Nors vairuotojai daug dėmesio skiria automobilio modeliui, komplektacijai ar saugumo sistemoms, viena svarbiausių saugaus važiavimo sąlygų vis dar pernelyg dažnai nuvertinama. Ekspertai sako, kad būtent padangos lemia, kaip automobilis reaguoja kritinėmis akimirkomis, o bandymas sutaupyti jų sąskaita gali kainuoti gerokai daugiau nei naujas jų komplektas.
Kaip sako „Longo LT“ paruošimo centro vadovė Ugnė Debeikienė, padangos yra vienintelė automobilio dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu. Būtent todėl jos yra vienas svarbiausių saugumo elementų, nes nuo jų priklauso, kaip automobilis stabdo, manevruoja ir išlaiko stabilumą.
„Net pažangiausios saugumo sistemos, tokios kaip ABS ar ESP, veikia tik tada, kai padangos turi pakankamą sukibimą su kelio danga. Jei padanga nesugeba įsikabinti į asfaltą, sniegą ar ledą, elektronika nebeturi, ko stabilizuoti. Todėl net modernus ir saugus automobilis su netinkamomis padangomis gali tapti nenuspėjamas - stabdymo kelias pailgėja, o posūkiuose ar staigiai manevruojant prarandamas stabilumas“, - aiškina ji.
Svarbus ne tik protektoriaus gylis
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad padangų būklę lemia ne tik protektoriaus gylis. Net jei iš pirmo žvilgsnio jo dar pakanka, tai dar negarantuoja saugumo. Laikui bėgant guma natūraliai kietėja, praranda elastingumą, joje atsiranda plika akimi dažnai nepastebimų mikro įtrūkimų. Dėl to padanga prasčiau prisitaiko prie kelio paviršiaus nelygumų ir silpniau sukimba su danga.
„Žiemą ši problema tampa ypač pavojinga: sukietėjusi guma prasčiau sukimba su sniegu ar ledu, todėl automobilis greičiau slysta, sunkiau stabdo ir prasčiau reaguoja į vairo judesius. Todėl net jei protektorius atrodo pakankamas, daugiau nei 5-6 metų senumo padangos jau gali prarasti savo savybes“, - pažymi U. Debeikienė.
Padangos vis dar laikomos antraeiliu dalyku
Pasak pašnekovės, nemaža dalis vairuotojų padangas vis dar laiko antraeiliu pirkiniu. Tai išduoda labai konkretūs įpročiai: padangos dažnai keičiamos tik tada, kai protektorius jau beveik pasiekia minimalią leistiną ribą, pasirenkamos labai senos naudotos padangos arba ant tos pačios ašies montuojamos skirtingų modelių padangos.
„Dar viena rizikinga praktika - žiemą naudoti universalaus tipo padangas be snaigės simbolio ir tikėtis, kad atsargesnis vairavimas kompensuos sukibimo trūkumą. Nors trumpuoju laikotarpiu tokie sprendimai gali atrodyti kaip būdas sutaupyti, ilgainiui jie gali reikšti mažesnį saugumą“, - pastebi U. Debeikienė.
Pavojus išryškėja kritinę akimirką
Žiemą važiuojant netinkamomis padangomis, didžiausias pavojus išryškėja ekstremaliomis sąlygomis - kai kelias yra slidus, padengtas šlapiu sniegu ar ledu. Tokiais atvejais stabdymo kelias gali pailgėti net keliais automobilio ilgiais, taip pat mažėja stabilumas posūkiuose. Dar viena dažna problema - „plaukiojimas“ važiuojant per šlapią sniegą ar pažliugusį kelią. Rizika slysti išauga ir tada, kai tenka staigiau stabdyti ar keisti kryptį.
„Net jei kasdienėse sąlygose skirtumas gali atrodyti nedidelis, kritinėje situacijoje tinkamos padangos gali lemti, ar automobilis sustos laiku“, - sako U. Debeikienė.
Ant ledo, pažliugusio kelio ar per liūtį
Skirtingomis sąlygomis padangoms keliami skirtingi reikalavimai, todėl vien universalus sprendimas ne visada reiškia saugų sprendimą. Pavyzdžiui, ant šlapio sniego itin svarbus protektoriaus dizainas, kuris geba išstumti sniego ir vandens mišinį. Ant pažliugusio kelio padanga turi efektyviai šalinti vandenį, kad sumažėtų akvaplanavimo rizika.
