Lietuvoje eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, skaičius kasmet mažėja, tačiau pradedantieji vairuotojai išlieka viena iš pažeidžiamiausių grupių. Jie dažniau sukelia avarijas ir patiria didesnius nuostolius. Šiame straipsnyje analizuojama avarijų statistika, pagrindinės priežastys ir pateikiami patarimai, kaip sumažinti riziką keliuose.
Bendroji eismo įvykių statistika Lietuvoje
Lietuvos kelių policijos tarnybos teikiama statistika rodo, kad Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičius, kuriuose buvo nukentėjusiųjų, kasmet mažėja. Jei 2014 m. jų buvo fiksuota 3255, tai 2023 m. - 2865 eismo įvykiai, t. y. 390 mažiau. Mažėjant avarijų skaičiui, mažėjo ir keliuose žuvusių asmenų. 2014 m. per metus eismo įvykiuose žuvo 267 žmonės, tai 2022 m. fiksuotas mažiausias per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį per metus keliuose žuvusiųjų skaičius - 122. Tiesa, pernai žuvusiųjų Lietuvos keliuose vėl padaugėjo iki 157. Iš jų tamsiu paros metu žuvo 53 žmonės.
Žuvusiųjų ir sužeistųjų tendencijos
- Pėstieji: keliuose žuvusių pėsčiųjų per dešimt metų irgi mažėjo, nuo 108 2014 m. iki 33 2023 m. Didžioji dalis pėsčiųjų žuvo tamsiuoju paros metu (21 žmogus).
- Dviratininkai: jei 2014 m. keliuose žuvo 19 dviratininkų, tai 2023 m. jų žuvo 11.
- Sužeistieji: per eismo įvykius sužeistų asmenų skaičius irgi per 10 metų mažėjo. 2014 m. fiksuoti 3785 sužeistieji, iš jų 1034 pėsčiųjų ir 309 dviratininkai. 2023 m. sužeistųjų keliuose skaičius sumažėjo iki 3288, iš jų 714 pėsčiųjų bei 373 dviratininkai. Nors bendras sužeistųjų keliuose skaičius mažėjo, dviratininkų kas metus sužeidžiama daugiau.
Pirmasis 2024 m. pusmetis
Analizuodami pirmojo šių metų pusmečio statistinius duomenis, lyginami ketverių metų rodikliai. Įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius šiuo periodu svyruoja nedaug. Per metus įvyksta vidutiniškai 1 258 įvykiai, kuriuose žūsta ir sužeidžiami žmonės.
- Žuvusiųjų skaičius: 2024-aisiais, palyginti su pernai, sumažėjo žuvusiųjų. Pirminiais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį (iki liepos 1 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 49 žmonės - 30 proc. mažiau negu pernai (70 žmonių).
- Įskaitiniai įvykiai: užfiksuota 25 įskaitiniais eismo įvykiais daugiau nei tą patį laikotarpį praeitais metais (2024 m. I pusmetį - 1 294; 2023 m. I pusmetį - 1 269).
- Sužeistųjų skaičius: šiek tiek daugiau sužeistųjų: 2024 m. I pusmetį - 1 458 (2023 m. I pusmetį - 1 442). Iš jų 284 vaikai (2023 m. I pusmetį - 274).
Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys teigia, kad nerimą kelia tai, jog ūgtelėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius. Jis pabrėžia, kad kartu su policija visuomenė turi dar ryžtingiau stabdyti neatsakingai besielgiančius, savo ir kitų gyvybėmis rizikuojančius asmenis.
Pagrindinės eismo įvykių priežastys
Neblaivūs vairuotojai
Neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laiku, išaugo nuo 67 iki 88. Sužeista 111 asmenų (2023 m. - 86). Daugiausiai eismo įvykių sukėlė neblaivūs ar apsvaigę lengvųjų automobilių ir keturračių motociklų vairuotojai. Žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės apie 50 proc. sumažėjo 2023 metais. Ir 2021, ir 2022 m. I pusmetį keliuose dėl to žuvo po 13 asmenų, 2023 m. - 5, o 2024 m. - 4. Šių metų I pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudaro 6,8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (pernai tokių buvo 5 proc.).
Kelių policijos statistika rodo, kad išgėrusių ar apsvaigusių eismo įvykių kaltininkų mažėja, bet dar pasitaiko. 2014 m. 324 neblaivūs eismo dalyviai sukėlė avarijas, kuriose buvo nukentėjusiųjų, o 2023 m. tokių įvykių sumažėjo iki 156. Reikia tikėtis, kad Lietuvos kelių eismo dalyviai vis labiau bus sąmoningesni ir nesės už vairo išgėrę ar kitaip apsvaigę, nes tai yra sunkinanti aplinkybė.
Geriausias būdas išvengti avarijų dėl vairavimo išgėrus
Kitos pagrindinės avarijų priežastys (2023 m.)
