Nežymėti policijos automobiliai yra transporto priemonės, kurios neturi jokių policijos ženklų ir naudojamos neviešam patruliavimui. Jokia paslaptis, kad nežymėtus automobilius galime sutikti beveik kiekvieną dieną kelyje. Lietuvos policija turi gan daug nežymėtų automobilių, kurie aktyviai patruliuoja šalies keliuose. Kiekvienas pamatęs žymėtą policijos automobilį pradeda labiau laikytis Kelių eismo taisyklių (KET), o nežymėtų automobilių nemato, todėl dažniau užfiksuojami pažeidimai.
Nežymėtų policijos automobilių skaičius auga dėl paprastos priežasties - jie veikia efektyviau nei pažymėti. Nauji, dailūs ir pažangiausiomis technologijomis aprūpinti automobiliai keliuose jau nebėra retenybė. Nežymėti policijos automobiliai Lietuvos keliuose - ne naujiena, tačiau jų skaičius nuolat didėja, modelių įvairovė plečiasi, o fiksavimo technologijos tobulėja. Daugelis vairuotojų bando juos atpažinti, tačiau universalaus recepto nėra.
Viešasis ir neviešasis patruliavimas
Kelių policijos pareigūnai, užtikrindami kelių eismo taisyklių laikymąsi, patruliuoja tiek specialiomis spalvomis nudažytais, policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtais automobiliais (viešas patruliavimas), tiek specialiomis spalvomis nenudažytais, policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtais automobiliais (neviešas patruliavimas). Nežymėti policijos automobiliai patruliuodami šviesiu paros metu turi visas teises stabdyti vairuotojus, jeigu jų vairavimas kelia kokį nors pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat tokie automobiliai yra naudojami ir palydoms.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus viršininkas Tadas Juozumas teigia: „Padidėjus eismo srautui policija imasi iniciatyvos pažiūrėti į vairuotojų elgesį gatvėse. Norime atkreipti dėmesį į tuos, kurie elgiasi negražiai rytinio ir vakarinio piko metu, chuliganiškai vairuoja. Norime, kad vairuotojai suprastų, jog policija dirba ir su nežymėtais automobiliais. Tai yra neviešas patruliavimas ir daugelis vairuotojų nepastebi šių automobilių. Tačiau yra tokių, kurie nuolat pažeidžia KET.“
„Žymėtą policijos automobilį pamatę vairuoja laikydamiesi KET, o nežymėto kartais nepastebi. Kartais sustabdžius vairuotoją užtenka prevencinio pokalbio, bet kartais tenka ir nubausti dėl pažeidimo. Vis tik mes siekiame ne bausti, o skirti dėmesį, kelti sąmoningumo lygį“, - aiškino T. Juozumas. Policijos tikslas yra ne bausti, o kelti sąmoningumo lygį ir skatinti saugesnį vairavimą.
Naudojamos technologijos ir įranga
Nežymėti policijos automobiliai yra aprūpinti modernia įranga, kuri leidžia iš karto fiksuoti automobilių greitį, nustatyti, ar automobilis yra apdraustas privalomuoju draudimu ir ar turi galiojančią techninę apžiūrą. Tai leidžia pareigūnams greitai ir efektyviai nustatyti pažeidimus.
Automobiliai aprūpinti garsiuoju radaru, kurio galimybės potencialius KET pažeidėjus verčia iš koto. Ekrane iš karto užfiksuojami net 32 automobiliai, judantys visomis kryptimis. Jų greitis nustatomas 2-3 kilometrų spinduliu. Pareigūnai pasakoja, kad testuojant naująjį matuoklį per valandą buvo užfiksuota apie 100 pažeidėjų. Nežymėtų automobilių galimybės kur kas platesnės, nei vien greičio matavimas. Integruoti radarai ir lazeriniai matuokliai veikia tiek važiuojant, tiek stovint.
„Yra skeneriai, kurie skenuoja valstybinius numerius ir policijos pareigūnas iš karto mato, ar vairuotojas yra apdraudęs transporto priemonę privalomuoju draudimu, ar automobilis yra praėjęs techninę apžiūrą. Tai palengvina darbą policijos pareigūnui, jis iš karto gali nustatyti pažeidimą“, - komentavo T. Juozumas. Kiekviena apskritis turi ne vieną nežymėtą policijos automobilį su greičio matavimo įranga, kuri gali fiksuoti tiek vidutinį, tiek momentinį greitį. Fiksuojami pažeidimai apima greičio viršijimą, važiavimą draudžiamu šviesoforo signalu, kelio ženklų nepaisymą, pavojingą vairavimą, telefono naudojimą ir saugos diržo nedėvėjimą.
Lietuvos policijos automobilių parkas
Pasak viršininko, policijos automobilių parkas dabar yra gerokai atsinaujinęs ir turi galingų automobilių, kurie gali pasivyti net ir greičiausius „lakūnus“. Lietuvos policijos parką sudaro apie 1 700 tarnybinių automobilių. Nežymėtų - kelios dešimtys, tikslus skaičius neskelbiamas. Vien 2021 m. buvo įsigyta 30 nežymėtų automobilių: 10 „Renault Mégane“, 10 „Kia Ceed“ ir kiti. Vilniaus apskrityje vienu metu gali dirbti 6 ir daugiau nežymėtų ekipažų.
Galingiausi nežymėti automobiliai
Nežymėtas policijos automobilis „Audi A6 quattro“ visuomenei buvo pristatytas praėjusių metų pavasarį ir tai yra vienas galingiausių policijos pirkinių. Šis sedanas ypatingas tuo, kad jame sumontuota naujausia greičio matavimo ir numerių skanavimo įranga. Ji gali nuskaityti visų pravažiuojančių automobilių numerius ir iš karto atpažinti, kas važiuoja neturėdami galiojančios techninės apžiūros kortelės arba privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Automobilyje sumontuotas 3 litrų darbinio tūrio turbodyzelinis šešių cilindrų variklis, kuris išvysto 267 AG galią ir gali pasiekti 300 km/val. greitį.
Toks galingumas reikalingas, nes šalies keliais kartais skrieja vairuotojai, viršijantys 200 km/val. greitį. Buvo atvejų, kai kelyje Vilnius-Panevėžys užfiksuotas automobilis, lėkusių 205 km/val. greičiu. Kelyje Alytus-Seirijai-Lazdijai buvo pagautas kelių pažeidėjas, skuodęs 195 km/val. greičiu. Tąkart sustabdžius paaiškėjo, kad vairuotojas teisę vairuoti gavo tik prieš du mėnesius, tad jam leistinas greitis - 70 km/val.
„Audi A6 quattro“ iš karto gali užfiksuoti kelias dešimtis greitį viršijančių automobilių, tačiau stabdomi tie, kurių greitis kelia pavojų kitiems eismo dalyviams ar važiuoja chuliganiškai. Visi kiti tiesiog užfiksuojami aparatūros ir pažeidimas keliauja į Kelių policiją. Pareigūnai pasakoja, kad kelyje per dieną praleidžia ir po 12 valandų, todėl pažeidėjų būna ne 10 ar 20, o kartais šis skaičius perkopia ir šimto ribą.
Transporto priemonių montavimas, mūsų laidai | 911RR
„Škoda Octavia Scout“ Kauno apskrityje
Kauno pareigūnai prieš porą metų įsigijo „Škoda Octavia Scout“ su viena šiuolaikiškiausių greičio matavimo įrangų „Stalker Dual SL“. Šis automobilis aprūpintas garsiuoju radaru, kurio galimybės potencialius KET pažeidėjus verčia iš koto. Ekrane iš karto užfiksuojami net 32 automobiliai, judantys visomis kryptimis. Jų greitis nustatomas 2-3 kilometrų spinduliu. Tad staiga sulėtinti ar prasprūsti pro radaro akį, greičio ir chuliganiško vairavimo stiliaus mėgėjams nėra jokių šansų.
„Škoda Octavia“ yra vienas dažniausių pasirinkimų ir pastebima įvairių spalvų tiek mieste, tiek magistralėse. Lietuvos policijos nežymėtų automobilių parkas įvairesnis, nei daugelis mano. Be „Audi“ ir „Škoda“, naudojami ir kiti modeliai:
- Audi - populiarios markės, ypač A6 (C7 kartos), tarp jų - Audi A6 Quattro su 3.0 TDI varikliu.
- BMW - naujausias ir galingiausias policijos pirkinys yra BMW 530d xDrive (G30 karta).
- Renault ir Kia - 2021 m. policija įsigijo 10 „Renault Mégane“ (sedanų ir universalų) bei 10 „Kia Ceed“ (1.5 turbobenzinas, 160 AG, automatinė dėžė).
- Kiti modeliai: „Peugeot 308“, „Volkswagen Passat“, „VW Touran“, „Ford Focus“ - visi pastebimi skirtingose apskrityse.
2026 metais Lietuvoje naudojami nežymėti policijos automobiliai dažniausiai parenkami taip, kad neišsiskirtų iš bendro eismo srauto. Dažniausiai tai vidutinės ir aukštesnės klasės sedanai bei universalai, kurie tinka ilgiems patruliavimams ir dinaminei kontrolei. Svarbu suprasti, kad konkretaus, oficialaus sąrašo viešai nėra ir jis nuolat kinta.
Kaip atpažinti nežymėtą policijos automobilį?
Nežymėtame automobilyje dažniausiai dirba du pareigūnai, apsirengę įprastomis uniformomis ir turintys visą ekipuotę. Tikrąją transporto priemonės paskirtį išduoda po radiatoriaus grotelėmis arba po priekiniu langu įrengti mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalai. Taip pat tokie automobiliai gale gali turėti skydelius, kuriuose informuojama, ko reikalaujama iš vairuotojo. Stabdydami vairuotoją pareigūnai taip pat naudojasi garso signalais: įjungiama sirena, o balsu pranešama, ką asmuo turi daryti.
Nors nežymėti policijos automobiliai sąmoningai maskuojami, vairuotojai laikui bėgant pastebi tam tikrus pasikartojančius požymius. Vienas dažniausių signalų - neįprasta elgsena eisme. Automobilis gali ilgą laiką važiuoti pastoviu greičiu, laikytis arti, neforsuoti lenkimų ar, atvirkščiai, palaikyti provokuojančią distanciją. Kitas požymis - vidaus įranga. Kartais per galinį stiklą galima pastebėti papildomus laikiklius, kameras ar neįprastus veidrodėlius. Taip pat atkreipiamas dėmesys į ratlankius, stabdžius ir bendrą automobilio būklę.
Kiti atpažinimo požymiai gali būti:
- Paslėpti švyturėliai - mėlyni (kartais mėlyni ir raudoni) LED švyturėliai, integruoti priekiniame stikle, galiniame stikle arba grotelėse.
- Papildomos antenos - ne tik standartinė „ryklio peleko“ antena ant stogo.
- Tamsinti stiklai - galiniai ir šoniniai stiklai dažnai tamsesni nei standartiškai.
- Idealus techninis stovis - net jei modelis ne naujausias, automobilis visada švarus, be lipdukų, be jokių asmeninių detalių.
Nežymėtas ekipažas dažnai važiuoja pastoviu greičiu eismo sraute, vidurinėje ar kairėje juostoje. Neina į lenkimą, bet seka potencialų pažeidėją. Kartais tyčia sulėtina, kad aplenkiantis automobilis viršytų greitį.
Tačiau svarbu pabrėžti: nė vienas požymis pats savaime nėra įrodymas. Vien markė nieko nereiškia - BMW ir „Audi“ civiliniame eisme yra tūkstančiai. Tamsinti stiklai irgi nėra rodiklis - juos turi daugybė civilinių automobilių. 2026 metais galioja ta pati pagrindinė taisyklė - įtarimas nėra pagrindas keisti elgesį pavojingai ar neatsakingai. Net jei manote, kad šalia važiuoja nežymėtas policijos automobilis, teisingiausias sprendimas yra laikytis Kelių eismo taisyklių.
Teisiniai aspektai ir vairuotojų veiksmai
Nežymėtas patruliavimas Lietuvoje yra visiškai legalus. Šviesiu metu pareigūnai turi teisę stabdyti vairuotojus ir tikrinti dokumentus. Tamsiu metu nežymėtu automobiliu stabdyti vairuotojų negalima. Tačiau galima patruliuoti ir fiksuoti pažeidimus - vairuotojas apie juos sužinos gavęs oficialų pranešimą.
Pagal galiojančius įstatymus vairuotojas negali nepaklusti pareigūnams. Sustabdant įsijungia mėlyni ir raudoni švyturėliai, o pareigūnai vilki uniformą arba pateikia tarnybinį pažymėjimą. Jei kyla abejonių, leidžiama sustoti saugioje, apšviestoje vietoje. Jei kyla bent menkiausių abejonių - turite teisę sustoti saugioje, apšviestoje vietoje, nebūtinai iškart. Tamsiu paros metu, jei stabdo nežymėtas automobilis be įjungtų švyturėlių, galite skambinti Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir pasitikslinti, ar tai tikras policijos ekipažas. Tačiau ignoruoti švyturėlių ir garsinių signalų negalima - tai laikoma rimtu pažeidimu.
Pareigūnai dažnai sulaukia ir klausimų bei priekaištų, kam reikia vytis itin greitai skuodžiančius KET pažeidėjus - neva visiems būtų saugiau, jei bėglių pareigūnai nesivytų. Tačiau, kaip aiškina patruliai, neaišku, ar asmuo nėra padaręs kitų nusikalstamų veikų, ar automobilį vairuoja blaivus vairuotojas - priežasčių, dėl ko nestoja bėgliai gali būti pačių įvairiausių. Todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tokiems pažeidimams, pareigūnai privalo pasivyti automobilį ir jį sustabdyti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
- Ar nežymėti policijos automobiliai Lietuvoje yra legalūs?
Taip. Nežymėti policijos automobiliai yra visiškai legalūs ir oficialiai naudojami policijos pareigūnų eismo kontrolei, pažeidimų fiksavimui ir prevencijai. - Ar nežymėti policijos automobiliai gali stabdyti vairuotojus?
Taip. Pareigūnai, važiuojantys nežymėtu automobiliu, turi teisę stabdyti transporto priemones. Sustabdymo metu jie privalo prisistatyti ir parodyti tarnybinį pažymėjimą. - Kaip atpažinti, kad mane stabdo tikrai policija?
Sustabdant įsijungia mėlyni ir raudoni švyturėliai, o pareigūnai vilki uniformą arba pateikia tarnybinį pažymėjimą. Jei kyla abejonių, leidžiama sustoti saugioje, apšviestoje vietoje. - Ar galima ignoruoti nežymėto automobilio signalus?
Ne. Signalų ignoravimas laikomas rimtu pažeidimu. Net jei kyla abejonių, būtina reaguoti į švyturėlius ir laikytis pareigūnų nurodymų. - Ar visi sąraše pateikti automobiliai tikrai priklauso policijai?
Sąrašai sudaromi remiantis vairuotojų pastebėjimais ir viešai prieinama informacija. Policijos automobilių parkas gali keistis, todėl sąrašas nėra oficialus ir gali būti atnaujinamas. - Ar policija naudoja nežymėtus automobilius su civiliniais numeriais?
