Kaip automobilio kompiuteris nustato kuro sąnaudas ir kodėl rodmenys gali skirtis

Kiekvienas vairuotojas, nepriklausomai nuo jo transporto priemonės amžiaus ar markės, anksčiau ar vėliau susiduria su poreikiu tiksliai suprasti, kiek degalų reikalauja jo kasdienės kelionės. Augančios naftos kainos pasaulinėse rinkose, bendra infliacija ir nuolatiniai ekonominiai svyravimai skatina žmones atidžiau vertinti savo asmeninius finansus ir ieškoti būdų, kaip optimizuoti nuolatines išlaidas.

Nors dauguma modernių ir netgi kiek senesnių automobilių prietaisų skydeliuose turi integruotus borto kompiuterius, kurie rodo momentines bei vidutines degalų sąnaudas, praktika rodo, kad šie parodymai ne visada yra šimtu procentų tikslūs. Gamykliniai algoritmai dažnai turi paklaidą, kuri ilgalaikėje perspektyvoje gali slėpti realius jūsų patiriamus nuostolius. Todėl gebėjimas pačiam savarankiškai atlikti skaičiavimus ir giliai suprasti, kokie išoriniai bei vidiniai veiksniai lemia degalų bako tuštėjimo greitį, yra itin vertingas ir praktiškas įgūdis. Tai padeda ne tik tiksliau planuoti šeimos biudžetą atostogų ar ilgų kelionių metu, bet ir leidžia išsiugdyti sąmoningesnius vairavimo įpročius.

Ne vienas automobilio savininkas numoja ranka į tikslius skaičiavimus, manydamas, kad degalų suvartojimas yra pastovus dydis, priklausantis tik nuo variklio darbinio tūrio ir gamintojo deklaruojamų specifikacijų. Tačiau realybė keliuose smarkiai skiriasi nuo idealių sąlygų, kuriomis automobiliai yra testuojami laboratorijose. Nuolatinis kuro sąnaudų stebėjimas atveria duris į kur kas efektyvesnį automobilio eksploatavimą.

Borto kompiuterio funkcijos ir veikimo principas

Automobilio borto kompiuteris yra moderni sistema, kuri teikia vairuotojui įvairią informaciją apie transporto priemonės būklę ir kelionės eigą. Ši technologija vis labiau integruojama į šiuolaikinius automobilius, siekiant užtikrinti didesnį saugumą, patogumą ir efektyvumą. Borto kompiuterio reikšmės itin svarbios, nes tai padeda stebėti degalų sąnaudas, nuvažiuotą atstumą, variklio būklę ir daugybę kitų svarbių parametrų.

Pagrindinės borto kompiuterio funkcijos:

• Navigacija: Naudojant GPS stebėjimo sprendimus, borto kompiuteris gali tiksliai nustatyti transporto priemonės buvimo vietą, planuoti maršrutus ir suteikti vairuotojui aiškias nuorodas, kaip pasiekti tikslą.
• Degalų sąnaudų stebėjimas: Borto kompiuteris stebi degalų sąnaudas, tiek momentines, tiek vidutines. Ši funkcija leidžia vairuotojams stebėti, kiek degalų sunaudojama tam tikrais vairavimo režimais, ir padeda optimizuoti vairavimo stilių, siekiant sumažinti kuro sąnaudas.
• Transporto priemonės diagnostika: Borto kompiuteris suteikia išsamią informaciją apie transporto priemonės būklę ir galimus gedimus. Jis gali pranešti apie variklio problemas, stabdžių būklę, padangų slėgį ir kitus svarbius parametrus.
• Vairavimo pagalbinės sistemos: Modernūs borto kompiuteriai taip pat integruojami su įvairiomis vairavimo pagalbinėmis sistemomis. Tai apima pastovaus greičio palaikymo, eismo juostų išlaikymo, automatinio stabdymo sistemas ir kitas saugumo technologijas.
• Multimedijos sistemos: Į automobilių borto kompiuteris taip pat dažnai integruojamos ir multimedijos sistemos. Tai gali apimti radijo, muzikos, telefonų prijungimą per Bluetooth, navigacijos žemėlapius ir kitus interaktyvius elementus.

Kaip borto kompiuteris skaičiuoja degalų sąnaudas?

