Parkavimo vietos, namo plotas ir garažų sprendimai Lietuvoje

Automobilių stovėjimo vietų planavimas ir garažų statyba yra esminiai aspektai tiek individualių namų savininkams, tiek vystytojams, statantiems daugiabučius. Dideliuose miestuose, kur automobilių skaičius nuolat auga, rasti patogią ir saugią parkavimo vietą tampa vis sudėtingiau. Šiame straipsnyje apžvelgsime teisės aktų reikalavimus, efektyvius parkavimo sprendimus ir praktinius patarimus, susijusius su garažų statyba bei jų vietos parinkimu, siekiant užtikrinti komfortą ir saugumą.

Reglamentuojantys teisės aktai ir normatyvai

Lietuvoje automobilių vietų skaičių ir garažų statybą reglamentuoja įvairūs teisės aktai ir statybos techniniai reglamentai. Šie normatyvai užtikrina, kad būtų pakankamai vietų gyventojų ir svečių automobiliams, taip pat padeda reguliuoti eismą ir parkavimą aplink gyvenamuosius rajonus.

Pagrindiniai teisės aktai ir reglamentai

• Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“
• Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Projektų derinimo pažyma“ (įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.)
• Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“
• Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis ir STR 1.05.01:2017 3 priedas (nesudėtingiems statiniams)
• STR 1.05.01:2017 7 priedas (atstumai nuo sklypo ribų)
• STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedas (statinių išdėstymo reikalavimai)
• STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pakeitimai (nuo 2024 m. lapkričio 1 d.)
• PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338

Savivaldybės gali nustatyti didesnius automobilių vietų skaičiaus reikalavimus, atsižvelgiant į konkrečią teritoriją ir eismo intensyvumą. Tikslūs skaičiai priklauso nuo savivaldybės patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir detaliųjų planų.

Automobilių vietų skaičiaus normatyvai

Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų. Konkretūs reikalavimai priklauso nuo pastato tipo ir naudingojo ploto:

• Vieno buto pastatui:
  • Naudingasis plotas neviršija 70 kv. m: 1 vieta.
  • Naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m: 2 vietos.
  • Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui: 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui. Pavyzdžiui, jei namo naudingasis plotas būtų iki 175 kv. m, reikėtų trijų vietų automobiliams, iki 210 kv. m - keturių, iki 245 kv. m - penkių ir t.t.
• Dviejų butų pastatui:
  • Naudingasis plotas neviršija 140 kv. m: 2 vietos.
  • Naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m: 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
  • Dviejų butų namui ir iki 70 kv. m ploto užteks vienos vietos.
• Trijų ir daugiau butų pastatui (daugiabučiui): privaloma įrengti po 1 automobilio vietą vienam butui.

Šie reikalavimai taikomi ir statinių rekonstravimo ar kapitalinio remonto, statinių ar jų dalių paskirties keitimo atvejais. Tačiau šiais atvejais privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos gali būti įrengiamos ir už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų.

Atstumai nuo pastatų ir sklypo ribų

Automobilių statymo atstumas nuo pastatų priklauso nuo kelių veiksnių: pastato paskirties, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir pastato tipo. Laikantis automobilių statymo atstumų, užtikrinamas saugumas ir komfortas, sumažinamas triukšmo ir oro taršos poveikis gyventojams, palengvinamas automobilių judėjimas ir užtikrinamas geresnis matomumas.

• Nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės:
  • Iki 10 vietų: 10 metrų.
  • Nuo 11 iki 50 vietų: 15 metrų.
  • Nuo 51 iki 100 vietų: 25 metrų.
  • Nuo 101 iki 300 vietų: 35 metrų.
  • Daugiau nei 300 vietų: 50 metrų.
  • Iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 7 metrų atstumas.
• Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms nėra nustatomos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos.
• Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.

Priešgaisriniai atstumai

Be minimalaus 3 m atstumo nuo sklypo ribos, būtina laikytis ir priešgaisrinių atstumų, kurie priklauso nuo pastato ugniaatsparumo laipsnio (pagal PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMĄ DĖL GAISRINĖS SAUGOS PAGRINDINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338).

