Radiacinės Avarijos ir Jų Padariniai

Radioaktyvusis užterštumas - tai nenumatytas ar nepageidaujamas radioaktyviųjų medžiagų buvimas aplinkoje: ant paviršių ar kietosiose medžiagose, skysčiuose, ore arba ant žmogaus kūno. Radioaktyviosios medžiagos skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, kuri yra nematoma, nejuntama ir neužuodžiama, tačiau veikia gyvus organizmus. Žmogus, veikiamas jonizuojančiosios spinduliuotės, patiria apšvitą, tačiau nėra užteršiamas radioaktyviosiomis medžiagomis. Atsitraukęs nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio saugiu atstumu, jis tampa saugus. Žmogus užteršiamas radioaktyviosiomis medžiagomis, kai jos nusėda ant žmogaus kūno ar drabužių paviršiaus arba patenka į jo organizmą.

Jonizuojančiosios Spinduliuotės Poveikis Žmogui

Jonizuojančioji spinduliuotė, praeidama pro žmogaus ar kitų gyvų organizmų ląsteles, jas jonizuoja. Audiniuose prasideda cheminiai procesai, kurių metu susidaro laisvieji radikalai - molekulės, atomai ar atomų grupės, turinčios nesuporuotų elektronų. Kai jų organizme susidaro daug, imuninė sistema nepajėgia jų neutralizuoti, prasideda ląstelių destrukcija - jos gali žūti arba pakisti. Dauginantis pakitusioms ląstelėms, gali išsivystyti onkologinės ar paveldėjimo ligos.

Nors radiacija nesukelia gyvybei pavojingų ankstyvų simptomų, tiesioginės mirties ar tiesioginių nudegimų, ir vien tik radiacijos poveikis nėra medicininė pagalba, radioaktyviosios medžiagos gali sukelti žmogaus išorinį ar vidinį užteršimą ir turėti rimtų pasekmių organizmui tiek artimiausiu metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje.

Branduolinių ir Radiologinių Avarijų Skirtumai bei Klasifikacija

Branduolinė avarija - tai avarija branduolinės energetikos objekte (BEO), pavyzdžiui, atominėje elektrinėje, branduoliniame reaktoriuje, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykloje ar jų perdirbimo objekte. Branduolinės avarijos apima grandininės branduolių dalijimosi reakcijos aktyviojoje reaktoriaus zonoje kontrolės ir valdymo sutrikimą, kritinės masės susidarymą pakraunant, perkraunant, pervežant ir saugant branduolinį kurą, taip pat šilumos mainų sutrikimus, sukėlusius kuro elementų pažeidimą ir (ar) personalo apšvitinimą, viršijantį leistinas ribas. Branduolinės avarijos yra susijusios su nevaldoma branduolių dalijimosi grandinine reakcija.

Radiologinės avarijos įvyksta vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais medicinoje, pramonėje, žemės ūkyje, mokslo srityse ir pan., arba kai radioaktyviosios medžiagos aplinkoje paskleidžiamos terorizmo tikslais. Radiologinių avarijų metu paprastai nuo patirtos apšvitos nukenčia nedaug žmonių, o avarijos yra kur kas mažesnio masto, dažniausiai lokalaus pobūdžio: apsiribojančios patalpa, pastatu arba nedidele teritorija (iki vieno ar kelių kilometrų).

Priešingai, branduolinės avarijos metu paveikiamos didelės (šimtai kilometrų) teritorijos, užteršiami nemaži žemės plotai, kyla pavojus gyventojų sveikatai, dalis jų evakuojami, daliai taikomi kiti apsaugomieji veiksmai (slėpimasis uždarose patalpose, skydliaukės blokavimas jodu, maisto vartojimo apribojimai). Tokių avarijų pasekmės žmonėms ir aplinkai yra didžiulės, ką rodo Černobylio ir Fukušimos atominių elektrinių avarijos.

