Alyvos sunaudojimas yra natūralus reiškinys kiekviename vidaus degimo variklyje. Vairuotojams svarbu suprasti, kas lemia šias sąnaudas, kada jos laikomos normaliomis ir kokie ženklai gali signalizuoti apie galimus gedimus. Taip pat svarbu žinoti, kaip tinkamai pasirinkti ir keisti variklio alyvą.

Tematinė nuotrauka: variklio alyvos matuoklis

Normalus variklio alyvos sunaudojimas

Bet kuris variklis, dirbdamas sudegina tam tikrą alyvos kiekį. Variklio stūmokliui judant žemyn, nedidelė dalis alyvos lieka nenubraukta stūmoklio žiedų ir degalų mišinio uždegimo metu tiesiog sudega cilindre. Taip pat alyva garuoja karteryje, ir šie garai patenka iš variklio į atmosferą.

  • Paprastai normos nurodomos automobilio eksploatacijos vadove.
  • Šiuolaikinių automobilių alyvos sąnaudų norma yra 0,1-0,3 % nuo sudeginto degalų kiekio.
  • Jei degalų sąnaudos yra, pavyzdžiui, 7 litrai/100 km, 10 000 kilometrų gali prireikti 0,7-2,1 litro alyvos.
  • Dyzeliniai varikliai dažnai degina daugiau alyvos.
  • Senesnės konstrukcijos varikliuose ir 0,35 l alyvos sunaudojimas 1000 km ridos yra laikomas normaliu.
  • Gamintojų teigimu, iki 1 litro alyvos sunaudojimas kas 1600 kilometrų laikomas normaliu.
  • Moderniausios konstrukcijos varikliuose, kuriems reikalinga naujausios mažo lakumo laipsnio sintetinė alyva, jos sunaudojimas gali būti beveik nepastebimas.

Alyvos sunaudojimas priklauso nuo variklio tipo ir nusidėvėjimo, taip pat nuo sezono. Žiemą jos sunaudojama mažiau, nes variklis dažnai nespėja įkaisti iki darbinių temperatūrų. Negana to, žiemą, automobiliui važiuojant trumpomis distancijomis, į alyvą karteryje gali patekti daug nesudegusių degalų (net iki 10% alyvos kiekio). Dėl to alyvos kiekis vizualiai gali net padidėti.

Informacinė schema: variklio alyvos cirkuliacija

Kada alyvos sąnaudos tampa problema?

Jei alyvos sąnaudos yra pastebimai didesnės nei nurodomos normos, tai gali signalizuoti apie įvairius variklio gedimus. Svarbu žinoti, kad alyvos sunaudojimas ir papildymas intervalo metu tik atšviežina alyvą, kuri kaupia degimo produktus, smulkias kietąsias daleles, oksiduojasi. Taigi, jei alyvos sunaudojimas neviršija nuosaikių ribų ir tai nėra variklio techninė problema, dėl to nereikėtų jaudintis. Tačiau, jei tenka papildyti daugiau nei 1 litrą alyvos kas 1000 kilometrų arba pastebite melsvus dūmus iš išmetimo - tai gali būti požymis, kad susidėvėję žiedai ar vožtuvų sandarikliai.

Padidėjusių alyvos sąnaudų priežastys:

  1. Variklinės alyvos kokybė ir parinkimas: Net kokybiška, bet netinkamai parinkta alyva (pagal specifikacijas, klampumą) gali būti padidėjusių sąnaudų priežastimi.
  2. Išorinis nutekėjimas: Alyvos nutekėjimas per tarpines, riebokšlius. Tokius gedimus galima nesunkiai pašalinti. Svarbiausia, kad lengva tiksliai nustatyti, koks riebokšlis arba tarpinė praleidžia alyvą - tose vietose bus alyvos dėmių.
  3. Vidinis nutekėjimas: Tai reiškia, kad per didelis kiekis alyvos patenka į degimo kamerą ir ten sudega. Vienas iš tokio nutekėjimo požymių - mėlyni dūmai iš duslintuvo. Priežasčių yra daug:
    • užkepę stūmokliniai tepaliniai žiedai;
    • nusidėvėjusios vožtuvų gumelės ir kreipiančiosios;
    • nudilusios variklio bloko gilzės bei stūmokliai ir kt.
    Todėl autoservisai dažniausiai pasiūlo atlikti kapitalinį variklio remontą, kitaip nėra garantijos, kad problemos neliks tik, pavyzdžiui, pakeitus vožtuvų riebokšlius.