Borto kompiuteris jungiasi su automobilio variklio valdymo bloku (ECU), iš kurio gauna informaciją apie variklį ir kelionės duomenis. Moderniausi modeliai taip pat jungiasi su kitais skirstomaisiais skydais, valdančiais durų, langų ir veidrodžių veikimą. Naudojant šiuolaikinius sprendimus, tokius kaip transporto stebėjimo ir kontrolės sistema, galima realiu laiku stebėti transporto priemonės būklę, buvimo vietą ir kitus svarbius parametrus, kas leidžia efektyviai valdyti transporto parką ir priimti pagrįstus sprendimus.

Beveik kiekvienas modernus automobilis savo borto kompiuteryje rodo degalų sąnaudų duomenis. Vairuotojai remiasi šiais skaičiais, kad įvertintų išlaidas, planuotų keliones ir spręstų savo vairavimo stilių. Priešingai populiariam įsitikinimui, šiuolaikiniai automobiliai nematuoja degalų sąnaudų tiesiai iš bako. Vietoj to, variklio valdymo blokas apskaičiuoja sąnaudas pagal įpurškimo parametrus. Praktikoje, borto kompiuteriai paprastai rodo šiek tiek mažesnes degalų sąnaudas, nei vairuotojai apskaičiuoja prie degalų kolonėlės. Skirtumas paprastai yra nedidelis, dažnai vos keli procentai, ir patenka į priimtiną tolerancijos lygį.

„Vairuotojams reikėtų žinoti, kad automobilio informacinis kompiuteris rodo ne pamatuotus, o paskaičiuotus duomenis. Tai reiškia, kad kompiuteris netiria realaus degalų sunaudojimo, o atlieka skaičiavimus pagal tam tikrą gamintojų įvestą algoritmą“, - komentavo „Volkswagen“ atstovybės Baltijos šalyse servisų kuratorius Valerijus Matyžonokas.

Automobilio borto kompiuteris sujungia variklio sūkių dažnio jutiklio duomenis su oro srauto jutiklių, degalų srauto matuoklių ir temperatūros matuoklių duomenimis. Duomenų kalibravimas yra esminis šio proceso veiksnys; jo metu jutiklio signalai koreguojami atsižvelgiant į aplinkos svyravimus ir galimą jutiklio nuokrypį. Tada šie kalibruoti duomenys apdorojami, kad realiuoju laiku būtų galima nustatyti efektyviausią degalų sunaudojimą, išreikštą litrais 100 kilometrų (L/100 km), atspindintį realias automobilio eksploatavimo sąlygas, o ne pasikliaujant vien teoriniais modeliais.

Pagrindiniai jutikliai, naudojami kuro sąnaudų nustatymui:

• Degalų srauto matuokliai: šie prietaisai matuoja degalų suvartojimo greitį jūsų variklyje, o tai yra pagrindinis parametras, padedantis suprasti automobilio efektyvumą. Tikslūs šių matuoklių duomenys leidžia tiksliai sureguliuoti variklio parametrus, siekiant optimizuoti degalų naudojimo efektyvumą.
• Transporto priemonių greičio jutikliai: būtina suprasti, kad greičio jutiklio funkcija ne tik matuoja automobilio važiavimo greitį, bet ir labai svarbu informuoti variklio valdymo bloką (ECU). Šie duomenys turi įtakos tam, kaip jūsų automobilis valdo kuro įpurškimą ir optimizuoja efektyvumą esant skirtingiems greičiams.
• Variklio sūkių dažnio jutikliai (RPM): šie jutikliai kruopščiai stebi automobilio variklio apsisukimus per minutę (RPM) - tai labai svarbus veiksnys vertinant variklio veikimą. Labai svarbu užtikrinti tikslų jutiklio kalibravimą, nes tai garantuoja, kad duomenys tiksliai atspindės esamą variklio sūkių dažnį be jokių neatitikimų. Šie duomenys yra tiesiogiai svarbūs apskaičiuojant degalų naudojimo efektyvumą, išreiškiamą litrais 100 km (L/100 km), nes parodo, kaip intensyviai dirba variklis.

Tyrimas: borto kompiuterio rodmenų tikslumas

Patikrinti nutarėme atsitiktinai pasirinktų markių automobilius. Svarbiausiu atrankos kriterijumi tapo ne jų markė, amžius, o kaip lengvai galima prisijungti prie jų degalų sistemos. Taigi patikrinus 10 skirtingų automobilių paaiškėjo, kad tik 3 iš jų tinka patikrinimui. Tai buvo „SEAT Leon 1.6“ (2006 m.), „ŠKODA Octavia 1.9 TDI“ (2006 m.) ir „VOLKSWAGEN Golf V 2.0 TDI“ (2005 m.). Automobiliai nuriedėję 50 000-250 000 kilometrų. Nutarta automobilius tikrinti ant stendo, kad būtų idealiai vienodos sąlygos. Jas mums suteikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedra.

