Automobilio pasirinkimo kriterijai: nuo racionalumo iki emocijų
Dažnai manoma, kad automobilius racionaliai, remiantis tik skaičiais, perka tik įmonių buhalteriai. Tačiau dauguma žmonių, įsigydami transporto priemonę asmeniniam naudojimui, vadovaujasi ir emocijomis. Šiais laikais praktiškas, ekonomiškas ir pigus, tačiau pilkas bei nuobodus universalas nieko nebesužavės - automobilis turi patikti. Tačiau ir racionalūs kriterijai tikrai nebuvo pamiršti.
Dar ne taip seniai, kai automobilių rinkoje dominavo vos kelios markės, siūlančios po kelis modelius, racionalūs pasirinkimo kriterijai buvo gana paprasti: pirmiausia - reikiamas dydis ir kėbulo tipas, antra - kaina, o pagal ją - variklio galingumas ir komforto įranga. Tačiau laikai pasikeitė. Šiandien automobilių įvairovė yra milžiniška. Jie skiriasi dydžiu, pritaikomumu, išsidėstę per daugybę segmentų. Vienodo dydžio automobilių kainos gali skirtis net kelis kartus, o įrangos pasiūla beveik neaprėpiama.
Kai pagrindiniai komforto elementai aptinkami jau bazinėje įrangoje, svarbesniais tampa saugumas, grožis, individualizavimas ar specifinių poreikių patenkinimas. Variklių pasirinkimas taip pat tapo sudėtingesnis: prie benzino ir dyzelino prisijungė elektros pavara ir įvairios hibridinės jėgainės.
„Jeigu žmogus perka ne svajonių, o kasdienį automobilį, pagrindiniai kriterijai išlieka tie patys. Vienas pagrindinių - reikiamas dydis, paskui visuomet egzistavo ir egzistuoja kaina, kurią gali sau leisti pirkėjas. Tik ji šiek tiek pasikeitė: žmonės labiau žiūri ne į bendrą kainą, o į mėnesio įmoką, nes tai praplečia galimybes“, - pastebi ekspertai.
Amerikiečių automobilių pirkimo platforma „The Car Connection“ vertina automobilius pagal 6 kriterijus, du iš kurių aktualūs tik naujiesiems laikams. Vienintelis ne itin objektyvus kriterijus, dėl kurio galima ginčytis, - stilius, o kiti penki: dinamika, komfortas ir kokybė, ekonomija, saugumo įranga bei įrangos gausa apskritai. Ekspertai įvertina šiuos kriterijus balais ir, išvedę vidurkį, pateikia jį automobilių ieškantiems pirkėjams.
Nors tarp nominantų dažnai vyrauja amerikietiški modeliai bei automobiliai iš Japonijos, šiemet „The Car Connection“ geriausiu automobiliu pripažino Europoje parduodamą „Hyundai Santa Fe“. Ekspertai įvertino tai, kad šis modelis jau bazinėje komplektacijoje turi viską, ko reikia komfortiškam važinėjimui: dviejų zonų klimato kontrolę, šildomas sėdynes, galinio vaizdo kameras, kruizo kontrolę, modernią multimediją, belaidį telefono įkroviklį ir kitus reikalingus atributus.
Taigi, bėgant metams, racionalūs transporto priemonės pasirinkimo kriterijai nesikeitė, tačiau pasipildė naujais. Papildoma įranga, ypač supanašėjus automobiliams, tapo kaip niekada svarbi.
Gamintojų strategijos ir inovacijų vaidmuo
Skirtingų kultūrų automobilių gamintojai naudoja skirtingas taktikas siekdami pritraukti pirkėjus. „Papildoma įranga ir inovacijos - geras būdas automobilių gamintojams užsidirbti. Ypač europiečiams, labiausiai - vokiečiams, nes jų baziniai automobiliai būna gana skurdūs, o kiekvienas malonumas ar jų paketai kainuoja nepigiai“, - pastebi specialistai.