Tarptautinė Branduolinių ir Radiologinių Įvykių Skalė (INES)

Branduolinės ir radiologinės avarijos skiriasi savo sunkumu, t. y. poveikio mastu žmonėms ir aplinkai. Tarptautinė branduolinių ir radiologinių įvykių skalė (angl. The International Nuclear and Radiological Event Scale, INES) skirta informuoti visuomenę apie šių avarijų sunkumą. INES skalė paaiškina įvykių, atsitinkančių naudojant radioaktyviuosius šaltinius pramonėje, medicinoje, vežant radioaktyviąsias medžiagas bei eksploatuojant atomines elektrines ir kitus branduolinius reaktorius, sunkumą. INES skalę sudaro 7 lygiai:

• 1 lygis (Anomalija): Sutrinka įprastinė radioaktyvųjį šaltinį turinčio objekto ar įrenginio veikla, tačiau pavojaus darbuotojams nėra.
• 2 ir 3 lygiai (Incidentai): Smarkiai sutrinka saugos sistemų darbas arba įvykis turėjo nedidelį poveikį darbuotojams ir objekto aplinkai.
• Nuo 4 lygio (Avarijos): Klasifikuojamos branduolinės ar radiologinės avarijos.
• 4 lygis (Avarija su lokaliomis pasekmėmis): Lokalaus pobūdžio avarijos, kurių pasekmės žmonėms už objekto teritorijos ribų, tikėtina, neturės.
• 5 lygis (Avarija su platesnėmis pasekmėmis): Lemiami didesni padariniai, radioaktyviųjų medžiagų išmetama į aplinką didesniais kiekiais, reikia imtis įvairių apsaugomųjų veiksmų. Pavyzdys - sunkus reaktoriaus šerdies pažeidimas 1979 m. Trijų Mylių salos atominėje elektrinėje JAV ir 1987 m. Gojanijos mieste Brazilijoje įvykusi radiologinė avarija, kurią nulėmė paliktas ir pažeistas didelio aktyvumo cezio (¹³⁷Cs) radioaktyvusis šaltinis.
• 6 lygis (Sunki avarija): Į aplinką išmetami dideli radioaktyviųjų medžiagų kiekiai. Pavyzdys - 1957 m. įvykusi avarija Kyštyme, Rusijoje, kai po sprogimo radioaktyviųjų atliekų rezervuare į aplinką pasklido didelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis.
• 7 lygis (Didelė avarija): Didelės avarijos, kurių pavyzdžiai yra 1986 m. Ukrainoje įvykusi avarija Černobylio atominėje elektrinėje ir 2011 m. avarija Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijoje. Šių avarijų metu radioaktyviosios medžiagos pasklido didelėje teritorijoje ir sukėlė reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.

Skirtingos Branduolinių Avarijų Priežastys

Branduolinių avarijų priežastys gali būti įvairios:

• 1957 m. Didžiojoje Britanijoje (Windscale): Branduolinio komplekso „Windscale“ plutonio gamybos reaktoriuje užsidegė grafitas.
• 1979 m. JAV (Trijų Mylių sala): Dėl aušinimo problemų išsilydė 50 proc. branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos.
• 1986 m. Ukrainoje (Černobylis): Černobylio atominės elektrinės IV bloke įvyko sprogimas, visiškai sunaikinęs reaktorių. Viena iš avarijos priežasčių - konstrukciniai reaktoriaus trūkumai, kita - operatorių klaidos, sukėlusios nekontroliuojamą reaktoriaus galios augimą.
• 2011 m. Japonijoje (Fukušima): 15 metrų aukščio cunamio banga užliejo Fukušimos atominės elektrinės aikštelę, sutrikdydama reaktorių aušinimą.

Radiologinės ir Branduolinės Grėsmės Lietuvai

Lietuvoje yra apie 13,5 tūkst. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Atvirieji šaltiniai naudojami branduolinėje medicinoje įvairių ligų diagnostikai ir gydymui bei moksliniuose tyrimuose, o uždarieji - įvairiuose matuokliuose (tankio, storio, drėgmės ir kt.), spektrometruose, krovinių ir bagažo kontrolės, kalibravimo įrangoje, medicinoje (spindulinėje terapijoje, kraujui švitinti).

