Tolimos kelionės, ilgos valandos kelyje ir tūkstančiai įveiktų kilometrų - tokia vilkikų vairuotojų kasdienybė. Ši profesija, nors ir svarbi, yra susijusi su specifinėmis rizikomis sveikatai, o įvairiomis problemomis skundžiasi daugelis jos atstovų. Vis dėlto, tobulėjančios technologijos ir sunkiojo transporto inovacijos leidžia vairuotojams sukurti vis geresnes darbo sąlygas ir sumažinti profesines rizikas.
Vilkikų vairuotojų darbo specifika ir rizikos veiksnių apžvalga
Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Vida Uzelienė pažymi, kad vilkikų vairuotojų darbas apima net keletą rizikos veiksnių. Tarp jų - sėdimas darbas, pamaininis darbo grafikas, rankinis transporto priemonės valdymas, socialinė izoliacija, visavertės poilsio stoka ir kiti. Gydytoja nurodo, kad vilkikų vairuotojų tarp pacientų pasitaiko tikrai nemažai, o jų nusiskundimai dažnai sietini su profesijos specifika. Šio darbo specifikos ir tam tikrų sveikatos sutrikimų ryšį rodo ir negausūs užsienyje atlikti tyrimai.
Pagrindinės sveikatos problemos, su kuriomis susiduria vilkikų vairuotojai
Sėdimo darbo ir vibracijos pasekmės
Vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių dirbant tolimųjų reisų vairuotoju yra sėdimas darbas. Skirtingai nei kitų sėdimą darbą dirbančių profesijų atstovai, vilkikų vairuotojai neturi galimybių pakankamai dažnai atsistoti, prasivaikščioti ar pasimankštinti. Tai didina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, patirti insultą ar infarktą. Dažnos sėdimo darbo pasekmės yra antsvoris, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje bei kraujotakos sutrikimai.
Be to, dėl sėdimo darbo ir nuolatinės vibracijos vilkikų vairuotojai skundžiasi kaulų ir raumenų sistemos ligomis, tokiomis kaip nugaros, pečių, sprando ir sąnarių skausmai. Ilgalaikė raumenų įtampa ir vibracija taip pat gali sukelti stuburo slankstelių struktūrinių pakitimų, išvaržų vystymąsi, sukeliančių skausmą, apsunkinančių judėjimą ir kartais lemiančių net neįgalumą. Ilgai sėdint sutrinka dubens organų kraujotaka, o tai gali turėti įtakos šlapimo pūslės, šlapimo takų, prostatos ir neretai inkstų onkologinių ligų išsivystymui.
Mitybos ir virškinimo sistemos sutrikimai
Beveik visi besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi virškinimo ir žarnyno veiklos sutrikimais. Jų mitybos racionas dažnai yra prastos kokybės ir priklauso nuo pakelėse esančių kavinių valgiaraščio. Maisto pasirinkimas dažnai yra spontaniškas, negalvojant apie sveikesnį valgį. Kelyje, nenukrypstant nuo maršruto ir laikantis numatyto grafiko, maitintis sveikai gali būti didelis iššūkis.
Plaučių ir kvėpavimo sistemos problemos bei nuovargis
Nemaža dalis vilkikų vairuotojų serga astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Pagrindinė to priežastis yra ta, kad ilgo vairavimo metu rūkymas vairuotojams dažnai tampa viena iš budrumo palaikymo priemonių, ilgainiui lemianti ženklius ir negrįžtamus plaučių audinio pakitimus. Su siekiu įveikti nuovargį ir išsklaidyti mieguistumą sietinas ir dažnas energinių gėrimų ar budrumą skatinančių medikamentų vartojimas, dėl to taip pat gali kilti įvairių sveikatos problemų.
Psichologinės problemos
Gydytojos teigimu, visi be išimties į ją besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi ilgalaikiu nuovargiu, daugelis taip pat mini galvos skausmus. Nuolatinė įtampa, izoliacija, buvimas toli nuo namų dažnai lemia psichologines vilkikų vairuotojų problemas, tokias kaip lengvo ar vidutinio sunkumo depresija ir nuotaikų svyravimas.
Technologiniai sprendimai rizikoms mažinti
Bendrovės „Scania Lietuva“ vilkikų technikos ekspertas ir vairuotojų instruktorius Genadijus Čapurinas pripažįsta, kad vilkikų vairuotojų darbas susijęs su tam tikromis rizikomis sveikatai, tačiau pažymi, jog krovininio transporto gamintojai deda daug pastangų, kad jos būtų kiek įmanoma sumažintos.
- Ergonomiškos sėdynės: Sėdimas darbas yra iššūkis sveikatai, tačiau pasitelkus tam tikrus techninius sprendimus galima gerokai sumažinti jo neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, šiuolaikiniuose „Scania“ vilkikuose montuojamos sėdynės su orine pakaba ir reguliuojama nugaros apkrova. Tokios sėdynės turi specialias pagalvėles, kurias galima atitinkamai pripūsti tam, kad būtų sumažintos stuburo apkrovos - ypač apatinėje nugaros dalyje. Maksimalų vairuotojų komfortą padeda užtikrinti ir sėdynėse įrengiama ventiliacijos sistema, leidžianti išvengti nugaros prakaitavimo. Ergonomiškos sėdynės taip pat turi reguliuojamas alkūnių atramas.