Šioje laboratorijoje nutarta automobilius „sukti“ dviem režimais - 50 ir 90 km/h.

Tyrimo rezultatai:

• „ŠKODA Octavia 1.9 TDI“ (2006 m.): 2006 metais pagaminto automobilio rida - beveik 160 000 kilometrų. Mašinoje įmontuotas populiarusis turbodyzelinis agregatas 1.9 TDI, pasiekiantis 105 AG pajėgumą. Pasak automobilio savininko, jis vidutiniškai naudoja apie 6 litrus dyzelino. Ant stendo važiuojant 50 km/h greičiu, automobilio kompiuteris rodė 5,4 l, o prijungtas laboratorijos skaitiklis sakė, kad realiai naudojama lygiai vienu litru daugiau - 6,4 l. Lygiai tas pats įvyko greitį padidinus iki 90 km/h. Šiuo režimu automobilio kompiuteris rodė, kad naudojama 4,7 litro, o skaitiklio rodmenys teigė - 5,7 litro.
• „SEAT Leon 1.6“ (2006 m.): 2006 metais pagamintas ir tik 50 tūkstančių nuriedėjęs „SEAT Leon 1.6“, važiuodamas 50 km/h greičiu, naudojo 7,9 litro. Tačiau universiteto laboratorijos skaitiklis fiksavo kitą skaičių - 8,8 litro. Greitį padidinus iki 90 km/h, sąnaudos buvo atitinkamai 7,5 ir 8,3 litro.
• „VOLKSWAGEN Golf V 2.0 TDI“ (2005 m.): 2005 metais pagamintas automobilis nuriedėjęs apie 250 000 km. 2 litrų TDI variklis nėra labai taupus mieste - vidutinės sąnaudos dažnai pakyla iki 7 litrų. Ant stendo automobilio kompiuteris rodė 5,7 litro sąnaudas, o skaitiklis - 7,5 litro. Sukant ratus 90 km/h greičiu, sąnaudos sumažėjo iki 4,6 ir 5,99 litro.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas eksperimento dalyvius patikino, kad jų skaitiklis yra patikrintas ir jo galima paklaida gali būti tik 0,5 procento. Gamintojai pripažįsta, kad realios degalų sąnaudos gali skirtis iki 30 procentų tiek į vieną, tiek į kitą pusę.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami tyrimo rezultatai:

Tyrimai rodo, kad automobilių borto kompiuterių parodymai gali skirtis nuo realių sąnaudų. Pavyzdžiui, šiame tyrime su „Škoda Octavia“ ir „SEAT Leon“ nustatyta, kad borto kompiuterių paklaida siekė nuo 10% iki 17,5%. Didžiausia paklaida buvo užfiksuota su „Volkswagen Golf“, kur kompiuteris rodė net 24% mažesnes sąnaudas nei buvo realiai. Tai rodo, kad borto kompiuterių parodymai yra tik orientaciniai ir neturėtų būti laikomi absoliučia tiesa.

Skirtumų priežastys ir tikslumo problemos

Gamintojų pateiktos automobilio degalų sąnaudos neatitinka realių dėl to, kad vairuotojai mato tik pateiktus degalų sąnaudų duomenis, bet nemato šalia jų esančių žvaigždučių, t. y. pastabų, kad esami duomenys gauti automobilių ekonomiškumą bandant specialiomis laboratorijos sąlygomis, kaip sakoma „ant stendo“. Taigi automobilio neveikia vėjas, oro temperatūra, skirtingas kelio paviršius ir t. t. Visi automobiliai testuojami vienodomis laboratorinėmis sąlygomis, išjungus visus juose esančius elektros prietaisus. Šie duomenys reikalingi tam, kad pirkėjas, rinkdamasis automobilį, galėtų palyginti skirtingų markių automobilių ar skirtingų variklių degalų sąnaudas. Tačiau tai nėra realios sąnaudos.