Didelę branduolinės ar radiologinės avarijos grėsmę kelia Baltarusijoje, Astravo rajone, 20 km nuo Lietuvos sienos, pastatyta Baltarusijos atominė elektrinė (Baltarusijos AE). Jos pirmojo energijos bloko reaktorių branduolinis kuras pradėtas krauti 2020 m. rugpjūčio 7 d. Nuo 2020 m. lapkričio 3 d. pirmajame bloke pradėta tiekti elektra. 2020 m. gruodžio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 21 d. pirmasis reaktorius buvo įjungtas į energetikos sistemą. 2021 m. sausio 12 d. pirmasis reaktorius pradėjo dirbti visu pajėgumu (šiluminė galia - 3200 MW, elektros galia - 1170 MW).

Lietuvos radiacinės saugos specialistams nerimą kelia tai, kad Baltarusijos AE pradėjo veikti su nepašalintais rimtais trūkumais. Nuo Baltarusijos AE eksploatavimo pradžios įvyko nemažai incidentų, apie kuriuos informacija slepiama. Tai dar labiau mažina pasitikėjimą, kad ši atominė elektrinė gali būti saugi. Įvykus sunkiai branduolinei avarijai Baltarusijos AE, avarijos poveikį pajustų visi Lietuvos gyventojai, ypač gyvenantys iki 100 km atstumu nuo šios elektrinės.

Lietuvoje, Ignalinos AE (IAE) pirmasis energijos blokas veikė nuo 1983 m. iki 2004 m. gruodžio 31 d., antrasis - nuo 1987 m. iki 2009 m. gruodžio 31 d. VĮ IAE panaudotas branduolinis kuras yra saugomas panaudoto branduolinio kuro išlaikymo baseinuose, jį planuojama perkelti į saugyklą iki 2022 metų pabaigos. Kol kuras laikomas baseinuose, remiantis Ignalinos AE neprojektinių avarijų analize, išlieka grėsmė kilti branduolinei avarijai.

Avarinės Parengties Zonos ir Reagavimo Atstumai

Planuojant pasirengimą galimoms avarijoms Baltarusijos AE, Valstybiniame gyventojų apsaugos plane išskiriamos šios avarinės parengties zonos ir atstumai:

• Skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona (30 km atstumas nuo Baltarusijos AE): Patenka palyginti nedidelė Lietuvos teritorijos dalis (septynios Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybių seniūnijos, apie 20 tūkst. gyventojų). Avarijos metu čia planuojama taikyti skubiuosius apsaugomuosius veiksmus - skubiai evakuoti ir dezaktyvuoti gyventojus.
• Išplėstinio planavimo atstumas (100 km atstumas nuo Baltarusijos AE): Patenka 17 savivaldybių, įskaitant Vilniaus miestą. Šiame atstume planuojama rekomenduoti gyventojams slėptis ir blokuoti skydliaukę stabiliuoju jodu. Jei teritorija būtų smarkiai užteršta, būtų sprendžiamas klausimas dėl laikino žmonių perkėlimo.
• Maisto bei kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumas (300 km atstumas nuo Baltarusijos AE): Apima beveik visą Lietuvos teritoriją. Čia gali tekti taikyti atvirai auginamų maisto produktų vartojimo apribojimus. Po avarijos visų maisto produktų kontrolė dėl užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis būtų vykdoma beveik visoje Lietuvos teritorijoje.

Šis zonų skirstymas atitinka Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijas, nustatytas remiantis buvusių avarijų patirtimis ir atliktais tyrimais.

Kaip Elgtis Įvykus Radiacinei Avarijai?

Jeigu įvyktų branduolinė ar radiologinė avarija, svarbu imtis konkrečių apsaugos veiksmų:

Bendrosios Rekomendacijos

• Būti kuo toliau: Žmogaus apšvita yra atvirkščiai proporcinga atstumo nuo šaltinio kvadratui. Atsistojus du kartus toliau nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, apšvita sumažėja keturis kartus.
• Būti kuo trumpiau: Apšvita yra tiesiog proporcinga laikui, per kurį jonizuojančioji spinduliuotė veikia žmogų.
• Slėptis už priedangos.

