Darbo vietos ergonomika yra labai svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Tinkamai įrengus ir susitvarkius darbo vietą, galima ilgiau dirbti bei išlikti žvaliam ir nepavargusiam. Visada mieliau, kai po ilgos darbo dienos dar esi pilnas jėgų ir gali atlikti daug įdomių dalykų. Darbas yra viena svarbiausių sričių žmogaus gyvenime. Norint pasiekti geriausių rezultatų profesinėje srityje, svarbu nepamiršti įvairių akcentų, o vienas jų - tinkamai įrengta darbo vieta. Kiekvienas darbuotojas turi turėti jam skirtą darbo vietą, kuri turi būti tinkamai įrengta. Nors darbo vieta gali skirtis priklausomai nuo darbo pobūdžio, egzistuoja tam tikri nekintantys dalykai, pavyzdžiui, darbo vietos plotas.
Darbo vietos ploto reikalavimai
Klausimas, koks darbo vietos plotas turėtų būti skirtas vienam darbuotojui, yra ypač aktualus visiems, kurie planuoja įrengti darbo vietas. Siekiant išsiaiškinti optimalų darbo plotą, reikia atkreipti dėmesį į LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 32:2004 „DARBAS SU VIDEOTERMINALAIS. SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI“.
Šiame dokumente pažymima, kad darbuotojui skirta darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, jog asmuo galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei kūno padėčiai keisti.
Remiantis šiuo dokumentu, svarbu atminti, kad vienai darbo vietai (kompiuterinei darbo vietai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės, taip pat reikia pakankamai vietos laisvai judėti.
Jeigu kabinete yra daugiau nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp monitorių ekranų ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių - ne mažesnis kaip 1,2 metro.
Optimalus biuro plotas: efektyvumas ir komfortas
Tačiau higienos normos nustato tik minimalius reikalavimus, o norint užtikrinti maksimalų efektyvumą ir komfortą, verta atsižvelgti į platesnes rekomendacijas. Kaip teigia UAB „Hanner“ komercinio nekilnojamojo turto nuomos vadovė Anastasija Pocienė, „Higienos normos reikalauja, kad vienai darbo vietai būtų skiriami ne mažiau nei 6 kv. m. biuro ploto. Tačiau tai per mažas plotas, jeigu savo biure norite posėdžių salės, virtuvėlės, tyliųjų erdvių, kurioms skirtas plotas taip pat įskaičiuojamas į darbo vietai tenkančius kvadratinius metrus.“
Pasak A. Pocienės, efektyviausiai biuro erdvė išnaudojama, jeigu darbo vietai tenka 8-8,5 kv. m. Tuo tarpu neefektyviai naudojamose erdvėse vienai darbo vietai gali tekti ir 20 kv. m, kas reiškia, kad darbuotojai dirba dideliuose kabinetuose, neefektyviai naudojant nuomos ir eksploatacijos kaštus.
„Moderni darbo vietų vadyba šiuolaikiniuose biurų pastatuose reiškia itin tankiai planuojamas darbo vietas bendrosiose atvirose erdvėse, kurios papildomos socialinėmis zonomis, privačiomis erdvėmis pokalbiams telefonu, tylos, poilsio ir užsiėmimų kambariais. Į visa tai rekomenduotina atsižvelgti, renkantis biurą ir kuriant jo planą“, - atkreipia dėmesį A. Pocienė.
Sėkmingas biuro planavimas gali atnešti ir didelę finansinę naudą. „Vienas pastarųjų mūsų klientų pavyzdžių puikiai iliustruoja, kad biuro darbo vietų planas yra itin svarbus. 50 darbuotojų bendrovė ieškojo 500 kv. m biuro ploto. Bendrovė buvo nusimačiusi, jog be atvirųjų erdvių darbo vietoms, reikalingos ir posėdžių salės, virtuvėlė, patalpos biuro administratorei ir kt. Mes viename iš savo valdomų verslo centrų, „City“, pasiūlėme 500 kv. m patalpas, kurios ne tik sutalpino padidėjusią komandą, tačiau tenkino ir visus kitus papildomų erdvių reikalavimus. Efektyvus biuro planas leido bendrovei „sutaupyti“ 300 kv. m ploto nuomos kaštus“, - skaičiuoja „Hanner“ atstovė.
Biuro išplanavimas: 4 išplanavimo dizaino idėjos, į kurias verta atsižvelgti 2021 m.
Biuro vietos parinkimo kriterijai
Renkantis biurą, plotas yra tik vienas iš vertinimo kriterijų. Ne mažiau svarbi tampa ir biuro vieta. Ją patariama rinktis, atsižvelgiant į tai, ar bendrovė planuoja aptarnauti klientus, ar biuras skirtas tik darbuotojams.
Biuras skirtas klientams
„Jeigu aptarnaujate klientus, patogiausios yra centrinės miesto vietos, žinomi verslo centrai, pirmieji pastatų aukštai. Tačiau verta pagalvoti, ar įmonei reikia nuomotis visą biurui reikalingą plotą pirmame aukšte, ar galima atskirti klientus aptarnaujantį padalinį nuo likusios komandos dalies. Mat įprastai pirmo aukšto nuoma būna brangesnė, todėl skirtingais atvejais, įmonei gali būti finansiškai naudingiau atskirti kliento aptarnavimo padalinį ir įrengti jį pirmame aukšte, o visą biurą įrengti aukštesniuose pastato aukštuose“, - pataria A. Pocienė.
Biuras skirtas tik darbuotojams
Kiti svarbūs kriterijai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, renkantis biuro vietą, yra darbuotojų ir klientų patogumas atvykti viešuoju transportu, artimiausios viešojo transporto stotelės atstumas, automobilių statymo galimybės, įrengtos saugyklos dviračiams ir kt. „Jeigu biure klientai nebus aptarnaujami, tada esminis kriterijus turėtų būti vietos patogumas darbuotojams. Tokiais atvejais, norėdamos geriausiai patenkinti darbuotojų poreikius, įmonės daro vidines apklausas, iš kurių mikrorajonų darbuotojai vyksta į darbą. Priklausomai nuo to, sprendžiama, kuri miesto vieta būtų patogiausia biurui“, - teigia komercinio NT nuomos specialistė.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos renkantis biurą
Renkantis biurą, svarbu vengti šių dažniausių klaidų:
- Komandos augimo neįvertinimas: patartina išsinuomoti didesnį plotą, nei reikia esamam momentui, ir įvertinti perspektyvą, kiek naujų darbo vietų reikės per ateinančius kelerius metus. Taip pat vertėtų pasiteirauti, ar verslo centrų valdytojas turės galimybių staigiai augant komandai pasiūlyti papildomų darbo vietų ir laikinų sprendimų, kol bus parengtos įprastos darbo vietos.
- Pagalbinių patalpų pamiršimas: skaičiuojamas tik aktyviam darbui reikalingas plotas, tačiau pamirštamos tokios pagalbinės patalpos, kaip sandėlis, serverinės ir pan. Visos jos padidina reikalingų kvadratinių metrų kiekį, todėl reikėtų įvertinti, kiek ir kokių „darbinių“ patalpų reikės.
- Konkurentų koncentracijos neįvertinimas: neįvertinama, kiek konkurentų yra įsikūrę šalia arba tame pačiame pastate. Didelė konkurentų koncentracija palengvina darbuotojų migraciją tarp įmonių, todėl dalis bendrovių itin jautriai renkasi savo kaimynus.
- Papildomų išlaidų biudžete neįtraukimas: naujo biuro nuomos biudžetas skaičiuojamas, nevertinant papildomų išlaidų. Sudarant naujo biuro nuomos biudžetą, reikėtų skaičiuoti ne tik nuomos mokestį ar eksploatacijai skirtas išlaidas, tačiau ir papildomus kaštus: automobilių stovėjimo aikštelės mokesčius, susisiekimo ir logistikos kaštų pasikeitimus tarp filialų (jeigu įmonė turi skirtingus filialus arba padalinius), persikraustymo kaštus, naujų baldų ir įrangos kaštus. Šį biudžetą patariama skaičiuoti ilgalaikei perspektyvai - bent 5 metams.
Ergonomiški darbo vietos elementai
Darbo stalas
Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas minimalus dydis 1200mm x 800mm, o geriausias - 1600mm x 800mm), kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus darbui svarbius įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterinio darbo stalo aukštis būtų reguliuojamo aukščio. Ergonomiški stalai skiriasi reguliavimo aukščiu: 47cm, 50cm, 60cm ar 65cm. Darbo vietos ergonomikai turi įtakos ir stalo aukštis, kuris turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad dirbant nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų.
Darbo kėdė
Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą ir rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą.
Naudojantis netinkama kėde, darbuotojo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda. „Kokia žemiausia oro temperatūra gali būti darbo vietoje? Kaip ir minėjome aukščiau šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją (lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb), ir sunkus fizinis darbas (III)).“
Monitorius ir jo padėtis
Koks biuras šiandien gali būti be kompiuterio ir kitų įvesties įrenginių? Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina visiems dirbantiesiems biure, Lietuvos higienos normoje HN32:2004 nurodoma, kad visi darbe naudojami videoterminalo įrenginiai turi būti nepavojingi darbuotojų sveikatai ir pažymėti „CE“ ženklu, patvirtinančiu jų atitiktį.
Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45-75 cm (priklausomai nuo to, su kokia informacija dirbama, bet patogiausias atstumas yra per žmogaus rankos ilgį); tai taip pat priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai įskaitomi. Vaizdas monitoriuje turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn.
Klaviatūra ir pelė
Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Klaviatūra turi būti atskirta nuo monitoriaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi. Dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai.
Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari.
Aplinkos faktoriai darbo vietoje
Apšvietimas
Darbo vietos ergonomika apibrėžia ir reikalavimus apšvietimui. Patalpoje turi būti higienos normos atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus. Vaizduoklio apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 100 lx ir ne didesnė kaip 250 lx.
Natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančių blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio. Esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Dėl vietinės apšvietos vaizduoklyje neturi būti akinančių blyksnių.
Triukšmas
Triukšmo lygiai darbo vietoje turi atitikti higienos normos reikalavimus. Esant reikalui, patalpų apdailai gali būti naudojamos garsą sugeriančios medžiagos.
Šiluminė aplinka ir spinduliuotė
Patalpos šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus. Bet kokia spinduliuotė turi neviršyti sveikatai kenksmingų lygių.
Šiluminės aplinkos parametrų vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir darbų sunkumo kategoriją. Skiriami du metų laikotarpiai: šaltasis ir šiltasis. Skiriamos trys darbų sunkumo kategorijos: lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb) ir sunkus fizinis darbas (III). Žemiausia oro temperatūra darbo vietoje priklauso nuo metų laikotarpio ir atliekamų darbų sunkumo kategorijos.
Pertraukos darbo metu
Reglamentuotos (specialios) pertraukos darbo metu yra būtinos darbuotojų sveikatai ir našumui. Pavyzdžiui, dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po kiekvienos 1 valandos darbo. Dirbant 12 valandų darbo dieną (40 val. darbo savaitę), reglamentuotos (specialios) pertraukos pirmosioms 8 valandoms nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, o likusias 4 valandas po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.
