Pastarasis laikotarpis Lietuvos Prezidentūroje ir aplink ją pasižymėjo ne tik svarbiais politiniais sprendimais, bet ir keletu incidentų, susijusių su šalies vadovo patarėjais. Tarp jų - avarija, į kurią pateko nacionalinio saugumo klausimų patarėjas, bei skandalas dėl viešo pasirodymo, sukėlusio įtarimų dėl neblaivumo.
Prezidento patarėjo J. V. Žuko avarija
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas patyrė nesunkių sužalojimų per avariją, įvykusią pirmadienio rytą. J. V. Žukas jau išrašytas iš ligoninės.
„J. V. Žukas išleistas iš ligoninės. Pirminiai tyrimai rodo, kad sužalojimai yra lengvi, jis keletą dienų gydysis ambulatoriškai“, - BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Anot A. Bubnelio, J. V. Žukas „yra sąmoningas ir jaučiasi tvirtai“.
Avarija įvyko Vilniaus rajone, senajame Ukmergės plente, prie Aukštųjų Rusokų viensėdžio, apie 7.13 val. Susidūrė J. V. Žuko vairuojamas automobilis „Subaru“ ir kitas automobilis „Audi“. Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad „Audi“ vairuotojas kelyje Bendoriai-Maišiagala išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su prezidento patarėjo „Subaru“. Specialiosioms tarnyboms iškart pranešta, kad prispaustų žmonių nėra, tačiau abu vairuotojai buvo sužaloti. Į ligoninę išvežti tiek „Audi“, tiek „Subaru“ vairuotojai.
Iki atėjimo į G. Nausėdos komandą J. V. Žukas buvo Lietuvos kariuomenės vadas. Avarijos aplinkybių tyrimo ėmėsi Vilniaus apskrities kelių policijos pareigūnai.
Viešas patarėjo F. Jansono pasirodymas ir kilęs skandalas
Nors apdovanojimai „Lietuvos įtakingiausieji“ buvo įteikti pirmą kartą, juose pagerbti skirtingų sričių atstovai. Apklausos parodė, kad įtakingiausiu politiku laikomas prezidentas G. Nausėda, tačiau jis pats renginyje nedalyvavo.
Šalies vadovui skirtą apdovanojimą atsiėmęs Prezidento vyr. patarėjas Frederikas Jansonas pasakė trumpą kalbą. „Kažkada, kai antrą kadenciją pradėjome, sakiau prezidentui „heavy is the crown“, čia yra pats sunkiausias dalykas, kurį gali bet kuris valstybės vadovas išlaikyti. Titanas, apdovanojimas - jokio skirtumo. Nėra paprasta, nėra lengva, nėra taip, kaip visi įsivaizduoja, kad bus - tiesiog priėmei sprendimą ir tas sprendimas bus visiems patinkantis ar laimintis, bet prezidentas juos priima ir manau, kad tai yra tie sprendimai, kurie geriausi šiai valstybei. Ačiū“, - atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo F. Jansonas.
Life of Johnson / Chapter - IX / The Dictionary by James Boswell / Summary
Netrukus po kalbos feisbuke ėmė sklisti juokeliai, leidžiantys suprasti, kad žmonėms įtarimų sukėlė F. Jansono būsena. Įtakingiausiu visuomenininku pripažintas ir iškilmingame vakare dalyvavęs Andrius Tapinas feisbuke pasidalijo įtarimais, kad prezidento atstovas galėjo būti padauginęs alkoholio.
„<...> Mano kalba visiškai neprilygo Nausėdos vyr. patarėjo Jansono benefisui. Tiesioginiame eteryje valstybės vadovo vardu atsiimti apdovanojimą būnant tokios būklės, kad nebegali apversti liežuvio, yra vienas stipriausių mano matytų performansų“, - rašė A. Tapinas, pridūręs, kad F. Jansonas „žiūrint atrodė gataveckas“.
„O čia Ta Kalba. Taigi - prestižiniai Lietuvos Įtakingiausiųjų apdovanojimai, tiesioginė transliacija populiariausiame Delfi portale, publika salėje - premjerė, partijų pirmininkai, žymiausi visuomenininkai, menininkai, sportininkai, verslininkai ir tarnautojai. Gitanas Nausėda yra išrenkamas Įtakingiausiu Lietuvos politiku. Ir valstybės vadovo vardu - pabrėžiu, Lietuvos Respublikos Prezidento vardu - atsiimti apdovanojimo į sceną lipa jo vyr. patarėjas Frederikas Jansonas. O toliau jau palieku žiūrėti jums“, - rašė A. Tapinas ir pasidalino F. Jansono kalbos vaizdo įrašu.