Dideli rodomų ir realių sąnaudų neatitikimai gali rodyti technines problemas. Susidėvėję purkštukai, degalų nuotėkis, neteisingi jutiklių duomenys arba variklio valdymo gedimai gali iškreipti skaičiavimus. Kiti galimi gedimų šaltiniai - tai lambda zondas arba oro srauto matuoklis. Jei borto kompiuteris rodo klaidas, tokias kaip "kuras per liesas", tai gali reikšti problemą su lambda zondu. Tokiais atvejais rekomenduojama pasikeisti zondą. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas pastebėjo, kad jo „Toyota Corolla Verso“ kompiuteris pradėjo rodyti kuro sąnaudas, kurios nuolat kilo, pradedant nuo 5 l/100km ir pasiekdamos 9.5 l/100km. Kitas vairuotojas patyrė staigų sąnaudų padidėjimą iki 22-25 l/100km, nors įprastai mieste jo automobilis „Saab 95 se 2,3t“ vartoja 10-13 l/100km.

Kai kurie vairuotojai pastebi, kad borto kompiuterio parodymai keičiasi savaime, netgi "nusileidžia" ilgiau pastovėjus su užvestu varikliu. Tai gali būti susiję su tuo, kad kompiuteris skaičiuoja kuro sąnaudas santykinai su nuvažiuotu atstumu. Kai automobilis stovi vietoje, jis vartoja kurą, bet nuvažiuotas atstumas yra nulis, todėl vidutinės sąnaudos gali atrodyti labai didelės (iki begalybės, nors dažnai ribojamos iki 30l/100km).

Vairavimo elgsenos įtaka degalų sąnaudoms

Nors pažangios jūsų transporto priemonės sistemos tiksliai rodo duomenis apie degalų sąnaudas litrais 100 kilometrų (L/100 km), šiuos rodmenis galiausiai lemia jūsų vairavimo elgesys. Akceleracijos greitis, stabdymo dažnumas ir važiavimo greitis turi didelę įtaką degalų naudojimo efektyvumui. Pastovus greitėjimas ir dažnas intensyvus stabdymas didina degalų sąnaudas, nes priverčia variklį dirbti intensyviau. Jūsų vairavimo įpročiai turi tiesioginės įtakos degalų sąnaudų skaičiavimams realiuoju laiku. Pavyzdžiui, greitkeliuose naudojant kruizo kontrolę galima sumažinti greičio svyravimus ir taip padidinti degalų naudojimo efektyvumą. Lietuvoje, taikant šiuos efektyvaus vairavimo būdus tokiuose miestuose kaip Vilnius ar Kaunas, galima gerokai sumažinti degalų sąnaudas.

Realios kuro sąnaudų nustatymas

Pirmiausia, tai yra tiesioginis finansinės kontrolės įrankis. Žinodami, kad jūsų automobilis miesto režimu sunaudoja, pavyzdžiui, ne 7, o 9 litrus degalų šimtui kilometrų, galite atitinkamai koreguoti savo maršrutus, galbūt dažniau rinktis viešąjį transportą arba kooperuotis su kolegomis kelionėms į darbą. Antra vertus, degalų suvartojimo istorija yra puikus techninės būklės indikatorius.

Patikimi kuro sąnaudų matavimo būdai:

1. Pilno bako metodas: Nors šiandien turime begalę išmaniųjų technologijų, pats patikimiausias ir tiksliausias būdas sužinoti, kiek jūsų automobilis suvartoja degalų, yra klasikinis pilno bako metodas. Šis skaičiavimo būdas pašalina bet kokias elektronikos ar programinės įrangos paklaidas, nes remiasi paprasta matematika ir realiais fiziniais matavimais.

   Kaip tai padaryti: Nuvažiuokite į savo mėgstamą degalinę ir pripildykite automobilio degalų baką iki pat viršaus, kol degalų pylimo pistoletas automatiškai atsijungs. Grįžę į automobilio saloną, prietaisų skydelyje suraskite ir nunulinkite (nustatykite į nulį) dienos kelionės atstumo matuoklį (angl. trip meter). Naudokitės automobiliu savo įprastu ritmu. Važinėkite į darbą, parduotuves, atlikite kitas kasdienes keliones. Kad rezultatas būtų kuo objektyvesnis, rekomenduojama išvažinėti bent pusę ar net tris ketvirtadalius bako talpos. Pirkimo kvite ar degalų kolonėlės ekrane pažiūrėkite ir tiksliai užsirašykite, kiek litrų degalų pripylėte šį kartą. Surinkus šiuos du pagrindinius skaičius - įpiltų degalų kiekį litrais ir nuvažiuotą atstumą kilometrais - atliekamas labai paprastas matematinis veiksmas. Pateikime aiškų pavyzdį: jeigu degalinėje antrą kartą įpylėte 42 litrus degalų, o jūsų kelionės matuoklis rodo, kad nuo pirmojo užpylimo nuvažiavote 600 kilometrų, skaičiavimas atrodys taip: 42 padaliname iš 600, gauname 0,07. Šį skaičių padauginus iš 100, gauname 7.

