Automobilio variklis dirbdamas įkaista iki itin aukštų temperatūrų. Jei šiluma nebūtų tinkamai pašalinama, variklis galėtų greitai perkaisti ir patirti nepataisomų pažeidimų. Būtent todėl aušinimo sistema, kurios svarbi dalis yra radiatoriaus ventiliatorius, atlieka kritiškai svarbų vaidmenį, apsaugodama variklį nuo perkaitimo ir užtikrindama jo ilgaamžiškumą bei saugumą.
Radiatoriaus ventiliatoriaus veikimo principas
Aušinimo sistema palaiko optimalų variklio darbo temperatūrinį režimą. Uždaroje priverstinėje skysčio aušinimo sistemoje yra bloko ir cilindrų galvučių aušinimo ertmės, radiatorius, skysčio siurblys, termostatas, ventiliatorius, jungiamieji vamzdžiai, šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai.
Kaip veikia aušinimo sistema ir ventiliatorius
Skystis cirkuliuoja dėl išcentrinio siurblio, kuris pumpuoja aušinimo skystį į skirstymo kanalą, o iš ten per angas patenka į aušinimo ertmes, aušindamas viršutines cilindrų įvorių dalis. Prie variklio aušinimo sistemos prijungtas automobilio salono šildytuvas.
Aušinimo sistemos darbas kontroliuojamas temperatūros jutikliu, įmontuotu viršutiniame bloko dangtelyje, kurio rodiklis yra kabinos prietaisų skydelyje. Yra variklių, kuriuose dalis aušinimo skysčio iš cilindrų bloko patenka į skysčio-alyvos šilumokaitį, o iš ten nuteka į priekinės galvutės aušinimo ertmes.
Radiatorius atlieka svarbią funkciją atvėsindamas aušinimo skystį. Jį paprastai sudaro ploni vamzdeliai arba kanalai, einantys per metalinį, dažniausiai aliuminio arba vario, bloką, vadinamą šerdimi. Aušinimo procesas prasideda, kai variklio vandens siurblys cirkuliuoja aušinimo skystį per variklio bloką, siekiant sugerti šilumą. Tada įkaitęs aušinimo skystis teka per radiatoriaus vamzdelius, kurie aušinami dėl radiatoriaus išorėje esančio oro srauto.
Ventiliatorius stumia orą per radiatorių, kuriame cirkuliuoja aušinimo skystis. Jei radiatorius užsikimšęs, net geriausias ventiliatorius nepadės. Ventiliatorius pašalina per didelį karštį iš aušinimo sistemos, taip apsaugodamas variklį nuo perkaitimo. Mieste, stovint kamštyje ar važiuojant lėtai, ventiliatorius yra vienintelė priemonė, padedanti aušinti variklį. Be jo, variklis gali greitai perkaisti.
Ventiliatorių tipai ir valdymas
- Mechaniniai ventiliatoriai: Senesniuose automobiliuose ventiliatorius tiesiogiai jungiamas prie variklio ir sukasi kartu su alkūniniu velenu per diržą. Jei automobilis turi mechaninį ventiliatorių su klampia jungtimi („viskoze“), pasukus menteles ranka jos turi laisvai suktis, bet jaustis šiek tiek pasipriešinimo.
- Elektriniai ventiliatoriai: Šiuolaikiniuose automobiliuose dažniausiai naudojami elektriniai ventiliatoriai, kuriuos valdo variklio valdymo kompiuteris (ECU). Ventiliatoriaus elektrinę grandinę paprastai saugo atskiras saugiklis ir valdo relė. Bendrųjų modelių elektrinio aušinimo ventiliatoriaus valdymo grandinės principas yra toks: aušinimo skysčio temperatūros jungiklis ir automobilio oro kondicionieriaus jungiklis, sumontuotas ant variklio vandens kanalo arba radiatoriaus, kartu valdo aušinimo ventiliatoriaus variklį per relę. Kai kuriose transporto priemonėse yra keli ventiliatoriai, ir ne visos jos gali būti sukurtos tuo pačiu metu įjungti. Tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kai variklis veikia mažu greičiu arba esant lengvoms oro sąlygoms, gali suaktyvinti tik vienas iš ventiliatorių.