„Per gausią liūtį kokybiškos padangos padeda sumažinti slydimo riziką ir geriau išlaikyti automobilio kontrolę. Būtent todėl sezoninės padangos kuriamos konkrečioms važiavimo sąlygoms, o ne kaip universalus kompromisas“, - teigia paruošimo centro vadovė.
Kaip išsirinkti padangas
Renkantis padangas, pirkėjai dažnai blaškosi tarp kainos, prekės ženklo ir etiketėje nurodytų parametrų. „Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į sukibimo su šlapia danga klasę - tai vienas svarbiausių saugumo rodiklių. Taip pat būtina įvertinti padangų tipą ir jų pritaikymą sezonui, nes žieminės padangos turi specialią gumos sudėtį ir protektorių. Ne mažiau svarbi ir gamybos data bei bendra kokybė, nes naujesnės padangos ilgiau išlaiko savo savybes“, - vardija U. Debeikienė.
Pasak ekspertės, žinomi gamintojai dažniausiai siūlo labiau subalansuotas savybes, tačiau ir renkantis ekonomiškesnį variantą svarbu ieškoti patikimo modelio su aiškiais testų rezultatais.
Kada būtina keisti
Padangas būtina keisti, kai protektorius nusidėvi per daug ar netolygiai. Vasarines padangas rekomenduojama keisti, kai protektorius sumažėja iki 3 mm, o žiemines - iki 4 mm, nes tuomet prastėja sukibimas ir didėja akvaplanavimo rizika.
„Taip pat svarbu įsižiūrėti, ar ant padangų nėra įtrūkimų, iškilimų ar pažeidimų šoninėse sienelėse. Dar vienas signalas - vairuojant juntama vibracija ar nestabilumas. Tokiais atvejais delsti nereikėtų“, - pataria U. Debeikienė.
Aktyvus ir pasyvus saugumas
Visos automobilio saugumo sistemos priklauso vienai iš dviejų sričių: aktyviam arba pasyviam saugumui. Pirmosios, kaip ABS, ESP ar komfortą didinančios sistemos, sumažina vairuotojo nuovargį ar pataiso jo padarytas klaidas - tai leidžia išvengti avarijos. Pasyvaus saugumo priemonės, kaip oro pagalvės, suveikia jau nutikus avarijai - jų efektyvumu kasdien naudojantis automobiliu įsitikinti nepavyks ir to padaryti tikrai nenori niekas.
Neatsipalaiduoti, o nepavargti
Komforto įranga gali sufleruoti apie galimybę vairuotojui atsipalaiduoti ir pasimėgauti pašaliniais veiksmais, tačiau išties yra visiškai priešingai. Vairavimas nėra paprastas užsiėmimas ir jo derinti su kitais nereikėtų, įsitikinęs grotažymę #vairuodamasvairuok socialiniuose tinkluose išpopuliarinęs rinkimų „Lietuvos metų automobilis 2020“ komisijos narys Vitoldas Milius.
„Sėdint prie vairo nereikėtų nei telefone naršyti, nei žiopsoti nusisukus į šoną, nei užsiimti kitais su vairavimu nesusijusiais dalykais. Kelyje kiekvieną akimirką nutinka daugybė dalykų ir vieną sekundę trukęs užsižiopsojimas gali lemti avarinės situacijos sudarymą ar net pačią avariją“, - sako žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius V. Milius.
Su juo sutinka ir draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. Jo teigimu, per daug atsipalaidavę vairuotojai kelia grėsmę eismo saugumui. Komforto įrangos paskirtis yra kita - užtikrinti, jog vairavimas nevargintų, automobilyje žmonės jaustųsi patogiai ir neturėtų nei šalti, nei prakaituoti.
„Naujosios automobilių technologijos, kaip masažinės sėdynės ar kokybiška garso aparatūra, yra skirtos vairavimo komfortui didinti, nuovargiui mažinti. Ilgesnė kelionė komfortiškame automobilyje yra malonesnė, vairuotojas gali ilgiau išlaikyti budrumą ir susikaupęs stebėti kelią, o ne kovoti su nuovargiu“, - teigia A. Žiukelis.
Be streso - ir su „Mercedes-Benz“, ir su „Suzuki“
Peržvelgus visus rinkimų „Lietuvos metų automobilis 2020“ dalyvius ir atsižvelgus į specialistų argumentus, išvada peršasi viena - patys saugiausi automobiliai yra „Audi e-tron“, „Lexus RX“ ar „Mercedes-Benz“ GLS bei GLE modeliai, mat juose komforto įrangos yra labai daug. Pavyzdžiui, „Lexus“ yra pritemstantys šoniniai veidrodėliai, adaptyvi pakaba, „Mark Levinson®“ garso sistema, pagrindinę važiavimo informaciją ant priekinio stiklo atvaizduojantis projekcinis ekranas, 10 krypčių valdomos priekinės sėdynės ir daugybė kitų.
Vis tik realybė - kitokia. „Mercedes-Benz“ ir „Suzuki“ visureigių kaina skiriasi apie 10 kartų, tačiau tai nereiškia, kad iš pirmojo po 1 000 kilometrų išlipsi panašiai pavargęs kaip iš antrojo - po 100 km. Visi nauji rinkimuose dalyvaujantys automobiliai yra pakankamai komfortiški ir bet kuriuo galima patogiai keliauti didelius atstumus ar sukiotis mieste“, - aiškina V. Milius, pridurdamas, jog ir tokie santykinai nebrangūs modeliai kaip „Suzuki Vitara“ ar „Renault Clio“ gali turėti daugybę modernių aktyvaus saugumo sistemų kaip dviejų zonų klimato kontrolę, elektroninę stabdymo jėgos paskirstymo sistemą ir kitas.
Bazinio komforto ir saugumo lygio kartelė šiandien yra pakankamai aukštai - retas naujas modelis neturi automatinės klimato kontrolės, autonominio stabdymo. Tai įrodo ir daugelio gaunami aukšti nepriklausomos saugumo tyrimų agentūros „Euro NCAP“ rezultatai - tik vienas kitas automobilis juose įvertinamas mažiau nei 5 žvaigždutėmis.
Vadinamieji „Premium“ gamintojai turi tas pačias ABS, ESP ir kitas sistemas, tačiau kartais jos veikia tiksliau nei pigesniuose automobiliuose - tai pastebima vienodomis sąlygomis testuojant autonominio stabdymo ar kitas sistemas. „Premium“ automobiliai taip pat pirmieji, kuriuose diegiamos didžiausios inovacijos - pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ pirmasis prieš kelerius metus pristatė itin komfortišką pakabą, kurios amortizatorių kietumas reguliuojamas specialiems radarams nuskenavus kelią ir užfiksavus jo nelygumus. Šiemet rinkoje pristatytas „Audi e-tron“ vietoje šoninių veidrodėlių turi kameras, kurių vaizdas perduodamas į salone esančius ekranus. Taip didinamas saugumas - kameros stiklas yra apsaugotas nuo lietaus ir purvo, tad „veidrodėlio“ vaizdas nuolat matomas ir yra ryškus. „Range Rover Evoque“ turi dugne įtaisytą kamerą - ji rodo kelio paviršių, kuris yra po automobiliu. Tokia funkcija nelabai aktuali kasdieną, tačiau net ir nedidelėje bekelėje ji - nepamainoma. Praeis ne vieneri metai, kol tokios modernios sistemos atsidurs ir daugeliui prieinamuose serijiniuose automobiliuose.
Techninės apžiūros ir eksploatavimo draudimai
Ne visi vairuotojai žino, kad apsilankymas techninės apžiūros centre gali duoti priešingą nei siekiama rezultatą. Tuo tikslu yra netgi numatytas specialus vertinimo kriterijus - „draudžiama eksploatuoti“. Jis reiškia, kad transporto priemonės įrengimo ir techninių savybių nustatytų reikalavimų neatitikimai tiesiogiai kelia pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir aplinkai.
Žmogiškasis faktorius išlieka, todėl nenustebkite, jei už gedimą, kuris paskutinės apžiūros metu buvo įvardintas kaip didelis trūkumas, kitą kartą techninė apžiūra nebus pratęsta. Įprastai smarkiai išdilę šarnyrai priskiriami prie didelių trūkumų, tačiau dėl didžiulės įtakos eismo saugumui jie gali būti priskiriami ir kraštutinei kategorijai. Tikrinant priekinę ir galinę pakabą žiūrima, ar kreipiančioje sistemoje ir tarp tampriųjų elementų nėra įtrūkusių, deformuotų ar pasislinkusių detalių.
