Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklės (KET) yra pagrindinis dokumentas, reguliuojantis eismą šalies keliuose ir užtikrinantis visų eismo dalyvių saugumą. Šios taisyklės buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 ir nuo to laiko nuolat tobulinamos bei pildomos atsižvelgiant į besikeičiančias eismo sąlygas ir technologijas.
Naujausia KET redakcija įsigaliojo 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, o vėlesni pakeitimai, įskaitant 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 935 ir numatomą 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą, atspindi nuolatinį siekį pritaikyti taisykles prie šiuolaikinio eismo poreikių. Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliams tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms.
Pagrindinė Kelių eismo taisyklių struktūra
KET suskirstytos į XXXI skyrius, apimančius visus svarbiausius eismo aspektus. Kiekvienas skyrius detaliai reglamentuoja specifines eismo dalyvių teises ir pareigas.
- I. Bendrosios nuostatos (1-2p.): apibrėžia taisyklių taikymo sritį.
- II. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos (3p.): paaiškina pagrindinius terminus.
- III. Bendrosios eismo dalyvių pareigos (4-13p.): nustato elgesio normas visiems eismo dalyviams.
- IV. Transporto priemonės vairuotojų pareigos ir reikalavimai (14-26p.): detaliai aprašo vairuotojų atsakomybes.
- V. Vairuotojų pareigos pėstiesiems (27-35p.): reglamentuoja vairuotojų elgesį pėsčiųjų atžvilgiu.
- VI. Pėsčiųjų pareigos (36-48p.): nurodo pėsčiųjų teises ir pareigas.
- VII. Keleivių pareigos (49-54p.): apibrėžia keleivių elgesio taisykles.
- VIII. Reikalavimai dviračių vairuotojams (55-66p.): specifinės taisyklės dviračių vairuotojams.
- VIII(1). Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai (66(1-10)p.): naujesnis skyrius, skirtas elektrinių paspirtukų ir panašių priemonių naudotojams.
- IX. Reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams (67-72p.): reglamentuoja eismą su gyvūnais.
- X. Eismo reguliavimo signalai (73-80p.): aiškina šviesoforų ir reguliuotojų signalus.
- XI. Įspėjamieji signalai (81-93p.): detaliai aprašo įspėjamųjų signalų naudojimą.
- XII. Šviesos prietaisų naudojimas (94-98p.): nustato šviesų įjungimo tvarką.
- XIII. Važiavimo pradžia ir manevravimas (99-116p.): taisyklės, susijusios su eismo pradžia ir krypties keitimu.
- XIV. Transporto priemonių išsidėstymas kelyje (117-126p.): nurodo transporto priemonių poziciją eismo juostose.
- XV. Važiavimo greitis (127-135p.): greičio apribojimai ir jų laikymasis.
- XVI. Lenkimas ir eismas juostose (136-140p.): taisyklės, skirtos lenkimo manevrams ir eismo juostų keitimui.
- XVII. Sustojimas ir stovėjimas (141-153p.): detalus sustojimo ir stovėjimo reglamentavimas.
- XVIII. Važiavimas per sankryžas (154-167p.): eismas sankryžose, pirmenybės taisyklės.
- XIX. Eismas per geležinkelių pervažas (168-173p.): taisyklės, susijusios su geležinkelio pervažomis.
- XX. Eismas automagistralėse ir greitkeliuose (174p.): specifinės automagistralių ir greitkelių eismo taisyklės.
- XXI. Eismas gyvenamojoje zonoje (175-178p.): taisyklės eismui gyvenamosiose zonose.
- XXI(1). Eismas dviračių gatvėje (178(1-3)p.): specifinės taisyklės dviračių gatvėse.
- XXII. Maršrutinio transporto pirmenybė ir eismas maršrutiniam transportui skirtose eismo juostose (179-182p.): taisyklės maršrutiniam transportui.
- XXIII. Asmenų su negalia transporto priemonių eismas (183-185p.): eismas asmenims su negalia.
- XXIV. Specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai (186-188p.): taisyklės specialiosioms transporto priemonėms.
- XXV. Keleivių vežimas (189-195p.): reglamentuoja keleivių vežimo tvarką.
- XXVI. Saugos diržų ir kitų saugos priemonių naudojimas (196-206p.): saugos priemonių naudojimo taisyklės.
- XXVII. Krovinių vežimas (207-213p.): reglamentuoja krovinių vežimą.