Pagalba esant vidiniam nutekėjimui:

Ypač jeigu alyvos nutekėjimas pastebėtas pradinėje stadijoje (alyvos sąnaudos tik pradėjo didėti), verta bandyti išspręsti problemą naudojant priedus:

  • Vožtuvų riebokšlių elastingumą galima atkurti su „Liqui Moly Oil Verlust Stop“ arba „Atomex XA41813“.
  • Pašalinti degimo nuosėdas (koksą) nuo tepalinių žiedų galima su „Atomex Total Flush“.
  • Didesnį nutekėjimą padeda sutvarkyti iškoksavimo priemonė „Very Lube Antikoks“, bet šiuo atveju prireiks meistro pagalbos, nes reikia išsukti kaitinimo arba degimo žvakes.
  • Pradinėje problemos stadijoje itin padeda variklio revitalizantai - jie atkuria stūmoklinės grupės gamyklinius parametrus.
Cheminių priedų nuotrauka variklio alyvai

Kada ir kaip keisti variklio alyvą?

Nuolatinis variklio alyvos lygio stebėjimas ir kokybiška, tinkamai parinkta alyva yra vieni svarbiausių automobilio priežiūros elementų. Kaip ir bet kokios ligos atveju, laiku pastebėjus pirmuosius alyvos nutekėjimo simptomus, lengviau tai sutvarkyti, išvengiant didesnių išlaidų.

Alyvos keitimo intervalai:

  • Pirmiausia perskaitykite, kas parašyta jūsų automobilio naudotojo vadove. Skirtingų automobilių alyvos keitimo intervalai yra nevienodi.
  • Technologijų naujovės leidžia tam tikrų automobilių modelių variklio alyvą keisti kas 10-15 tūkst. kilometrų arba kas 6-12 mėnesių.
  • Jei automobilį eksploatuojate itin intensyviai (dideli greičiai, ekstremalios oro sąlygos, sunkių krovinių vežimas, tempimas, lenktynių trasa), 5 tūkst. kilometrų intervalas yra bendrojo pobūdžio rekomendacija.
  • Svarbu: į intensyvios eksploatacijos apibrėžtį patenka ir važiavimas retai bei nedideliais atstumais (mažesniais nei 15 kilometrų), nes tokiais atvejais neišgarinamas kondensatas. Jeigu važinėjate trumpais atstumais, alyvą keiskite dažniau.
  • Net jeigu vairuojate palyginti retai ir per metus susukate mažiau kilometrų, nei nurodytas rekomenduojamas keitimo intervalas, alyvą vis tiek derėtų pakeisti du kartus per metus. Didžiausias priešas šiuo atveju yra variklyje susikaupusi drėgmė. Važinėjant nedažnai ir trumpais atstumais, variklis nepakankamai įšyla, kad ją išgarintų, todėl alyva teps prasčiau ir sutrumpės variklio eksploatavimo trukmė.

Kodėl svarbu keisti alyvą laiku:

Laikui bėgant, alyvos tepamosios savybės prastėja. Kuo ilgiau jos nekeisite, tuo labiau mažės jos klampumas, taigi, tuo prasčiau ji teps įvairias variklio dalis. Sintetinė alyva nepraranda savo naudingųjų savybių ilgesnį laiką, todėl ją galima keisti rečiau, bet keisti vis tiek būtina. Pernelyg pasenusi alyva gali visiškai užkimšti variklį.

