Nors terminas „paliktinis kodas“ dažniausiai asocijuojasi su programinės įrangos kontekstu, platesne prasme jis gali apibūdinti bet kokią nusistovėjusią, plačiai naudojamą arba praeities standartą atspindinčią sistemą, kuri laikui bėgant kinta arba išlieka fundamentali. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairių „kodų“ - nuo prekyboje neatsiejamų brūkšninių kodų iki muitinės klasifikavimo ir nacionalinių telefonijos standartų - evoliuciją ir svarbą.
Brūkšninio kodo atsiradimas ir triumfas
Du universitetą bebaigiantys studentai - Bernardas Silveris ir N. Josephas Woodlandas - ėmėsi iššūkio, kaip efektyviau nuskaityti prekių informaciją. N. J. Woodlandą idėja greitai apsėdo, jis paliko mokyklą, kad galėtų susikaupti vien šiam darbui. Kol tą žiemą, sėdėdamas Majamio paplūdimyje ir braižydamas smėlį pirštais, į galvą atėjo mintis: sukurti skirtingo pločio linijų seriją, kurios veiktų kaip pratęsti Morzės kodo taškai ir brūkšniai. Trumpiau tariant, taip ir „gimė“ brūkšninis kodas, vienas iš reikšmingiausių technologinių „stebuklų“.
N. J. Woodlandas mirė 2012 m. gruodį, bet jo išradimas yra toks sėkmingas, kad yra beveik nematomas, tačiau yra visur - ant sausų dribsnių dėžučių, sriubos skardinių, žurnalų ir knygų. Visos prekės turi Universaliuosius produkto kodus (UPC, angl. Universal Product Code). Ir nesvarbu, ką bepirktumėte prekybos centre, jūsų prekė bus paženklinta brūkšniniu kodu. Tokios kompanijos kaip „Amazon.com“ naudoja kartotinius brūkšninius kodus savo įrašų pakuotėms.
Brūkšninio kodo sėkmės komponentai
Brūkšninis kodas atsirado kaip viena galimybė iš daugelio, tačiau dėl ko būtent ji užkariavo pasaulį? Kaip ir kiti sėkmingai naudojami produktai, brūkšninis kodas turėjo tris sudėtines dalis - visos kartu jos yra pačios svarbiausios, tačiau nepakankamai, jei skaičiuotume po kiekvieną atskirai:
- Paprastumas ir patikimumas nurungia įsisenėjusius įpročius. Iki pat vėlyvo 7-ojo dešimtmečio kiekvienas pardavėjas visose JAV parduotuvėse spaudinėjo skaičiukus kasos aparato klaviatūroje. Nors tokioje operacijoje pasitaikydavo begalė klaidų, vis dėlto tai buvo vienintelis būdas mažmeninei prekybai veikti. Žinoma, kad tik kur kas paprastesnė technologija su nenuginčijama nauda galėjo įveikti tokį inertišką įprotį.
- Standartus turi nustatyti valdymo organas. Jei kiekvienas prekybos centras ir bulvių traškučių gamintojas pasirinktų nuosavą produkto informacijos technologiją, neišvengtumėme chaoso. Todėl mažmenininkų ir gamintojų konsorciumas kartu pasirinko UPC, IBM brūkšninio kodo sistemą, kurią tobulinti padėjo N. J. Woodlandas, dirbęs IBM kompanijoje.
- Ekstravagantiškos, stebinančios ir dažniausiai brangios pastangos užkariauti rinką. Klasikinis pavyzdys - „Fresno Drop“ akcija 1958-aisiais. Tuomet tik turtingieji turėjo kreditines mokėjimo korteles. Publicistas Joe Nocera savo knygoje „A Piece of the Action: How the Middle Class Joined the Money Class“ pasakoja, kaip Amerikos Banko (BAC) valdytojas suprato, kad yra vienintelis būdas, kuris priverstų žmones nustoti atsiskaityti grynaisiais ir naudotis kreditinėmis kortelėmis - visi žmonės turi žinoti tai, ką žino jis. Taigi, jis išsiuntė 60 tūkst. kreditinių mokėjimo kortelių į visus namus Fresno mieste. Toks žingsnis padėjo. UPC rinką užkariavo kartu su „Wal-Mart“ parduotuvių plėtra: kad sukurtų savo legendinę platinimo sistemą, tinklas naudojo brūkšninius kodus.
Yra dar ir ketvirtasis, neskausmingas ingredientas: atvirumas ir prieinamumas. Galimybė kiekvienam susikurti norimą technologijos versiją gali pagreitinti vartotojų priėmimą. Billas Gurlet, „Benchmark“ partneris, teigia, kad „Google“ galėjo įtikinti Azijos telefonų gamintojus, kad šie naudotų „Android“ operacinę sistemą, sukurdama atvirojo kodo versiją, kurią galima keisti, kai tik nori.
