Nubrozdinimų, dar vadinamų „dylančiomis žaizdomis“, dažniausiai pasitaiko tada, kai oda stipriai trinasi į grubų paviršių. Pagrindinis tikslas tokiu atveju - kruopščiai išvalyti žaizdą ir apsaugoti ją nuo papildomų pažeidimų.
Nubrozdinimas - tai paviršinis odos pažeidimas, atsirandantis, kai oda trinasi arba slysta per šiurkštų paviršių. Tokios žaizdos dažnai būna skausmingos, bet dažniausiai nebūna giliai pažeidžiančios audinius. Nubrozdinimai susiformuoja tada, kai pažeidžiamos kraujagyslės, esančios netoli odos paviršiaus. Nubrozdintą odos plotą skauda, jis ryškiai paraudonuoja. Kraujavimo gausumas priklauso nuo nubrozdinimo gylio.
Dažniausiai tokio tipo žaizdos atsiranda pavasarį ir vasarą, nes lauke žmonės aktyviau leidžia laiką ir dėvi mažiau drabužių - oda lieka mažiau apsaugota. Sukritus, slystelėjus ar susidūrus su šiurkščiu paviršiumi, nukentėjusi vieta gali būti įbrėžta ar net stipriai nuplėšta. Daugumą paviršinių nubrozdinimų galima gydyti namuose. Vis dėlto svarbu stebėti gijimo eigą, kad laiku pastebėtumėte infekcijos požymius ar kitus pokyčius.
Nubrozdinimų tipai ir atsiradimo priežastys
Nubrozdinimu vadinamas odos pažeidimas, atsiradęs jai trinantis ar atsitrenkus į šiurkštų paviršių. Tai viena labiausiai paplitusių vasaros traumų. Dažniausiai nukenčia alkūnės, dilbiai, delnai, keliai, blauzdos, kulkšnys, rečiau - kakta, galva, nugara.
Nubrozdinimų laipsniai
Išskiriami keli nubrozdinimų tipai, kurie priklauso nuo paviršiaus, į kurį atsitrenkėte šiurkštumo, aštrumo ir smūgio stiprumo:
- Pirmojo laipsnio nubrozdinimas - kai pažeidžiamas tik viršutinis odos sluoksnis
epidermis . Tokie nubrozdinimai dar vadinami įbrėžimais ar įdrėskimais. Jie beveik nekraujuoja. - Antrojo laipsnio nubrozdinimais vadinami šiek tiek gilesni odos pažeidimai, kai pasiekiami gilesnis,
dermos sluoksnis, šiuo atveju galimas nedidelis kraujavimas. - Trečiojo laipsnio nubrozdinimas yra dar gilesnis, pasižymi ypač dideliu skausmu. Be to, galimas stipresnis kraujavimas, žymiai ilgesnis gijimo laikotarpis, o netinkamai gydant gali likti randai. Todėl tokiais atvejais rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Toks stiprus nubrozdinimas būdingas eismo įvykiams.
Nesvarbu, kokio laipsnio yra nubrozdinimas, odos vientisumas pažeidžiamas, todėl susidaro sąlygos į žaizdelę patekti infekcijai.
Nubrozdinimų atsiradimo vietos ir aplinkybės
Nė vienas vaikas neužauga be nubrozdinimų: kol išmoksta gerai vaikščioti, keliai ir alkūnės ilgai neužgyja. Belakstant kieme dažnai susipina kojos ar nugriūvama susistumdžius, važiuojant dviračiu, gainiojant kamuolį. Suaugusiems aktyviai leidžiant laisvalaikį gryname ore, darbuojantis sode ar sodyboje irgi neretai pasitaiko nusibrozdinti.
Susižeidimai buityje
Dažniausiai susižeidžia maži vaikai: mokydamiesi vaikščioti dažnai griūna, atsitrenkia į aštrius kampus, gali užsimesti sunkesnį daiktą ar nusiplikyti karštais gėrimais; vyresni vaikai yra aktyvūs ir smalsūs: bėgioja, lipa ant spintų, mokosi naudotis namuose naudojamais įrankiais, prietaisais. Todėl dažnai bandymai pagauti brolį ar sesę baigiasi nubrozdintais keliais ar mėlynėmis, o naudojimasis peiliu - įpjovimais. Suaugusieji turi daugiau patirties, lyg ir yra atsargesni, tačiau ir galimybių susižeisti turi daugiau. Sužeidimų buityje išvengti neįmanoma, tačiau galima iš anksto pasirūpinti, kad namų vaistinėlėje turėtumėte priemonių sužeidimų gydymui.