Pagrindiniai radiatoriaus ventiliatoriaus gedimų požymiai
Pagrindinis gedimo požymis, susijęs su aušinimo sistema, yra variklio temperatūros padidėjimas, kitaip tariant, perkaitimas. Tačiau tai dažnai yra kitos problemos pasekmė, o priežasčių gali būti labai įvairių. Pats akivaizdiausias požymis - kai temperatūros rodyklė peržengia vidurį arba net pasiekia raudoną zoną. Naujesniuose automobiliuose gali užsidegti speciali lemputė, rodanti perkaitimo pavojų.
Kiti būdingi gedimų požymiai:
- Ventiliatorius neveikia, kai automobilis veikia: Variklio vandens temperatūra neatitinka aušinimo ventiliatoriaus įsijungimo sąlygų arba yra gedimas valdymo sistemoje.
- Ventiliatoriai veikia nuolat: Elektriniai ventiliatoriai kartais įstringa ir sukasi net šaltu varikliu. Tai gali signalizuoti apie sugedusį temperatūros daviklį arba ventiliatoriaus relę.
- Ventiliatoriaus pavara sukasi aukštai ir nesisuka / Ventiliatorius nesuka didele padėtimi: Gali būti blogas jungties kontaktas, ventiliatoriaus maitinimo šaltinio problema arba užstrigęs ventiliatorius.
- Nenormalus ventiliatoriaus triukšmas: Jei ventiliatoriui veikiant normaliai girdite neįprastą triukšmą, tai gali reikšti mechaninį gedimą.
Kaip sutvarkyti perkaitusį automobilio variklį
Dažniausios radiatoriaus ventiliatoriaus gedimų priežastys
Jei radiatoriaus ventiliatorius neveikia, gali būti kelios pagrindinės priežastys:
- Sugedęs ventiliatoriaus variklis: Ventiliatoriaus variklis yra atsakingas už ventiliatoriaus ašmenų sukimąsi ir oro srauto, reikalingo radiatoriui atvėsinti, sukūrimą. Dažniausi gedimai yra susiję su guolių dilimu, klibančia ar pažeista sparnuote. Klibanti sparnuotė gali pažeisti radiatorių.
- Ventiliatoriaus relės problema: Ventiliatoriaus relė yra mažas elektrinis komponentas, kontroliuojantis radiatoriaus ventiliatoriaus veikimą. Jei šie komponentai perdega arba sulūžta, net tvarkingas ventiliatorius negaus energijos.
- Perdegęs saugiklis: Perdegęs saugiklis yra skirtas apsaugoti elektros grandines nuo perkrovos. Tai yra vienas pigiausių gedimų.
- Netinkamas temperatūros jutiklis: Temperatūros jutiklis yra atsakingas už variklio temperatūros stebėjimą ir signalų siuntimą į ventiliatoriaus relę, kad prireikus įjungtų ventiliatorių. Elektriniams ventiliatoriams būtinas patikimas temperatūros signalas iš variklio. Kintant variklio aušinimo skysčio temperatūrai, tuo pačiu kinta ir temperatūros daviklio varža, dėl ko keičiasi temperatūros matavimo sistemos įtampa.
- Laidų ar jungčių problemos: Laikui bėgant, nuo drėgmės, kelio druskos ar net smulkių graužikų laidai gali tapti trapūs, įtrūkti arba nutrūkti. Elektros sistemos problemos, įtampų svyravimai, laisvi ar nutrūkę laidai, sugedę rėlei - visa tai gali lemti bloko gedimus.
- Radiatoriaus užsikimšimas: Užsikimšęs radiatorius blogiau praleidžia orą, net geriausias ventiliatorius nepadės.
- Termostato gedimas: Termostatas atidaro arba uždaro aušinimo skysčio kelią į radiatorių. Jei jis užstringa, variklis gali perkaisti dar iki ventiliatoriaus įsijungimo.
Ventiliatoriaus valdymo blokas ir jo gedimai
Automobilio ventiliatoriaus valdymo blokas - tai elektroninis modulis, vienas svarbiausių variklio aušinimo sistemos elementų, užtikrinančių optimalią variklio darbo temperatūrą ir efektyvią kondicionavimo sistemos veiklą, ypač senesniuose ir daugybėje populiarių Lietuvoje modelių. Moderniuose automobiliuose ventiliatoriaus valdymo blokas dažniausiai įrengiamas šalia radiatoriaus arba po variklio dangčiu ir, priklausomai nuo konkretaus gamintojo, gali atlikti įvairias funkcijas:
- Reguliuoja variklio temperatūrą: Blokas įjungia arba išjungia ventiliatorius pagal termodaviklių siunčiamą informaciją.