Apsauga nuo Radioaktyviųjų Dulkių

• Neįkvėpti radioaktyvių dulkių: Be reikalo neikite į lauką. Prireikus išeiti, stenkitės neįkvėpti radioaktyvių dulkių, todėl saugokite kvėpavimo takus: užsidenkite vienkartine kauke, keliais sluoksniais sulankstyta nosine ar rankšluosčiu.
• Nepraryti radioaktyvių dulkių: Lauke nevalgykite, negerkite, nerūkykite, nelieskite rankomis veido.
• Vartoti tik švarų vandenį ir maisto produktus: Geriamąjį vandenį saugokite sandariai uždarytuose induose, stiklainiuose. Vandens, kuriame yra radionuklidų, virinimas nesumažina radioaktyviosios taršos. Maisto produktus saugokite sandariai uždaromuose induose, stiklainiuose, polietileniniuose maišeliuose.
• Saugoti žaizdas, odos įbrėžimus nuo išorės dulkių.
• Slėptis sandariose patalpose: Sužinojus apie radioaktyvią taršą arba išgirdus kaukiančią sireną, eiti į vidų, į sandarias patalpas ir ten likti, kol bus pranešta, ką reikia daryti. Jeigu langai ir durys nesandarūs, jų tarpus apklijuokite popieriaus arba izoliacijos juostelėmis.
• Apsaugoti gyvūnus: Naminius gyvūnus laikykite namuose, o galvijus suvarykite į tvartą ir jį uždarykite.

Informacijos Sekimas ir Monitoringas

Pirmiausia užduotis - sužinoti apie įvykusią avariją ir pasklidusias radioaktyvias medžiagas. Tuo tikslu Lietuvoje veikia Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema RADIS. Tai gama radiacijos monitoringo stočių tinklas, veikiantis nenutrūkstamu režimu. Visoje Lietuvos teritorijoje išdėstytos 43 stotys, matuojančios jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) lygį ore, ir 3 stotys, matuojančios Neries ir Nemuno vandens radioaktyvųjį užterštumą. Siekiant užfiksuoti galimą JS lygio pokytį dėl galimos avarijos Baltarusijos atominėje elektrinėje, šalia sienos su Baltarusijos Respublika RADIS stočių tinklas yra sutankintas. RADIS stočių teikiamus duomenis nuolat (24/7) stebi Radiacinės saugos centro (RSC) specialistai.

Foninės vertės Lietuvos teritorijoje paprastai siekia nuo 50 nSv/h iki 150 nSv/h, priklausomai nuo vietovės. Jei fonas viršija 200 nSv/h, jau reikėtų imtis priemonių fonui mažinti. Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija apie prognozuojamą ar įvykusią branduolinę ar radiologinę avariją perspėja savivaldybes, esančias 30 km atstumu. Aplinkos apsaugos agentūra pagal meteorologinius duomenis ir VATESI pateiktą informaciją atlieka radionuklidų pernašos prognozę.

Radiacinės saugos centre kiekvieną dieną modeliuojama, kaip pasiskirstytų radioaktyvusis užterštumas, jei avarija įvyktų. Tokie modeliai leidžia vertinti įvairius galimus avarijos scenarijus, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, radioaktyvių medžiagų išmetimo aukštį, kiekį ir trukmę.

Jodo Profilaktika

Branduolinės avarijos atveju aplinkoje gali pasklisti radioaktyvusis jodas, kuris kaupiasi skydliaukėje. Apsaugoti ją galima laiku ir tinkamai vartojant stabiliojo jodo preparatus - kalio jodido (KI) 65 mg tabletes. Kalio jodido tabletėse yra stabiliojo jodo, kuris prisotina skydliaukę ir neleidžia patekti į ją radioaktyviajam jodui. Tai sumažina skydliaukės ligų riziką.

Tais atvejais, kai į aplinką prognozuojama išmesti arba yra išmesta radioaktyviojo jodo ir numatomoji dozė gali viršyti 50 mSv per pirmąsias 7 paras, gyventojams, patenkantiems į galimą užterštą zoną, Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu nurodoma naudoti kalio jodido tabletes. Optimalus laikas blokuoti skydliaukę jodu (išgerti jodo tabletes) yra likus 6 valandoms iki galimos apšvitos radioaktyviuoju jodu, bet ne anksčiau nei prieš 24 valandas. Jodo profilaktika aktuali 100 km spinduliu nuo avarijos vietos. Kūdikiai nuo 1 mėn. taip pat priklauso šiai grupei, kuriai svarbu atlikti jodo profilaktiką.