Aktyvios veiklos pavojai
Vasarą - tai metas, kai vaikai mokosi važiuoti pirmuoju dviračiu. O liaudies išmintis sako, kad nė vienas neišmoko važiuoti dviračiu nenukritęs. Tokie kritimai paprastai baigiasi nedideliais nubrozdinimais ant kelių, rankų. Žinoma, kritimo metu išvengiama rimtesnių traumų, pavyzdžiui, galvos, tuo atveju, jei tėvai pareigingai prižiūri, kad vaikas, važiuodamas dviračiu, tinkamai dėvėtų šalmą. Norėdami išvengti ar sumažinti odos nubrozdinimų tikimybę, pasirūpinkite vaikų kelių ir rankų apsaugomis. Tie patys patarimai tinka ir važiuojantiems paspirtuku ar riedučiais, ir ne tik mažiems vaikams: paaugliai paprastai bando savo galimybių ribas, tad jų aktyvaus laisvalaikio pramogos neretai baigiasi stipresniais odos sužalojimais ar net kaulų lūžiais.
Paspirtukininkų sezonas jau įsibėgėjo. Per pastaruosius metus šios elektrinės transporto priemonės spėjo išpopuliarėti visoje Lietuvoje. Nepaisant to, kad ši transporto priemonė patogi judėti mieste, neatsakingai naudojantis ja, kyla ir pavojus sveikatai. Vaistininko R. Blyno teigimu, dažniausiai traumos paspirtuku ištinka nuo jo nukritus, o jos pobūdis priklauso nuo važiavimo greičio ir naudojamų apsaugos priemonių. Dažniausiai šios transporto priemonės vairuotojas atsiperka smulkesniais sužalojimais - mėlynėmis, sumušimais, tiesa, kartais pasitaiko ir rimtų traumų.
„Paspirtukas tapo dažno miestiečio mėgstama susisiekimo priemonė, tačiau augant populiarumui, galima pastebėti ir stiprėjančias traumas. Dažnai kritimo momentu pirmiausiai traumuojami riešai ir alkūnės. Esant didesniam greičiui pasitaiko žandikaulio, dantų, nosies, kaktos sužalojimai. Sunkiausiais atvejais gali ištikti ir smegenų sukrėtimas ar raktikaulio trauma. Pasitaiko, kad staigiai stabdant, vairuotojas bando tai daryti kojomis, todėl pasitaiko kojų sumušimas, išnirimas, pakrypimas“, - dažniausius pasipirtukininkų sužalojimus įvardija vaistininkas.
Siekiant viso to išvengti, svarbu atsakingai naudotis šia transporto priemone. Svarbu dėvėti šalmą, pasirinkti saugų greitį, įvertinti važiuojamosios dangos pobūdį, eismą, ar aplink yra daug žmonių. Labai svarbu paisyti naudojimosi taisyklių ir nevažiuoti viena transporto priemone dviese, vairuoti atsakingai, nesinaudoti transporto priemone neblaiviam, neleisti galingais paspirtukais važinėtis vaikams.
Laisvalaikio lauke pavojai
Suprantama, visi esame išsiilgę gryno oro ir ilgų pasivaikščiojimų. Bet, prieš leidžiantis į ilgą kelionę pėsčiomis pažintiniais takais, ypač su mažais vaikais, būtina daug ką apgalvoti: maršruto ilgį ir sudėtingumą, ką ir kur valgysite, kiek nešitės vandens ir, be abejo, kokių vaistų ar vaistinių priemonių sužeidimų gydymui būtina turėti su savimi, juk tokiuose žygiuose mažesnių ar didesnių sužalojimų neišvengiama: odos nubrozdinimai, vabzdžių įkandimai, batų pritrintos pūslės. Nepamirškime ir saulės pavojų: pavasario saulės kaitros nejaučiame, be to, iš po žiemos oda yra jautresnė, tad neatsakingas mėgavimasis saulės voniomis gali baigtis ne tik apgamų ar pigmentinių dėmių atsiradimu, bet ir skausmingais nudegimais. Nudegimo simptomai paprastai pasireiškia po kelių valandų po deginimosi: oda tampa šilta, raudona, patinusi, jaučiamas perštėjimas, skausmas, gali krėsti šaltis ar kamuoti karščiavimas. Tad išsiruošę į kelionę pėsčiomis, pasirūpinkite ne tik tinkama apranga, avalyne, bet ir priemonėmis nuo saulės, vabzdžių įkandimų bei hidrokoloidiniu geliu, kuriuo galėsite patepti nubrozdintą, nutrintą ar nudegusią odą.