2. Kuro lygio matuoklių sumontavimas: Pats patikimiausias ir daugiausiai informacijos suteikiantis - kuro lygio matuoklių sumontavimas į visus transporto priemonės bakus. Taip galima kontroliuoti kuro pokyčius kiekviename bake atskirai per visą bako aukštį, o iš gaunamų rezultatų išskaičiuoti suvartojimą 100-tui kilometrų arba valandai (traktoriaus ar kito lėtai judančio agregato atveju).
3. Kuro skaitiklių sumontavimas: Tiksliausias, tačiau ir pats brangiausias, kuro suvartojimo matavimo būdas - kuro skaitiklių sumontavimas.
4. Išmaniosios programėlės: Jeigu nenorite kiekvieną kartą traukti skaičiuotuvo ar rašyti duomenų į užrašų knygutę, galite pasitelkti modernias technologijas. Šiandien išmaniųjų telefonų programėlių parduotuvėse gausu aplikacijų, sukurtų specialiai transporto išlaidų sekimui. Ilgainiui šios aplikacijos sugeneruoja detalius grafikus, rodančius, kaip jūsų kuro sąnaudos kinta priklausomai nuo sezono, degalų kainų svyravimų ar net skirtingų degalinių tinklų naudojimo.

Kuro sąnaudų didėjimo priežastys ir taupymo būdai

Apskaičiavus realias kuro sąnaudas, dažną vairuotoją apima noras šį skaičių sumažinti. Prieš pradedant taikyti taupymo metodus, būtina suprasti, kas labiausiai „valgo“ jūsų pinigus.

Pagrindiniai faktoriai, didinantys kuro sąnaudas:

• Vairavimo stilius: Agresyvus vairavimas, kuriam būdingas staigus greičio pedalo spaudimas, dažnas ir stiprus stabdymas bei nenuoseklus judėjimas eismo sraute, gali padidinti degalų sąnaudas net iki 20-30 procentų. Tai pats svarbiausias ir greičiausiai pakeičiamas veiksnys.
• Netinkamas padangų slėgis: Jei padangos yra bent šiek tiek nuleistos, drastiškai išauga pasipriešinimas riedėjimui. Varikliui tenka naudoti daugiau jėgos vien tam, kad palaikytų tą patį greitį.
• Aerodinaminis pasipriešinimas: Kuo greičiau važiuojate, tuo didesnį oro pasipriešinimą turi įveikti jūsų automobilis. Atidaryti langai važiuojant didesniu nei 80 km/h greičiu sukuria milžinišką turbulenciją, kuri veikia tarsi parašiutas. Tas pats galioja ir nereikalingai ant stogo laikomoms bagažinėms ar dviračių laikikliams.
• Papildomas svoris: Kiekvienas papildomas kilogramas automobilio bagažinėje (nereikalingi įrankiai, seni daiktai) reikalauja papildomos energijos.
• Variklio techninė būklė: Variklio efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo jo techninės priežiūros. Seni variklio tepalai didina vidinę trintį, o užsikimšęs oro filtras riboja deguonies patekimą į degimo kamerą. Kadangi varikliui trūksta oro, kompiuteris bando tai kompensuoti purkšdamas daugiau degalų, kad išlaikytų reikiamą galią.

Kuro taupymo patarimai:

• Praktikuokite ekologišką vairavimą (Eco-driving): Stenkitės kuo labiau numatyti eismo situaciją į priekį. Jei tolumoje matote užsidegantį raudoną šviesoforo signalą, atleiskite greičio pedalą ir leiskite automobiliui riedėti su įjungta pavara.
• Tinkamai perjunkite pavaras: Jei vairuojate automobilį su mechanine greičių dėže, stenkitės aukštesnę pavarą įjungti variklio sūkiams pasiekus maždaug 2000-2500 apsisukimų per minutę (benzininiams varikliams) arba 1500-2000 apsisukimų (dyzeliniams varikliams).
• Protingai naudokite klimato kontrolę: Oro kondicionieriaus kompresorius yra sukamas variklio galios pagalba, todėl jo naudojimas gali padidinti degalų sąnaudas nuo 5 iki 10 procentų, o intensyviai veikianti klimato kontrolės sistema gali padidinti degalų suvartojimą nuo 0,5 iki 1,5 litro šimtui kilometrų.
• Planuokite savo maršrutus: Kelių trumpų kelionių sujungimas į vieną ilgesnę yra labai protingas žingsnis. Šaltas variklis pirmuosius kelis kilometrus, kol pasiekia darbinę temperatūrą, naudoja itin riebų degalų mišinį.
• Pašalinkite nereikalingą svorį ir pasipriešinimą: Reguliariai išvalykite automobilio bagažinę. Nuimkite stogo bagažinę, jei neplanuojate jos naudoti artimiausiu metu.
• Tinkamos degalų rūšies naudojimas: Jei gamintojas nurodo naudoti 95 oktaninio skaičiaus benziną, 98 oktaninio skaičiaus degalų naudojimas nepadidins variklio galios ir nesumažins kuro sąnaudų tiek, kad atsipirktų kainų skirtumas.

