Vilniečiai ir kiti didmiesčių gyventojai vis dažniau susiduria su automobilių stovėjimo vietų trūkumu ir su tuo susijusiais konfliktais. Gyventojai piktinasi, kad kaimynai bando savintis bendras automobilių stovėjimo vietas, jas neteisėtai užgrobia ir netgi naudoja tam tikras priemones, siekdami jas pasižymėti.
Netinkamas bendrų automobilių stovėjimo vietų naudojimas
Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Erikas pasakojo, kad kaimynai savavališkai pasižymi jiems patinkančias parkavimo vietas. „Jie stovėjimo vietas pažymi betono luitais, akmenimis ar metaliniais strypais. Ar toks elgesys yra teisėtas? Juk visos automobilių stovėjimo vietos yra bendros. Nė viena parkingo vieta nepriklauso nė vienam gyventojui. Taigi žmonės neturėtų jų savintis“, - įsitikinęs vyras.
Erikas pasakojo, kad savo automobilį stato ten, kur randa laisvą vietą. „Viena kartą paaiškėjo, kad „užėmiau“ kažkieno vietą, nes ryte radau raštelį, kuriame su keiksmažodžiais buvo parašyta, kad jeigu šioje vietoje dar kartą paliksiu automobilį, pasigailėsiu. Argi taip turėtų elgtis kaimynai? Jeigu žmonės nori nuosavų vietų, tegu perka naujos statybos butus, kartu su jais galės nusipirkti ir automobilio stovėjimo vietą ar net kelias“, - piktinosi vyras. Jis tikino, kad visi nori nemokamai ir kuo arčiau pasistatyti automobilį, tačiau kaimynams reikėtų sutarti draugiškai. „O dabar kieme vyksta kažkokia kova ir automobilio stovėjimo vietų neteisėtas užgrobimas“, - sakė vyras.
Teisiniai aspektai ir galimos sankcijos
Vilniaus miesto savivaldybė, komentuodama situaciją, atkreipė dėmesį, kad daug kas priklauso nuo to, ar daugiabutis ir automobilių stovėjimo vietos yra privačiame sklype, ar valstybinėje žemėje.
- Privačiuose sklypuose: eismą, įskaitant automobilių statymą, organizuoja sklypo savininkas arba valdytojas. Tokiuose sklypuose stovėjimo vietos gali būti rezervuojamos, statomi kuoliukai, užtvarai, naudojamos kitos priemonės.
- Nesuskurtuose valstybinės žemės sklypuose: tokiuose, kokiuose yra dauguma sovietmečiu statytų daugiabučių, stovėjimo aikštelės yra bendro naudojimo - jos nėra rezervuojamos ar priskiriamos konkretiems gyventojams.
Anot savivaldybės, jei gyventojams kyla įtarimas, kad stovėjimas bendrojo naudojimo aikštelėje ribojamas neteisėtai, apie tai jie turėtų pranešti savivaldybei. „Nustačius, kad techninės eismo reguliavimo priemonės įrengtos neturint tam teisės, jos yra pašalinamos, o nusižengimą padariusiam asmeniui gresia atsakomybė pagal 366 Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį. T. y. gyventojai gali gauti įspėjimą arba baudą iki 146 eurų“, - įspėjo savivaldybė.
Nuosavų automobilių stovėjimo vietų problemos
Ne tik senos statybos daugiabučių gyventojai bando savintis automobilio stovėjimo vietas. Nuosavos stovėjimo vietos neįsigiję naujų daugiabučių gyventojai kartais kėsinasi užimti kaimyno stovėjimo vietą.
Nekilnojamojo turto brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad įprastai gyventojai, įsigiję naują būstą, perka ir automobilio stovėjimo vietą. Ir tai yra gyventojų privati nuosavybė. „Žinoma, būna nesusipratimų, kuomet stovėjimo vieta būna ilgą laiką nenaudojama. Tai pastebi kaimynai ir pradeda statyti savo automobilį. Jeigu su kaimynais draugiškai susitarti nepavyksta, geriausia stovėjimo vietoje įrengti užraktą su spyna. Tuomet niekas ten automobilio nebestatys“, - patarė NT brokeris.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad policija turėtų padėti gyventojams. „Stovėjimo vieta yra privati nuosavybė, tokia pati, kaip ir butas. Todėl kiti negali savavališkai jos užimti. Galbūt daugiau problemų kyla, kai daugiabučio kieme nėra konkrečių stovėjimo vietų, priklausančių gyventojams. Tačiau kaimynai susitaria, kur ir kas statys savo automobilius. Bet, jeigu žmonės pradeda piktnaudžiauti ir vietoje susitarimo statyti vieną automobilį, pastato du ar tris, tada kyla nesutarimai. Stovėjimo vietų žmonėms neužtenka. Tačiau policija tokiu atveju padėti negali“, - komentavo NT brokeris.
