Draudimo bendrovės „ERGO Lietuvoje“ Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius atkreipia dėmesį į mažai kam žinomą niuansą: tam tikrų vaistų vartojimas prieš sėdant prie automobilio vairo gali užtraukti atsakomybę už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, nes apsvaigus griežtai draudžiama vairuoti transporto priemonę.
Vaistų poveikis vairavimui: pavojai ir paplitimas
Anot R. Pociaus, apie vaistų poveikį vairavimui užsienyje jau plačiai diskutuojama, tačiau Lietuvoje šia tema diskusijų vyksta per mažai. Šis žalingas reiškinys, kai vaistų paveikti vairuotojai drįsta sėsti prie automobilio vairo, ypač pasireiškia subjurus orams, prasidėjus pirmosioms susirgimų bangoms.
Vaistininkė Inga Norkienė antrina, kad kalbant apie medikamentų įtaką vairavimui, derėtų išskirti ne tik peršalusius eismo dalyvius, bet ir sergančius gerokai rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, depresija.
Vaistų grupės, turinčios įtakos vairavimui
„Slopinamąjį poveikį žmogui turi psichotropiniai vaistai, kurių grupėms priklauso raminamieji, antidepresantai, populiarūs ir plačiai naudojami benzodiazepinų grupės vaistai ir kai kurios kitos rečiau vartojamų vaistų grupės“, - teigia I. Norkienė. Ji taip pat pabrėžia, kad tarp galinčių turėti įtakos vairavimui vaistų galima priskirti:
- Senos kartos priešalerginius vaistus.
- Receptinius raumenis atpalaiduojančius vaistus, kurie turi būti vartojami griežtai tik vakare.
- Vaistus, skirtus epilepsija sergantiems asmenims.
- Skausmą malšinančius vaistus.
Pasak I. Norkienės, populiarūs vaistai nuo peršalimo, sudėtyje turintys dekstrometorfano, pseudoefedrino ar chlorfenamino, taip pat priešalerginiai vaistai, sudėtyje turintys klemastino, yra sąraše medikamentų, kurių nerekomenduojama vartoti prieš sėdant prie automobilio vairo. Šie vaistai silpnina reakciją, žmogus gali prarasti koordinaciją, nejausti transporto priemonės gabaritų.
Kaip sužinoti apie vaistų poveikį?
Vaistininkės teigimu, kiekvieno vaisto veikimo trukmė yra skirtinga - vieni medikamentai veikia trumpiau, kiti ilgiau, tačiau paprastai veikimo trukmė nebūna ilgesnė nei 12 valandų. Visą reikalingą informaciją apie vaisto veikimo trukmę bei šalutinį poveikį galima rasti vaisto informaciniame lapelyje arba pasiteirauti vaistinės specialistų.
Tačiau I. Norkienė įžvelgia problemą: „Žmonės nėra linkę įsigilinti į tame lapelyje pateiktą informaciją, o vaistinės darbuotojų papildomai pasiteirauti apie vaistų poveikį nedrįsta, tad tokiais atvejais neretai ir kyla nenumatytų komplikacijų.“
„Vartojant vaistus pagal nurodytas instrukcijas neturėtų kilti rizikų, tačiau savavališkai, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, didinant dozes, kiekvieno vaisto šalutiniai poveikiai yra skirtingi ir gali sukelti skirtingas rizikas. Todėl tiek perkant receptinius, tiek nereceptinius vaistus būtina tartis su gydytoju ar vaistininku dėl jo vartojimo, drąsiau teirautis apie galimą nepageidaujamą poveikį ir panašiai“, - pabrėžia specialistė.
Teisinė atsakomybė už vairavimą pavartojus vaistų
Draudimo ekspertas R. Pocius, vertindamas vaistų poveikį vairuojantiesiems, pritaria I. Norkienės mintims, tačiau vairuotojams turi ir dar vieną perspėjimą - netinkamai ar neatsakingai pasirinkti vaistai vėliau gali ne tik lemti eismo įvykį, bet ir užtraukti baudą.
„Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai parašyta, kad vairavimas apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų. Maža to, tuo pačiu vairuotojams gresia netekti teisės vairuoti transporto priemonę nuo vienerių iki ketverių metų“, - perspėja R. Pocius.