Ateities technologijos ir efektyvumo didinimas

Automobilių gamintojams į transporto priemonių valdymą integruojant sudėtingesnes dirbtinio intelekto sistemas, pasiekiama reikšmingos pažangos degalų vartojimo technologijų srityje. Automobilių pramonės dėmesys elektrifikacijai ir hibridinėms technologijoms, grindžiamas pažanga, pasiekta DI skatinamu efektyvumu, yra reikšmingas žingsnis į priekį mažinant kuro suvartojimą.

Hibridiniuose automobiliuose vidaus degimo variklio ir elektros jėgos agregato sinergija leidžia sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir gerokai sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Be to, patobulinus akumuliatorių technologiją, padidėjo bendras energijos tankis, todėl galima nuvažiuoti ilgesnį atstumą naudojant tik elektros energiją. Lietuvoje, kur tokie miestai kaip Vilnius ir Kaunas vis labiau skatina žaliąjį transportą, šių technologijų aktualumo neįmanoma pervertinti. Lietuvos Vyriausybės aplinkosaugos agentūros remia šią sritį, teikdamos paskatas hibridinių ir elektrinių transporto priemonių naudojimui, o tai puikiai dera su didėjančia vartotojų paklausa transporto priemonėms, kurios 100 kilometrų sunaudoja mažiau litrų degalų ir išmeta mažiau CO2. Tobulėjant akumuliatorių talpai, leidžiančiai vienu įkrovimu nuvažiuoti daugiau kilometrų, elektrinės ir hibridinės transporto priemonės lietuviams atrodo patrauklesnės nei bet kada anksčiau.

Kuro sąnaudų optimizavimas nėra tik vienkartinis veiksmas ar matematinė užduotis. Tai nuolatinis procesas, ugdantis atsakomybę ir sąmoningumą kelyje. Kai vairuotojas pradeda suprasti savo transporto priemonės galimybes ir apribojimus, natūraliai keičiasi ir paties vairavimo stilius. Agresyvius manevrus pakeičia sklandus eismo srauto stebėjimas, o beatodairišką lėkimą link raudono šviesoforo signalo - ramus ir tolygus stabdymas. Sumažindami variklio apkrovas ir vengdami ekstremalių sūkių, mes tiesiogiai prailginame visų pagrindinių automobilio agregatų tarnavimo laiką. Stabdžių trinkelės ir diskai dyla gerokai lėčiau, greičių dėžė ir sankaba patiria mažiau mechaninių smūgių, o pakabos elementai mažiau kenčia nuo staigaus svorio centro kitimo manevruojant. Galiausiai, nereikėtų pamiršti ir aplinkosaugos aspekto. Kiekvienas sudegintas litras iškastinio kuro į atmosferą išmeta atitinkamą kiekį anglies dvideginio ir kitų kenksmingų dalelių, kurios prisideda prie globalios klimato kaitos bei oro užterštumo miestuose. Ekonomiškas vairavimas yra vienas paprasčiausių, bet tuo pačiu ir efektyviausių būdų asmeniškai prisidėti prie švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo. Sumažinę savo automobilio apetitą vos vienu litru šimtui kilometrų, per metus galite užkirsti kelią šimtų kilogramų teršalų patekimui į orą, kuriuo patys kvėpuojame.

tags: #pagal #ka #borto #kompkuteris #nustato #kuro

Populiarūs įrašai:

• Autoservisai Vilkaviškyje
• Išsamus straipsnis apie Mėnulio užtemimų spalvas
• Kuro filtro keitimo svarba „Volvo XC60“
• Ratlankių atnaujinimas
• Vilniaus rajono poliklinikos apžvalga