Kita vertus, rinkoje esama ir gamintojų, orientuotų į naujoves ir išskirtinumą. Pavyzdžiui, „Citroën“ siekia pasiūlyti alternatyvą tradiciniams automobiliams. „Žmonės išsiilgę naujovių ir yra pasiruošę už jas mokėti, nes žino, kad jos bus aktualios ir po kelerių metų“, - teigiama pranešime.
„Citroën C3“: komfortas ir individualumas
Iš šiuo metu rinkoje siūlomų analogiško kalibro automobilių „Citroën C3“ išsiskiria savitu dizainu, itin minkšta pakaba ir jautriais stabdžiais. Šių savybių derinys, persėdus iš kitų automobilių, gali kiek nustebinti, nes sukuria įspūdį, tarsi keliautumėte vandens lova.
Pasak ekspertų, nepaisant kompaktiškumo, prancūziškas automobilis itin atlaidus ir prastai kelio kokybei ar pasenusiai dangai. „Jis skirtas žmogui, kuris nori kiek kitokio automobilio ir dažnai važinėja duobėtais keliais“, - teigia jie.
Su šiuo vertinimu sutinka ir žurnalo „Keturi ratai“ bendraautoris Egidijus Babelis: „Komfortas yra kertinė dalis, išskirianti šį automobilį iš kitų. Įprastai mažyliai dėl nedidelės ratų bazės pasižymi standesniu važiavimu, o „Citroën C3“ yra išskirtinai minkštas. Dėl to, žinoma, kenčia valdymo savybės, bet tai - patogi mašina. Ir dar tos firminės „Citroën“ sėdynės, kurios labiau panašios į mažus fotelius.“
Evoliucionuojant „Citroën“ interjerui, salono kūrėjai sėdynėms skyrė ypač daug dėmesio, suprasdami, kad kuo ilgesnė kelionė, tuo vairuotojo ir keleivių savijauta labiau priklauso nuo sėdėjimo komforto.
„Ir, žinoma, reikia pažymėti automobilio dizainą. Išsiskiria tiek C3 išorė, tiek salonas“, - akcentuoja E. Babelis. Laikydamiesi tradicijos pabrėžti dizaino kūrybiškumą, šį kartą „Citroën“ suteikė galimybę C3 modelį itin individualizuoti.
Anot E. Babelio, mažieji automobiliai nuosekliai gerėja ir važiavimo bei interjero kokybe sparčiai vejasi ankstesnius aukštesnio segmento modelius. Pavyzdžiui, naujajame „Citroën C3“ gali būti sumontuota 12 pagalbos vairuotojui sistemų. Viena iš jų - „Full HD“ vaizdo kamera su 16 GB vidine atmintine ir GPS funkcija, integruota priekiniame stikle, kuri atlieka vaizdo registratoriaus funkcijas.
Emocijas atpažįstantys automobiliai: ateities vizija
Vis daugiau dėmesio skiriama automobiliams, kurie gebėtų ne tik suprasti savo maršrutą, bet ir vairuotojo nuotaiką bei bendrauti su juo. Japonų milžinė „Honda“, bendradarbiaudama su telekomunikacijų korporacija „SoftBank“, kuria įrangą, gebančią bendrauti su vairuotoju. Pavyzdžiui, staigiai paspaudus akceleratoriaus pedalą, automobilis galėtų parodyti savo išgąstį sušukdamas, o važiuojant ramiu režimu - tiesiog tylėti.
„Tokia inovacija leistų daug labiau susieti žmogų ir transporto priemonę, šįkart jausmais“, - teigia projekto atstovai. Partneris „SoftBank“ jau turi patirties kurdamas įrenginius, reaguojančius į žmonių emocijas. 2014-aisiais japonai pristatė robotą „Pepper“, galintį dirbti pagalbininku parduotuvėse ar namuose, ir pirmasis tūkstantis jų buvo išpirktas per vieną minutę.
Ateityje, įsigalėjus tokioms technologijoms, galbūt neliks ir psichoterapeutų - tereikės atsisėsti į automobilį, išsipasakoti jam savo problemas, sulaukti užuojautos žodžių ar net protingo patarimo.
Programos „Eyeris“ tikslas - iš veido mimikų nustatyti vieną iš septynių keleivio jaučiamų emocijų. Ši programa analizavo 1,25 mln. nuotraukų ir vaizdo įrašų, fiksuojančių žmonių emocijas. „Emovu DMS“ gali būti integruojama automobiliuose panaudojant kamerą, nukreiptą į vairuotoją. Programa nuskaitys mimikas ir priskirs jas vienai iš emocijų: pykčiui, laimei, nustebimui, baimei ar pasibaisėjimui. Nors vairuotojų stebėjimo sistemos jau egzistuoja, jos dažniausiai gali nustatyti tik tai, ar žmogus prie vairo yra išsiblaškęs arba nuvargęs. Naujoji „Eyeris“ sistema leidžia išsamiau pažvelgti į vairuotojo emocijas.
Robotas „Pepper“ ir empatijos iššūkiai
Roboto „Pepper“ pasirodymas sukėlė daug diskusijų ne tik robotikos, bet ir visuomenės pasaulyje. Socialus dirbtinis intelektas kelia klausimų, ar robotai tikrai pajėgūs atpažinti žmonių emocijas, juk mūsų emocijas sudaro ne tik veido išraiškos.
Klinikinės neuropsichologijos profesorė Skye McDonald mano, jog norint suprasti, ar robotai kada nors bus absoliučiai empatiški, būtina suvokti, kaip mes - žmonės - tampame jautrūs ir užjaučiantys. Žmonės empatijos patirtį išgyvena dviem būdais: kognityviniu ir emociniu. Integruoti kognityvinę empatiją mašinoms būtų sudėtinga dėl natūralaus gebėjimo į svetimą situaciją pažvelgti kaip į individualią.
Taigi, siekiant, kad robotai būtų jautrūs ir užjaučiantys, jie turėtų puikiai pažinti save (suprasti savo asmeninius išgyvenimus, suvokti „gyvenimo pamokas“, motyvacijas, silpnybes bei stiprybes) ir turimą informaciją objektyviai susieti su kitu žmogumi. Be to, roboto savi-identifikacija turėtų bent iš dalies sutapti su žmogaus.
Todėl, anot S. McDonald, empatijos integracija į mechanizmus yra ne tik sudėtinga, bet ir dalinai neįmanoma. Dirbtinis intelektas yra užprogramuotas pažinti šešias pagrindines, specifines emocijų išraiškas (pyktį, liūdesį, baimę, pasibjaurėjimą, nuostabą, laimę), tačiau kiti jausmai - flirtavimas, nuobodulys, išdidumas, gėda ir kt. - yra sudėtingesni.
Be to, žmonės yra komplikuotos būtybės - jie verkia iš džiaugsmo, juokiasi, net būdami liūdni, išlieka ramūs, kai yra susierzinę. Kitiems žmonėms tokios emocijos yra lengviau atpažįstamos, nes informacijos pasisemiama iš asmeninės patirties. Dar sudėtingesnis aspektas - dirbtinio intelekto gebėjimas „pritarti“ matomoms emocijoms. Žmonėms tai pavyksta instinktyviai: matydami verkiantį žmogų, sudrėksta akys, o matydami besišypsantį - norisi šypsotis.
Profesorė Skye McDonald mano, jog nauji pasiekimai, tobulinant kompiuterių technologijas, ateityje mus nustebins. Vis dėlto tikra empatija reikalauja kur kas daugiau nei elementarus gebėjimas atpažinti veido išraiškas ir numanyti potencialias emocijas. Tikėtis, kad vien tik veido išraiškas suprantantys mechanizmai tai sugebės, yra pakankamai naivu.
