Automobilis „Opel Zafira“ dažnai pasirenkamas kaip šeimyninis ar darbinis transportas dėl savo erdvumo ir septynių sėdimų vietų. Tačiau, kaip rodo vartotojų patirtis, šis modelis turi nemažai specifinių trūkumų ir ligų, ypač su didesne rida.

Variklis ir transmisija

2.2 DTI variklis

Daugelio vartotojų nuomone, 2.2 DTI variklis pasirodė tragiškas. Nors kai kurie teigia, kad po konsultacijų su specialistais 2.2 DTI yra patobulintas 2.0 DTI variantas (su didesne stūmoklių eiga), pasižymintis patvaresniais siurbliais ir geresne trauka, vis dėlto jis turi savo trūkumų. Pirkus automobilį su 2.2 DTI varikliu, kurio rida buvo 220 000 km, po kelių mėnesių ramios eksploatacijos prasidėjo elektronikos problemos: dažnai užsidegdavo avarinis ženkliukas skydelyje, o automobilis pereidavo į avarinį režimą, neleidžiantį pakelti apsukų daugiau nei 3000 aps./min. Tai reikalavo variklio išjungimo ir pakartotinio užvedimo. Vėliau sugedo kuro siurblio elektroninė dalis, kurią teko taisyti. Be to, šiam varikliui būdingas tepalo vartojimas - apie 350 ml 1000 km.

Kitas dažnas gedimas, pasireiškiantis po 300 000 km ridos, yra alkūninio veleno lūžimas ir plaukiojančio smagračio gedimas. Automobilio „bukumas“, t. y. staigaus išvažiavimo trūkumas, taip pat minimas kaip didelė problema.

2.0 DTI variklis

Apie 2.0 DTI variklį taip pat yra įvairių nuomonių. Kai kurie pirkėjai, įsigiję „Zafira“ su 2.0 DTI varikliu ir 150 000 km rida, teigia, kad variklis „neblogas tik iki 300 000 km“, po to „miršta“ siurblys (VP-44), kas būdinga ir BMW 2.0 100 kW varikliams. Tiek 2.0 DTI, tiek 2.2 DTI variantų siurbliai dažnai įvardijami kaip kaprizingi. Buvusio „Zafira“ savininko patirtis su 2002 m. 2.0 DTI modeliu apima problemas su siurbliu, EGR vožtuvu ir dingstančia trauka. Tačiau 2.2 DTI variklis dažnai laikomas pranašesniu traukos atžvilgiu, ypač su grandinine pavara, ir dirba „negarsiai, gan maloniai ausiai“. F35 greičių dėžės pasižymi ilgomis pavaromis, leidžiančiomis važiuoti ~110 km/h greičiu prie maždaug 2000 aps./min.

Variklio skyriaus schema su pažymėtais dažniausiai gendančiais elementais, pvz., kuro siurblys, EGR vožtuvas

Važiuoklė ir valdymas

Važiuoklės patikimumas yra dažnai aptariama tema. Nors kai kurie savininkai teigia, kad važiuoklė „gan patikima“ ir gedimų nepasitaikė (išskyrus EGR remontą), dauguma skundžiasi jos silpnumu. Per metus, važinėjant kasdien, teko keisti amortizatorius, diskus, šarnyrus - „vienu žodžiu visa važiuoklė“. Ypač važiuojant žvyrkeliu vasarą, važiuoklė „subira staigiai“. Taip pat minima, kad važiuoklė yra kietoka.

Automobilis nėra manevringas, o važiuojant autostradoje, veidrodėlių mechanizmai išdyla ir veidrodėliai dreba.

Salonas ir komfortas

Interjero kokybė ir ergonomika

Salono dizainas ir ergonomiškumas apibūdinami kaip prasti. Plastikai „kokybės visiškai neturi“, o salone „barška ir cypauja viskas kas tik gali“. Pavarų svirties „sijonėlis nusitrina tragiškai“, o pypsiko mygtukai plyšta.

Daugelis vartotojų sėdėjimo poziciją apibūdina kaip nepatogią, lyginant su sėdėjimu ant taburetės, tačiau pensinio amžiaus žmonėms tai dažnai yra privalumas dėl patogaus įlipimo ir išlipimo. Garso izoliacija prie 130 km/h yra prastoka, nors iki 120 km/h dar „ok“.

Funkcionalumas

„Zafira“ siūlo 7 sėdimas vietas ir labai talpų bagažą, kas itin tinka krovininiam darbui ar didelės šeimos poreikiams. Automobilis gerai susitvarko su kroviniais nuo 200 kg iki 500 kg, viskas talpiai telpa ir mažai susmunka.

Pečiuko sklendės linkusios strigti, pučiant šiltą orą pradeda klaksėti. Šilta oru sistema žiemą susyla pakankamai greitai, o vasarą kondicionierius gerai šaldo. „Xenon“ žibintai gerai apšviečia kelią.

Nuotrauka, iliustruojanti Opel Zafira saloną ir jo interjero elementus, pabrėžiant plastiko kokybę

Dažniausios problemos ir „ligos“

„Opel Zafira“ modelis garsėja tam tikromis chroniškomis problemomis, kurios dažnai pasitvirtina perkant automobilį:

  • Galinių durelių laidų „gofrose“ visi laidai nutrūksta.
  • Kondicionieriaus radiatoriaus korozija - pradeda leisti freoną.
  • Pavarų „kulysa“ sudyla - sunkiai metasi 1 ir 2 pavaros.
  • Tepalus leidžia praktiškai per visur, kur tik įmanoma.
  • Pečiuko sklendės pradeda strigti ir pučiant šiltą orą pradeda klaksėti.
  • Pypsiko mygtukai plyšta, pavarų svirties sijonėlis nusitrina tragiškai.
  • Salone barška ir cypauja viskas, kas tik gali. Plastikai neturi kokybės.
  • Veidrodėlių mechanizmai išdyla ir važiuojant autostradoje veidrodėliai dreba.
  • Salono apšvietimo problema: atidarius duris negalima išjungti salono apšvietimo. Bagažinėje šviesa dega nuolat ir užgęsta tik po 15-20 minučių nejudinant.
  • „Pagrybaujanti“ elektronika, ypač prasidėjus šalčiams: sunkiai vedasi (net esant geroms pakaitinimo žvakėms dėl kvailos „Opel“ pakaitinimo žvakių sistemos, veikiančios tik nuo -5 laipsnių), užsidega ABS lemputė, „čekas“ (šaltam varikliui), kuris užgęsta tik „pergazavus“.

Durų laidų remontas. Nutrūkę galinių durų laidai Opel VAUXHALL ZAFIRA

Kuro sąnaudos

Kuro sąnaudos, naudojant dujas, mieste, netaupant, siekia iki 12 litrų, normaliai važiuojant - apie 10 litrų. Autostradoje važiuojant 130 km/h greičiu, apsukos siekia beveik 4000/min, o sąnaudos - apie 10,5 litrų dujų. Važiuojant 90 km/h greičiu, galima tilpti į 6,5 litrų dujų. Bendras vidurkis šiltuoju metų laiku su 2.2 DTI varikliu siekė apie 6.5 litro.

Nors kai kurie teigia, kad 2.2 DTI „kuro kibirais ryja“, kiti pastebi, kad kuro sąnaudų skirtumas tarp 2.0 DTI ir 2.2 DTI „nelabai jau ir jaučiasi“.

Kėbulas ir korozija

Automobilio kėbulas nėra labai atsparus korozijai, tačiau kai kurie egzemplioriai, ypač parvaryti iš Vokietijos, būna geros būklės atsižvelgiant į metus. Vis dėlto, rūdys yra būdinga „Opel“ problema. „Vectrų“ kėbulo silpnosios vietos, kurios dažnai pasireiškia ir „Zafira“: galinės arkos, durų apačios, pati mašinos apačia, „stoikės“ viršuje prie priekinio stiklo ir galinis dangtis (universalo), kuris dažnai labiausiai paveikiamas rūdžių. Tai rodo, kad „kėbulas nelabai gerai žiemą laikosi (reikalauja plovimo ir priežiūros)“.

Nuotrauka, iliustruojanti dažniausiai korozijos pažeidžiamas Opel Zafira kėbulo vietas (arkos, durų apačia)

Išlaikymas ir aptarnavimas

Išlaikymas ir aptarnavimas paprastai yra pigus, dalys ganėtinai nebrangios, o remontas lengvas. Tačiau, jei variklis pradeda „byrėti“, eksploatacija gali tapti „žiauriai brangi“. Vienas vartotojas, nusipirkęs automobilį, į kurį teko investuoti 500 eurų remontui (vairo stiprintuvas, traukos dingimas, mėlynas dūmas), greitai jį pardavė. Kitas savininkas, įsigijęs automobilį tiesiai iš „šmugelių“, per du metus pakeitė beveik viską, įskaitant variklį, nes automobilis pasirodė esąs „taksisto mašina“.

Nors dalys yra pigios, daugybė smulkių gedimų ir gedimų, kurie gali atsirasti po didelės ridos (pvz., variklio balkio keitimas), gali sukelti dideles išlaidas.

Apibendrinimas ir rekomendacijos

„Opel Zafira“ tinkamas kaip darbinis automobilis, arba pensininkams, arba tiesiog ieškantiems biudžetinio 7 vietų šeimyninio automobilio. Kai kurie savininkai, turėję automobilį apie 14 metų, džiaugėsi, kad pirmus šešis metus viskas veikė idealiai, o po to prasidėjo problemos. Pavyzdžiui, po 2014 m. prasidėjo bėdos su variklio balkio keitimu, pakabos remontu, variklio valymu nuo suodžių ir t.t. Dėl „pagrybaujančios“ elektronikos, barškančios vidaus apdailos, rūdžių ir didelių sąnaudų, daugelis **nerekomenduoja** pirkti šio automobilio kasdieniam važinėjimui į darbą ar didelių atstumų įveikimui. Patariama ieškoti kitos markės automobilio, ypač jei ieškoma patikimo ir komfortiško varianto šeimai.

tags: #opel #zafira #dureliu

Populiarūs įrašai: