Kuro įpurškimo sistemos „Common Rail“ rinkoje pasirodė 1997 metais. Net praėjus daug metų, jų diagnostika sukelia daugybę problemų. Dažnai pasitaikanti problema yra žemas slėgis aukšto spaudimo siurblyje. Minimalus slėgis, reikalingas variklio užvedimui, yra apie 180 bar, o naujuose automobiliuose - jau apie 250 bar. Jeigu slėgis yra pakankamai aukštas, neužsivedančio variklio problema slypi ne dyzelinėje kuro sistemoje. Viena iš esminių dyzelinio variklio dalių yra kuro siurblys. Sugedęs kuro siurblys gali sukelti rimtų problemų varikliui ir bendram automobilio veikimui. Dyzelinių variklių degalų padavimo sistema tiekia reikiamą dyzelino kiekį tiksliu slėgiu. Be tokio proceso transporto priemonė tiesiog tinkamai neveiktų.

Svarbiausi kuro sistemos komponentai: kuro siurblys, filtras, purkštukai ir slėgio reguliatorius

Kuro Slėgio Reguliatoriaus Svarba ir Veikimo Principas

Tarp pagrindinių kuro perdavimo sistemos komponentų patenka kuro slėgio reguliatorius. Jo pagrindinė paskirtis - palaikyti optimalų perduodamo benzino ar dyzelino slėgį, reikalingą variklio darbui. Reguliatorius užtikrina, kad degalai į variklį būtų tiekiami tinkamu slėgiu, todėl nelieka nesudegusio kuro, o mišinys dega efektyviai, be netolygumų. Reguliatorius kontroliuoja slėgį ir taip užtikrina, kad purkštukai reikiamu metu tiektų reikiamą degalų kiekį. Tai ne tik padeda užtikrinti sklandų degimą, bet ir išlaiko variklio našumą skirtingose situacijose. Kuro slėgio reguliatorius yra svarbus automobilio kuro sistemos komponentas, kuris užtikrina, kad variklis gautų optimalų degalų kiekį tinkamu slėgiu. Jis reguliuoja degalų slėgį kuro purkštukuose, kad variklis veiktų efektyviai ir taupiai.

Veikimas Įvairiomis Sąlygomis

Kuro slėgio reguliatoriaus slėgis yra stebimas automobilio kompiuterio, kuris taip pat mato kitas automobilio sistemas per įvairius signalus, perduodamus daviklių, ir taip optimizuoja variklio darbą. Visas šis procesas prasideda kuro bake. Kuro slėgio reguliatorius užtikrina, kad kuro slėgis neviršytų numatytos normos, atitinkančios variklio parametrus. Pavyzdžiui, varikliui dirbant laisvąja eiga, išpurškiamo kuro intervalai yra labai trumpi, todėl norint išlaikyti gana aukštą slėgį, kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas atsidaro ir leidžia kurui tekėti į kuro baką pro grįžtamąją kuro liniją. Priešingu atveju, jei variklio sūkiai yra aukšti, vadinasi, ir daugiau kuro patenka į variklio cilindrus. Šiuo atveju išpurškiamo kuro intervalai yra ilgesni, todėl kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas užsidaro, taip nukreipdamas visą reikalingą slėgį į kuro purkštuvus.

Mechaninis ir Elektroninis Valdymas

Senesniuose automobiliuose vožtuvas yra valdomas diafragmos, kurią valdo variklio sukeliamas vakuumas. Varikliui dirbant laisvąja eiga, esant stipriam vakuumui, diafragma atidaro vožtuvą ir taip kuro perteklius grįžta atgal į kuro baką. Naujesniuose modeliuose vožtuvas yra reguliuojamas kompiuterio ir jo veikimo principas yra kitoks. Reguliatoriaus veikimo principas dažniausiai yra visiškai mechaninis ir paprastas. Jis prijungtas prie įsiurbimo kolektoriaus, aukšto slėgio kuro trasos ir grįžtamojo vamzdelio. Reguliatoriaus viduje yra spyruoklė ir membrana.

Kuro Slėgio Sistemos Diagnostika

Ne visada problemos priežastis yra siurblio ar purkštuko gedimas. Gedimo reikia ieškoti pradedant nuo žemo slėgio degalų tiekimo sistemos, nuo kuro bako ir elektrinio kuro siurblio.

