pakaušis, atlošus galvą šiek tiek atgal, būtų pilnai atremtas į atramą. Viršutinė pagalvėlės dalis neturėtų būti žemiau įsivaizduojamos vairuotojo ar keleivio akių linijos ir aukščiau nei viršugalvis. Jei automobilyje reguliuojamas ne tik atramos aukštis, bet ir poslinkis į priekį, susireguliuokite ir jį, kad tarp atramos ir galvos būtų kuo mažesnis atstumas. Nepamirškite ir gale sėdinčių keleivių, jų atramos privalo būti pritaikytos individualiai prie kiekvieno keleivio ūgio.
Vairo reguliavimas
Vairas neturi būti nei per aukštai, nei per žemai, o per vairaratyje esančią viršutinę kiaurymę turi būti matomas visas prietaisų skydelis. Nereguliuokite vairo ir sėdynės padėties vairuodami - tai pavojinga.
V. Milius pabrėžė, kad reguliuojant vairą taip pat labai svarbu, kad vairo ratas nekliūtų į kojas, mat tai gali sutrukdyti tinkamai valdyti automobilį ekstremaliose situacijose. Specialistas pabrėžė, kad vairas turėtų būti sureguliuotas taip, kad ištiesus rankas, jų riešai siektų vairą, o vairuojant, rankos būtų sulenktos.
Saugos diržai ir bagažas
V. Milius akcentavo, kad vairuotojai ir keleiviai turėtų pasirūpinti vieni kitų saugumu bei priminė, kad tokie atvejai, kai šiltomis vasaros dienomis priekyje sėdintis keleivis susikelia kojas ant priekinio skydelio, gali baigtis itin skaudžiai. Pašnekovas aiškino, kad net ir nestipraus smūgio automobilio priekyje metu, su didele jėga gali iššauti saugos oro pagalvės, kurių sukeltas smūgis tikrai sužalos keleivį, jei jo kojos bus ne po saugos pagalve, o ant jos.
Gale sėdintys neprisisegę keleiviai avarijos metu gali tapti sviediniais, kurie ne tik susižalos patys, bet ir sužalos automobilyje esančius kitus keleivius bei vairuotoją. Ši taisyklė galioja ir vieno tūrio automobiliuose galinėje dalyje esantiems daiktams, lagaminams. Jie avarijos metu išsibarstys po saloną ir padidins sužalojimus bei sumažins išgyvenimo tikimybę. Bagažą kelionės metu būtina užfiksuoti ir atskirti nuo vairuotojo bei keleivių erdvės. Tam yra įvairių sprendimų: specialios pertvaros ar tinklas, kuris uždengia bagažą, kabliukais užfiksuojant jį bagažo skyriuje.
Dešiniosios rankos taisyklė
Dešiniosios rankos taisyklė - tai kertinis Kelių eismo taisyklių principas, žinomas kiekvienam vairuotojui. Tai viena pagrindinių KET taisyklių, su kuria būsimi vairuotojai supažindinami dar pirmosiomis pamokomis, tačiau sėdus patiems prie vairo po išlaikyto vairavimo egzamino dažnam vairuotojui ši taisyklė iš galvos tiesiog išgaruoja. Dažnai policijos pareigūnai turi vykti į įvykio vietą dėl paprasto susidūrimo daugiabučio kieme ir išsiaiškinti, kuris gi vairuotojas buvo kaltas.
Taikymo sritys
Lietuvoje lygiareikšmių sankryžų, kuriose reikia taikyti dešiniosios rankos taisyklę, nėra daug. Svarbesniuose keliuose yra pirmumo ženklai arba šviesoforai. Tačiau vairuojant užsienyje reikia prisiminti, kad lygiareikšmėje sankryžoje galima atsidurti kur kas dažniau.
Dešiniosios rankos taisyklė taikoma ir stovėjimo aikštelėse, daugiabučių kiemuose, jungiamosiose jų gatvėse, sodų bendrijose. Ten yra labai daug kelių, nepažymėtų pirmumo ženklais, ir žmonės mėgsta vadovautis „važiavimo tiesiai“ taisykle, neva vairuotojui, kuris važiuoja tiesiai, suteikiamas pirmumas. Vis dėlto, žmonės kartais klaidingai galvoja, jog platesniu keliu važiuojantis automobilis turi pirmenybę prieš važiuojantį siauresniu, bet tai nėra tiesa - tokie keliai yra lygiareikščiai. Prisiminkite, kad kelio plotis nieko nepasako apie jo pirmumą, įtakos turi tik danga. Kelių eismo taisyklėse parašyta - jeigu nežinai, koks kelias, elkis taip, tarsi važiuotum šalutiniu. Ir jokių problemų nekils.
Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tai nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai nėra paženklinti pirmumo ženklais ir šių kelių danga yra vienoda. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Artėjant prie bet kokios sankryžos visada reikia žiūrėti, ar nėra pirmumą nusakančių ženklų.
Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi (KET 112 p.).
R. ERGO Lietuvoje atstovas pabrėžia: nežinant kelio pirmumo ar nepastebėjus jį nurodančių ženklų, visais atvejais geriausia elgtis atsargiau, tarsi važiuotumėte šalutiniu keliu. O nesutariant su kitu vairuotoju, kuriam reikėtų pajudėti pirmam, pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėje, R. Pocius rekomenduoja duoti kelią pamojant ranka ar pamirksint šviesomis.
Automobilio stabilumas ir vairavimo ypatumai
Svorio centras ir inercijos jėga
Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras. Nepakrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta. Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės. Šlaitu reikia važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais.
Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje. Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys. Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas.
Slydimas ir sukibimas su kelio danga
Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną. Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja.
Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau, nei priekiniai. Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą, vairą pasukti į slydimo pusę. Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį koreguoti vairu.
Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti. Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba. Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį.
Akvaplaningas ir oro sąlygos
Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą. Pervažiavus vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės. Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo, kelio dangos.
Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą. Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.
Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi. Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.
Stabdymas ir vairuotojo reakcija
Stabdymo kelias
Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y. greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus. Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.
Saugus atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių - apie pusė spidometro parodymo. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.
Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS). Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą.
Avarinės situacijos ir stabdymas
Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį. Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys. Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi.
Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą. Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio. Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame. Transporto priemonę paliekant stovėti visada įjunkite stovėjimo stabdį.
Vairuotojo reakcijos laikas
Vairuotojo reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja. Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.
Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų.
Bendros rekomendacijos
Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi. Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę. Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės. Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį pamato aplenktą automobilį. Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu. Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą).
tags: #ranku #padetis #vairuojant