Stabdžių sistema yra viena svarbiausių saugumo grandžių jūsų automobilyje. Jei ji siunčia signalą - jį reikia išgirsti. Daugelis vairuotojų, pastebėję neįprastą stabdžių pedalo elgesį, pirmiausia klausia - kur pilasi stabdžių skystis ir ar užtektų jo tiesiog papildyti. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kur tiksliai pilamas stabdžių skystis, kaip patikrinti jo lygį, kodėl sėda stabdžių pedalas ir kokios svarbiausios rekomendacijos jo keitimui bei priežiūrai.
Kur Pilamas Stabdžių Skystis?
Atsakymas į klausimą, kur pilamas stabdžių skystis, yra paprastas: į specialų stabdžių skysčio bakelį, esantį variklio skyriuje. Jis nėra pilamas į radiatorių, variklio alyvos angą ar kitą vietą.
Bakelio Ieškojimas ir Atpažinimas
Atidarius variklio dangtį, ieškokite nedidelio plastikinio bakelio su sandariu dangteliu. Jis paprastai būna:
- Galinėje variklio skyriaus dalyje.
- Šalia stabdžių stiprintuvo (apvalios juodos „lėkštės“).
- Arčiau vairuotojo pusės.
Ant dangtelio dažniausiai matysite užrašą „Brake Fluid“ arba nurodytą specifikaciją, pavyzdžiui, DOT4. Dangtelis paprastai būna juodos arba geltonos spalvos, su stabdžių simboliu (apskritimas su šauktuku) ir aiškiu užrašu apie DOT klasę.
Stabdžių skysčio rezervuaras turėtų būti skaidrus, todėl ant šono pamatysite dvi žymes - MIN ir MAX. Skysčio lygis turėtų būti tarp šių žymių. Jei stabdžių skysčio lygis krenta, sistema negali sukurti pakankamo slėgio, todėl svarbu stebėti jo kiekį.
Regitros klausimai. Regitros egzaminas. 11. Stabdžių skysčio lygio tikrinimas.
Svarbu: Tinkamo Skysčio Pasirinkimas ir Papildymas
Svarbu - naudokite tik tą stabdžių skystį, kurį rekomenduoja automobilio gamintojas. Negalima maišyti skirtingų tipų, jei to nenumato specifikacija. Nerekomenduojama į sistemą pilti bet kurį pasitaikiusį stabdžių skystį, nes šių rūšių skysčių atsparumas temperatūrai bei kitos svarbios savybės skiriasi.
Jei stabdžių skysčio lygis krenta, sistema negali sukurti pakankamo slėgio. Svarbu atkreipti dėmesį, kad papildymas nėra sprendimas, jei sistema leidžia skystį. Jei lygis krenta - reikia ieškoti priežasties, nes papildymas yra tik laikinas sprendimas, jei yra nutekėjimas.
Kodėl Sėda Stabdžių Pedalas - Dažniausios Priežastys
Stabdžių pedalas neturi jaustis kaip minkšta kempinė. Jis turi būti tvirtas, prognozuojamas, su aiškiu pasipriešinimu. Jei spaudžiate ir jaučiate, kad jis „grimzta“, natūraliai kyla klausimas - kodėl sėda stabdžių pedalas?
Atsakymas beveik visada susijęs su hidraulika. Stabdžių sistema veikia slėgio principu - skystis perduoda jėgą iš pedalo į ratų mechanizmus. Jei slėgis kažkur „dingsta“, pedalas tampa minkštas.
1. Oro Patekimas į Sistemą
Oro burbuliukai hidraulinėje sistemoje - viena dažniausių priežasčių. Skirtingai nei skystis, oras susispaudžia. Todėl spaudžiant pedalą dalis jėgos „sugeriama“, o rezultatas yra minkštas, elastingas pedalas.
Sprendimas: Stabdžių nuorinimas. Tai procedūra, kurios metu iš sistemos pašalinamas oras. Dažnai ji atliekama atliekant stabdžių remontą ar keičiant skystį.
2. Skysčio Nutekėjimas
Jei stabdžių skysčio lygis krenta, sistema negali sukurti pakankamo slėgio. Nutekėjimas gali būti ties cilindrais, ties žarnelėmis arba pagrindiniame stabdžių cilindre. Tokiu atveju vien tik žinoti, kur pilasi stabdžių skystis, neužtenka. Papildymas yra laikinas sprendimas, reikia rasti, kur jis dingsta.
3. Senas Stabdžių Skystis
Stabdžių skystis sugeria drėgmę iš oro. Laikui bėgant jo virimo temperatūra mažėja, o sistema tampa mažiau efektyvi. Kai skystis senas, pedalas gali jaustis minkštesnis, ypač po intensyvaus stabdymo. Stabdžių skysčio keitimas kas 2 metus nėra mitas - tai saugumo rekomendacija.