Draudžiama eksploatuoti transporto priemones, kuriose vairo stiprintuvas yra netinkamai pritvirtintas. Be to, vairo sistema turi būti įrengta taip, kad atitiktų gamintojo reikalavimus. Beprasmiška į techninę apžiūrą varyti automobilius, kurių vairai įrengti dešinėje kėbulo pusėje. Išimtis taikoma tik transporto priemonėms, kurios Lietuvoje buvo registruotos iki 1993 metų gegužės 1 dienos ir specialiajam transportui. Kontrolieriai taip pat tikrina motociklų ir mopedų vairų tvirtinimus.
Stabdžių sistema
Daugiausiai kriterijų, kuriuos įvertinus gali būti uždrausta eksploatuoti transporto priemonę yra stabdžių sistemos aprašyme. Viena jau pernelyg maža stabdymo jėga gali būti laikoma kitiems eismo dalyviams pavojingu trūkumu, nepriklausomai nuo to, kuri ašis tikrinama. Stabdžių sistemos vamzdeliai ar žarnelės turi būti prižiūrėtos ir sandarios. Užfiksavus didesnį korozijos poveikį ar mechaninius pažeidimus, eksploatacija yra draudžiama. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į sujungimus - juose negali būti jokio nesandarumo. Tobulinti stabdžių sistemą reikėtų atsargiai, kadangi nenumatytų detalių ar mazgų panaudojimas yra draudžiamas.
Padangos
Šiek tiek geriau vairuotojams pažįstama sritis yra padangos. Dauguma žino, kad techninė apžiūra gali būti anuliuota, jei jos turi didesnių pažeidimų. Lengviesiems automobiliais nuo lapkričio 10 iki balandžio 1 dienos negali būti naudojamos vasarinės padangos, o nuo balandžio 10 iki lapkričio 1 dienos - dygliuotos.
Kiti techniniai trūkumai
Draudžiama eksploatuoti transporto priemones, jei dėl korozijos yra susilpnėjusi laikančioji konstrukcija taip pat, kai sujungimai nepriveržti, neglaudūs arba įtrūkę suvirinimo siūlės.
Tarp draudimą dalyvauti eisme nurodančių techninių reikalavimų yra vienas itin įdomus punktas. Jei automobilyje nustatomas bent vienas trūkumas, pagal kurį draudžiama eksploatuoti transporto priemonę, išvadose pažymima, kad galėsite grįžti į eismą tik pašalinę trūkumą ir dar kartą perėję TA, o automobilį iš TA centro reikia išsivežti evakuatoriumi. Tiesa, šio reikalavimo paiso mažoji vairuotojų dalis. TA kontrolieriai nėra laikomi pareigūnais, todėl jie negali sustabdyti žmogaus, jei jis bando netvarkingą automobilį išsivaryti sava eiga ir skirti baudos.
ABS sistemos veikimas ir svarba
Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) buvo sukurta 1978-aisiais, tačiau pradėta naudoti lengvuosiuose automobiliuose tik maždaug po dešimtmečio. Ši sistema padeda optimaliai sustabdyti automobilį, kad ir kokia kelio danga jis važiuotų. Ratų sukibimą su kelio danga lemia jos savybės ir padangos. Kai nėra ABS sistemos, stabdant automobilį atsiranda skersinės jėgos, traukiančios transporto priemonę į šoną. Todėl ir reikia kiekvienam ratui stabdymo momentą valdyti atskirai, norint užtikrinti saugų sustojimą.
Automobilį, kuriame yra ABS sistema, stabdant galima valdyti, nes ši sistema neleidžia užblokuoti ratų. Stabdant automobilį slidžiame kelyje, gali būti užblokuoti visi ar kai kurie transporto priemonės ratai. ABS neleidžia tam įvykti.