Draudikų atstovas pripažįsta, kad Lietuvoje jam yra tekę girdėti nedaug atvejų, kai vairuotojai būtų nubausti būtent dėl vairavimo esant paveiktiems tam tikrų vaistinėje įsigytų medikamentų, tačiau tokia teisinė galimybė tikrai egzistuoja. Anot R. Pociaus, didesnių bėdų galėtų kilti tada, jei po tam tikro incidento vairuotojo organizme būtų aptikta medikamentų požymių, kurie gali turėti įtakos vairavimui.
„Kalbant apie vaistų ir vairavimo suderinamumą turbūt svarbiausia yra suvokti, kad ne gresianti bauda ir teisės vairuoti atėmimas yra svarbiausia. Tikimybė padaryti eismo įvykį, sukelti pavojų tiek sau, tiek savo keleiviams, kitiems eismo dalyviams - būtent tai yra svarbiausia. O kad to išvengtume, svarbu atsakingai vartoti vaistus bei pasitarti su specialistais“, - reziumuoja draudimo bendrovės atstovas.
Psichiką veikiančių medžiagų poveikis vairavimui
Daugelis eismo įvykių ir mirtinų avarijų Europos keliuose įvyksta dėl vairuotojų, kurie vairuoja veikiami narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nustatyta, kad vien dėl neblaivių vairuotojų Europos Sąjungos keliuose kasmet žūsta iki 10 000 žmonių - tai sudaro vieną ketvirtadalį visų mirtinų atvejų keliuose.
Kol kas nėra nustatytas toks objektyvus kiekvienos narkotinės ir psichotropinės medžiagos slopinamo poveikio gebėjimui vairuoti rodiklis, kaip alkoholio koncentracija kraujyje. Tačiau psichoaktyviųjų medžiagų poveikio vairavimo kokybei tyrimai rodo, kad tiek nelegalūs narkotikai, tiek registruoti vaistiniai preparatai gali turėti neigiamos įtakos vairavimui. Nuolatinis bet kokios narkotinės ir psichotropinės medžiagos vartojimas yra susijęs su kognityvinių ir/arba psichomotorinių įgūdžių pablogėjimu; vairavimo kokybė gali būti prastesnė net tada, kai asmuo nebėra apsvaigęs nuo minėtų medžiagų.
Konkrečių medžiagų poveikis:
- Kanapių vartojimas: sulėtina žmogaus reakciją įtemptose situacijose. Poveikis gali būti prilygintas penkiems ar šešiems alaus bokalams. Žmogus netenka koordinacijos, jo regėjimas stipriai pablogėja.
- Kokaino vartojimas: tai stimuliatorius, kuris daro įtaką klaidingam šviesos ir garso suvokimui. Jis suteikia nenugalimumo ir euforijos jausmą.
- Ekstazi vartojimas: tai stimuliuojantis, haliucinogeninių ypatybių turintis narkotikas, galintis turėti įtakos regėjimui ir garso suvokimui. Pablogėja koncentracija ir ženkliai sumažėja pavojų kelyje suvokimas.
- Heroino vartojimas: sulėtina žmogaus reakciją, pablogina koordinaciją.
- LSD poveikis: smarkiai iškreipia žmogaus pojūčius ir suvokimą.
Daugelis vairuotojų gerai žino, kad vartoti alkoholį prieš sėdant prie vairo yra griežtai draudžiama ir labai pavojinga. Tačiau ne ką mažesnės įtakos vairuotojo budrumui, dėmesingumui, reakcijai gali turėti ne tik alkoholis ar narkotinės medžiagos, bet ir tam tikri vairuotojo vartojami vaistai.
Lietuvoje galiojantys įstatymai draudžia vairuoti neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų asmeniui. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato administracinę atsakomybę.
Ką žinai apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ?
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Už vairavimą apsvaigus gali būti taikoma arba administracinė, arba baudžiamoji atsakomybė. Apsvaigimas gali būti nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Administracinė atsakomybė už vairavimą apsvaigus
Administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą apsvaigus taikoma asmenims, kuriems nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Asmenims, kuriems taikomi didesni atidumo, apdairumo, atsakingumo reikalavimai (pvz., taksi vairuotojams, pradedantiesiems vairuotojams), taikoma 0 promilių riba.
Asmenims, nepatenkantiems į specialių subjektų ratą, administracinė atsakomybė taikoma, kai jų kraujyje nustatomas daugiau nei 0,4, bet mažiau nei 1,5 promilės alkoholio lygis. Jiems gali būti paskirta bauda nuo 300 eurų iki 450 eurų ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo 1 metų iki 1,5 metų.