4. Susidėvėję Cilindrai ar Sandarikliai
Jei pagrindinis stabdžių cilindras praleidžia slėgį, pedalas gali lėtai „grimzti“ laikant jį nuspaustą. Tai jau rimtesnis signalas, kuriam reikalingas profesionalus vertinimas.
5. Perkaitimas
Ilgai stabdant (pvz., leidžiantis nuo kalno) stabdžių sistema gali perkaisti. Jei skystis pradeda virti, susidaro garų burbuliukai. O tai vėlgi reiškia slėgio praradimą. Tai tarsi bandyti spausti pedalą per pagalvę - jėga neperduodama efektyviai.
Stabdžių Skysčio Keitimas - Kas Kiek Laiko ir Kodėl Svarbu?
Stabdžių skystis nėra „amžinas“. Net jei automobilis stovi kieme ir per metus nuvažiuoja tik kelis tūkstančius kilometrų, skystis vis tiek sensta. Tai viena iš tų dalių, kuri tyliai atlieka savo darbą - iki tol, kol pradeda kelti problemų.
Kodėl Kas 2 Metus - Ne Marketingas?
Stabdžių skystis yra higroskopinis, tai reiškia, kad jis sugeria drėgmę iš oro. Net per sandarų bakelį laikui bėgant į sistemą patenka mikroskopiniai vandens kiekiai. Problema ta, kad vanduo verda žemesnėje temperatūroje nei stabdžių skystis. Intensyviai stabdant sistema įkaista. Jei skystyje daug drėgmės, gali susidaryti garų burbuliukai, o tai reiškia minkštą pedalą ir prastesnį stabdymą.
Todėl gamintojai rekomenduoja keisti skystį kas 2 metus arba kas 30-40 tūkst. kilometrų. Autoserviso „Heksanas“ specialistai pažymi, kad stabdžių skystį rekomenduojama keisti nusipirkus naudotą automobilį ir nežinant, kada ir kokiu skysčiu buvo pildytas stabdžių skysčio bakelis.
Kaip Vyksta Keitimas?
Procedūros metu senas skystis išleidžiamas, sistema nuorinama ir pripildoma nauju, tinkamos DOT specifikacijos skysčiu. Svarbu - vien tik papildyti nepakanka. Jei sistemoje yra oro ar senas skystis, būtinas pilnas nuorinimas. Patikimame servise keitimo metu tikrinama visa stabdžių sistema - ar nėra nutekėjimų, ar cilindrai sandarūs, ar pedalas reaguoja taip, kaip turėtų.
Regitros klausimai. Regitros egzaminas. 11. Stabdžių skysčio lygio tikrinimas.
Stabdžių Skysčių Rūšys ir Klasifikacija
Stabdžių skysčiai klasifikuojami pagal virimo temperatūrą ir klampumą, atsižvelgiant į DOT (angl. - Department of Transportation) normų reikalavimus: DOT 3, DOT 4, DOT 5, DOT 5.1. Viena svarbiausių stabdžių skysčio savybių - virimo temperatūra. Kuo aukštesnis DOT skaičius, tuo ji didesnė. Stabdymo vietoje, kurioje ratas kontaktuoja su stabdžių kaladėle, temperatūra gali siekti apie 420 °C, dalis to karščio perduodama stabdžių skysčiui, todėl efektyviam stabdymui ji turi būti atitinkama.
Dažniausiai stabdžių skysčiai gaminami glikolio arba silikono pagrindu. Šios dvi medžiagos kartu nedera, tad yra būtina žinoti, kokį stabdžių skystį naudojate, prieš papildant.
| DOT klasė | Pagrindas | Savybės ir Paskirtis |
|---|---|---|
| DOT 3 | Glikolis | Absorbuoja drėgmę. Naudojamas lengviesiems ir krovininiams automobiliams. |
| DOT 4 | Glikolis | Absorbuoja drėgmę, aukštesnė virimo temperatūra nei DOT 3. Naudojamas lengviesiems ir krovininiams automobiliams. |
| DOT 5.1 | Glikolis | Absorbuoja drėgmę, dar aukštesnė virimo temperatūra ir mažesnis klampumas. Dažniausiai naudojamas sportiniuose automobiliuose. |
| DOT 5 | Silikonas | Neabsorbuoja vandens, išlaiko aukštą virimo temperatūrą. Naudojamas karinei technikai, sportiniams automobiliams ir motociklams. Netinka stabdžiams su ABS sistema dėl didesnio klampumo. |
Glikolio Pagrindo Stabdžių Skysčiai (DOT 3, DOT 4, DOT 5.1)
Glikolio pagrindu pagaminti stabdžių skysčiai absorbuoja drėgmę, esančią ore. Kuo daugiau drėgmės gauna stabdžių skystis, tuo mažesnė jo virimo temperatūra. Todėl svarbu jį keisti kas 2 metus arba nuvažiavus 40 tūkstančių kilometrų. Nekeičiamas stabdžių skystis, absorbuodamas drėgmę, skatina rūdijimą, taip pat gadinamos guminės detalės, pasidengia apnašomis stūmokliai, mažėja darbinė (virimo) temperatūra. Stabdžių skystis, kuris savyje turi vandens, prie minusinės temperatūros ypatingai keičia savo savybes - jo cirkuliacija sistemoje lėtėja, to pasekoje stabdžių pedalo kietumas pakinta, mažėja stabdžių efektyvumas.
Silikono Pagrindo Stabdžių Skysčiai (DOT 5)
Silikono pagrindu pagaminti stabdžių skysčiai vandens neabsorbuoja, taip išlaikydami aukštą virimo temperatūrą. Būtent dėl šios priežasties DOT 5 dažnai naudojamas lenktyniniuose automobiliuose. Tačiau jis turi ir trūkumų. Nors DOT 5 neabsorbuoja vandens, tačiau jis linkęs sluoksniuotis. Vanduo, susikaupęs žemiausiame sistemos taške, skatina koroziją ir rūdijimą. Taip pat jis gerokai tirštesnis už glikolio pagrindu pagamintą stabdžių skystį ir pradeda garuoti sąlyginai žemoje temperatūroje, todėl cirkuliuojant sistemoje susidaro oro burbuliukai, sukurdami „kempinės“ efektą. Silikono pagrindu pagaminti stabdžių skysčiai labiau išsiplečia esant aukštai temperatūrai, todėl padidėjęs slėgis gali sukelti žarnelių įtrūkimus ar sujungimo konstrukcijų pažeidimus. Bene svarbiausia paminėti, kad DOT 5 netinka stabdžiams su ABS sistema, nes silikonas yra klampesnis ir gali sulėtinti sistemos paspaudimus, pakenkti saugumui.
Kada Važiuoti į Servisą - O Ne Bandyti Pačiam?
Su stabdžiais eksperimentai netoleruojami. Alyvą dar galite pasikeisti garaže, lemputę - taip pat. Bet jei kyla klausimas, kodėl sėda stabdžių pedalas, čia jau ne ta vieta, kur verta improvizuoti.
Yra situacijų, kai papildyti skystį ar patikrinti lygį pakanka. Bet yra ir tokių, kai reikia nedelsti. Jei pedalas:
- Lėtai grimzta laikant nuspaustą.
- Tapo minkštas staiga.
- Nusileidžia beveik iki dugno.
Tai signalas, kad sistemoje gali būti oro, nutekėjimas ar cilindro gedimas. Taip pat jei pastebite, kad stabdžių skysčio lygis krenta, bet nematote akivaizdžių dėmių po automobiliu - tai gali reikšti vidinį pratekėjimą. Tokiu atveju vien tik žinoti, kur pilasi stabdžių skystis, nepakaks.
Profesionalaus Serviso Privalumai
Profesionalus stabdžių remontas apima ne tik skysčio papildymą. Servise patikrinama:
- Pagrindinis stabdžių cilindras.
- Žarnelės ir sandarikliai.
- Diskai ir kaladėlės.
- Sistemos sandarumas.
Pavyzdžiui, autoservise Kemi atliekamas ne tik stabdžių skysčio keitimas, bet ir pilnas stabdžių sistemos įvertinimas. Tai svarbu, nes kartais problema slypi ne skystyje, o mechaninėje dalyje.
Kaip Patikrinti Stabdžių Skysčio Būklę?
Teisingai įvertinti stabdžių skysčio būklę galima tik laboratorinių tyrimų pagalba. Praktikoje, stabdžių skysčio būklė įvertinama vizualiai - pagal išvaizdą. Jis turėtų būti skaidrus, vienalytis, be nuosėdų. Atidarę rezervuaro dangtelį pažvelkite į stabdžių skysčio spalvą. Jis turėtų būti šviesiai rudas, turėti auksinį atspalvį.
Tačiau jo būklė bakelyje gali skirtis nuo jo būklės ratų stabdžių cilindruose, nes skystis sistemoje nuolatos cirkuliuoja. Bakelyje jis absorbuoja drėgmę, nes kontaktuoja su oru, tačiau ratų stabdžių cilindruose - ne. Tačiau būtent cilindruose jis įkaista, taip keisdamas savo savybes. Stabdžių skysčio papildymas nepagerina situacijos, nes didesnė jo tūrio dalis lieka nepakitusi.
Jeigu nepasitikite savo jėgomis tikrinant stabdžių skystį ar atliekant kitus patikros darbus, patikėkite tai specialistams. Stabdžiai - tai jūsų sustojimo garantija. Stabdžių skystis - specifinių savybių skystis, kuriuo užpildomos stabdžių sistemos. Vairuotojo ir keleivių saugumas priklauso nuo automobilio stabdymo kelio ilgio. Štai kodėl svarbu, kad automobilio stabdžiai veiktų kuo efektyviau.
tags: #opel #stabdziu #skystis