Pirmoji pagalba nubrozdinimui
Pirmiausia susižeidusį vaiką reikėtų pasistengti nuraminti, paguosti, o suaugusysis tuo metu turėtų nepasimesti ir įvertinti sužeidimą.
- Rankų higiena. Prieš liesdami sužeistą vietą, pirmiausia kruopščiai nusiplaukite rankas: vienas svarbiausių dalykų - nepadidinti infekcijos rizikos. Jeigu esate ne namuose, žaizdai nuplauti tiks ir pirktinis vanduo iš butelio.
- Žaizdos valymas. Švelniai kūno temperatūros ar vėsesniu vandeniu nuvalykite ar nuplaukite pažeistą vietą. Žaizdai valyti, dezinfekuoti nenaudokite alkoholio, jodo, vandenilio peroksido ar kitų sudėtyje jų turinčių priemonių.
- Pašalinkite svetimkūnius.
- Dezinfekcija. Nubrozdinimai ir nedidelės žaizdos: Nuplaukite žaizdą švariu tekančiu vandeniu (galima naudoti ir muilą). Dezinfekuokite specialiu odos antiseptiku (pvz., bealkoholiu).
- Kraujavimo stabdymas. Ant kraujuojančio nubrozdinimo jį nuplovus ir dezinfekavus reikia uždėti tvarstį ar švaraus audinio ir lengvai prispausti, palaikyti, kol nustos kraujuoti. Jeigu nukentėjo galūnė, galima ją pakelti.
- Antibakterinio tepalo užtepimas. Vėliau galima žaizdą patepti geliu ar kremu, kuris ir dezinfekuoja, ir skatina gijimą.
- Uždengimas. Galiausiai uždėti tvarstį ar pleistrą, tinka ir skaidri plėvelė žaizdoms. Klijuoti žaizdą reikėtų tol, kol susiformuos šašas. Jeigu baiminatės, kad tvarstis gali prie žaizdos prilipti, galite ją patepti antibiotikų tepalu. Kai ant nubrozdinimo ar pjūvio vietoje susiformuos šašas, žaizdą galite palikti atvirą. „Nedezinfekuokite“ žaizdų saulės spinduliais - saulė gali palikti ilgalaikes pigmentines dėmes rando vietoje. Geriau žaizdą pridengti.
- Tvarsčio keitimas. Pleistrą ar tvarstį reikia keisti bent kartą per dieną, o sušlapus ar išsitepus - dažniau. Rekomenduojama tvarstį keisti 1-2 kartus per dieną arba dažniau, jei jis susitepa ar sušlampa.
- Infekcijos požymių stebėjimas. Taip pat patartina apžiūrėti, ar žaizda, oda aplinkui ją neparaudusi, nepatinusi, nekaršta, nesimato pūlingų išskyrų, ar nejaučiate stipresnio skausmo. Sveikstant reguliariai tikrinkite, ar neatsirado paraudimo, skausmo, pūlių ar kito išskyrų kiekio. „Paraudusi žaizda, patinę aplink ją esantys audiniai, baltai gelsvos apnašos ar nemalonus kvapas - pagrindiniai pūliuojančios žaizdos požymiai.“
Ant nubrozdintų vietų, kol jos neužgis, geriau nedėti alkūnių, kelių apsaugų, kurios rekomenduojamos važinėjant riedlentėmis, paspirtukais, riedučiais, dviračiais.
Dauguma paviršinių nubrozdinimų su tinkama priežiūra užgyja per kelias savaites. Jei žaizda gilesnė ar didesnė, gijimas gali užtrukti ilgiau. Sunkesnės traumos gali pareikalauti gydymo stacionare ar net odos persodinimo. Nedideli pirmojo ar antrojo tipo nubrozdinimai sugyja per 7 - 10 dienų. Tačiau yra specialių tepalų, gelių ir kitų išorinių priemonių, pagreitinančių gijimo procesą. Tai aktualu, kai nubrozdinimas yra matomoje vietoje, arba trukdo judėti dirbant, sportuojant. Kai nubrozdinimas nešlapiuoja, geriau nebintuoti ir neklijuoti ant jo pleistro. Išskyrus atvejus, jeigu šie pažeidimai yra nepatogiose vietose, kurios kliūva užsiimant kasdiene veikla arba gali užsiteršti. Užtenka žaizdą išvalyti, dezinfekuoti ir palikti, kraujui sukrešėjus neužilgo susiformuoja šašas, sudarantis natūralų apsauginį barjerą.