Administracinė atsakomybė yra dar griežtesnė tuo atveju, jei transporto priemonę vairuoja apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo. Apsvaigimas nuo šių medžiagų nėra matuojamas vienetais - atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti tik asmens apsvaigimo faktą. Tokiu atveju asmeniui taikoma bauda nuo 300 eurų iki 860 eurų, o taip pat atimama teisė vairuoti transporto priemonę nuo 1 iki 4 metų.
Asmenims, vengiantiems neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo, gali būti skiriama bauda nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo 1 iki 4 metų.
Jei teisė vairuoti buvo atimta už vairavimą apsvaigus, pasibaigus teisės atėmimo terminui, dokumentai grąžinami tik po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. Jei vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas daugiau nei metams, teks iš naujo perlaikyti vairavimo egzaminą.
Pakartotinis pažeidimas ir baudžiamoji atsakomybė
Kai asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pakartotinai padaro šį pažeidimą (nepraėjus metams nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo) arba turi neišnykusį teistumą už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, atsakomybė žymiai pasunkėja. Tokiu atveju skiriama bauda nuo 850 eurų iki 1500 eurų, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 4 metų, taip pat transporto priemonės konfiskavimas.
Administracinė atsakomybė taikoma, jeigu apsvaigimo nuo alkoholio lygis vairuotojo kraujyje neviršija 1,5 promilės ir nėra sunkesnių padarinių. Tuo atveju, jeigu apsvaigimas nuo alkoholio yra didesnio lygio (viršija 1,5 promilės) arba atsiranda sunkių padarinių (įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, žmogus žuvo), asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė ir žymiai griežtesnės bausmės. Pavyzdžiui, už vairavimą apsvaigus, kai alkoholio kiekis viršija 1,5 promilės, gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 1 metų, o vairavimas apsvaigus, jeigu dėl to žuvo žmogus - laisvės atėmimas net iki 10 metų. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, teismas gali paskirti bausmę, konfiskuoti transporto priemonę ir priteisti žalos atlyginimą nukentėjusiajam.
Asmuo gali būti atleistas nuo administracinės atsakomybės, jeigu jis prieš jo valią buvo apsvaigintas, tačiau šios aplinkybės turi būti nustatytos ir įrodytos.
Kaip elgtis vartojant vaistus ir vairuojant?
Daugelis vairuotojų, vartodami vaistus, nesusimąsto apie jų poveikį vairavimui. Svarbu suprasti, kad ne tik alkoholis ar narkotinės medžiagos, bet ir kai kurie vaistai gali sumažinti dėmesingumą ir sulėtinti reakciją, todėl kelyje žmogus gali tapti pavojingas.
Rekomendacijos vairuotojams:
- Atidžiai perskaitykite informacinį lapelį: Atkreipkite dėmesį į vaisto šalutinius poveikius, ypač tuos, kurie gali turėti įtakos vairavimui.
- Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku: Jei abejojate dėl vaisto poveikio, nedvejodami klauskite specialistų. Jei dažnai vairuojate, perspėkite apie tai savo gydytoją - galbūt jis ras alternatyvų vaistą.
- Nevartokite didesnės dozės: Svarbu griežtai laikytis gydytojo paskirtos dozės ir nevargoti kitam žmogui skirtų vaistų.
- Būkite atidūs: Jei jaučiate bet kokį šalutinį poveikį, tokį kaip mieguistumas, galvos svaigimas ar sumažėjusi koncentracija, - nevairuokite.
- Suvokite atsakomybę: Svarbiausia yra suprasti, kad ne gresianti bauda ir teisės vairuoti atėmimas yra svarbiausia. Tikimybė padaryti eismo įvykį, sukelti pavojų sau ir kitiems - būtent tai yra svarbiausia.
Ypač didelį dėmesį reikėtų atkreipti į antidepresantų vartojimą. Nors šie vaistai padeda įveikti depresiją, jie gali sukelti mieguistumą, sumažinti koncentraciją, sulėtinti reakciją, todėl vairuojant gali būti ypač pavojingi. Kai kurie antidepresantai gali turėti ir priešingą, aktyvinantį poveikį, dėl kurio gali būti sunku susikaupti.
Lietuvoje, siekiant sumažinti nerimą kreiptis pagalbos, buvo atlikti pakeitimai dėl medicininių pažymų. Nors kai kurie nerimo ir streso sutrikimai (pvz., potrauminis streso sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas) nebebus įtraukti į sąrašą, tačiau vis dar yra sutrikimų, dėl kurių draudžiama vairuoti transporto priemones.
tags: #psichtroniu #vaistu #naufdojimas #vairuojant