- Maisto ruošimo įranga kabinoje: Maisto ruošimui kabinoje reikia tinkamos įrangos ir sąlygų. Nors kai kuriose šalyse (pvz., Vokietijoje) galioja draudimas su savimi kabinoje vežtis dujinę viryklę, problemą „Scania“ sprendžia vilkikų kabinose integruodama pažangias mikrobangų krosneles. Jose galima ne tik šildyti maistą, bet ir laikyti jį šiltai iki kito sustojimo. Sunkiojo transporto technikos ekspertas sako, kad vilkikuose taip pat integruojami ir kavinukai, kuriuose galima virti kavą, plikyti arbatą, paruošti verdančio vandens sriubai ar kitam maistui. Be to, vairuotojai turi galimybę į kelionę pasiimti kokybiško maisto ir laikyti jį šaldytuve, o prireikus paprasčiausiai pašildyti.
- Mikroklimato užtikrinimas: Gerai vairuotojų savijautai ir kokybiškam poilsiui labai svarbus tinkamo mikroklimato kabinoje užtikrinimas. Dėl to moderniausiuose vilkikuose autonominius šildytuvus su standartine oras-oras sistema vis dažniau pakeičia pažangesnė „šlapio“ šildymo įranga. Tinkamas sąlygas kabinoje padeda užtikrinti ir modernūs kondicionieriai, kurie integruojami į bendrą oro tiekimo sistemą, paskirstydami oro srautą po visą kabiną ir šitaip užtikrindami geresnį mikroklimatą.
G. Čapurino teigimu, gamintojai daug investuoja ne tik į vairuotojų komfortą, bet ir į vilkikų saugumo kelyje didinimą, o tai leidžia sumažinti vairuotojų patiriamą įtampą ir nuovargį. Šiuolaikiniai techniniai sprendimai padeda reikšmingai pagerinti vilkikų vairuotojų darbo sąlygas ir sumažinti rizikas jų sveikatai, o pasirūpinus pažangiais sunkvežimiais darbuotojų pasitenkinimas darbu gali išaugti net keletą kartų.
Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarka pagal LR SAM įsakymą Nr. 301
Vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas yra nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka minimalias fizinio ir psichikos tinkamumo normas, taikomas asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems atitinkamos kategorijos motorines transporto priemones. Transporto priemonių vairuotojai, kurių kategorijos ir minimalus amžius nurodyti 2 lentelėje, skirstomi į dvi grupes. Krovininių vilkikų vairuotojai (vairuojantys C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones, kurių masė didesnė kaip 3500 kilogramų) priskiriami antrajai grupei. Šios grupės vairuotojams ir B kategorijos vairuotojams, naudojantiems vairuotojo pažymėjimą profesiniams tikslams (pvz., taksi, greitoji pagalba), bei traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomos specialios nuostatos.
Visi kandidatai ir abiejų grupių vairuotojai privalo tikrintis sveikatą prieš įgydami teisę vairuoti ir vėliau periodiškai nustatyta tvarka. Sveikatos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas.
Prieš sveikatos tikrinimą kandidatai ir vairuotojai užpildo bei pasirašo Vairuotojo garbės deklaraciją (sveikatos patikrinimo klausimyną). Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs. Šie gydytojai paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarkos patvirtinimo“ (toliau - SAM įsakymas Nr. 301) ir atsako už sveikatos tikrinimo kokybę. Psichikos sveikatą tikrina psichiatras.
Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 083-1/a). Sudėtingais ir konfliktiniais atvejais sprendimą apie tinkamumą vairuoti priima Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
Svarbu pažymėti, kad 2 grupės kategorijų transporto priemonių vairuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatos tikrinimas vadovaujamasi LR SAM įsakymo Nr. 301 13 priedu „Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka“.
Specifiniai rizikos veiksniai pagal LR SAM įsakymo Nr. 301 priedus
Profesinės rizikos veiksniai krovininių vilkikų vairuotojams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarkos patvirtinimo“ priedais, yra šie:
- Darbo poza (periodiškai būnant nepatogioje, priverstinėje - sėdimoje padėtyje): LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 4.2.3. p.
- Transporto priemonės vairavimas darbo metu: LR SAM įsak. Nr.301 7 pr., 1 lent., 3.3.
- Darbas su videoterminalais (kompiuteriais ir kt., taikoma ir modernioms vilkikų valdymo sistemoms): LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 4.3.2. p.
- Padidėjusi regėjimo įtampa (stebimo objekto dydis, tolimas matomumas, naktinis vairavimas): LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 4.3.1.1. p.
- Vibracija (nuolatinė transporto priemonės vibracija): LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 3.2. p.
- Akustinis triukšmas (ilgalaikis variklio ir aplinkos triukšmas): LR SAM įsak. Nr.301 13 pr., 2 lent., 3.3. p.
tags: #pagal #sam #isakyma #kenksmingi #faktoriai #krovininiu