Šiuolaikiniai iššūkiai: mobiliųjų mokėjimų kova
Praėjus dešimtmečiams po „Fresno Drop“ akcijos ir N. J. Woodlando nušvitimo paplūdimyje, vis dar kyla daug mūšių dėl rinkoje konkuruojančių technologijų. Viena iš didžiausių kovų - atsiskaitymai mobiliaisiais. Pirkėjai visame pasaulyje, atsiskaitydami kreditinėmis kortelėmis, išleidžia trilijonus dolerių. „Google“, „Apple“, bankai, kreditinių kortelių kompanijos pešasi dėl galimybės iš jų mokėjimų gauti bent dalelę naudos.
Kad gautų kuo didesnį pripažinimą, „Square“ ir panašios technologijos susiduria su tais pačiais iššūkiais, kuriuos patyrė UPC. Tiesa, „Square“ kol kas teturi du iš trijų reikalingų ingredientų. Paprastumas? - Yra. „Square“ sukūrė mažą plastikinį prietaisą, kurį galima pritvirtinti prie „iPhone“ ar „iPad“, kad pirkėjai galėtų jame perbraukti kreditines korteles ir taip papildyti mokėjimo sąskaitas. Taip pat yra ir mobilioji aplikacija, leidžianti apsipirkti išmaniuoju telefonu. Didelis žingsnis į rinką? - Yra. Praėjusį mėnesį „Starbucks“ pradėjo naudoti „Square“ technologiją 7 tūkst. pardavimo vietų visoje JAV. Stiprus konsorciumas arba valdymo organas? - Kol kas nėra. Besivaržančios šalys vis dar susipainiojusios. Taigi, kol kas „Square“ teturi du iš trijų ingredientų, jos laukia dar ilgas kelias, kad taptų tokia ilgalaikė ir patvari, kaip N. J. Woodlando idėja.
Prekių tarifinis klasifikavimas: Suderintos Sistemos reikšmė
Viena pagrindinių sąlygų teisingam muitinės mokesčių apskaičiavimui yra teisingas prekės kodas, arba tarifinis klasifikavimas. Todėl muitinė daug dėmesio skiria šiai sričiai. Norėdami tinkamai suklasifikuoti prekes, turime peržiūrėti daugybę dokumentų, kuriuos randame įvairiose internetinėse svetainėse: klasifikavimo išvados, reglamentai, teismų sprendimai ir kiti.
Suderinta Sistema ir Kombinuotoji Nomenklatūra
Suderintos Sistemos (SS) nomenklatūra naudojama vienodam prekių, kuriomis prekiaujama visame pasaulyje, klasifikavimui. Suderinta sistema (SS) plačiai naudojama ir ne tik muitinės formalumų tikslams. Pasaulio muitinių organizacija (PMO) yra paskelbusi Tarptautinės muitinės tarpininkų asociacijų federacijos mintis apie Suderintos Sistemos svarbą tarifiniam klasifikavimui. SS nomenklatūra peržiūrima ir atnaujinama kas penkerius metus. Prabėgus 30-čiai kupinų pokyčių metų, vis labiau ryškėja poreikis atnaujinti senstančią SS, tačiau nepaisant to, Suderinta sistema išlieka stipri ir aktuali. Kadangi pramonė ir toliau diegia naujoves, Suderintos Sistemos (SS) redagavimas yra nesibaigiantis procesas.
Į Europos Sąjungą importuotų prekių muitinį klasifikavimą reglamentuoja ES teisės aktai. Kasmet iki spalio 31 d. skelbiami Kombinuotosios nomenklatūros (KN) pakeitimai - laikas pasitikrinti, ar kitais metais nesikeis jūsų prekių klasifikavimas ir taikomi muitų tarifai. Šiuo metu jau yra suderintas ir patvirtintas 2021 m. redakcijos KN projektas, kuris spalio ar lapkričio mėnesį turėjo būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir galios nuo 2021 m. Kaip kasmet, spalio mėnesį Europos Komisija išleidžia reglamentą dėl Kombinuotosios Nomenklatūros pakeitimų.