Emocijas žadinantys automobiliai: nuo sportinių iki universalių
Superautomobiliai, tikėtina, yra daugiausia emocijų keliantys automobiliai, tačiau didžiajai daliai vairuotojų jie visuomet buvo ir liks gražia svajone. Dėl to automobilių entuziastų bendruomenėje dėmesio sulaukia ir modeliai, gebantys žadinti emocijas realaus gyvenimo sąlygomis.
„Teoriškai ir faktiškai, su „Ferrari 458 Italia“ galima keliauti po Europą, su „Porsche 911“ važiuoti grybauti ar vaikus nugabenti į mokyklą, tačiau retas renkasi automobilį, kuris nelabai patogus kasdienybės rutinoje“, - sako automobilių žurnalistas, portalo „Automanas.lt“ autorius Aivaras Grigelevičius. Taigi net ir nereikia tikrinti banko sąskaitos, superautomobilis daugiausia laiko praleis garaže.
Lygiai tokia pati istorija ir su pigesnėmis sportiškomis kupė ir kabrioletais - jais kasdien važinėja tik didžiausi puristai ar vienišiai. Ne veltui didžioji dalis įperkamų sportiškų dvidurių praėjusiame amžiuje tiesiog išnyko, nes atsirado karštasis hečbekas.
„Tradicinius grynaveislius sportiškus kupė modelius ir kabrioletus į užribį išstūmė pirmosios kartos „Volkswagen Golf GTI“: dinamiškas ir eiklus hečbekas tuomet visiems parodė, kad greitas ir smagus vairuoti automobilis neprivalo būti kilęs iš egzotiškos šalies, o jo eksploatacijos ypatumus gali išmanyti tik vienas auksarankis visame mieste“, - dėsto A. Grigelevičius.
Nepaisant dinaminių ir valdymo ypatybių, viena didžiausių „Golf GTI“ vertybių buvo kasdienis patogumas. Tai buvo normalus, praktiškas ir įperkamas automobilis, o GTI versija patenkino ir benzingalvių lūkesčius. Jiems nebereikėjo dviejų automobilių ar garažo.
Karštųjų hečbekų rinka išaugo ir gyvuoja iki šių dienų. Tačiau juos bando išstumti iš istorijos arenos naujas kėbulo tipas - didesnio pravažumo krosoveris, kuris savo populiarumu išnaikino šeimyninius vienatūrius, elegantiškus sedanus, sukėlė didelę konkurenciją įprastiems hečbekams. Ar gali jis pasikėsinti ir į sportiškus hečbekus?
Karštieji krosoveriai: praktiškumas ir sportiškumas
Pažvelgus į „CUPRA Formentor“ pardavimo suvestines, galima teigti, kad karštieji krosoveriai populiarėja. 2023-aisiais buvo parduota per 120 tūkst. šių veržlių, į entuziastus orientuotų SUV, o praėjusių metų vasarą rinkos naujokas perkopė 350 tūkst. vienetų gamybos jubiliejų.
Ekspertai sako, kad karštieji krosoveriai populiarėja dėl jų praktiškumo. „Pavyzdžiui, norint įlipti, išlipti ar net įkelti savo mažąją atžalą į vaikišką kėdutę, nereikia lankstytis it atliktum kokį nors pratimą. Kuomet tai reikia daryti kasdien, po kelis kartus, šis skirtumas yra kaip niekada naudingas ir malonus. Taip pat pravartu atsižvelgti į lietuviškų kelių būklę ir aplinką, kurioje žmonės naudoja savo automobilius. Nelygių, duobėtų, neasfaltuotų, patvinusių, gilesnes provėžas turinčių kelių mišrainė yra kone ideali didesnę kėbulo prošvaisą turintiems SUV“, - pirkėjų argumentus pateikia A. Grigelevičius.
