Įtrūkęs priekinis automobilio stiklas ar žibintai daugeliui vairuotojų atrodo nereikšmingos smulkmenos. Tačiau ekspertai įspėja - dėl tokių pažeidimų gali padidėti avarijos tikimybė. Vaizdas pro pažeistą ar suskeldėjusį stiklą trukdo adekvačiai vertinti situaciją kelyje, o kuo prastesnis matomumas, tuo didesnė avarijos tikimybė. Nors ne visi vairuotojai būna patenkinti techninės apžiūros kontrolierių išvadomis, dažniausiai tokie sprendimai neginčijami.
Priekinis stiklas nėra tik „langas į pasaulį“. Jis atlieka vieną svarbiausių funkcijų automobilio saugumo sistemoje. Automobilio stiklas yra viena svarbiausių transporto priemonės dalių, užtikrinanti tiek gerą matomumą, tiek saugumą. Jis užtikrina matomumą, apsaugą nuo orų sąlygų ir nuo galimų nelaimių, apsaugo nuo šiukšlių, dulkių ir vėjo.
Carglass® priekinio stiklo keitimas
Priekinio stiklo pažeidimų tipai
Priekiniame automobilio stikle gali atsirasti kelių rūšių pažeidimų. Rimtesni pažeidimai yra vadinamosios žvaigždutės ir buliaus akys. Tai kur kas stambesni ir didesnę įtaką stiklo stiprumui darantys pažeidimai.
Net ir mažas skilimas gali greitai išsiplėsti dėl temperatūros svyravimų. Viena įdaužytė, gal viena, nieko baisaus, bet kai jų atsiranda labai daug, jos gali iškreipti vaizdą. Tai sukelia diskomfortą ir nuovargį vairuotojui. Kiekviena įdauža iš tiesų erzina vairuotojus.
Techninės apžiūros reikalavimai ir stiklo zonos
Techninių apžiūrų centrai atkreipia dėmesį, kad techninės apžiūros metu priekinis stiklas tikrinamas ypač kruopščiai. Specialistai sako, kad priekinis stiklas yra skirstomas į keturias zonas. Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) patvirtintuose „Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose“ labai aiškiai apibrėžtas, kokie trūkumai priskiriami „nedideliems“ (NT), kokie „dideliems“ (DT) ir kokiais atvejais techniką „draudžiama eksploatuoti“ (DE).
Kalbant apie automobilio stiklus, svarbiausias trūkumo klasifikavimo kriterijus yra vieta, kurioje atsirado įdauža ar įtrūkimas. Identiško dydžio defektas vienu atveju gali būti laikomas nereikšmingu, o kitu, jei patenka į vairuotojo tiesioginio matomumo zoną, bus pripažintas dideliu trūkumu.
Stiklo zonos ir jų apibrėžimai
Automobilio stiklas suskirstytas į keturias zonas:
- I zona - tiesiai prieš vairuotoją ir yra 30 cm pločio. Techninių reikalavimų reglamente aiškiai apibrėžta, kad šia zona vadinamas 300 mm pločio stačiakampis, kurio vidurinė linija eina per vairaračio centrą, viršutinis kraštas sutampa su valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus kreive, apatinė riba - linija, išvesta per aukščiausiai vairuotojo pusės apatiniu stiklo valytuvo kraštu nuvalytą stiklo paviršiaus tašką.
- II zona - kairiau nuo pirmosios zonos likęs stiklo plotas, taip pat ir dešiniau nuo pirmosios zonos esantis plotas. Tai likęs vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas, abipus menamų I zonos ribų.
- III zona - juosta žemiau vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus.
- IV zona - viršutinis valytuvų šluotelių neliečiamas stiklo paviršiaus plotas.
Reikalavimai skirtingoms stiklo zonoms
I zona (vairuotojo matomumo zona)
Techninę apžiūrą pavyks įveikti, jei I zonoje bus tik nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai (mažesni nei 3 mm; įtrūkimų „spinduliai“ iki 10 mm), bus ne daugiau dviejų tokio pat dydžio įdaužų, o atstumas tarp defektų taškų ne mažesnis kaip 150 mm. Jei kalbėtume apie didesnius pažeidimus, tai žvaigždės, akies arba kombinuoto tipo, jų pirmoje zonoje negali būti daugiau nei du. Be to, I zonoje stiklo paviršius neturi būti matinis (neskaidrus), neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines (neskaidrias) juostas. Taip pat neleidžiami ir įtrūkimai - „plauko“ pobūdžio įtrūkimai.
II zona (valytuvų nuvalytas plotas)
Mažesni reikalavimai keliami II priekinio stiklo zonai. Čia jau toleruojamos šiek tiek didesnės (iki 5 mm; įdaužų „spinduliai“ iki 20 mm) „akutės“ ir „žvaigždutės“, o atstumas tarp trijų tokių pažeidimų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm. TA kontrolieriai „nedideliu trūkumu“ laikys ir II zonoje esančius „plauko“ tipo įtrūkimus, jei jie neviršys 100 mm. Kaip ir svarbiausioje matomumo zonoje, čia stiklo paviršius neturi būti matinis, neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines juostas, o stiklas negali būti atsisluoksniavęs.
Pirmoje ir antroje zonoje, plote, kurį apima valytuvų šluotelės, negali būti matinių juostų. Dažniausiai jos atsiranda dėl netinkamos valytuvų priežiūros. Jei valytuvus keisime laiku ir stebėsime, ar valytuvai nebraižo stiklo, tokių juostų atsirasti neturėtų.
III ir IV zonos (neliečiami plotai)
Trečiajai ir ketvirtajai zonai reikalavimai dar švelnesni. Dar atlaidžiau vertinami III ir IV zonoje esantys stiklo defektai: jų gali būti ne daugiau kaip 5, išsibarsčiusių ne mažesniu kaip 50 mm atstumu. Leidžiami nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių diametras iki 5 mm, o įmušimų atšakos 20 mm (apatinėje dalyje) - 40 mm. Įtrūkimų ilgis šiose zonose nėra ribojamas, tačiau įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis, o atsisluoksniavimo požymių neturi būti.
Bendrieji reikalavimai techninės apžiūros metu
- Stiklas turi užtikrinti gerą matomumą vairuotojui.
- Įtrūkimai vairuotojo matymo zonoje yra laikomi pavojingu defektu.
- Stiklas turi atitikti šviesos pralaidumo reikalavimus (ne mažiau kaip 75 % priekiniam ir 70 % šoniniams).
Kodėl stiklui keliami tokie aukšti reikalavimai?
Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigia, kad nors stiklas iš esmės yra tvirtas ir ilgaamžis (jo tąsumo jėga didesnė nei metalo), tačiau pažeistas jis praranda 90 proc. tvirtumo. Nuo kėbulo vibracijos ar didesnių temperatūros svyravimų net nedidelis stiklo pažeidimas gali labai greitai išplisti sunkiai prognozuojamomis kryptimis ir trukdyti vairuotojui.
Šviesos spinduliai įdaužose ir įskilimuose lūžta, taip klaidindami ar blaškydami vairuotoją. Juos galima palyginti su miniatiūriniu akmenuku, įkritusiu į batą, ar krislu akyje. Net jei kurį laiką tai atrodys nevertu dėmesio dalyku, vairuotojas kur kas greičiau pavargs ir taps potencialiu grėsmės šaltiniu visiems eismo dalyviams. Be to, stiklo įdaužos labai trumpina valytuvų šluotelių tarnavimo amžių, todėl matomumo kokybė sparčiai prastėja.
Dažniausios priekinio stiklo pažeidimų priežastys
- Akmenukai: Dažniausia stiklo skilimo ar įdaužų priežastis - į stiklą atsitrenkę akmenukai nuo priešais važiuojančių transporto priemonių.
- Rūdys: Jei kėbule aplink stiklą atsiranda rūdžių, jos besiplėsdamos sudaro didelį spaudimą, dėl kurio stiklas įskyla.
- Nekokybiškas remontas: Po avarijos buvo nekokybiškai atliktas automobilio remontas.
- Temperatūros permainos: Staigi temperatūros permaina gali įskelti stiklą.
- Gamyklinis brokas: Stiklas gali įskilti dėl gamyklinio broko.
- Netinkamas krovinių transportavimas: Įvairias statybines ar kitas medžiagas vežantis žmogus gali pažeisti stiklą, ypač staiga stabdant.
- Atsitiktiniai smūgiai: Kartais tai gali būti ir gerokai menkesnė priežastis - tarp stiklo ir prietaisų skydelio nukritęs varžtas ar kitas kietas daiktas.
Ką daryti pastebėjus stiklo pažeidimą?