Deaktyvacija Grįžus į Namus

Radioaktyviosios dulkės nuo kūno paviršiaus gana lengvai pašalinamos plaunant tekančiu šiltu arba kambario temperatūros vandeniu su muilu (taip pašalinama iki 95 proc. radioaktyviųjų medžiagų). Todėl, grįžę į namus:

• Atsargiai nusirenkite viršutinius drabužius, jų nepurtykite ir nevalykite, stenkitės kuo mažiau liestis prie drabužių paviršiaus.
• Sudėkite drabužius į plastikinį maišelį arba kitokį maišą, kurį galima sandariai užrišti. Kai bus paskelbta radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų daiktų surinkimo vieta, nuvežkite ten drabužius.
• Nusiprauskite po tekančiu šiltu vandeniu su muilu. Odos stipriai netrinkite, tik gerai ją nuplaukite. Plaukus plaukite tik šampūnu, nenaudokite kondicionieriaus.

Istoriniai Radiologinių Avarijų Pavyzdžiai

Didžiausia radiologinė avarija - Gojanijoje (Brazilija, 1987 m.)

Pati didžiausia radiologinė avarija įvyko Brazilijos mieste Gojanijoje 1987 m. Metalo vagys išardė be priežiūros paliktą medicininę įrangą ir atvėrė kapsulę su didelio aktyvumo radioaktyviojo cezio (¹³⁷Cs) šaltiniu. Išardę kapsulę, vagys ją pridavė į metalų laužo supirktuvę. Supirktuvės savininkas, pamatęs mėlynai švytinčius miltelius, parsinešė radinį į namus, pakvietė kaimynus, giminaičius ir draugus pažiūrėti. Tais milteliais buvo trinama oda, jie buvo dovanojami kitiems, ir taip radioaktyvusis užterštumas ėmė sparčiai plisti, buvo užterštos nemažos miesto teritorijos, pastatai. Kiekvieną dieną su radioaktyviuoju ceziu kontaktavo vis daugiau žmonių, bet nė vienas iš jų nesuvokė apie pavojų.

Vėliau buvo nustatyta, kad 249 gyventojai buvo apšvitinti, o 46 žmonės gavo didelę apšvitos dozę - keturi iš jų mirė. Radioaktyviuoju ceziu buvo užteršti 85 namai, septynis jų teko nugriauti ir tvarkyti kaip radioaktyviąsias atliekas, nes jų dezaktyvuoti buvo nebeįmanoma. Avarija Gojanijoje sulaukė didelio tarptautinio dėmesio, išaiškėjo, kad taisyklės, reglamentuojančios medicinoje ir pramonėje naudojamų radioaktyviųjų medžiagų kontrolę, buvo nepakankamai griežtos. Po šio incidento požiūris į saugos klausimus iš esmės pakito visame pasaulyje.

Incidentai Lietuvoje

Lietuvoje nebuvo radiologinių avarijų, kurių metu būtų nukentėję žmonės. Užfiksuotus atvejus galima vadinti incidentais, pavyzdžiui, kai kas nors suranda išmestą šaltinį ir pabūna prie jo. Toks incidentas 2012 m. įvyko Panevėžio rajone, Gitėnų miške, kai metalo ieškikliu žmonės rado neaiškų metalinį daiktą. Pamatę jonizuojančiosios spinduliuotės ženklą, jie pranešė policijai. Tai buvo gana didelio aktyvumo cezio (¹³⁷Cs) radioaktyvusis šaltinis. Žmonės buvo supratingi, neardė ir nedaužė šaltinio, todėl radioaktyvusis užterštumas aplinkoje nepasklido ir Gojanijos avarijos scenarijaus buvo išvengta.

Pašnekovų teigimu, radioaktyvieji šaltiniai, randami miškuose ar apleistuose pastatuose, yra sovietmečio palikimas. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo vykdomos paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių paieškos programos, tikrinamos buvusios sovietų kariuomenės bazės ir kitos vietos. Pastaraisiais metais tokių pavojingų šaltinių žmonės neberanda, tad greičiausiai jau išsivalyta nuo sovietinio palikimo. Vis dar aptinkami senesni dūmų detektoriai, kuriuose yra labai mažai radioaktyviųjų medžiagų, bet dabartiniai dūmų detektoriai yra visiškai nepavojingi žmonėms.