- XXVIII. Transporto priemonių vilkimas ir vežimas (214-218p.): taisyklės, susijusios su transporto priemonių vilkimu.
- XXIX. Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui (219-222p.): elgesys įvykus eismo įvykiui.
- XXX. Transporto priemonių reikalavimai (223-235p.): techniniai reikalavimai transporto priemonėms.
- XXXI. Kelių eismo taisyklių 1 priedas KELIO ŽENKLAI:
- I. Įspėjamieji kelio ženklai
- II. Pirmumo kelio ženklai
- III. Draudžiamieji kelio ženklai
- IV. Nukreipiamieji kelio ženklai
- V. Nurodomieji kelio ženklai
- VI. Informaciniai kelio ženklai
- VII. Paslaugų kelio ženklai
- VIII. Papildomos lentelės
- Kelių eismo taisyklių 3 priedas KELIO ŽENKLINIMAS IR JO CHARAKTERISTIKOS:
- I. Horizontalusis ženklinimas
- II. Vertikalusis ženklinimas
Svarbiausios KET sąvokos ir bendrosios eismo dalyvių pareigos
Norint tinkamai laikytis KET, būtina suprasti jose vartojamas sąvokas ir pagrindines pareigas. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (reguliuotojų) reikalavimams ir vykdyti jų nurodymus, kurie turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo atžvilgiu.
Eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, kintamos informacijos kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi jais.
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turtui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Jie negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio ar kitaip trukdyti eismui. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti kitus eismo dalyvius.
Ypatingas reikalavimas - nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais. Kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje (arba prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto). Kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje juostoje judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau ir sustoti, o kitose eismo juostose - kuo dešiniau, sudarant avarinį koridorių.
KET vartojamos sąvokos
Taisyklėse vartojamos sąvokos padeda vienareikšmiškai interpretuoti nuostatas:
- Aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi arba lengvuosius automobilius, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos.
- Duoti kelią - reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
- Dviračių gatvė - kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga - „Dviračių gatvės pabaiga“.
- Eismo įvykio deklaracija - kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.
- Geležinkelio pervaža - kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
- Gyvenamoji zona - teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga - „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
- Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
- Kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.
- Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
- Lydintis asmuo - ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, lydintis eismo dalyvį arba jų grupę.
- Mokyklinis autobusas - geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai).
- Organizuota dviratininkų grupė - dviratininkų grupė, dalyvaujanti iš anksto suplanuotame renginyje ir vykstanti suplanuotu maršrutu, lydima motorinės transporto priemonės (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais) ar policijos transporto priemonių su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais.
- Organizuota pėsčiųjų grupė - suplanuotu maršrutu keliu judančių pėsčiųjų grupė su lydinčiais asmenimis.
- Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais arba pasižymintis kieta danga kitų kelių atžvilgiu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
- Persirikiavimas - eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
- Transporto priemonių stovėjimo aikštelė - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
- Važiuojamųjų kelio dalių sankirta - plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.
Transporto priemonių vairuotojų pareigos ir draudimai
Transporto priemonių vairuotojams keliami griežti reikalavimai, siekiant užtikrinti eismo saugumą:
- Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Taip pat draudžiama duoti transporto priemonę vairuoti tokiems asmenims.
- Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Vairuotojas privalo įsitikinti transporto priemonės tvarkingumu ir turėti pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo priemones.
- Tikrinančio pareigūno stabdomas vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę ir pateikti galiojančius dokumentus (vairuotojo pažymėjimą, registravimo, techninės apžiūros dokumentus, privalomojo draudimo liudijimą). Dokumentai paduodami neišlipant iš transporto priemonės, išlipti leidžiama tik pareigūnui leidus.
- Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus ar apsvaigęs.
- Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui užtikrinti.
- Mopedą, motociklą, triratį ir visų rūšių keturračius privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus signalo rodymą ranka).
- Draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, išskyrus laisvų rankų įrangą arba transporto priemonės įrangą. Vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
- Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims.
- Tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išlipęs iš transporto priemonės (išskyrus stovėti skirtas vietas), vairuotojas privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
- Draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose lenktynėse.
- Vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.
- Vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio, besimokančio vairuoti mopedą, motociklą, triratį ar keturratį (dviratės ir triratės motorinės transporto priemonės), ir jį lydinčios transporto priemonės, jeigu mokymo įstaiga, įmonė ar organizacija yra paženklinusi šią mokinio transporto priemonę specialiu skiriamuoju ženklu.