Vos tik stikle atsiranda įdauža, svarbiausia nedelsti. Kuo anksčiau jį sutvarkysite - tuo daugiau šansų, kad pavyks išvengti viso stiklo keitimo. Specialistai dalinasi ir labai paprastu, bet veiksmingu patarimu, jei stiklo pažeidimas atsirado tiesiog važiuojant: paprasčiausiai užklijuokite įdaužą su lipnia juosta arba pleistru. Tai neleis įdaužai plisti ir neleis į ją patekti purvui ar drėgmei. Nuo šių veiksmų priklauso, kaip lengvai ir kokybiškai pavyks stiklą pataisyti.
Tuomet, ilgai neatidėliojant, reikėtų kreiptis į specializuotą stiklų remonto bendrovę. Meistras pagal pažeidimo dydį, vietą stikle, būklę, skilimo riziką ateityje ir kitus faktorius įvertins, ar jį galima remontuoti.
Stiklo remontas ar keitimas: kainos ir sprendimai
Skilęs stiklas dar nereiškia, kad jį privaloma keisti nauju. Stiklo įdaužos remontas susideda iš kelių etapų. Nedidelės „akutės“ pripildomos specialia derva, kuri keletą minučių pakaitinus ultravioletiniais spinduliais, sukietėja. Po to stiklą nuvalius ir nupoliravus, suremontuota vieta tampa vos pastebima. Darbas trunka iki pusvalandžio. Po jo stiklas atgauna savo pirminį stiprumą, o klientas išsaugo originalų stiklą ir gamyklinį stiklo įklijavimą. Be to, toks procesas yra nepalyginamai tvaresnis už stiklo keitimą, nes sumažinamas CO2 pėdsakas.
Tačiau stiklo pataisyti nepavyks, jei įdauža yra per didelė arba per arti stiklo krašto. Stiklo gamintojai nerekomenduoja taisyti įdaužų, kurių skersmuo viršija tris centimetrus. Taip pat, norint remontuoti, įdauža turi būti mažiausiai 6 cm atstumu nuo stiklo krašto. Jei stiklo pažeidimas yra arčiau nei dešimt centimetrų nuo krašto, mat šiame plote, automobiliui važiuojant susidaro didžiausias tempimas. Todėl taisant stiklą arti krašto yra didelė tikimybė, kad stiklas įskils dar labiau. Stiklo keitimas - kur kas sudėtingesnis ir brangesnis malonumas.
Stiklo keitimas yra mažiausiai tris kartus brangesnis nei stiklo remontas. Anksčiau stiklus, kurie buvo montuojami gumoje, pasikeisti buvo galima tiesiog garaže. Šiandien paties stiklo išpjovimo procesas yra ganėtinai sudėtingas, nes tam, kad viskas būtų atlikta gerai ir nebūtų sugadintas kėbulas, reikia specialių įrankių ir tam tikrų žinių. Automobilio stiklo pažeidimų šalinimas ar viso stiklo keitimas - vienas dažniausių darbų, kurį atlieka automobilių savininkai, turintys KASKO draudimą.
Vairavimas su pažeistu stiklu: teisiniai aspektai ir baudos
Važinėti su įskilusiu stiklu ne tik nesaugu, bet ir draudžiama. Pagal galiojančius Kelių eismo taisykles (KET), transporto priemonė negali dalyvauti eisme, jei priekinis stiklas yra įskilęs, įskilimas patenka į vairuotojo matymo lauką arba apsunkina regėjimą. Įstatymai nenumato, kad įskilęs stiklas privalomai turi būti keičiamas - svarbiausia, kad defektas netrukdytų vairuoti. Jei įtrūkimas yra už matymo zonos ribų, galima atlikti stiklo remontą.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), vairavimas techniškai netvarkingu automobiliu gali užtraukti baudą nuo 30 iki 90 eurų. Policijos departamentas pabrėžia, kad baudos už trūkusį stiklą nėra siekis papildyti biudžetą - tai prevencija. Pasak pareigūnų, dažniausiai tokie pažeidimai fiksuojami kasdienio eismo metu, kai automobilis stabdomas dėl kito pažeidimo.
Techninės apžiūros (TA) metu priekinis stiklas tikrinamas ypač kruopščiai. Jei įtrūkimas yra vairuotojo matymo lauke, automobilis automatiškai gauna „neatitinka reikalavimų“ įrašą.