Taip. Dalis nežymėtų policijos automobilių turi įprastus civilinius numerius, kad neišsiskirtų eisme ir galėtų efektyviau stebėti pažeidimus. - Kodėl dažniausiai naudojami „įprasti“ automobiliai?
Tokie automobiliai lengviau susilieja su eismo srautu. Tai leidžia fiksuoti realų vairuotojų elgesį, o ne trumpalaikį atsargumą pamačius pažymėtą policijos automobilį. - Ar šis sąrašas bus atnaujinamas?
Taip. Nežymėtų policijos automobilių sąrašas keičiasi, todėl jis periodiškai atnaujinamas pagal naujus vairuotojų pastebėjimus ir informaciją.
Konkretūs pažeidimų fiksavimo atvejai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai, siekdami užtikrinti saugų eismą, vykdo neviešas policines priemones. Pavyzdžiui, Kaune automobilis „Volvo S80“ važiavo 106 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus greitis buvo 60 km/h. Vairuotojas taip pat staigiai keitė važiavimo juostas, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams.
Reido metu Vilniuje buvo pastebėtas itin skubantis ir tarp eismo juostų nardantis bei autobusų juosta važiuojantis „Audi“ vairuotojas. Vairuotojas dievagojosi skubantis į darbą ir į mokyklą nuvežti sūnų. Už važiavimą autobusų juosta ir sankryžos pravažiavimą ta juosta, kuria draudžiama, vairuotojas buvo nubaustas.
Kitas vairuotojas buvo sustabdytas Laisvės prospekte, nes kalbėjo telefonu vairuodamas. Jis teigė, kad tvarkė darbo reikalus. Taip pat reido metu sulaikyta nemažai skubančių vairuotojų - vienas skriejo Laisvės prospektu greitį viršydamas 35 km/val. Kaip pats aiškino, lėkė į ligoninę.
Oslo gatve važiuojančio „Volvo XC90“ visureigio vairuotoja kalbėjo telefonu. Ji teisinosi, kad skambino iš darželio dėl sunegalavusio vaiko. Tačiau kalbėtis telefonu ir vairuoti automobilį esant dideliam eismo intensyvumui yra nesaugu.
Taip pat buvo pastebėtas „KIA Sorento“ visureigis su vokiškais tranzitiniais numeriais, kurių galiojimo laikas buvo pasibaigęs prieš dvi dienas. Vairuotojas su pažeidimu sutiko ir teigė, kad jam tiesiog reikėjo nuvežti automobilį remontui.
Pilaitės prospekte „Rover 75“ vairavęs vyriškis pasirinko važiuoti viešajam transportui skirta juosta. Sustabdytas vairuotojas nenorėjo sutikti su pažeidimu ir teigė, kad skuba į ligoninę.
Minsko plente „Citroen C5“ automobilį vairavęs vyriškis iš juostos, kuria galima važiuoti tik į dešinę, nusprendė važiuoti tiesiai. Taip pat nesegėjo saugos diržo. Vairuotojas su pažeidimais sutiko.
Netoli viaduko į Lentvario gatvę pareigūnai pastebėjo BMW M3, kurios vairuotojas rankoje laikė telefoną ir rašė trumpąją žinutę. Vairuotojas buvo sustabdytas, su pažeidimu sutiko.
Pro policijos pareigūnų nežymėtą „Audi A6“ automobilį dideliu greičiu juosta, kuri nėra skirta eismui, pralėkė „Peugeot 206“. Dideliu greičiu važiavęs vairuotojas nepaisė kelio ženklų, nerodė posūkių, „nardė“ tarp kitų automobilių. Policijos pareigūnai vijosi automobilį Gariūnų ir Oslo gatvėmis. Pažeidėjas buvo priverstas beveik sustoti dėl nedidelės spūsties, kur jį pareigūnai galiausiai pasivijo ir sustabdė.