Dažniausiai Lietuvoje įvykstantys incidentai susiję su žmogiškuoju faktoriumi: kai kas nors ko nors nepastebi ar supainioja. Pavyzdžiui, suleidžiamas radiofarmakologinis preparatas ne tam pacientui, kuriam reikėjo (nors apšvita nebuvo didelė, žmogus apskritai neturėjo jos gauti), arba sugedus tyrimo įrangai po radioaktyviųjų medžiagų turinčio preparato suleidimo (žmogus patyrė apšvitą, tačiau tyrimas nebuvo atliktas).

Radiacinis Užterštumas Maisto Produktuose

Antrame etape po Černobylio AE avarijos (nuo 1986 m. gegužės mėn. pabaigos iki šių dienų) didesnę svarbą įgavo cezio izotopų kiekis maisto produktuose. Pirmomis dienomis po avarijos pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žaliavinio pieno tyrimams, kadangi pienas yra vienas iš pagrindinių produktų, vertinant radioaktyviosios taršos lygį pirmame radiacinės avarijos etape. Buvo įvertintas vidutinis pradinis pieno aktyvumas sunormuotas 1986 m. Radiologinių matavimų duomenys kiekvienais metais perduodami Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centrui (JTC).

Radioaktyviosios taršos maisto produktuose pavyzdžiai:

• 2001-2003 m. buvo tiriama daug importuojamų pieno miltelių, gabenamų tranzitu per Lietuvą. Cezio likučiai aptikti 16 proc. (2001 m.), 30 proc. (2002 m.) ir 18,3 proc. (2003 m.) tirtų mėginių. Rasta koncentracija siekė 314 Bq/kg, kai leidžiama norma pieno produktams - 370 Bq/kg.
• 2007 m. pirmą kartą nustatytas ¹³⁷Cs cukrinių runkelių išspaudose, kurio koncentracija siekė 200 Bq/kg.
• Po Černobylio atominės elektrinės avarijos (1986-1997 m.), Lietuvos miškuose, ypač Kuršių Nerijoje, sumedžiotų laukinių žvėrių kai kuriose skerdenose buvo randamos aukštos ¹³⁷Cs koncentracijos, viršijančios didžiausius leistinus lygius. Dėl to radiologiškai buvo tikrinta kiekviena skerdena. Daugeliui medžiojamų žvėrių svarbi mitybos raciono dalis yra miško grybai, uogos ir kiti miško paklotės augalai.
• 2010 m. žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija apie Vokietijoje sumedžiotų šernų mėsoje rastą radioaktyvujį cezį (¹³⁷Cs), kurio koncentracijos kiekis viršijo leistinus lygius.
• Po 2011 m. įvykių Japonijoje (Fukušima), Europos Komisija sugriežtino žuvų kontrolę dėl radioaktyviosios taršos. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) nuo 2011 m. kovo mėnesio atlieka radioaktyviosios taršos laboratorinę kontrolę tirdamas visas siuntas, įvežamas iš Japonijos, tai: maisto papildai, jūros kopūstai, jūržolės mėginiai, žuvis.

Radiologinių Avarijų Prevencija

Geriausia radiologinių avarijų prevencija - visų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių apskaita, veiklos su jais licencijavimas, registravimas bei darbuotojų mokymas. Taip pat nustatyti reikalavimai, kaip tokie šaltiniai turi būti gabenami į Lietuvą. Tinkama priežiūra ir prevencija užkerta kelią galimoms radiologinėms avarijoms. Gali būti sudėtinga atpažinti radiacijos avariją, nes žmonės gali nematyti ar neužuosti pavojingų lygių.

tags: #radiacines #avarijos #ir #ju #padariniai

Populiarūs įrašai:

• Atraskite Mercedes-Benz veidrodėlių evoliuciją
• Kaip pakeisti Opel Astra stabilizatoriaus įvores?
• Apsauga automobiliui nuo krušos
• automobilio draudimo perrašymas po pirkimo
• Neveikiantis ABS: ar saugu eksploatuoti automobilį?