Pagrindinės kelių eismo įvykių priežastys, kuriose 2023 m. buvo sužeisti 3349 žmonės:
- Reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas ir manevravimo taisyklių pažeidimas - 21 proc.
- Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas - 16 proc.
- Saugaus atstumo nesilaikymas - 14 proc.
- Pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir kitos vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas.
Žūtis lemiančios priežastys (2024 m. I pusmetis)
Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastys:
- Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas (32 proc.). 2023 m. I pusmetį saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ir leistino važiavimo greičio viršijimas sudarė 61 proc., 2022 m. I pusmetį - 54 proc.
- Saugaus atstumo nesilaikymas (11 proc.).
- Dar po 13 proc. žmonių žuvo dėl reikalavimo duoti kelią nevykdymo važiuojant per sankryžą ir dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą.
- Dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo atsitiko po 6 proc. eismo įvykių.
Daugiausiai žuvusiųjų kategorijų
Šiemet iš viso užfiksuotos jau 49 žūtys keliuose. Kaip ir pernai, transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiąją dalį - 59 proc. - žuvusiųjų (2023 m. I pusmetį - 47 proc.). Iš šiais metais žuvusiųjų - 19 automobilių vairuotojų ir 7 jų keleiviai, 2 krovininių automobilių vairuotojai ir vienas jų keleivis, traktoriaus ir mažojo autobuso vairuotojai, 9 pėstieji. Pirmąjį metų pusmetį žuvo ir 6 motociklininkai.
Pavojingiausias laikas
Pavojingiausia savaitės diena - penktadienis. Pirmąjį šių metų pusmetį penktadieniais įvyko 243 įskaitiniai eismo įvykiai. Pavojingiausios 4 valandos - nuo 16 iki 20. Tokiu metu įvyksta per 30 proc. visų eismo įvykių.
Pradedančiųjų vairuotojų avarijos
Oficialioji įskaitinių autoįvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, statistika rodo, kad praėjusiais metais pradedantieji vairuotojai buvo 197 iš 2861 eismo įvykių kaltininkai. Tiesa, ši statistika atspindi tik eismo įvykius, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti žmonės, o avarijų, kurias sukelia pradedantieji vairuotojai mastas, anot specialistų, yra ženkliai didesnis.
Audrius Kikutis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas, teigia, kad dėl didesnių ar mažesnių eismo įvykių pradedantieji arba turintys stažą iki 5-6 metų vairuotojai kreipiasi maždaug 2,5 karto dažniau, negu patyrę vairuotojai, kurių stažas perkopęs 10 ir daugiau metų. Statistika rodo, kad svarbus ne tik vairavimo stažas, bet ir vairuotojo amžius - įprastai vyresni vairuotojai būna kur kas atsargesni ir į eismo įvykius pakliūva rečiau. A. Kikutis pastebi, kad neseniai vairuotojo pažymėjimą gavęs 40-metis statistiškai eismo įvykių patiria tiek pat, kiek 25-metis vairuotojas, turintis 7 metų vairavimo stažą.
Dažniausios pradedančiųjų vairuotojų klaidos
Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas įžvelgia, kad pradedantieji vairuotojai neretai daro dviejų tipų klaidas:
- Neryžtingumas: „Vairavime nėra žodžio „palauk“ - turi veiksmus daryti užtikrintai, reaguoti greitai ir nedvejodamas, antraip keli pavojų tiek sau pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams.“
- Skubotumas: „Koją kiša ir skubotumas, atsirandantis iš nepatyrimo, o kartais ir noro parodyti savo „meistriškumą“. A. Pakėnas mini atvejį, kai pradedantis vairuotojas net vairavimo egzamino metu sąmoningai viršijo greitį, norėdamas pademonstruoti savo įgūdžius.
Didesni nuostoliai ir draudimas
Įprasta manyti, kad nauji vairuotojai dažniau patenka į techninius įvykius - jiems stinga atidumo ir įgūdžių net važiuojant nedideliu greičiu, parkuojant automobilius, tad transporto priemonė dažniau apibraižoma, atsiranda įlenkimų. Visgi ši taisyklė turi išimčių. A. Kikutis atkreipia dėmesį, kad į eismo įvykį patekę pradedantys vairuotojai vidutiniškai patiria didesnę žalą, nei patyrę vairuotojai. Jeigu teoriškai sudėtume, kad tiek „žalias“, tiek patyręs vairuotojas vairuoja identiškas transporto priemones, tai statistiškai vidutinės žalos dydis, kurią patiria „žalias“ vairuotojas būtų apie 30-50 proc. didesnis.