- Taupo energiją ir mažina degalų sąnaudas: Ventiliatoriai dirba tik tada, kai to reikia.
- Saugo variklį ir komponentus: Efektyvi temperatūros kontrolė užkerta kelią galimoms variklio detalių, pvz., galvutės tarpinės, gedimams.
Valdymo bloko veikimo principai
Šiuolaikinėse transporto priemonėse ventiliatoriaus blokas glaudžiai bendradarbiauja su variklio valdymo kompiuteriu (ECU) ir aušinimo skysčio temperatūros jutikliais. Pasiekus nustatytą temperatūrą, blokas aktyvuoja ventiliatorius, o atvėsinus sistemą - juos išjungia. Kai kuriose transporto priemonėse galima reguliuoti ventiliatoriaus sukimosi greitį.
Būdingiausi valdymo bloko gedimų požymiai
- Ventiliatorius neveikia: Jei aušinimo ventiliatoriai visai nesijungia, tikėtina, kad problema slypi valdymo bloke.
- Ventiliatoriai veikia nuolat: Jei ventiliatoriaus valdymo blokas sugenda, ventiliatoriai gali veikti be sustojimo - tai lemia akumuliatoriaus išsikrovimą.
- Variklio perkaitimas: Greitai kylančios variklio temperatūros arba dažnai įsižiebianti aušinimo aliarmo lemputė.
- Kondicionieriaus darbo sutrikimai: Kai kuriuose automobiliuose netinkamas bloko veikimas veikia ir oro kondicionavimo sistemą.
Valdymo bloko gedimų priežastys
- Temperatūros jutiklio gedimas: Nesant tiksliai temperatūros informacijai, blokas negali reguliuoti ventiliatoriaus veikimo.
- Elektros sistemos problemos: Įtampų svyravimai, laisvi ar nutrūkę laidai, sugedusios rėlės.
- Sujungimų užterštumas ar korozija: Variklio skyriuje esančios jungtys laikui bėgant užsiteršia alyva, dulkėmis bei gali imti rūdyti.
- ECU elektronikos problemos: Dažnai pasireiškia įsijungus „check engine“ lemputei, kai signalai į ventiliatoriaus bloką perduodami netinkamai.
Diagnostika ir trikčių šalinimas
Pastebėjus perkaitimo požymius, neįprastus garsus ar besisukantį ventiliatorių net užgesus varikliui, būtina kreiptis į profesionalus. Skirtingų markių automobiliams ar tos pačios markės automobiliams, pagamintiems skirtingais metais, elektrinių aušinimo ventiliatorių valdymo grandinės nėra visiškai vienodos, todėl kapitališkai remontuojant nesisukinančio elektrinio aušinimo ventiliatoriaus gedimą, turėtumėte vadovautis modelio techninės priežiūros vadovu.
Pirminė apžiūra ir patikra
Jei esate įsitikinę savo mechaniniais įgūdžiais, galite patys išbandyti trikčių šalinimą šiomis galimomis problemomis:
- Vizualinė patikra: Patikrinkite laidus, jungtis ir relę. Apžiūrėkite, ar nėra akivaizdžios korozijos, purvo ar alyvos ant jungčių - prireikus naudokite specialius jungčių valiklius.
- Saugiklių patikra: Atverkite saugiklių dėžutę ir pagal automobilio schemą susiraskite ventiliatoriaus saugiklį. Jei jis perdegęs - tai pigiausias galimas gedimas.
- Ventiliatoriaus variklio testas: Galima tiesiai nuo akumuliatoriaus pajungti 12 V į visas ventiliatoriaus jungtis. Jei ventiliatorius neveikia, greičiausiai bus sudegęs variklis. Jei veikia, reikia tikrinti saugiklius, reles ir jungtis.
- Temperatūros daviklio ir bloko jungčių patikra: Patikrinkite jungtis šalia radiatoriaus multimetru - jei rodo nulį voltų, tikėtina, kad yra jungties arba laidų problema.
Pažangesnė diagnostika
Aušinimo ventiliatorių galima išbandyti variklio diagnostikos įrankiu. Jei operacija yra normali, tada reikia patikrinti, ar termostatas neveikia. Kai kurių Opel modelių, pavyzdžiui, Opel Astra H, atveju, neveikiant ventiliatoriui, gali būti sugedęs ventiliatoriaus variklis, relė, saugiklis arba temperatūros jutiklis.