Požeminių parkavimo aikštelių kainos ir įrengimo išlaidos
Gyventojams skundžiantis, kad norint įsigyti vietą automobiliui požeminėje stovėjimo aikštelėje reikia mažiausiai keliolikos tūkstančių eurų, nekilnojamojo turto plėtotojai aiškina, kad aikštelių įrengimas yra labai brangus, todėl ir tokios didelės automobilių stovėjimo vietų kainos.
Viename skelbimų portale rašoma: „Parduodama parkavimo vieta požeminiame parkinge po namu. Parkingas saugomas 24 val. per parą, stebimas vaizdo kameromis. Automatiniai vartai atsidaro telefono skambučiu, kas labai patogu - galite valdyti per nuotolį. Parkingo vieta patogi, esant poreikiui galima priparkuoti du automobilius. Priešais nėra užstatymo, laisva erdvė, patogu įvažiuoti ir išvažiuoti.“ Nurodyta požeminės stovėjimo vietos kaina - 19,5 tūkst. eurų. Kitame skelbime už dvigubą požeminio stovėjimo vietą Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone, prašoma beveik 40 tūkst. eurų. Panašių skelbimų internete galima rasti ne vieną, o stovėjimo vietų požeminėse aikštelėse kaina svyruoja nuo 3,5 tūkst. iki kone 40 tūkst. eurų. Tačiau dažniausiai už vieną vietą prašoma 11-20 tūkst. eurų.
„Įrenginėti reikia ir kaštai yra nemaži. Ypač jeigu tai yra požeminis parkavimas. Tai neturėtų stebinti, kad tos parkavimo vietos pardavinėjamos po 50-60 tūkst. Antžeminė automobilių aikštelė yra pigesnė, bet vis tiek tam tikros komunikacijos yra reikalingos“, - aiškina specialistai.
Pokyčiai teisės aktuose ir nauji reikalavimai
Aplinkos ministerija svarstė keisti tvarką, kad požeminė mašinų aikštelė taptų bendra viso namo gyventojų nuosavybe - vieta automobiliui būtų privalomai parduodama su butu. Svarstyta, kad taip būtų išvengta pasipinigavimo iš stovėjimo vietų pardavimo, o aikštelė kaip bendro naudojimo patalpa namo gyventojams galėtų tapti ir laikinu prieglobsčiu kilus pavojui.
„Kai buvo rengiamas šis pakeitimas, kad būtų bendra nuosavybė, sulaukėme labai daug pasiūlymų to nedaryti. Dėl to, kad yra įvairių žmonių, kuriems tiesiog nereikia automobilio, yra ir jaunų, ir studentų, ir senyvo amžiaus žmonių. Buvo diskutuota, svarstyta, ir šiuo metu yra pakeistas toks reglamentavimas, kad, pavyzdžiui, jeigu kalbame apie daugiabučius, tai jeigu parkavime yra kartu įrengta priedanga, tai tuomet tai nedaroma, tai yra bendros nuosavybės parkavimas. Bet jeigu ne, tai tuomet yra atskirai vienam butui viena parkavimo vieta pagal normavimą“, - sako ministerijos atstovė.
Ministerijos atstovė pabrėžia, kad kai kuriems naujai statomiems daugiabučiams galioja reikalavimas įrengti priedangas. „Reikia visuomeniniams pastatams, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip šimtas žmonių, ir aukštybiniams pastatams, t. y. daugiabučiams, jeigu yra daugiau nei penki aukštai, tad nuo šešių aukštų taip pat atsiranda prievolė priedangai įrengti. Tokiu atveju, daugiabutyje, jeigu yra priedanga kartu su parkavimu, tai tuomet tai yra bendro naudojimo. Tuomet parkavimo vietos nebegali būti pardavinėjamos dalimis“, - aiškina ji.