Ratų sukimosi dažnis dažniausiai matuojamas induktyviniais jutikliais. Jutiklių signalas perduodamas į valdymo bloką kintama įtampa, kurios signalas tiesiogiai proporcingas ratų sukimosi dažniui. Kai transporto priemonė stabdoma atsargiai, ratai slysta tik truputį - jie neblokuojami. Esant dideliam slydimui reikia ABS, kad būtų išvengta ratų blokavimo. Iškilus rato blokavimo pavojui atitinkamas elektromagnetas mažina stabdymo slėgį - valdo rato stabdymo momentą taip, kad jo slydimas būtų ne didesnis kaip 5 proc. Slydimui didėjant (blogėja sukibimo sąlygos) slėgis stabdžių sistemoje mažinamas.
Stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS) supratimas!
Kitos saugumo sistemos
- Automobilio traukos sistema TCS (Traction control system), vokiškai - ASR (Antriebs-Schlupf-Regelung), pagerina automobilio stabilumą jam greitėjant bet kokiu paviršiumi. Ši sistema buvo sukurta 1985 metais.
- Automobilio važiavimo dinamikos valdymo sistema ESP padeda neprarasti važiavimo trajektorijos stabilumo posūkyje. Ši sistema buvo sukurta 1995 metais. Skirtingai nei ABS ar TCS sistemos, kurios veikia automobilį stabdant arba jam greitėjant, ESP veikia nuolatos. Jeigu automobilio važiavimo trajektorija neatitinka posūkio kreivės, tai ESP sistema pristabdo vieną arba kelis automobilio ratus. Jei automobilis slys į šoną, sistema akimirksniu pakoreguos stabdymo jėgą priekinei ašiai, kol automobilis atgaus stabilumą.
- Susidūrimo prevencijos sistema (CMBS). Saugą užtikrina papildomas stabdžių mechanizmas su įmontuotais radiolokaciniais davikliais ir naujausios kartos saugos sistemos PRE-SAFE ar CMBS. Radiolokacinė sistema užfiksuoja priekyje važiuojančius automobilius ir įspėja vairuotoją, jei atstumas iki artimiausio automobilio per mažas arba prie jo artėjama per dideliu greičiu. Jei stabdomas automobilis per greitai lėtėja arba grėsmingai slysta, sistema imasi atsargumo priemonių - įtempiami priekinių sėdynių diržai, išpučiamos sėdynių dalys ir jos sureguliuojamos taip, kad vairuotojas ir keleiviai būtų saugūs.
- Avarinio stabdymo sistema EBA („Emergency Brake Assist“). Gamintojų teigimu, važiuojant 200 km/val.
- DSTC dinaminė stabilumo ir sukibimo valdymo sistema. Be to, ši sistema lygina automobilio kryptį su vairo judėjimu.
- Saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės išlaikymo sistema (ACC). ACC (Adaptive Cruise Control) - tai adaptyvus (pritaikomasis) greičio valdymas. Atsiradus kliūčiai priekyje, pirmumas teikiamas ne nustatytam greičiui išlaikyti, o saugiam atstumui iki priekyje važiuojančio automobilio.
Teisiniai ir sezoniniai apribojimai
Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis.
Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas ir tiek gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių, kiek nustato techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai.
Transporto priemonės eksploatavimo draudimo priežastys
Transporto priemonės eksploatavimas yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja daugybė įstatymų ir taisyklių. Šios taisyklės skirtos užtikrinti eismo saugumą, apsaugoti aplinką ir užtikrinti, kad transporto priemonės būtų tinkamos naudoti. Toliau apžvelgsime atvejus, kada transporto priemonės eksploatavimas yra draudžiamas, apimdami techninius, teisinius ir sezoninius aspektus.
Techniniai trūkumai, dėl kurių draudžiama eksploatuoti transporto priemonę
Techninė transporto priemonės būklė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar ją galima eksploatuoti. Yra daugybė techninių trūkumų, dėl kurių transporto priemonės eksploatavimas yra draudžiamas.
Stabdžių sistema
Stabdžių sistema yra viena iš kritiškiausių transporto priemonės saugos sistemų. Jei stabdžių sistema neveikia tinkamai, transporto priemonės eksploatavimas yra griežtai draudžiamas. Tai apima:
- Neveikiantis pagrindinis stabdys.
- Nepakankamas stabdžių efektyvumas (dėl susidėvėjusių stabdžių trinkelių ar disko).
- Bet kokie kiti stabdžių sistemos gedimai (hidraulinės sistemos nuotėkiai, ABS gedimai).