Kaip teisingai patikrinti variklio alyvos lygį? | AUTODOC

Alyvos būklės stebėjimas:

Reguliariai ištraukite alyvos lygio matuoklį ir patikrinkite, kiek variklyje yra alyvos bei kokia jos būklė, kad žinotumėte, kada ją keisti, atsižvelgdami į savo vairavimo įpročius.

Žiūrėdami į alyvos lygio matuoklį, atkreipkite dėmesį ir į variklio pažeidimams būdingus požymius:

  • Jeigu jūsų alyva yra šviesesnė arba tamsesnė, itin kraštutiniais atvejais - balkšvos spalvos kaip kava su pienu, gali būti, jog į variklį patenka aušinimo skysčio, pavyzdžiui, trūkus variklio galvos tarpikliui.
  • Metalo dalelės alyvoje rodo vidinius variklio pažeidimus, galbūt atsiradusius dėl nepakankamo tepimo.
  • Jei jūsų alyva pernelyg blizga arba atsiduoda kitu gaminiu, tokiu kaip aušinimo skystis, pats laikas atlikti alyvos analizę ir išsiaiškinti pakitimų priežastis.

Alyvos tyrimo pavyzdys

Atlikus vejapjovės „Troy-Bilt“ su „Honda“ varikliu, kurios alyva nebuvo keista 10 metų, alyvos analizę „Blackstone Laboratories“ įmonėje, nustatyta:

  • Mane labiausiai domino TBN (angl. „total base number“, bendrasis šarmų skaičius). Alyvos sudėtyje yra šarmų, užkertančių kelią rūgštėjimui, o TBN būtent ir parodo, kiek alyvoje liko šarminių priedų, t. y. ar alyva dar tinkama eksploatuoti. Mažesnė už vienetą TBN reikšmė yra laikoma prasta. Mano vejapjovės variklio alyvos TBN reikšmė - penki.
  • Mėginyje buvo tinkamas kiekis cinko ir kalcio, bet šiek tiek per daug natrio.
  • Silicio buvo gerokai per daug - šios medžiagos kiekis beveik keturis kartus viršijo normą. Tai gali būti surinkimo metu naudoto sandariklio likučiai arba abrazyviniai nešvarumai, dėl kurių gali greičiau susidėvėti variklis.
  • Alyvos žybsnio temperatūra (žemiausia temperatūra, kuriai esant užsiliepsnoja alyvos garai), galinti padėti nustatyti, ar alyvoje nėra papildomų priemaišų, pavyzdžiui, degalų, buvo truputį žemoka - 182 laipsniai Celsijaus.

Tyrimo ataskaitoje „Blackstone“ nurodė, kad visuotiniai vidurkiai rodo įprastą alyvos tepamųjų savybių mažėjimą panašiuose „Honda“ varikliuose po 65 darbo valandų. Ši alyva buvo naudojama 10 metų. Greičiausiai jos buvo pripilta dar gamykloje. Tokiu atveju papildomų metalų priemaišų atsirado po pradinio įvažinėjimo, o silicis gali būti surinkimo metu naudoto sandariklio likučiai. Alyvoje taip pat aptikta truputį degalų ir drėgmės. TBN rodiklis buvo geras - 5,0, vadinasi, alyvoje dar liko nemažai šarminių priedų. Rekomenduota įsitikinti, kad oro filtras yra geros būklės. Nors vejapjovės variklio alyva buvo nešvari, 10 metų laikotarpis jai ne itin pakenkė. Vis dėlto, tai nereiškia, kad automobilio variklio alyvą galima keisti kas 10 metų, tačiau nereikia nerimauti, jeigu pamiršite ant lipduko nurodytą terminą.

tags: #opel #signum #varklis #tepalu #sunaudojimas

Populiarūs įrašai: