Kasmet Lietuvos keliuose užregistruojami tūkstančiai eismo įvykių, kurių metu vairuotojai, sukėlę avariją, pasišalina iš įvykio vietos. Nemaža dalis pažeidėjų tai daro sąmoningai, siekdami išvengti atsakomybės, tačiau kiti vairuotojai nė neįtaria, kad elgiasi neteisėtai. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o netinkamas situacijos įvertinimas gali lemti griežtas nuobaudas ir didelius finansinius nuostolius.

Eismo įvykio samprata ir vairuotojų klaidingi įsitikinimai
Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad eismo įvykį būtina registruoti tik tada, kai apgadinamos kitos transporto priemonės. Tačiau Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai numato, kad eismo elementus sudaro ne tik automobiliai, bet ir visi objektai šalia arba važiuojamojoje dalyje: kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, stulpeliai, gatvės apšvietimo stulpai ar saugumo salelės.
Jei atsitrenkėte į stulpą, nulaužėte užtvarą prie prekybos centro ar apgadinote kitą objektą - tai jau yra eismo įvykis, turintis turto savininką. Apie tokius incidentus privalu pranešti policijai arba turto savininkui ir atlyginti padarytą žalą. Statistika rodo, kad apie 70 proc. atvejų vairuotojai neinformuoja atsakingų institucijų dėl minėtų objektų apgadinimo, taip tapdami rimtais pažeidėjais.
Kodėl pasišalinimas iš įvykio vietos yra pavojingas?
Vairuotojai, pasišalinę iš įvykio vietos, dažniausiai teisinasi tuo, kad žala buvo minimali arba jie „nepastebėjo“ smūgio. Taip pat paplitusi „raštelių kultūra“, kai kaltininkas palieka už valytuvo užkištą lapelį su savo kontaktais. Svarbu suprasti, kad tokie veiksmai nelaikomi tinkamu įvykio užfiksavimu - tai vis tiek traktuojama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.
- Teisinės pasekmės: Už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato piniginę baudą (nuo 868 iki 1158 eurų) bei teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Taip pat gali grėsti areštas nuo 15 iki 30 parų.
- Finansinės pasekmės: Jei vairuotojas nepraneša apie įvykį draudimo bendrovei, ši įgyja regreso teisę - tai reiškia, kad kaltininkui gali tekti iki 20 proc. išmokėtos žalos sumos grąžinti draudikui iš savo kišenės.
- Identifikavimas: Kaltininkai dažnai išaiškinami pasitelkus stebėjimo kameras, liudininkų parodymus arba turto savininkų kreipimąsi į policiją.
Santykiai su Baltarusija | Panorama | 2026-05-08
Kaip elgtis įvykus eismo įvykiui?
Patyrus stresą po avarijos, svarbiausia - išlikti ramiems ir vadovautis oficialiomis rekomendacijomis:
- Nepatraukite automobilio iš įvykio vietos, kol nėra užpildyta eismo įvykio deklaracija arba neatvyko policija.
- Kvieskite policiją, jei:
- Nukentėjo žmonės;
- Apgadintas turtas, kurio savininko nėra vietoje;
- Vairuotojai nesutaria dėl kaltės;
- Įtariamas neblaivumas ar apsvaigimas.
- Pildykite deklaraciją atidžiai: Neskubėkite, patikrinkite duomenų teisingumą. Kaltininkas privalo pasirašyti ten, kur nurodyta. Nepasirašyta deklaracija laikoma negaliojančia.
- Praneškite draudikams: Tai privaloma padaryti per tris darbo dienas.
Psichologinis poveikis po avarijos
Psichologai pažymi, kad apie 10 proc. avarijas išgyvenusių asmenų patiria potrauminio streso simptomus: baimę, nerimą, miego sutrikimus ar kaltės jausmą. Svarbu suprasti, kad šie išgyvenimai yra individualūs. Jei reakcija į stresą užsitęsia, būtina kreiptis į specialistus. Kalbėjimas apie įvykio detales, nors ir nemalonus, padeda greičiau atsikratyti neigiamų prisiminimų.
tags: #pasisalina #is #avarijos #vietu #begliai #vairuotojai