Tačiau, kalbant apie sportiškumą, aukštesnis kėbulas - ne visai geras sprendimas, nes didesnis svoris ir aukštesnis svorio centras prieštarauja gerų valdymo savybių formulei.
„Hyundai“ turėjo 3 benzininius N serijos modelius: i30 N, i20 N ir „Kona N“. Pirmieji klasikiniai karštieji hečbekai buvo tiesiog puikūs, o „Kona“ nepateisino lūkesčių: jautėsi, kad ji per sunki, kentėjo nuo nepakankamo pasukamumo ir atrodė prastai subalansuota, be to, kokybė ir erdvė neatitiko kainos. Iš i30 N pasiskolinti komponentai buvo geri, o kėbulas - nekoks“, - krosoverio problemas įvardija žurnalistas Egidijus Babelis.
Nepaisant to, E. Babelis įsitikinęs, kad tai, ar krosoveris gali būti išties sportiškas ir geras, priklauso nuo inžinerijos. „Hyundai“ problema buvo ta, kad galingas variklis buvo sumontuotas į netinkamą kėbulą. Kai modelis iš karto yra kuriamas sportiškai važiuoti, istorija kitokia.
Pavyzdys - Ispanijos gamintojo CUPRA filosofija, kuri atsispindi jos SUV modeliuose. Štai „Formentor“ modelis pagamintas ant tos pačios platformos kaip ir klasikinis karštasis hečbekas „Volkswagen Golf“, todėl tai nėra tiesiog paprastas krosoveris, į kurį įdėtas galingas motoras: šis modelis iš pagrindų buvo sukurtas taip, kad pasižymėtų įtraukiančiu vairavimu. Dabar, po atnaujinimo, VZ versija gali pasigirti net iki 333 AG padidėjusia galia ir tikro sportinio automobilio dinamika: 100 km/val. greitis pasiekiamas per 4,8 sekundės.
„Padedant raketai ir dramblį galima skraidūnu paversti, taip važiuoja ir drimbos SUV dideliais motorais, tačiau CUPRA neprarado gerų valdymo savybių, atvirkščiai - matyti, kad inžinieriai joms skyrė didelį dėmesį ir pridėjo „telepatišką“ vairo mechanizmą. Nors kėbulas aukštesnis, sėdėjimo padėtis vis vien gana žema ir sportiška, tad vairuojant šį modelį nesijaučiama kaip krosoveryje. Jis turi žmonių norimus krosoverio privalumus, bet iš esmės tai yra aukščiau iškeltas tikras karštasis hečbekas, o ne pažemintas krosoveris“, - paaiškina E. Babelis.
Pastarojo modelio sėkmę žurnalistas aiškina tuo, kad šis automobilis buvo kurtas ne iš apačios į viršų, o nuo viršaus į apačią. Pirmiausia debiutavo galingiausia, smagiausia, geriausiai valdoma versija, o vėliau pasirodė modeliai su paprastesniais motorais, tarp kurių - ir įkraunamieji hibridai.
„Matome bendras rinkos tendencijas atspindintį natūralų virsmą: tradicinius sportiškus hečbekus, sedanus ar netgi universalus keičia SUV mišrūnai, gebantys vieną akimirką sutalpinti du vaikų vežimėlius, o kitą - leisti stulbinančiu greičiu prasilėkti lenktynių trasoje. Nuo „CUPRA Formentor“ iki „Porsche Cayenne Turbo GT“. Žiūrint į jų galimybes, niekaip neapsiverčia liežuvis pasakyti, kad jie nesugeba atliepti dinamikos ir smagaus vairavimo poreikių“, - papildo A. Grigelevičius.
10 geriausių naujų technologijų automobiliuose | Automobilių inovacijų ateitis
tags: #dabar #bus #kuriami #automobiliai #suprantantys #zmoniu