„Delfi“ kreipėsi į Prezidentūrą ir netrukus gavo F. Jansono komentarą. „Pripažįstu, tai nebuvo geriausia mano gyvenime pasakyta kalba“, - teigė F. Jansonas. Jis komentare „Delfi“ teigė, kad buvo pavargęs ir neįvertino asmeninės savijautos, todėl sutikimas dalyvauti renginyje buvo klaida.
Kultūros bendruomenės protestas ir patarėjo S. Olencevičiaus reakcija
Šimtams kultūrininkų susirinkus į protestą Simono Daukanto aikštėje ir reiškiant pasipiktinimą naujuoju kultūros ministru Ignotu Adomavičiumi, šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas Saulius Olencevičius teigė, kad susirinkusiųjų reakcijos yra didžiulis įvertinimas prezidentui bei jo komandai.
„Vienareikšmiškai teigiamai (vertinu kultūros bendruomenės reakcijas - ELTA). Tai yra didžiulis įvertinimas prezidentui ir visai jo komandai. Aš taip vertinu. Reiškiasi - kultūra rūpi prezidentui ir jie atėjo išsakyti savo nuomonę. Tai yra labai gerbtina ir išties juos reikia palaikyti“, - žurnalistams sakė S. Olencevičius. Pasak jo, emocingai į susiklosčiusią situacija reaguojanti bendruomenė neliks neišgirsta - Prezidentūra viliasi kartu su jais ieškoti bendrų išeičių.
„Aš suprantu, emocijos liejasi per kraštus. Šioje vietoje nereikėtų orientuotis į vieną vienintelį veiksmą, kuris yra privalomas prezidentui pagal Konstituciją, pagal terminus padaryti. Kartais reikia tą padaryti, kaip prezidentas ir pasakė, skaudančia širdimi“, - kalbėjo jis. Netrukus susirinkusiųjų protestuotojų jis buvo pasitiktas šūksniais „gėda“.
S. Olencevičius patikino, kad kultūros bendruomenė nebus palikta viena. „Tam tie žmonės šiandien ir susirinko. Mes juos puikiai girdime, prezidentas juos puikiai girdi. Ir šioje vietoje tik kartu visi galėsime pagerinti situaciją“, - nurodė jis. Prezidento patarėjo kalbą pertraukė Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė, aktorė Nijolė Oželytė, nesutikusi su S. Olencevičiaus teiginiais.
„Yra dalykų, kurie keičiami eigoje, momentiškai, teisiškai to padaryti negalima, nepavyksta“, - pasakė prezidento patarėjas. S. Olencevičiui bendraujant su žurnalistais, protestuotojai šaukė „atšaukiam“, omenyje turėdami galimybę atšaukti paskirtąjį ministrą, „aušrietį“ Ignotą Adomavičių. Patarėjas nesiėmė prognozuoti, ar tai - realus scenarijus. „Negaliu prognozuoti, kas bus. Negaliu pasakyti. Bet eiga tikrai bus peržiūrima“, - sakė šalies vadovo atstovas. „Ne viskas yra taip paprasta“, - pridūrė jis.
Kultūrininkai taip pat yra inicijavę peticiją, prašančią neskirti bet kurio „Nemuno aušros“ nario į ministrus. Ją pasirašė daugiau nei 50 tūkst. žmonių. Pats I. Adomavičius yra sakęs, kad abejoja prieš jį nukreiptos peticijos palaikymo mastu. BNS rašė, kad darbo patirties kultūros srityje neturintį verslininką, pastaruoju metu Seimo vicepirmininko patarėjo pareigas einantį I. Adomavičių, į kultūros ministro postą pasiūlė „Nemuno aušros“ atstovai.
Prezidentas G. Nausėda anksčiau teigė, jog netvirtins „aušriečiams“ priklausančių politikų ministrais, tačiau bręstant Vyriausybės krizei galiausiai savo poziciją pakeitė. I. Adomavičių kultūrininkai vadina netinkamu pareigoms dėl patirties stokos, kultūros lauko problemų neišmanymo.
Dariaus Gudelio atleidimas ir bandymai įsidarbinti
Prezidento Valdo Adamkaus už politinio pasitikėjimo praradimą iš patarėjo vidaus politikos klausimais pareigų atleistas Darius Gudelis bandė ieškoti Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo užtarimo. D. Gudelis norėjo, kad G. Kirkilas parūpintų jam kokią nors vietą valstybės tarnyboje.
Premjeras diplomatiškai atsakė, kad galbūt pasistengs padėti buvusiam Prezidento patarėjui, tačiau atmetė galimybę, kad D. Gudelis taps Vyriausybės vadovo komandos nariu.
D. Gudelis į Vyriausybę pirmąkart atėjo ryte, tačiau nebuvo priimtas. Paaiškinta, kad užtruko kitas G. Kirkilo susitikimas, todėl pokalbiui su D. Gudeliu tiesiog neliko laiko. Jo paprašyta ateiti popiet. Pasipiktinęs Ministro Pirmininko sekretoriato darbo organizavimu, buvęs Prezidento patarėjas vis dėlto popiet dar sykį atėjo į Vyriausybę. Šįkart pokalbis įvyko ir truko beveik pusvalandį.
Tačiau dar ryte žadėjęs pakomentuoti susitikimą su premjeru, D. Gudelis netikėtai pabėgo nuo jo laukusių žurnalistų, tarstelėjęs, kad „viską pasakys pats G. Kirkilas“. Vyriausybės vadovas po pokalbio pranešė nepriėmęs jokio sprendimo dėl Prezidento buvusio patarėjo, atidedąs jį vėlesniam laikui, po kitą savaitę prasidedančių poros savaičių atostogų. „Dabar yra svarbesnių neatidėliotinų klausimų“, - sakė G. Kirkilas. Jis teigė, kad D. Gudelis prašė padėti įsidarbinti kur nors valstybės tarnyboje. Konkretaus posto buvęs patarėjas neprašęs. Bet premjeras jam kol kas nieko nepažadėjo: „Spręsim vėliau, po atostogų“.
Sužinojęs, kaip premjeras komentuoja jųdviejų susitikimą, D. Gudelis telefonu trumpai tepasakė neprašęs darbo valstybės tarnyboje. Anot jo, susitikimo metu buvo aptartos D. Gudelio atleidimo iš Prezidento patarėjų aplinkybės ir susitarta „kol kas padaryti pauzę“, nes neva tokie susitikimai sulaukia pernelyg didelio žiniasklaidos dėmesio. G. Kirkilas pakartojo neketinąs skirti D. Gudelio vienu iš savo patarėjų. Tą premjeras sakė ir anksčiau. Kiek anksčiau D. Gudelis sakė, kad Vyriausybės vadovas neva kviečiasi jį į savo komandą. G. Kirkilas tuo tarpu teigė, kad pats D. Gudelis prašėsi į patarėjus.
Prezidentas V. Adamkus, sužinojęs apie D. Gudelio ketinimus, pasirašė potvarkį, kuriuo atleido jį iš patarėjo vidaus politikos klausimais pareigų. Potvarkis pasirašytas negavus raštiško D. Gudelio prašymo atleisti jį iš užimamo posto. Pats D. Gudelis yra tvirtinęs, kad tik žodžiu paprašė Prezidento atleisti jį. Patarėjai yra politinio pasitikėjimo pagrindu skiriami pareigūnai, todėl potvarkio dėl D. Gudelio atleidimo pasirašymas teisiškai reiškia, kad jis atleistas praradus politinį pasitikėjimą. D. Gudelis Prezidentūroje dirbo nuo V. Adamkaus antrosios kadencijos 2004 metų liepos pradžios. Per dvejus metus iš darbo Prezidentūroje dėl įvairių aplinkybių išėjo 12 patarėjų ir konsultantų. Prezidento patarėju vidaus politikos klausimais nuo rudens gali pradėti dirbti politologas Lauras Bielinis.
Prezidentūros darbas su neįgaliųjų integracija
Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta teigė, kad Lietuva turi daug kliūčių integruojant žmones su negalia ir šiems visuomenės grupėms. Anot jo, progreso reikia siekti daugelyje sričių. Šalies vadovas su neįgaliųjų organizacijų atstovais susitiko Tarptautinės žmonių su negalia dienos išvakarėse.
Pasak S. Krėpštos, švietimas ilguoju laikotarpiu būtų viena efektyviausių priemonių integruoti neįgaliuosius ir užtikrinti jų galimybes darbo rinkoje. Anot patarėjo, reikia pasitempti „tiek teisinėje bazėje, tiek praktiniuose dalykuose“ tam, kad vaikai su negalia nebūtų diskriminuojami. „To tikrai negali būti“, - tvirtino S. Krėpšta.
Jo teigimu, prezidentas jau ėmėsi tam tikrų pirmųjų žingsnių padėčiai gerinti - pasiūlė didinti šalpos pensijas, teikė siūlymus Socialinių įmonių įstatymui. „Tačiau, be abejo, žvelgiant į ateitį yra labai daug kitų žingsnių, kuriuos tiek valdžios įstaigoms, tiek ir organizacijoms reikės kartu padaryti“, - kalbėjo G. Nausėdos patarėjas. Pasak jo, prezidentas aktyviai dirbs su savivaldybėmis ir skatins spręsti neįgaliųjų problemas šiame lygyje.
S. Krėpšta taip pat tvirtino, kad valdžios bei kitos organizacijos turi įsivertinti, kiek jos yra prieinamos. „Prezidentūra taip pat pasižiūrėjo į save, padarėme tam tikrą auditą, koks yra informacijos prieinamumas, kiek šio pastato fizinis prieinamumas yra pritaikytas neįgaliesiems. Tikrai turime kur pasitempti ir per kitus metus turime tikslą pašalinti didžiausius trūkumus“, - tvirtino S. Krėpšta.
NVO atstovų nuomonė
Lietuvos negalios organizacijų forumo vadovė Dovilė Juodkaitė sakė, kad sunku išskirti vieną konkrečią bendruomenės problemą. „Minėtas izoliacinis arba įtraukaus švietimo nebuvimas užprogramuoja visas kitas esančias problemas, tai yra ir užimtumo, (...) ir skurdo“, - kalbėjo ji.
„Yra visas kompleksas problemų, kur valstybė turėtų rinktis ir labai strategiškai, nuosekliai vykdant tarptautinius įsipareigojimus žiūrėti, kokia ta socialinė apsauga ir kaip žmonėms su negalia padėti būti kuo labiau savarankiškais, užtikrinant lygias galimybes ir teises“, - sakė nevyriausybininkė.
Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ vadovas Ričardas Dubickas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje išlieka mažas valstybės remiamų pajamų dydis, nuo kurio priklauso piniginė socialinė parama nepasiturintiesiems, tokia kaip socialinė pašalpa, būsto šildymo ar kitų išlaidų kompensacijos.
Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių komiteto narys, profesorius Jonas Ruškus kritikavo Seime šiemet priimtą Socialinių įmonių įstatymą. Iniciatoriai sako, kad naujajame įstatyme atsirado daugiau saugiklių dėl pelno, neįgaliųjų darbuotojų skaičiaus, darbo vietos išlaikymo terminų, neleidžiančių socialinėms įmonėms nepagrįstai pelnytis iš neįgaliųjų. Tačiau kai kurie neįgaliųjų atstovai sako, kad prielaidų piktnaudžiauti išlieka, nes valstybės finansinė pagalba ir toliau skiriama ne patiems žmonėms su negalia, o įmonėms. „Socialinių įmonių įstatymas nesudaro tinkamų sąlygų ir neįtraukia negalią turinčių žmonių į darbo rinką. Priešingai, juos dar labiau atskiria nuo darbo rinkos, nuo ten, kur dirba visi žmonės“, - kalbėjo J. Ruškus. Socialinėse įmonėse šiuo metu dirba apie 7 tūkst. neįgaliųjų. Neįgaliųjų darbo vietų kūrimui ir išlaikymui valstybė per metus skiria apie 30 mln. eurų.
Prezidento patarėjo V. Augustinavičiaus kritika dėl mobiliųjų telefonų mokyklose
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigia, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda pasigenda politikų ryžto sprendžiant vaikų naudojimosi mobiliaisiais telefonais ugdymo įstaigose klausimus.
„Šiuo klausimu mes matome gana ryškų politinės valios vakuumą. Iš vienos pusės, mes matome iš opozicijos pasiūlymus, kad socialiniais tinklais galėtų naudotis vaikai nuo 16 metų. Iš kitos pusės, yra priimami įstatymai Seime, kad dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose, kad tai tik rekomendacinio pobūdžio priemonės, kad turi būti tvarkos, bet viskas iš esmės lieka rekomendaciniame lygmenyje“, - „Žinių radijui“ antradienį teigė V. Augustinavičius.
„Čia yra tam tikras disbalansas. Kaip mes galime svarstyti, kaip maža valstybė, uždrausti socialinį tinklą, jeigu net nesugebame išspręsti tokio ūkinio klausimo kaip mobiliųjų telefonų draudimas pradinėse ar pagrindinėse klasėse mokyklose. Šią iniciatyvą po pateikimo palaikė 65 Seimo nariai, pasisakančių prieš nebuvo, 9 susilaikė. Projektus svarstys Kultūros, Teisės ir teisėtvarkos, Socialinių reikalų ir darbo bei Žmogaus teisių komitetai, Jaunimo ir sporto reikalų komisija, o birželio viduryje - visas Seimas. Šiuo metu dėl to, ar leisti naudotis telefonais mokyklose, sprendžia pačios ugdymo įstaigos, nusistatydamos tai savo vidaus tvarkose.
tags: #prezidento #patarejas #avarija #prezidentura