Žibintų pažeidimai ir jų įvertinimas
Techninės apžiūros metu kontrolieriai atkreipia dėmesį ne tik į automobilio stiklus, bet ir žibintus. Kai kurie defektai yra toleruojami. Paviršiniai įtrūkimai, jei jie nėra kiauryminiai ir nedaro įtakos žibinto veikimui ir šviesos sklaidai, yra vertinami ganėtinai liberaliai. Bet, jei pažeidimai yra kiauryminiai, tai vienareikšmiškai laikoma dideliu trūkumu.
Techninių apžiūrų centro specialistas K. Kizys atkreipia dėmesį, kad techninės apžiūros metu žiūrima ir į kitus žibintų stiklų trūkumus. Dėl tokios žibintų būklės kaltos ant kelių barstomos druskos, saulė ir tiesiog laikas. Tačiau žibintus galima atnaujinti: pažeistas žibinto stiklo sluoksnis pašalinimas jį nušveičiant su šlifavimo popieriumi.
Automobilio stiklų priežiūra ir prevencijos patarimai
Automobilio stiklų priežiūra neturėtų apsiriboti vien tik prieš techninę apžiūrą. Reguliariai tikrinkite, ar nėra naujų pažeidimų, naudokite kokybiškus valytuvus ir langų plovimo skysčius. Nepamirškite, kad staigūs temperatūros pokyčiai, pavyzdžiui, šildymo sistema žiemą ar ledo gramdymas, gali pažeisti stiklą, todėl būtina elgtis atsargiai.
Valytuvus raginama keisti bent kartą per metus ir būtinai pasitikrinti jų būklę rudenį, kai pagausėja kritulių, pradeda prastėti matomumas bei vairavimo sąlygos. Žiemą valytuvų šluotelės dėvisi sparčiau, todėl pasibaigus šaltajam sezonui juos taip pat verta patikrinti. Ne tik dėl to, kad jie gali subraižyti stiklą - gera valytuvų būklė užtikrina ir gerą matomumą, todėl didina bendrą važiavimo saugumą.
Dažnai pasitaiko, kad automobilio naudotojas stiklus žiemą subraižo ir pats. Rizika kyla tuomet, kai ant rečiau plaunamo automobilio iškrenta sniegas. Prieš važiavimą valant tokią transporto priemonę nuo jos būna braukiamas sniego ir smulkaus purvo mišinys, galintis subraižyti stiklo paviršių. Dėl to rekomenduojama neužmiršti žiemą apsilankyti automobilių plovykloje.
Prevencija yra geriau už problemų šalinimą. Kai kurie veiksmai, apsaugantys nuo langų apgadinimų, iš pirmo žvilgsnio atrodo pertekliniai, tačiau jų nesiėmus ir susidūrus su realia problema, nepatogumai bus didesni už atsargumo kainą.
Patarimai, kaip išvengti stiklo pažeidimų:
- Laikykitės saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių.
- Venkite važiuoti per prastos būklės kelius, ypač žvyrkeliu. Jei važiuojate žvyrkeliu, sumažinkite greitį ir stenkitės laikytis kuo dešiniau, prasilenkiant su kitais automobiliais.
- Naudokite kokybiškus valytuvus ir langų plovimo skysčius.
- Saugokite stiklą nuo staigių temperatūros pokyčių.
- Reguliariai keiskite valytuvus (bent kartą per metus).
- Žiemą dažniau plaukite automobilį, kad pašalintumėte sniego ir purvo mišinį, galintį subraižyti stiklą.
KASKO draudimo vaidmuo
Lietuvoje KASKO draudimas dažnai apima priekinio stiklo keitimą, todėl tokiais atvejais vairuotojas išvengia išlaidų. Tačiau, jeigu vairuotojas ilgai delsia ir stiklas įtrūksta per visą plotą, draudikas gali vertinti, kad tai jau yra savininko aplaidumas. Remiantis draudimo bendrovių duomenimis, praėjusiais metais penktadalį visų kasko draudimo žalų atvejų sudarė stiklo pažeidimai. Vidutinė draudimo išmoka už pažeistą stiklą sudaro kelis šimtus eurų.
Jei automobilis yra apdraustas KASKO draudimu ir sutartyje numatyta transporto priemonės stiklų apsauga - kreipkitės į savo draudimo bendrovę, nepriklausomai nuo to, ar stiklą reikės keisti, ar remontuoti.
tags: #priekinio #stiklo #pazeidimu #aprasas