Patekę į eismo įvykį, jauni ir dar finansinio stabilumo neužsitikrinę vairuotojai neretai susiduria su didesniu nerimu dėl patirtų nuostolių. Kylant automobilių dalių ir jų remonto kainoms, padengti transporto priemonės tvarkymo išlaidas jiems ypač sudėtinga. Specialistas atkreipia dėmesį, kad būdų, kaip išvengti kišenei skaudžių nuostolių, išties yra, tačiau neretai vairuotojai į juos numoja ranka. Pirmiausia, pats vairuotojas turi įvertinti, kokią finansinę naštą atsitikus nelaimei jis yra pasirengęs prisiimti ir koks yra jo rizikos toleravimo lygis. Jei įvertinus galimybes pastebima, kad avarijos atveju padengti transporto priemonės remonto išlaidas bus sudėtinga, derėtų pagalvoti apie būdus, kaip šias išlaidas būtų galima sumažinti. Pavyzdžiui, saugumo „pagalve“ tokioje vietoje gali būti kasko draudimas.
A. Kikutis pastebi, kad vis dar nemažai pradedančiųjų vairuotojų apskritai tiki mitu, neva kasko draudimas vertingas tik turint naują automobilį, o nepatyrusiems arba senesnių transporto priemonių vairuotojams tokio turėti neverta. Anot specialisto, toks įsitikinimas yra susijęs ne su paties draudimo, kaip paslaugos, poreikio nebuvimu, bet su draudimo įmokomis. Esant didesnei rizikai, atitinkamai kinta ir draudimo kaina, todėl nemaža dalis pradedančiųjų vairuotojų vis dėlto nusprendžia atsisakyti kasko draudimo. Visgi pastebima, kad kasko draudimo naudą tarsi iš naujo įvertina tie, kurie jau yra susidūrę su pastaraisiais keleriais metais labai stipriai pakilusiomis autoserviso darbų bei automobilių dalių kainomis. Dėl šios priežasties neretai tie, kuriems platesnio masto draudimas per brangus, renkasi susiaurintos apimties kasko alternatyvų draudimą. Šis yra pigesnis ir apsaugo nuo pagrindinių rizikų.
Įgūdžių lavinimo svarba
Ekspertai sutaria - eismo įvykio tikimybę sumažina įgūdžių lavinimas. Visgi geri vairavimo įgūdžiai išsivysto tik praktikuojantis. Anot A. Pakėno, neretai nauji vairuotojai, vos gavę vairuotojo pažymėjimą, pervertina savo galimybes ir tiki, kad mokymosi vairuoti metu įgytų įgūdžių jiems pakanka.
A. Pakėnas pabrėžia, kad mokymuisi vairuoti oficialiai skiriama 30 valandų. To tikrai nepakanka - vidutiniškai reikia bent 50-60 valandų arba, kaip rodo tyrimai, bent 1000 nuvažiuotų kilometrų. Nors kai kuriems pavyksta greičiau išmokti važiuoti, tačiau įgūdžiams lavintis reikia laiko. Jis priduria, kad gavus vairuotojo pažymėjimą savo patirtį galima didinti įvairiose privačiose aikštelėse ir mokymo centruose, kuriuose imituojamos sudėtingos vairavimo sąlygos.
Blaškančiųjų veiksnių eliminavimas
Turbūt kiekvieną dieną vairuotojai save „pagautų” situacijoje, kuomet vairuojant užsiima pašaliniais veiksmais. Vienas iš pagrindinių blaškančių objektų - telefonai, kuriais vairuotojai naudojasi vairuodami, lėtai judėdami ar stovėdami spūstyse. Kalbėjimas telefonu, žinučių rašymas bei naršymas internete dėmesį atitraukia nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Netikėtai spūstis stoja, o jūsų automobilis atsitrenkia į priešais esančią transporto priemonę tik todėl, jog nesitikėjote staigaus spūsties sustojimo. Automobilyje esantys ekranai, navigacijos ir kt. taipogi atitraukia dėmesį nuo eismo, tad tokių įrenginių valdymas vairuojant taip pat laikomi pašaliniais veiksniais. Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su prieš tai minėtais blaškančiais vairuotojus veiksniais.
Prevencinės priemonės
Lietuvos policija pirmąjį 2024-ųjų pusmetį nustatė 545 011 Kelių eismo taisyklių pažeidimų:
- 265 534 dėl nustatyto važiavimo greičio viršijimo.
- 2 768 dėl pavojingo ir chuliganiško vairavimo, draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.
- 22 158 dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant.
- 6 217 dėl pėsčiųjų nepraleidimo perėjose.
- 11 376 saugos diržų nenaudojimo atvejų.
Antrąjį pusmetį Lietuvos kelių policija surengs daugiau kaip 40 tikslinių prevencinių policinių priemonių visoje šalyje. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai numatys ir vykdys papildomas priemones. Pareigūnai atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks atskleisti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
tags: #pradedanciuju #vairuotoju #avarijos