Sustojimo ir stovėjimo draudimai
Kelių eismo taisyklės griežtai apibrėžia vietas, kuriose sustoti ir stovėti draudžiama (punktas 150):
- Geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų.
- Skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose.
- Ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose.
- Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
- Ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
- Ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
- Ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio (kai jo nėra - važiuojamosios dalies krašto) mažesnis kaip 3 m atstumas.
- Sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
- Maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje.
- Ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
- Ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
- Gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
- Ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
- Kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.
- Kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
Diskusijos apie eismo saugumą ir baudų griežtinimą
Lietuvoje nuolat vyksta diskusijos apie kelių eismo taisyklių pažeidimų mažinimą ir eismo saugumo didinimą. Seimo narys Karolis Neimantas siūlo 50 proc. padidinti baudas vairuotojams už KET pažeidimus ir už techninių reikalavimų transporto priemonėms nesilaikymą. Tačiau automobilių rinkos apžvalgininkas Vitoldas Milius laidoje „Dienos pjūvis“ svarstė, ar tai pagelbėtų sustabdyti pažeidėjus.
Kas vyksta eismo teisme
Baudų griežtinimo efektyvumas
V. Milius teigia, kad bet kokia didesnė bausmė paprastai skatina žmones jos vengti. Vis dėlto, baudų didinimo klausimas nėra naujas - apie tai kalbama jau apie 20 metų. Vieniems vairuotojams net ir didelės baudos atrodo niekinės, nepakeičiančios jų elgsenos. Kaip pavyzdį V. Milius pateikė atvejį, kai žmogus, praradęs vairuotojo pažymėjimą ir padaręs 300 pažeidimų, vis tiek toliau vairuoja, nekreipdamas dėmesio į baudas ar draudimus. Tokiems asmenims baudos neturi jokios įtakos.
Kitiems žmonėms, kurie stengiasi nepažeisti taisyklių, net ir maža bauda yra nemalonus dalykas ir skatina elgtis atsargiau. Apžvalgininkas mano, kad didesnės baudos bendrąja prasme turbūt kažkiek paveiktų vairuotojų elgseną, tačiau kelia klausimą, ar tai yra svarbiausias dalykas gyvenime ir ar tai išgelbėtų nuo avaringumo. Reikėtų atlikti išsamius tyrimus, dėl ko įvyksta skaudžiausios avarijos ir už kuriuos nusižengimus reikėtų taikyti didesnes bausmes.
Kintantis pažeidimų pobūdis ir technologijos
Pasaulis keičiasi, todėl ir eismo pažeidimų pobūdis transformuojasi. Anksčiau dažnai buvo linksniuojamas kalbėjimas telefonu rankoje. Dabar, kai daugumoje automobilių yra laisvų rankų įranga, šis nusižengimas tampa mažiau aktualus, palyginti su kitais, pavyzdžiui, žiūrėjimu į įvairius ekranus ir neatidumu keliui. Tai yra stipriai didesnis blogis nei tiesiog vienos rankos neturėjimas vairavimui.
Eismo saugumą lemiantiems asmenims - Seimo nariams, ministerijų darbuotojams - svarbu stebėti aplinką ir priimti sprendimus, kurie nebūtų tiesmuki, bet atspindėtų realią situaciją keliuose.
Pažeidimus fiksuojantys automobiliai ir kontrolė
Vertinant kaimyninių šalių patirtį, Estijoje nuo praėjusių metų baudos padidintos iki 100 proc., ir jos yra tris, keturis kartus didesnės nei Lietuvoje. Nors estai KET laikėsi labiau nepriklausomai nuo baudų dydžio, didelę įtaką turi kontrolė. Estijoje yra stipriai daugiau netikėtos ir gyvosios kontrolės, kurią vykdo policijos pareigūnai. Panaši situacija ir Latvijoje.
Lietuvoje, siekiant sustiprinti kontrolę, ruošiami keli automobiliai, kurie bus visiškai kitame technologiniame lygmenyje. Jie bus nežymėti ir turės labai dideles technologines galimybes fiksuoti pažeidimus. „Kai tu turi netikėtumo faktorių, tai tu nežinai, kur tave pamatuos ir tada tau lyg logika liepia elgtis taip, kaip reikia“, - teigia V. Milius. Kontrolės elementas gali priversti elgtis atsakingiau labiau nei didesnė bauda, nes bauda priklauso nuo žmogaus socialinio aspekto - žiopla klaida vieniems gali gadinti gyvenimą, o kitiems nereikšti nieko.
tags: #keliu #eismo #taisykliu #komentaras