Temperatūros daviklio grandinės diagnostikos pavyzdys
Kintant variklio aušinimo skysčio temperatūrai, tuo pačiu kinta ir temperatūros daviklio varža. Dėl šios priežasties keičiasi temperatūros matavimo sistemos įtampa. Atliekant matavimus, vadovaujamasi gedimų kodais. Pavyzdžiui, valdymo bloko atmintyje esant gedimo kodui P0119 („Pažeistas matavimo grandinės vientisumas“), galima įtarti, kad tarp variklio valdymo bloko ir temperatūros daviklio yra nutrūkusi grandinė. Apytikslė 5 V įtampa reiškia, kad daviklis yra sugedęs arba nėra tinkamos jungties tarp kontaktų.
Išmatuojama įtampa tarp daviklio kištuko taško B (mėlynas laidas) ir įžeminimo. Nesant įtampos, patikrinamas maitinimo laido vientisumas tarp šių taškų: Nr. 42 (valdymo bloko B jungtis) ir B kontakto daviklio kištuke. Šiam tikslui kištukas B atjungiamas nuo valdymo bloko (degimas turi būti išjungtas). Nustatoma variklio valdymo bloko vieta - ji yra galinėje dalyje virš vožtuvų dangtelio. Vadovaujantis žymėjimais valdymo bloko lizde, surandamas kontaktas nr. 42. Nesant sujungimo, patikrinamas balto-raudono laido vientisumas tarp šių taškų: kontakto nr. 45 (valdymo bloko B jungtis) ir daviklio kištuko A kontakto. Variklio valdymo blokas yra galinėje dalyje virš vožtuvų dangtelio. Pagal žymėjimus ant valdymo bloko lizdo nustatoma 45 kontakto vieta. Po laidų remonto pakartotinai atliekami visų taškų matavimai. Esant tinkamiems rodmenims, prijungiami kištukai.
Priežiūra ir prevencija
Reguliari automobilio aušinimo sistemos priežiūra gali padėti išvengti daugelio problemų su radiatoriaus ventiliatoriumi ir variklio perkaitimu:
- Švaros palaikymas: Laikykite ventiliatoriaus ir radiatoriaus plotą švarų nuo purvo, lapų ar vabzdžių. Užsikimšęs radiatorius blogiau praleidžia orą.
- Aušinimo skysčio keitimas: Gamintojas paprastai nurodo, kas kiek laiko keisti antifrizą (rekomenduojama kas 5 metus). Aušinimo skystis ne tik aušina variklį, bet ir sutepa sistemos elementus, saugodamas nuo korozijos. Keičiant skystį, rekomenduojama praplauti ir aušinimo sistemą. Po keitimo svarbu tinkamai nuorinti sistemą, kad nebūtų oro tarpų.
- Elektros tinklo priežiūra: Nuolat palaikykite švarą variklio skyriuje ir ventiliatoriaus jungčių vietose. Laiku keiskite susidėvėjusį akumuliatorių ar generatorių, kad išvengtumėte staigių įtampos svyravimų.
- Vengti perkrovos: Nenaudokite kondicionieriaus ilgai stovėdami arba važiuodami įkalnėmis karštomis dienomis - taip sumažinsite ventiliatoriaus sistemos apkrovą.
Svarba ir pasekmės
Aušinimo ventiliatorius tyliai darbuojasi šalia variklio, bet jo darbas yra lemiamas tavo automobilio saugumui ir ilgaamžiškumui. Laiku nepastebėjus variklio temperatūros padidėjimo, labai dažnai įvyksta kur kas rimtesni gedimai, kurie susiję su variklio galvutės tarpinės pažeidimu bei pačios galvutės trūkiais, todėl variklio remontas tampa neišvengiamas.
Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad įvyko paminėti gedimai, yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja patenkanti kompresija į aušinimo sistemą. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją aušinimo sistemoje. Pastarajai sutrikus, ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai neįsijungia) radiatoriaus ventiliatorius.
Vienas „užvirimas“ gali sugadinti tarpinę tarp galvutės ir bloko, kas kainuoja šimtus eurų remontui. Todėl, jei kyla problemų dėl automobilio radiatoriaus ventiliatoriaus, visada geriausia pasitarti su profesionaliu mechaniku.
tags: #opel #radiatoriaus #ventiliatorius