Medinių konstrukcijų statiniai yra priskiriami III ugniaatsparumo laipsniui. Pavyzdžiui, jei kaimyno namas mūrinis (II ugniaatsparumo laipsnis), iki jūsų medinių konstrukcijų pastato turi būti išlaikytas 10 m atstumas. Jei kaimyno namas taip pat medinių konstrukcijų, atstumas tarp pastatų turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų. Neišlaikant reikalaujamų atstumų, reikalinga gauti rašytinį kaimyno sutikimą. Sutikimas raštu galioja ir savininkui pasikeitus.

Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimai

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas papildo STR reikalavimus, nustatydamas minimalų ir maksimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių bei kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas. Yra nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.

1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Tai reiškia, kad net ir senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.

2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą.

Patalpų paskirties grupės ir kaupiamasis įnašas

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pakeitimai įtvirtina naują sąvoką - paskirčių grupė. Keičiant patalpų paskirtį tos pačios paskirčių grupės viduje, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Kitais atvejais, kai pokyčiai lemia patalpos priskyrimą kitai paskirties grupei, reikalinga gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.

Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus, turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Kaupiamasis įnašas turi būti skaičiuojamas pagal buto ir garažo kartu susumuotą plotą, nes naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan.

Efektyvūs privačių parkavimų sprendimai

Dideliame mieste, kur daug žmonių su automobiliais, gana sunku gauti dar vieną parkavimo vietą ar išplėsti esamą garažą prie namo. Palikdami automobilį gatvėje, rizikuojate ne tik dėl vandalų ir vagių, bet ir dėl oro sąlygų. Todėl „Mutrade“ siūlo keletą sprendimų, kaip išplėsti esamą garažą.

2 lygių priklausomas parkavimas

Dviejų lygių priklausomi parkavimo keltuvai yra idealus sprendimas tiems, kurie turi kelias pakėlimo platformas. Tai paprastesnis ir ekonomiškesnis pasirinkimas nei keli automobiliai. „Mutrade“ siūlo galimybę pastatyti 2 automobilius vienoje stovėjimo vietoje, pastatytą ant kiekvieno iš jų.

• Galimybės: 2 sedanai / 2 visureigiai, 1 sedanas + 1 visureigis.
• Talpa: 2000-3200 kg (2 sedanai / 2 visureigiai), 3600 kg (2 visureigiai).

Dviejų lygių keltuvų montavimo ir valdymo paprastumas bei patikimumas daro juos nepakeičiamais, jei norite gauti papildomą parkavimo vietą be papildomų išteklių ir minimaliai laiko sąnaudų.

2 lygių nepriklausomas (visiškai automatizuotas) parkavimas

Visiškai automatizuotos parkavimo sistemos, vadinamos automobilių stovėjimo aikštelių ateitimi, maksimaliai padidina parkavimo pajėgumus kuo mažesnėje erdvėje. Tai ypač naudinga projektams, kuriuose yra ribotas statybos plotas, nes joms reikia daug mažiau vietos, nes pašalinamas saugus judėjimas abiem kryptimis, o vairuotojams nereikia siaurų rampų ir tamsių laiptų.

Privalumai:

• Vietos taupymas: maksimalus parkavimo pajėgumų išnaudojimas mažoje erdvėje.
• Sąnaudų taupymas: sumažina apšvietimo ir vėdinimo poreikius, panaikina darbo sąnaudas automobilių parkavimo paslaugoms ir sumažina investicijas į turto valdymą.
• Papildomas saugumas: užtikrina saugesnę ir patikimesnę parkavimo patirtį. Vagystės, vandalizmo ar dar blogesni nusikaltimai niekada neįvyks, o galimi įbrėžimai ir įlenkimai bus sutvarkyti visiems laikams.
• Patogus parkavimas: automatinė parkavimo sistema suteikia daug patogesnę parkavimo patirtį nei tradicinis parkavimas.
• Žalia automobilių stovėjimo aikštelė: transporto priemonės išjungiamos, todėl parkavimo ir paėmimo metu varikliai neveikia, taip sumažinant taršos ir išmetamųjų teršalų kiekį 60-80 procentų.