Privalomoji tarifinė informacija (PTI) ir klasifikavimo iššūkiai
Privalomoji tarifinė informacija (PTI) yra muitinės išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinamas prekės tarifinis klasifikavimas. Tai juridinę galią turintis prekių klasifikavimo dokumentas, dėl kurio išdavimo galite kreiptis į Muitinės departamentą. Tačiau ar šis klasifikavimas galutinis ir neginčijamas? Kadangi PTI sprendimo galiojimo laikotarpis yra 3 metai, būtų galima manyti, kad verslininkas visus šiuos metus gali būti užtikrintas dėl teisingo prekių tarifinio klasifikavimo. Nuo 2019 m. spalio 1 d. keitėsi Privalomosios tarifinės informacijos (PTI) sprendimų priėmimo procedūra, kuri iš popierinės tapo elektronine. Ginčai dėl PTI sprendimų yra neretas atvejis teismuose. Inovacijų dinamika yra viena iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos priežasčių, ypač kiek tai susiję su prekių tarifiniu klasifikavimu. 2015 m. vasario 27 d. įsigaliojo reglamento dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje panaikinimas, kurio priežastis - Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas. Prekių savybės ir paskirtis yra pagrindinis klasifikavimo pagrindas. Muitinė, priimdama deklaraciją, nėra įpareigota atlikti detalaus duomenų ir prekių tikrinimo ir turi teisę šį tikrinimą atlikti po deklaracijos įforminimo. Muitinės laboratorijos išvados dėl prekių kodo nustatymo praktikoje tapo pagrindiniu prekės kodo įrodymu.
Vis dažniau susiduriama su gana nauja ir verslui mažiau žinoma klasifikavimo priemone - Komiteto posėdžio protokole nurodytomis prekių klasifikavimo išvadomis. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai prekės negali būti vienareikšmiškai priskirtos vienai ar kitai Kombinuotosios nomenklatūros (KN) pozicijai pagal joje numatytus požymius. Pavyzdžiui, kyla klausimų, ar „Triratis motociklas ar automobilis?“, „Advento kalendorius - šventėms skirtas dirbinys ar žaislas?“, „Krepšys iš vielos ir popieriaus - tekstilės dirbinys?“. Pagrindinė problema deklaruojant dalis ir reikmenis yra ta, jog sunku įvertinti, ar šios prekės turėtų būti klasifikuojamos atskiru KN kodu, ar kaip sudėtinės tam tikros prekės dalys. Taip pat kyla klausimas, ar už teisingą prekės kodo muitinės tikslams nustatymą visuomet atsako importuotojas/eksportuotojas, ar atsakomybę galima perkelti tiekėjui, kuris turi visą tam reikiamą informaciją.
Telefonų numeracijos pokyčiai Lietuvoje
Lietuvoje keisis telefonų kodai: skambinant įprastą „8“ numerio pradžioje netrukus pakeis „0“. Aida Lumbytė, „Tele2“ produkto vadovė, primena, kad skambinti naudojant atnaujintą nacionalinį prefiksą bus galima jau nuo kovo. Telefono numerių kodų pokytis Lietuvoje vykdomas etapais. Nuo šių metų kovo gyventojai jau galės skambindami rinkti naująjį nacionalinį prefiksą „0“, tačiau kurį laiką vis dar veiks ir tarpmiestinis prefiksas „8“.
Tokiam pokyčiui Lietuva ruošėsi ilgai - telefonų numeracijos plano keitimas buvo numatytas dar šaliai stojant į Europos Sąjungą. Tiesa, jo įgyvendinimas daugiau nei kelis dešimtmečius užsitęsė dėl ilgai naudotų pagalbos tarnybų trumpųjų numerių, kurių dalis skaičių „0“ naudojo kaip ryšio numerio pradžią. Lygiai metus, iki pat 2025-ųjų kovo mėn., skambinti bus galima telefono numerį renkant tiek su „8“, tiek ir su „0“ priekyje. Po šios datos numeriai, kurių pradžioje renkamas skaičius „8“, nebeveiks, o gyventojai bus informuojami, kad surinktas numeris negalioja ir jį reikėtų rinkti kitaip.
Anot A. Lumbytės, labai patogu tai, kad vis dar lieka galioti tarptautinis Lietuvos kodas „370“, tad jeigu telefono užrašinėje visi numeriai suvesti naudojant jį - nieko papildomai daryti nereikia. Vis dėlto, jei kontaktų skiltyje telefonų numeriai įvesti ir su senuoju prefiksu „aštuonetu“, nuo kovo mėnesio patartina juos atnaujinti. Visus telefone esančius numerius reikėtų atnaujinti „8“ keičiant į „0“ arba naudojant tarptautinį Lietuvos kodą. Tai galima padaryti ir rankiniu būdu, ir naudojantis specialiomis išmaniosiomis programėlėmis - jas galima paprastai įsidiegti savo įrenginyje ir kontaktus atsinaujinti keliais paspaudimais. Be to, reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir savo šeimos nariais - kontaktų sąrašą atnaujinti vaikų telefonuose, padėti šį pokytį atlikti senjorams. Tokiu būdu pavyks išlikti pasiekiamiems ir susisiekti su kitais.
tags: #paliktinis #kodas #legacy #code