Jei nekilnojamojo turto plėtotojai nori įrengti išperkamas požemines automobilių stovėjimo aikšteles, jie vis tiek privalo pasirūpinti priedanga. „Dauguma plėtotojų remiasi šiuo išaiškinimu, kad suteiktų galimybę namo gyventojams patekti į automobilių aikštelę, net jei joje neturi išpirktos vietos, t. y. atsidaro durys ir nereikia jokių specialių raktų ar pan. Ir nelaimės atveju, oro pavojaus atveju jie visi gali ten patekti ir saugiai pasislėpti. Jeigu to nebūtų pasiekta, reiškia, reikėtų projektuoti atskirą statinį šalia požeminės aikštelės, jį įrengti, už jį labai brangiai susimokėtų visi to namo gyventojai, kas pakeltų turto kainą keliais ar keliolika procentų“, - sako M.
Gyventojų įpročiai ir sprendimų paieška
„Visgi yra dar tų, kurie ne kasdien išvažiuoja, reiškia, vairuotojai neintensyviai eksploatuoja savo transporto priemones. Visų pirma, mums reikėtų apsvarstyti savo gyvenimo įpročius ir pasvarstyti, ar tikrai reikalingas asmeninis automobilis, jeigu išvažiuojama gana retai. Na, bet tai mūsų įpročiai, kuriuos pakeisti nėra taip lengva“, - svarsto V.
„Senieji rajonai turi požeminių garažų tam tikras infrastruktūras. Tai irgi galima rekonstruoti. Ir ta pati valstybė ar savivaldybė prie to galėtų prisidėti, bent jau palengvinant sąlygas, perkant iš valstybės žemių. Yra daug biurokratinių ir administracinių apsunkinimų, tai įrengiant ten, modernizuojant ir bent jau vieną aukštą virš, kiek tai techniškai leidžia, pastatyti, taip pat gerinant sąlygas ir esamuosiuose garažuose gyventojams. Sprendimų tam tikrų yra, be abejo, bet viskas šiais laikais remiasi į finansines išlaidas“, - sako V.
Konkretūs pavyzdžiai ir situacijos
UNIPARK parkavimo aikštelė, Konstitucijos pr. 18, Vilnius: Tai požeminė Radisson BLU Lietuva viešbučio aikštelė Vilniuje. Kai įvažiuojate į aikštelę, nuskaitomi automobilio valstybiniai numeriai ir pradedamas skaičiuoti mokamas tarifas. Nereikia aktyvuoti parkavimo ar nustatyti stovėjimo trukmės. Automobilių stovėjimas aikštelėje yra mokamas 24/7. 24 val. UNIPARK programėlėje pradedamas automatiškai. Jums nereikia rinktis parkavimo zonos ar nustatyti stovėjimo trukmės, nes parkavimo sistema jas identifikuoja už jus, lieka tik apmokėti prieš išvažiuojant. Taikomas papildomas programėlės paslaugos mokestis.
Gyventojų karas dėl vietos automobiliui Kaune: Per savaitę nagrinėjami dešimtys skundų dėl netvarkingai paliktų automobilių daugiabučių namų kiemuose. Gyventojų karas dėl vietos automobiliui kartais peržengia sveiko proto ribas. Po 17 val. įvažiuoti į vidinius daugiabučių namų kiemus tampa sunkiai įveikiamu iššūkiu. Dėl vietų automobiliams trūkumo gyventojai netgi niokojo vieni kitų turtą. Dažnas ryte radęs pradurtas automobilio padangas visai nenustebdavo - greičiausiai užėmė ne „savo“ vietą, nors savų lyg ir nėra sužymėta.
Po tragiško gaisro Baltų pr., kai ugniagesiai-gelbėtojai dėl užstatytų pravažiavimų negalėjo pasiekti nelaimės vietos, situacija daugiabučių kiemuose mažai pasikeitė. Vitalijus Sukilėlių pr., netoli sankryžos su Šiaurės pr., gyvena jau ne vienus metus. Vis dėlto žmonės prisitaikė prie esamų sąlygų. Užstatyti kaimyno automobilį nakčiai ar vakare yra norma. Už lango mašinos šeimininkas palieka savo telefono numerį. „Taip ir būna, kad skambini ir žadini.“ Kaunietis prisiminė, kai blogai pasijuto garbaus amžiaus kaimynė. Tąkart greitosios pagalbos automobilis neturėjo kaip privažiuoti prie namo laiptinės.