Norėdamas pastatyti automobilį automatinėje parkavimo sistemoje, vairuotojas turi įvesti tik specialų kodą parkavimo aikštelės zonoje ir palikti automobilį išjungtu varikliu. Po to, pasitelkęs individualią IC kortelę, duokite sistemai komandą pastatyti automobilį. Sistemoje esantis automobilis parkuojamas naudojant robotą, valdomą intelektualiai užprogramuotos sistemos, todėl visi veiksmai išsprendžiami aiškiai, be trikdžių, o tai reiškia, kad automobiliui nėra jokios grėsmės.

Visos „Mutrade“ robotinės parkavimo sistemos gali sutalpinti tiek sedanus, tiek (ir) visureigius. Transporto priemonės svoris: 2350 kg. Ratų apkrova: maks. 587 kg. Įvairūs transporto priemonių aukščiai ir lygiai galimi pagal pageidavimą.

Pilnai automatizuotų parkavimo sistemų tipai

Pilnai automatizuota parkavimo įranga yra bendrinis įvairių tipų parkavimo sistemų, leidžiančių kompaktiškai, greitai ir saugiai parkuoti automobilius be žmogaus įsikišimo, pavadinimas. Pagrindiniai tipai yra:

• Bokšto tipas
• Lėktuvo judėjimas - maršrutinio autobuso tipas
• Spintelės tipas
• Praėjimo tipas
• Apvalus tipas

Bokšto tipo visiškai automatizuota parkavimo sistema

„Mutrade“ automobilių stovėjimo bokštas, ATP serija, yra automatinė bokšto tipo parkavimo sistema, pagaminta iš plieninės konstrukcijos ir galinti laikyti nuo 20 iki 70 automobilių daugiaaukščiuose parkavimo stelažuose, naudojant greitaeigę kėlimo sistemą, siekiant maksimaliai išnaudoti ribotą žemės plotą miesto centre ir supaprastinti automobilių parkavimo patirtį.

• Minimalus pastato plotas 7x8 metrai.
• Optimalus parkavimo aukštų skaičius: 7 ~ 35.
• Vienoje tokioje sistemoje galima pastatyti iki 70 automobilių (2 automobiliai viename aukšte, daugiausia 35 aukštai).
• Galima įsigyti išplėstinę parkavimo sistemos versiją su 6 automobiliais viename lygyje, maks. 15 aukštų.

Braukdami IC kortelę arba įvesdami vietos numerį valdymo skydelyje, norima platforma automatiškai ir greitai pajudės į parkavimo bokšto įėjimo lygį. Didelis kėlimo greitis iki 120 m/min. gerokai sutrumpina laukimo laiką, nes krovinius galima paimti greičiau nei per dvi minutes.

Jį galima statyti kaip atskirą garažą arba greta kito kaip komfortišką automobilių stovėjimo aikštelę. Unikali platformos konstrukcija su šukų padėklų tipu žymiai padidina keitimo greitį, palyginti su pilnų plokščių tipu. Įėjimas gali būti iš apatinio, vidurinio, viršutinio aukšto arba šoninės pusės, taip pat gali būti įmontuojamo tipo su gelžbetoniniu korpusu.

Garažo statyba savo sklype: planavimas ir procesas

Garažo statyba savo sklype gali būti puikus būdas padidinti komfortą ir patogumą, tačiau yra keli svarbūs aspektai, kuriuos reikia žinoti prieš pradedant statybas. Tai apima planavimą, teisės aktus, statybos leidimus ir pačią statybos eigą.

Svarbūs žingsniai planuojant garažo statybą

1. Žemės sklypo naudojimo paskirtis: pagrindinis kriterijus yra žemės sklypo naudojimo paskirtis, kuri turi atitikti garažo statybos tikslą. Gyvenamosios paskirties sklypuose leidžiama statyti pagalbinius pastatus, tokius kaip garažai, tačiau reikia pasitikrinti savo sklypo detaliojo plano reikalavimus. Žemės ūkio paskirties žemėje garažą galima statyti tik tuo atveju, jei jis bus naudojamas ūkininko veiklai vykdyti.
2. Statybos leidimas: daugeliu atveju, norint statyti garažą, reikės gauti statybos leidimą, ypač jei garažas yra didesnis nei 50 kv. metrų arba planuojamas prijungti prie inžinerinių tinklų. Mažesni statiniai (iki 50 kv. metrų ploto) gali būti statomi be leidimo, jei jie neprijungiami prie viešųjų tinklų, tačiau tai priklauso nuo konkretaus savivaldybės reglamento. Nesudėtingi statiniai iki 80 m² ploto, 8,5 m aukščio, kurie bus statomi sklypuose už miesto ribų ir nėra saugomose teritorijose, leidimo statybai gali ir nereikalauti. Būtina patikrinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir STR 1.05.01:2017 3 priedą.
3. Atstumas nuo sklypo ribų: būtina laikytis atstumų nuo kaimyninių sklypų ribų. Paprastai atstumas turi būti bent 3 metrai nuo kaimynų sklypo ribos, nebent būtų gautas kaimynų sutikimas (rašytinė forma, nenotarinė). Jei garažas yra be langų ir jo aukštis neviršija tam tikros ribos, atstumas gali būti sumažintas iki 1 metro, bet tai priklauso nuo vietinių taisyklių. Svarbu atsižvelgti į STR 1.05.01:2017 7 priedą ir apsaugos zonas (elektros, inžinerinių tinklų, kelių ir kitų objektų).
4. Architektūriniai reikalavimai: kai kurios savivaldybės ar gyvenviečių bendrijos gali turėti reikalavimus dėl pastato išvaizdos (spalvos, stiliaus ar aukščio), ypač jei gyvenate reglamentuojamoje zonoje.
5. Garažo vieta sklype: rekomenduojama garažą statyti kuo arčiau įvažiavimo į sklypą, kad būtų lengviau patekti į gatvę. Vengti garažo statymo prie pagrindinės gyvenamojo namo fasado dalies, nes tai gali daryti įtaką estetinei sklypo išvaizdai.
6. Garažo dydis ir paskirtis: apgalvokite, kokio dydžio garažo jums reikia. Standartinis vienvietis garažas dažniausiai būna apie 3×6 metrų, o dvivietis gali būti apie 6×6 metrų. Apsvarstykite, ar garažas bus naudojamas tik automobiliams, ar ten laikysite ir kitą įrangą.

Statybos procesas

1. Medžiagos ir konstrukcija: pasirinkite, ar garažas bus statomas iš plytų, blokelių ar kitų medžiagų. Kiekviena medžiaga turi savo privalumų ir trūkumų.
   • Kedras: atsparus drėgmei ir puvimui, lengvai apdirbamas, pasižymi natūralia raudona spalva. Ekonomiškas pasirinkimas.
   • Raudonmedis: aukščiausios kokybės statybinė mediena, atspari oro sąlygoms, puvimui ir vabzdžiams. Ilgaamžis ir estetiškas pasirinkimas.
   • Pušis: lanksti ir lengvai apdirbama, populiari dėl prieinamumo.
   • Ąžuolas: kietmedžio rūšis, pasižyminti sunkumu ir patvarumu. Gali būti raudonasis ir baltasis ąžuolas.
2. Pamatų pasirinkimas: garažui reikia tvirtų pamatų. Priklausomai nuo grunto sąlygų ir garažo dydžio, gali būti pasirinkti seklūs arba giluminiai pamatai.
3. Stogo tipas: stogo forma ir danga turi būti derinama su pagrindiniu pastatu ir atitikti vietinius architektūrinius reikalavimus. Stogo šlaitas turi būti tokio kampo, kad lietus ar sniegas greitai nubėgtų.
4. Garažo izoliacija: garažo sienų ir stogo izoliacija ypač rekomenduojama prie pastato prijungtoms patalpoms. Ji papildo namo šilumos izoliaciją, sumažina šilumos nuostolius visame pastate. Tinkama izoliacija taip pat sumažina pažeidžiamumą dėl kintančių oro sąlygų ir leidžia garažą naudoti kaip sporto įrangos, elektrinių įrankių ir sodo baldų laikymo vietą.
5. Įrengimai ir komunikacijos: garažui gali prireikti elektros instaliacijos (pvz., apšvietimui ar automatinėms durims), vandens (jei planuojate įrengti plovyklą) arba net šildymo, jei jis bus naudojamas ne tik automobiliui laikyti.
6. Kaimynų sutikimas: jei statinys yra arčiau nei įstatymų nustatytas minimalus atstumas nuo kaimynų sklypo ribų arba jeigu garažo statyba gali kelti nepatogumų kaimynams, verta iš anksto gauti rašytinį kaimynų sutikimą, kad išvengtumėte ginčų ateityje.
7. Inspekcija ir registracija: pasibaigus statybos darbams, reikia pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri atliks apžiūrą ir išduos statybos užbaigimo aktą. Po to garažas bus įtrauktas į nekilnojamojo turto registrą.

Funkcionalus garažo statyba: prijungtas ar atskiras?

Abu sprendimai - prijungtas ar atskiras garažas - turi privalumų ir trūkumų. Dėl šios priežasties verta gerai apsvarstyti, kokie yra gyventojų poreikiai.

• Prie namo prijungti garažai: dažnai renkasi žmonės, norintys iš šios patalpos lengvai patekti į pagrindinį namą. Tai ypač patogu esant blogam orui. Atsižvelgus į šį sprendimą jau projektavimo etape, taip pat galima optimizuoti su garažo statyba susijusias išlaidas, ypač jei garažas yra pirmojo aukšto lygyje. Be to, į taip įrengtą garažą daug lengviau atvesti visas komunikacijas. Svarbu tinkamai vėdinti patalpą ir numatyti tinkamą šilumos bei garso izoliaciją.
• Atskiras garažas: pasirinkusieji atskirto garažo projektą, dažnai stato didesnius statinius nei tie, kurie būtų šalia namo. Taip atsiranda papildomos vietos įvairiai įrangai laikyti arba dirbtuvėms įrengti. Tačiau tokio tipo statiniai labiau tinka didesniems sklypams bei juose esantiems nekilnojamojo turto objektams. Be to, reikia išlaikyti norminius atstumus nuo sklypo ribos ir tarp kitų sklype esančių statinių.

Skardinio garažo statyba

Kurdami skardinį garažą Lietuvoje, privalote žinoti kelias taisykles, ypač susijusias su atstumu nuo sienos, apie kurį rašoma Lietuvos statybos įstatyme. Šis įstatymas nusako taisykles, kad gyvenimas būtų saugus ir aplinka graži. Teritorijos planavimo taisyklės nustato, kaip turi būti išdėstyti pastatai. Prieš darbus, susipažinkite su vietos planavimo reikalavimais. Taip išvengsite problemų bei baudų.

Lietuvoje skardiniam garažui nuo kaimyno sklypo minimaliai reikia 3 metrų. Tačiau kiekvienoje savivaldybėje atstumas gali būti kitoks. Norint sužinoti tikslų atstumą iki sienos, rekomenduojama kreiptis į vietos statybos priežiūros tarnybą prieš darbus. Garažo vietą planuojant taip pat verta galvoti apie praktinius dalykus, tarkime, atstumą iki rąsto ar kitų statinių, kad prieiga būtų patogi ir saugi. Tai labai svarbu, jei planuojate laikyti didesnes transporto priemones ar įrankius.

Kaip pasirinkti tinkamą vietą garažui pagal Lietuvos klimato sąlygas

Renkantis vietą garažui, svarbiausia atsižvelgti į Lietuvos klimato sąlygas. Šios sąlygos lemia garažo patvarumą ir našumą. Garažo vietos pasirinkimas turėtų įvertinti saulės šviesą, kritulių dažnumą ir vėjo kryptis.

• Saulės šviesa: labiausiai tinka vieta, kurioje žiemą garažas būtų saulėje. Tai padeda išvengti ledo ir sniego ant garažo.
• Kritulių kiekis: reikėtų rinktis vietą, kur mažiau rizikos užlieti garažą, ir pasirūpinti gera drenažo sistema. Stogo šlaitas turi būti tokio kampo, kad lietus ar sniegas greitai nubėgtų.
• Vėjo kryptis: klimatas ir statyba mūsų šalyje reiškia, kad dažniausiai pūčia stiprūs vakarų vėjai. Tad garažą statykite taip, kad jis būtų saugomas nuo vėjo. Tai padės išlaikyti šilumą ir mažinti drėgmę patalpoje.

tags: #parkavimo #vietos #namo #plotas #garazas

Populiarūs įrašai:

• Išsamus gidas: automobilio lako lupimosi priežastys ir ką daryti
• Vairuotojų kelionės Lietuva–Anglija
• Vairavimo patarimai
• „P“ stovėjimo zonos taisyklės
• Automobilių knygų vertė knygynuose