Prieš 48-erius metus, 1975 m. balandžio 4 d., įvyko didžiausia iki šiol Lietuvos istorijoje geležinkelio avarija - Žaslių traukinių katastrofa. Ši tragedija, įvykusi sovietmečiu, ilgą laiką buvo nutylima, o jos mastai oficialiai menkinami. Šiandien, minint šios nelaimės metines, prisimename svarbiausius faktus ir liudininkų pasakojimus apie įvykius, sukrėtusius Lietuvą.
Nelaimės aplinkybės
1975 m. balandžio 4 d., penktadienį, Atvelykio dieną, apie 16:30 val. iš Vilniaus į Kauną išvyko traukinys numeris 513. Saulėtą popietę šis traukinys buvo sausakimšas - juo vyko studentai po paskaitų ir dirbantys vilniečiai, skubantys namo.
Greitasis keleivinis traukinys Žaslių geležinkelio stotyje nė neturėjo sustoti, nes šviesoforai rodė laisvą kelią. Važiuodamas maždaug 70 km/val. greičiu traukinys judėjo Kauno link. Tačiau 17:35 val., likus vos dvidešimčiai metrų iki Žaslių stoties, keleivių pilnas traukinys rėžėsi į krovininio traukinio vagoną-cisterną su benzinu, stovėjusį ant atsarginio kelio.
Pasak istorinių šaltinių ir liudininkų, krovininio traukinio galas buvo per daug išsikišęs iš atsarginio kelio - maždaug metras cisternos buvo pagrindinių bėgių dalyje. Smūgis į benzino cisterną ją prakirto, o nuo kibirkščių kilo didžiulis gaisras.
Vagonų likimas
- Pirmasis keleivinio traukinio vagonas, kuriame buvo mašinistas, apvirto ant šono.
- Antrasis vagonas nuriedėjo nuo bėgių, užšoko ant pirmojo ir, apipiltas benzinu iš prakirstos cisternos, užsidegė. Dalį keleivių iš jo pavyko išgelbėti.
- Trečiasis vagonas įstrigo benzino cisternoje ir jį visą pasiglemžė liepsnos. Įkalinti keleiviai šiame vagone sudegė.
- Ketvirtasis vagonas taip pat nuriedėjo nuo bėgių.
Ypač nukentėjo žmonės, vilkėję sintetiniais rūbais - jie greičiau užsidegė.
Pagalba nukentėjusiems
Avarija įvyko prie medžio apdirbimo įmonės, todėl pirmieji gelbėti nukentėjusiuosius puolė jos darbuotojai. Netrukus į nelaimės vietą susirinko ir kiti Žaslių gyventojai.
„Visi žmonės, kurie čia gyveno, bėgo į tą avarijos vietą. Aš išbėgau iš kambario ir žiūriu, kad prieš mūsų namą atvaryti keturi vagonai, ir iš tų vagonų plūste plūsta žmonės per šlaitą, ritasi, bėga į kelią, į autostradą“, - prisimena žaslietė Leonora Markevičienė.
Į nelaimės vietą greitai atvyko greitosios medicinos pagalbos automobiliai iš Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių ir Žaslių. Buvo stabdomos ir pro šalį važiuojančios mašinos, į kurias buvo kraunami sužeistieji ir vežami į ligonines.
Liudininkų prisiminimai
Apie situaciją Žaslių ligoninėje pasakojo tuometinė jos darbuotoja Alina Mišliuvienė: „Žmonės vieni klykė, kiti raudojo, dar kiti lakstė, iškėlę rankas. Personalas jau teikė pagalbą, mes puolėm padėti, vežėm į Kauną sunkiausius ligonius. Pradėjom vežti iš vakaro ir baigėm tą visą darbą tik ryte, 10 val. Vežėme nepaprastai sunkius ligonius, buvo žmonės su nutrauktomis galūnėmis, ištikti komos, patyrę trauminį šoką - jauni žmonės, matomai studentai. Jau nebebuvo klyksmų, tik dejonės. Tas degančio žmogaus kvapas liko mano atmintyje - jį atskirčiau iš tūkstančio kvapų. Aš buvau tada 22 metų.“
Gelbėti kitus savo gyvybę paaukojo ir patys keleiviai. Žaslietė Bronė Misevičiūtė prisimena, kaip jos kaimynas Arvydas Garnys su draugu išgelbėjo tris vaikus, bet patys žuvo liepsnose. Ji pati apdegusiems žmonėms teikė pirmąją pagalbą, juos apklodama savo drabužiais.
Buvęs valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius Marijonas Tamašauskas pasakojo, kad gesinimo darbai vyko be pakankamai galingos technikos ir paruoštų specialistų. Tik užgesinus gaisrą, vakare, paaiškėjo visas tragedijos mastas ir baisus vaizdas - daugiausia žuvusiųjų buvo trečiajame vagone, kuris stovėjo tiesiai prieš pramuštą benzino cisterną.
Speciali laida: drama dėl LRT
Nutylėtas tragedijos mastas
Sovietmečiu didelės katastrofos ir jų mastai dažnai būdavo slepiami ar cenzūruojami. Žinia apie Žaslių traukinių avariją visuomenę pasiekė iškraipyta. Siekiant išvengti tarptautinio dėmesio, tarybų valdžia oficialiai paskelbė, kad žuvo tik 20 žmonių.
Apie įvykį laikraštis „Tiesa“ informavo tik po poros dienų, balandžio 6 d., vos keliomis eilutėmis: „Šių metų balandžio 4 dieną Žaslių stotyje įvyko priemiestinio keleivinio dyzelinio traukinio nr. 513, važiavusio iš Vilniaus į Kauną, avarija. Yra žmonių aukų. Sudaryta vyriausybinė komisija, tiriamos avarijos priežastys. Ministrų Taryba reiškia gilią užuojautą tragiškai žuvusiųjų giminėms ir artimiesiems.“
Oficialiais duomenimis, sužeisti buvo 39 žmonės, tačiau vien į Kaišiadorių ligoninę per pirmąją valandą buvo atvežta apie 80 sunkiai sužeistų ir stipriai apdegusių žmonių. Vėliau manoma, kad sužeistųjų skaičius galėjo siekti apie 200.
LTSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegija avarijos kaltininkais pripažino kelio meistrą ir dispečerį. Dispečeris buvo nuteistas 13 metų, o meistras - trejus metus kalėti.
Atminimas
1975 m. prie pat geležinkelio pastatytas koplytstulpis aukoms atminti. 1991 m. rugpjūčio 31 d. Žaslių geležinkelio stotyje atidengtas ir pašventintas paminklas žuvusiems traukinio katastrofoje atminti. 2004 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pastatė kryžių.
tags: #islanijos #traukiniu #avarija