Sukilėlių pr. susiklostė ne pati geriausia tradicija - žmonės pradėjo statyti mašinas pačiame prospekte. Žiemą automobiliai trukdė valyti sniegą nuo gatvės. Po dvejų metų, ženklai tapo nuolatiniai. Policija kelerius metus ignoravo tuos ženklus, gyventojų nebaudė. „Jau 2013 spalį sumokėjau pirmą baudą už tai, kad automobilis stovi po draudžiamu ženklu. 2013 lapkričio mėnesį sumokėjau antrą baudą.“ Gyventojai skundžiasi, kad šiais metais policija pradėjo aktyviau bausti.
Kauno miesto taryba 2013 m. vasarį patvirtino specialaus plano, skirto automobilių saugykloms išdėstyti miesto teritorijoje, koncepciją. „Jokių papildomų statinių mikrorajonuose neketinama statyti. Jeigu daugiabučių kiemuose nebus įmanoma padidinti automobiliams skirtų stovėjimų vietų skaičiaus, bus ieškoma galimybių papildomų vietų ieškoti šalia daugiabučių esančiose gatvėse, prekybų centrų aikštelėse.“ Planas buvo parengtas, įvertinta esama padėtis.
Viena urbanistė pastebėjo lietuvių mentaliteto bruožą - automobilį pasistatyti po langais. Esą todėl visiems trūksta vietos. „Skaičiuojant garažus, mokamas stovėjimo aikšteles ir kitas vietas, kur galima palikti mašinas nakčiai, visi automobiliai turi tilpti. Pagal „Kauno plano“ pateiktus duomenis, prieš dvejus metus 1 tūkst. kauniečių teko 524 automobiliai. Siekiant patenkinti lengvųjų automobilių statymo poreikį daugiaaukštės gyvenamosios statybos mikrorajonuose reikėtų papildomai įrengti beveik 42 tūkst. vietų.“
Keletą kartų baustas Jonas kreipėsi į Kauno merą, prašydamas padėti keblioje situacijoje dėl automobilių parkavimo atsidūrusiems gyventojams. Kaunietis įsitikinęs, kad šio mikrorajono problemą dėl automobilių parkavimo išspręstų daugiaaukštis garažas.
Daugiabučių bendrijos kartais pačios susitvarko automobilių stovėjimo aikšteles. Jos yra prižiūrimos, svetimiems jose vietos nėra. Dažno savivaldybės tarnautojo atsakymas dėl automobilių statymo daugiabučių kiemuose prasideda dejone - tie mikrorajonai yra sovietinės statybos palikimas. Sovietmečiu vienai penkiaaukščio laiptinei buvo skiriamos trys vietos automobilių aikštelėje.
Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius per savaitę nagrinėja ne mažiau kaip dešimt skundų dėl neteisingai pastatytų automobilių. Jos statomos ant žalios vejos, vaikų žaidimų aikštelėse, ant šaligatvių. „Jei automobilis paliktas nusižengiant KET, turime įgaliojimus bausti. Pirmą kartą 50 litų bauda, pakartotinai iki 300 litų“, - sakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Danas Bortkevičius.
Organizacija „Vieningas Kaunas“ jau kelerius metus ragina savivaldybę spręsti šią problemą gyvenamuosiuose kvartaluose įrengti daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles arba perplanuoti kiemų teritorijas. Savivaldybė turi skirti daugiau dėmesio daugiabučių kiemų priežiūrai - daugiau nei dešimtmetį ji iš esmės neruošė daugiabučių detaliųjų planų, neįrengė naujų vietų automobiliams ir netvarkė įvažų. Akivaizdu, kad kiemai nepritaikyti dabartiniam mašinų kiekiui ir reikalauja pertvarkymo.
No Misuse of Parking Space | Driving Guide | Kia
tags: #pozemine #parkavimo #vieta