Šiandieniniame verslo pasaulyje pastebimas intensyvus ir nuolatos didėjantis medžiagų srauto judėjimas, kuris prasideda verslo įmonių aprūpinimo sferoje ir baigiasi pagamintos produkcijos paskirstymu ir realizavimu. Šiuos srautus reguliuoja mikrologistikos šaka - verslo logistika, kuri apibrėžiama kaip mokslas apie medžiagų srauto planavimą, jo vykdymą bei valdymą. Verslo globalizacija išplėtė verslo logistikos sferą, kada medžiagos ar prekės srautai vyksta tarptautiniu mastu. Verslo internacionalizacija stipriai įtakoja krovinių srautų padidėjimą tarptautiniame lygmenyje.
Kroviniai vidaus ir tarptautiniais maršrutais yra gabenami įvairiomis transporto rūšimis. Vienos ar kitos transporto rūšies parinkimą kroviniui gabenti lemia krovinio fizinės, cheminės ar biologinės savybės. Tarp daugybės krovinių, gabenamų įvairiomis transporto rūšimis, reikėtų išskirti pavojingus krovinius, kurių gabenimui yra skiriamas ypatingas dėmesys. Pavojingi kroviniai, neteisingai paruošus juos gabenimui arba netinkamai juos gabenant, gali sukelti ne tik ekologines problemas, bet ir sugadinti transporto priemones bei padaryti žalą žmonių sveikatai.
Pavojingų krovinių transportavimo svarba ir mastai
Pavojingi kroviniai, neteisingai paruošus juos gabenimui arba netinkamai juos gabenant, gali sukelti ne tik ekologines problemas, bet ir sugadinti transporto priemones bei padaryti žalą žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, gabenant krovinius jūrų transportu, krovinių tarpe pirmauja nafta ir jos produktai. Šių produktų, kurie priskiriami pavojingų krovinių grupei, metinės gabenimo apimtys sudaro 1 mlrd. tonų iš visų gabenamų krovinių apimties. Šie dideli naftos krovinių srautai susidaro Persų įlankoje ir eina į Vakarų Europą, Japoniją ir JAV. JT statistikos duomenimis, pavojingų krovinių dalis bendroje krovinių apyvartoje siekia apie 50 procentų.
Šiuo metu pasaulinė gabenamų krovinių apimtis sudaro virš 3,6 mlrd. tonų per metus. Daugiausia krovinių yra gabenama jūrų transportu. Juo pervežama daugiau kaip 75 procentai visų šalių vežamų krovinių. Geležinkeliu vežama 16 procentų, kelių transportu apie 8 procentus, vidaus vandenų transportu mažiau nei 3 procentus ir oro transportu - 0,1 procento visų gabenamų krovinių. Vakarų Europos šalyse geležinkelio transportu gabenamų krovinių kiekis yra didesnis ir siekia 25 procentus.
Šiuo metu apie aštuonis procentus Europos Sąjungoje vežamų krovinių sudaro pavojingi kroviniai. Kasdien pavojingus krovinius veža beveik milijonas transporto priemonių. Atsitikus nelaimei, keliais, geležinkeliais ar vandens transportu gabenami pavojingi kroviniai gali padaryti milžinišką žalą aplinkai ir žmonėms. Apie 58 procentus pavojingų krovinių gabenama keliais, apie 25 procentus - geležinkeliais, o apie 17 procentų - kitomis transporto rūšimis.
Tarptautinis pavojingų krovinių vežimo reglamentavimas
Pavojingų krovinių parengimas gabenti, jų gabenimas ir perkrovimas turi tarptautinį charakterį, kadangi šie kroviniai gabenami tiek vidaus, tiek ir tarptautiniais maršrutais. Gabenimo procesus reglamentuoja tarptautiniai ir atskirų šalių teisiniai dokumentai. Šiuo pavojingų krovinių gabenimu, įstatymine veikla užsiima ir tarptautinės organizacijos. Jos yra parengusios tarptautines pavojingų krovinių gabenimo taisykles ir reikalavimus atskiroms transporto rūšims.
Pavojingų krovinių gabenimo teisinio reglamentavimo klausimas yra aktualus ir Lietuvai, kadangi šios rūšies produkcija yra gaminama mūsų šalyje ir gabenama ne vien tik šalies viduje, bet ir už jos ribų. Pavojingų krovinių gabenimą Lietuvos Respublikos atitinkamos žinybos šiuo klausimu yra parengusios eilę teisės aktų.
Pavojingų krovinių transportavimas yra reglamentuojamas tarptautiniais ir nacionaliniais reglamentais, atsižvelgiant į atitinkamą transportavimo būdą. Šiais reglamentais siekiama išvengti nelaimių žmonėms ir turtui, taip pat žalos aplinkai. Pagrindiniai reglamentai apima:
- ADR (Accord européen relatif au transport international des marchandises Dangereuses par Route) - Europos sutartis dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo keliais. Tai taisyklių rinkinys, reglamentuojantis pavojingų krovinių vežimą keliais Europoje ir už jos ribų.
- IATA DGR (International Air Transport Association Dangerous Goods Regulations) - reglamentas, nurodantis, kaip turi būti saugiai gabenami įvairūs pavojingi kroviniai, jeigu pasirenkama juos skraidinti.
- IMDG (International Maritime Dangerous Goods) - Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) parengtas kodeksas, skirtas saugiam pavojingų krovinių gabenimui vandens transportu.
- RID (Regulations concerning the International Carriage of Dangerous Goods by Rail) - Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės. Tai Jungtinių Tautų sukurta teisinė sistema, skirta saugiam pavojingų krovinių vežimui geležinkeliais.
Būdama Europos Sąjungos narė, Lietuva ADR nuostatas yra įdiegusi ir savo nacionaliniuose teisės aktuose. Lietuvos įmonės, kurios gamina ar transportuoja pavojingus krovinius, turi laikytis ADR reglamentų dėl pavojingų medžiagų ženklinimo, pakavimo ir dokumentavimo. Kartu su ADR, Lietuvoje laikomasi ir IATA DGR, IMDG bei RID taisyklių. Kadangi kroviniai transportuojami tarptautiniais maršrutais, svarbu, kad logistikos partneris laikytųsi šių tarptautinių reikalavimų ir taisyklių.
RID taisyklės: pavojingų krovinių vežimas geležinkeliais
Tarptautiniam pavojingų prekių transportavimui geležinkeliais taikomos tarptautinės RID (Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais) taisyklės. Šių taisyklių laikomasi vežant krovinius į Vakarų ir Skandinavijos šalis. Geležinkeliais gabenant pavojingus krovinius, be RID, taip pat vadovaujamasi Geležinkelio bendradarbiavimo asociacijos (OSŽD) Tarptautinio krovinio vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedu "Pavojingų krovinių vežimo taisyklės" ir Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) B priedo "Vienodosios tarptautinio krovinio vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės (CIM) 1 priedu "Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)".
Pavojingų krovinių vežimas yra sudėtingas ir reikalauja ypatingų atsargumo priemonių. Būtina laikytis ne tik keliamų reikalavimų, bet ir turėti specialiųjų žinių. Tai leidžia sumažinti įvairių nelaimingų atsitikimų riziką. Pavojingų krovinių gabenimas yra susijęs su didesne rizika, todėl ši sritis yra griežtai reglamentuota tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais teisės aktais.
Pavojingų krovinių klasifikacija ir ženklinimas
Pavojingais kroviniais gali būti įvairios medžiagos, gaminiai, dujos - viskas, kas yra potencialiai pavojinga aplinkai. Pavyzdžiui, degios dujos ar skysčiai, įvairios nuodingos medžiagos ir kt. Siekiant išvengti perteklinių reikalavimų, kroviniai yra suskirstyti į klases, kurioms taikomos skirtingos gabenimo, sandėliavimo ir valdymo taisyklės. Skiriamos 9 klasės, ir detaliai numatoma, kokių saugumo priemonių reikia imtis kiekvienos nelaimės atveju.
Pavojingų krovinių identifikavimo reikalavimus numato tarptautinė krovinių gabenimo sutartis. Ryškus skiriamasis ženklas yra oranžinės spalvos lentelė ir Kemlerio kodas. Žymėjimas padeda identifikuoti krovinį ir imtis reikalingų saugumo priemonių. Žymėti reikia ne tik patį krovinį, bet ir puspriekabes bei cisternas. Šią funkciją atlieka rombo formos ženklai, pavyzdžiui, liepsna žymi, kad krovinys yra degus. Po tokiu ženklu taip pat būtina pažymėti krovinio klasę (jei yra - ir poklasį) - nelaimės atveju taip bus galima greičiau identifikuoti krovinį ir imtis atitinkamų priemonių.
Pavojingų krovinių vienetai ir paketai ženklinami ne mažiau, kaip iš trijų krovinio vieneto pusių. Pavojingų krovinių atskirai klasei priskirtos medžiagos ženklinamos skirtingai. Nuo 2005 m. liepos 1 d. turi būti nurodomas atitinkantis pavojingumo klasifikacijos numeris. Krovinio tara turi būti paženklinta spalvotais spaudais apie pavojingumą, pavyzdžiui: „Atsargiai - nuodai“, „Suslėgtos dujos“, „Suskystintos dujos“, „Savaime užsidega“, „Sudaro sprogstantį mišinį“, „Užsidega nuo vandens“.
Pakavimo ir krovinio paruošimo reikalavimai
Taros, skirtos pavojingiems kroviniams, stiprumas ir tvarkingumas yra viena iš svarbiausių sąlygų užtikrinančių gabenimo saugumą. Pakavimas turi būti standus, stiprus, visiškai sveikas ir neturėti ištekėjimo pėdsakų. Pagal rūšį, formą, talpumą ir kokybę tara turi atitikti reikalavimus arba krovinio savininko parengtas technines sąlygas. Visi pavojingi kroviniai, supakuoti į tarą, vežami dengtuose vagonuose. Kai kurie smulkaus fasavimo pavojingi kroviniai, kurių neto masė ne didesnė nei 1 kg ir tūris ne daugiau nei 1 litras, vežami universaliuose metaliniuose konteineriuose.
Skysti kroviniai gabenami vagonais cisternomis. Cisternos ir talpyklų junginiai pavojingumo ženklus, numatytus kiekvienai klasei, turi turėti iš abiejų pusių. Galimybę kartu vežti įvairius pavojingus krovinius su nepavojingais nustato vežimo taisyklės.
Prieš siunčiant gaminius ar medžiagas, gamintojas arba tiekėjas privalo pateikti saugos duomenų lapą (SDS), kuriame pateikiama informacija apie gaminių ir medžiagų chemines savybes, pavojų sveikatai, aplinkai, apsaugos priemones, taip pat kaip saugiai transportuoti.
Atsakomybė ir kontrolė vežant pavojingus krovinius
Už tinkamą pavojingų krovinių vežimą atsakingi visi vežimo dalyviai - siuntėjas, vežėjas ir gavėjas. Vežėjas turi pasirūpinti, kad vairuotojas, vežantis pavojingus krovinius, turėtų reikiamą kvalifikaciją patvirtinantį vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pažymėjimą, atsako už transporto priemonės tinkamumą vežti pavojingus krovinius ir tam būtiną įrangą, privalo teikti vairuotojui informaciją apie maršrutus, kuriais draudžiama ar rekomenduojama vežti pavojingus krovinius. Vairuotojas privalo patikrinti, ar siuntėjas pateikė visus dokumentus: transporto (važtos) dokumentus, siuntėjo deklaraciją, raštišką instrukciją (ar instrukcijas tarptautinio vežimo atveju). Šias instrukcijas turi sudaryti siuntėjas, atsakingas už jų turinį.
Pavojingus krovinius gabenančių transporto priemonių techninei apžiūrai keliami papildomi reikalavimai, siekiant garantuoti eismo dalyvių, vežamo krovinio ir aplinkos apsaugą. Technines nuostatas tokioms transporto priemonėms reglamentuoja įstatymas. Valdytojas, pristatydamas transporto priemonę, kuria numatoma vežti tam tikrus pavojinguosius krovinius, privalomajai ar pakartotinei apžiūrai, privalo pateikti atitinkamus dokumentus.
- Pavojaus ženklai ir oranžinės lentelės bei jų laikikliai turi atitikti Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) B techninio priedo reikalavimus.
- Gesintuvai, jų kiekis, talpa turi atitikti ADR 8.1.4 skirsnio ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.
- Elektros įranga turi atitikti ADR 9.2.2 skirsnio reikalavimus.
- Stabdymo įranga turi atitikti ADR 9.2.3 ir 9.2.4 skirsnių reikalavimus.
Transporto priemonės, kurių maksimali masė didesnė kaip 16 tonų arba jos yra skirtos vilkti priekabas, kurių didžiausia masė didesnė kaip 10 tonų, turi turėti stabdžių antiblokavimo sistemą. Cisternų korpusai turi būti sujungti su važiuokle bent vienu tvirtu elektros kabeliu. Galinėje transporto priemonės dalyje per visą cisternos plotį turi būti pritvirtintas pakankamai atsparus smūgiams bamperis. Autocisternos viršuje sumontuota įranga taip pat turi būti apsaugota nuo galimo sugadinimo transporto priemonei apsivertus. Visi transporto priemonės įrangos elementai turi būti išdėstyti taip, kad vežant ar pakraunant-iškraunant pavojingus krovinius nekiltų pavojus juos nulaužti arba sugadinti.
Valstybinė kontrolė Lietuvoje
Lietuvoje pavojingų krovinių vežimo valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, taip pat savivaldybės. Išsamią kontrolę, kai transporto priemonė ir krovinys patikrinami visapusiškai, įgalioti atlikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbuotojai kartu su pareigūnais, kuriems pavesta eismo priežiūra. Kelių transporto priemonei su pavojingais kroviniais atvykstant į Lietuvos Respubliką ar išvykstant iš jos kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir/ar Muitinės departamento pareigūnais.
Dalinę kontrolę, kai tikrinami dokumentai, transporto priemonės, konteinerio, cisternos ženklinimas, ar kroviniai neteka/nebyra, ar nepažeistos pakuotės, ar yra reikalaujamos saugos priemonės, gali atlikti pareigūnai, kuriems pavesta eismo priežiūra, o kelių transporto priemonei su pavojingais kroviniais atvykstant į Lietuvos Respubliką ar išvykstant iš jos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir/ar Muitinės pareigūnai. Svarbu pabrėžti pastarąjį tarptautinės vežimo kontrolės būdą, nes lengviau neįsileisti pažeidėjo, nei sukontroliuoti jį savo šalies teritorijoje.
Kaip vežami pavojingi kroviniai, kontroliuojantys organai gali tikrinti pravažiuojant sienas, keliuose ir terminaluose. Transporto priemonė tikrinama dieną, o tinkamai apšviestose vietose - ir naktį. Kontrolės tvarka nenustato patikrinimo trukmės, nors Europos Sąjunga rekomenduoja, kad patikrinimas, jei nėra rimtų pažeidimų, truktų ne ilgiau kaip 30 min. Tačiau tai tik rekomendacijos ir nereikėtų nustebti, jei pavojingų krovinių vežimo kontrolė kai kuriose šalyse užtruks kur kas ilgiau. Atlikus patikrinimą, užpildomas pavojingų krovinių vežimo automobilio transportu kontrolės protokolas, kurio antrasis egzempliorius įteikiamas transporto priemonės vairuotojui.
tags: #pavojingu #kroviniu #tarptautinio #vezimo #gelezinkeliais #taisykles