Vairo mechanizmas
Vairo mechanizmas yra atsakingas už transporto priemonės krypties valdymą. Jei vairo mechanizmas neveikia tinkamai, transporto priemonės eksploatavimas yra labai pavojingas ir draudžiamas. Tai apima:
- Neveikiantis vairo mechanizmas.
- Per didelis vairo laisvumas.
- Vairo stiprintuvo gedimai.
Apšvietimo prietaisai
Apšvietimo prietaisai yra būtini saugiam vairavimui tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui. Jei apšvietimo prietaisai neveikia tinkamai, transporto priemonės eksploatavimas gali būti draudžiamas. Tai apima:
- Neveikiantys priekiniai žibintai.
- Neveikiantys galiniai žibintai.
- Neveikiantys posūkių signalai.
- Neveikiantys stabdžių žibintai.
Padangos
Padangos yra vienas iš svarbiausių transporto priemonės saugos elementų. Jei padangos yra netinkamos būklės, transporto priemonės eksploatavimas yra draudžiamas. Tai apima:
- Nepakankamas padangų protektoriaus gylis (mažesnis už minimalų leistiną).
- Padangų pažeidimai (įpjovimai, išsipūtimai ar kiti defektai).
- Netinkamas padangų slėgis (per mažas arba per didelis).
- Sezoninių padangų naudojimas netinkamu metu (vasarinės žiemą, dygliuotos vasarą).
Variklis
Variklio gedimai taip pat gali lemti draudimą eksploatuoti transporto priemonę, ypač jei jie kelia pavojų aplinkai ar eismo saugumui:
- Per didelis išmetamųjų dujų kiekis (viršijantis nustatytas normas).
- Alyvos nuotėkiai.
- Kiti variklio gedimai (dideli triukšmai, vibracija).
Teisiniai apribojimai, dėl kurių draudžiama eksploatuoti transporto priemonę
Be techninių trūkumų, yra ir teisinių apribojimų, dėl kurių transporto priemonės eksploatavimas yra draudžiamas. Tai apima:
- Neįregistruota transporto priemonė.
- Neapdrausta transporto priemonė (privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu).
- Neatlikta techninė apžiūra arba jos galiojimo laikas pasibaigęs.
- Netinkami valstybiniai numeriai (trūksta, padirbti, neatitinka transporto priemonės).
- Vairuotojas neturi teisės vairuoti (negaliotojo pažymėjimo arba jam atimta teisė vairuoti).
Sezoniniai apribojimai, dėl kurių draudžiama eksploatuoti transporto priemonę
Sezoniniai apribojimai yra susiję su oro sąlygomis ir kelio danga. Jie skirti užtikrinti saugumą esant sudėtingoms eismo sąlygoms:
- Vasarinės padangos žiemą (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d.).
- Dygliuotos padangos vasarą (nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.).
Be aukščiau išvardytų atvejų, yra ir kitų situacijų, kada transporto priemonės eksploatavimas yra draudžiamas:
- Transporto priemonė yra techniškai netvarkinga (bet kokie kiti gedimai, galintys turėti įtakos saugumui ar aplinkai).
- Transporto priemonė naudojama neteisėtai veiklai.
- Transporto priemonė yra konfiskuota.
Atsakomybė už draudimo eksploatuoti transporto priemonę pažeidimą
Už draudimo eksploatuoti transporto priemonę pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė. Tai gali būti baudos, teisės vairuoti atėmimas arba transporto priemonės konfiskavimas. Atsakomybės dydis priklauso nuo pažeidimo sunkumo ir aplinkybių.
Prevencinės priemonės
Norint išvengti situacijų, kai transporto priemonės eksploatavimas yra draudžiamas, rekomenduojama laikytis šių prevencinių priemonių:
- Reguliariai atlikti techninę apžiūrą.
- Laiku keisti padangas pagal sezoną ir protektoriaus gylį.
- Užtikrinti, kad transporto priemonė būtų apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
- Laikytis eismo taisyklių ir vengti pavojingo vairavimo.
- Prieš kiekvieną kelionę patikrinti, ar veikia žibintai, stabdžiai ir kiti svarbūs transporto priemonės elementai.
tags: #ar #galima #eksploatuoti #automobili #su #neveikianciu