Kol nubrozdinimai gyja, būtina juos apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Ilgiau būnant saulėje gyjančios žaizdos vietoje gali susiformuoti ryškesnė žymė ar randas. Vėliau, kai žaizda apgis, tepkite ją drėkinamuoju kremu. Taip pat teigiamą poveikį daro priemonės su vitaminu E, alaviju.
Kaip prižiūrėti gyjančią žaizdą | Apie vaikų sveikatą ligoninėje
Kada kreiptis į medikus?
„Jei nubrozdinimas gilus ar nubrozdintas didelis plotas, nelaukite, atvykite į priėmimo skyrių, kuriame nubrozdinimus išplauname, dezinfekuojame, įvertiname ir esant indikacijoms uždedame specialius tinklelius, nubrozdinimui užgijus apačioje, jie patys nukrenta“, - paaiškino B. Jonuška.
Medikų pagalbos taip pat prireiks, jei:
- Žaizda labai užkrėsta žemėmis, ar jei įkando gyvūnas ar žmogus.
- Nubrozdinimas neįprastai didelis ar skausmingas - ypač jei jis atsirado dėl nežinomos priežasties.
- Jūs labai lengvai nusibrozdinate ir dažnai patiriate neįprastus kraujavimus iš nosies ar dantenų, ar pastebėjote kraujo išmatose ar šlapime. Šie simptomai gali atskleisti rimtesnes problemas, tokias kaip kraujo krešėjimo ar kraujo ligas.
- Jei žaizda yra gili arba labai nešvari, reikėtų patikrinti, ar vaikas yra skiepytas nuo stabligės.
- Jei žaizda yra gili, atvipusi, odą gali prireikti siūti ar pritaikyti kitus gydymo metodus.
- „Esant didesniems sužalojimams ir nepavykus sustabdyti kraujavimo per 15 minučių, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą.
- Medikų pagalbos taip pat prireiks, jei yra gyvūno padarytas sužalojimas, pavyzdžiui šuns įkandimas arba žaizda yra durtinė, pjautinė, taip pat, kai ji yra infekuota arba buvo padaryta su nešvariu daiktu, pavyzdžiui, užlipus ant surūdijusios vinies.
- Vykti į gydymo įstaigą taip pat reikėtų, jei žaizdoje liko svetimkūnis ar ji yra gili.
Naminė vaistinėlė nubrozdinimams ir smulkioms traumoms
Šiltuoju metų laiku gydytojai rekomenduoja susikomplektuoti ir visur su savimi nešiotis ar vežiotis mini vaistinėlę su pirmosios pagalbos priemonėmis, kurios reikalingos ne tik nusibrozdinus, bet ir patyrus kitas smulkias traumas - įsipjovus, įsidūrus, įsibrėžus ar susidraskius ir pan. Neužmirškite jos ir vykdami iškylauti į gamtą, ir keliaudami į paplūdimį, ir išsiruošę pasivaikščioti į parką su vaikais, ir nusprendę pasivažinėti dviračiu. Būtinai turėkite ir kelionėje. Beje, automobilio vaistinėlėje tokioms smulkioms traumoms kaip nusibrozdinimas pirmosios pagalbos priemonių nerasite. O paslysti, užkliūti ir pargriūti gali pasitaikyti visur ir visada, kad ir kokie atsargūs esate.
Sveiko vaiko vasaros vaistinėlėje turėtų būti:
- Sterilūs tvarsčiai, įvairių dydžių pleistrai.
- Odos dezinfekavimo tirpalas (pvz., bealkoholis).
- Priemonė po vabzdžių įkandimų (gelis ar tepalas).
- Vaistai nuo skausmo ir karščiavimo (paracetamolis, ibuprofenas - sirupas ar žvakutės).
- Vaistai nuo alergijos (geriami lašai ar sirupas, jei gydytojas rekomendavo).
- Geriamojo rehidratacijos tirpalo (ORS) milteliai.
- Termometras.
- Žirklutės.
- Pincetas (erkei ištraukti).
- Apsauginis kremas nuo saulės su aukštu SPF.
- Repelentas nuo vabzdžių ir erkių.
Galima papildomai turėti: probiotikų („gerųjų bakterijų“), priemonių nuo pykinimo kelionėje.
tags: #pirma #pagalba #kelio #nubrozdinimui