Žemo Slėgio Sistemos Patikra

Reikia patikrinti žemo slėgio sistemos parametrus, t.y. slėgį ir srautą. Dauguma dyzelinių siurblių kurą tiekia 3,5 bar slėgiu ir 2 l/min srautu. Jeigu testai nėra geri, prieš keičiant dyzelinį kuro siurblį reikia patikrinti kuro pratekėjimą degalų tiekimo magistralėje, ypač žiemą, kai ledo gabaliukai gali blokuoti kuro srautą degalų tiekimo vamzdeliuose, esančiuose po automobilio dugnu. To priežastimi gali būti sulamdytos arba sutrūkusios guminės žarnelės. Mechaninį siurblį, teikiantį žemą slėgį, galima patikrinti montuojant manometrą tarp kuro filtro ir kuro siurblio. Varikliui dirbant, slopinamas kuro srautas už filtro, taip galima patikrinti, ar yra vakuumas siurblyje - tai parodo siurblio vidinį sandarumą. Vakuumas turi būti minimalus 0,1 bar arba vakuumo neturi būti visai, kas reiškia, kad kuro filtras švarus. Tai nėra tiesioginis metodas patikrinti siurblio slėgį ir srautą, bet tokiu būdu galima įvertinti siurblio techninę būklę.

Kuro Filtro Svarba

Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant. Netinkama priežiūra, pavyzdžiui, retas kuro filtro keitimas, arba ignoravimas pradinių gedimų simptomų, gali lemti didesnius pažeidimus.

Aukšto Slėgio Sistemos ir Reguliatoriaus Diagnostika

Norint nuodugniai patikrinti aukšto kuro slėgio siurblį, pavyzdžiui, Bosch CP3, tam naudojamas specialus įtaisas (Bosch nr. 0986613270). Jei žinoma, kad kuras tikrai pasiekia aukšto slėgio siurblį, tikrinamas pats Common Rail aukšto slėgio siurblys. Už slėgio reguliavimą atsako elektromagnetiniai solenoidai, reguliuojantys kuro slėgį arba kuro srautą. Abu solenoidiniai kuro vožtuvai gali būti patalpinti ant Common Rail aukšto slėgio siurblio. Jeigu ant siurblio yra tik vienas solenoidinis vožtuvas, jis visada reguliuoja tik kuro srautą. Solenoidiniai kuro srauto vožtuvai veikia dviem kryptimis: jie atsidaro arba užsidaro. Solenoidinius kuro vožtuvus galima patikrinti, palyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje pasukus starterį, su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku. Normaliai atidarytas (arba atidarytas be variklio pagalbos, su išjungtu kištuku) solenoidinis kuro praleidimo vožtuvas leidžia tekėti maksimaliam kuro kiekiui į aukšto slėgio siurblį. Slėgis šioje situacijoje, sudaromas Bosch siurblio, po 10 sekundžių starterio darbo turėtų siekti 800 bar (kad užkirsti kelią užsivedimui, reikia atjungti purkštukus). Susidėvėję guminiai sandarinimo žiedai taip pat gali būti žemo slėgio Common Rail siurblyje priežastimi. Priklausomai nuo slėgio reguliavimo tipo (magnetinio vožtuvo slėgio arba srauto reguliavimo, uždarius arba atidarius be maitinimo), kokį gali sudaryti siurblys, tikrinama prie atidarytos ar uždarytos vožtuvo sklendės.

Metalo Drožlių Problema

Jei sistemoje po filtro yra metalo drožlių, vadinasi, jas kažkas generuoja. Tai bus sparčiai dylantis siurblys. Jei nuo siurblio eina metalo drožlės, nuo jų pirmiausia ir krenta slėgio reguliatorius. Jei problema tikrai drožlėse, po reguliatoriaus kris purkštukai.

Purkštukų Patikra

Atjungus jungtis nuo purkštukų (tai pašalina galimybę užsisiurbti ir kartu neleidžia užvesti variklio) paleidžiamas starteris 10 sekundžių ir slėgio monometro pagalba galima pamatyti kuro siurblio sudaromą slėgį. Kai gauti testavimo rezultatai yra blogesni nei pateikti eksploatavimo dokumentacijoje, tai dar nereiškia, jog reikia keisti arba remontuoti Common Rail siurblį. Galbūt Common Rail siurblys nėra sugedęs ir slėgis dingsta kažkur kitur. Kitas tyrimų etapas yra Common Rail purkštukų patikra ant automobilio. Ant purkštukų grįžtamojo kuro jungčių prijungiamas specialus matavimo prietaisas su menzūrėlėmis. Norint patikrinti pjezoelektrinius purkštukus, reikalingi specialūs priešpriešinio slėgio grįžtamieji vožtuvai, sumontuoti ant kiekvieno purkštuko. Purkštukas, kuris aiškiai praleidžia daugiau kuro, gali būti brokuotas (reikia dokumentacijoje patikrinti priimtiną kuro įpurškimą šiam purkštuko tipui). Jeigu prie žemo slėgio grįžtamas kuro srautas iš purkštuko nėra didelis, tai dar nereiškia, kad purkštukas yra geras. Įpurškimas iš purkštuko didėja, kai didėja slėgis, bet prie žemo slėgio (pvz.: 70 bar) menzūrėlėse nesusidarys daug kuro. Tokiu atveju dažnai daroma skubota išvada, kad purkštukai geri.

Testavimo Rezultatų Interpretavimas

Labai svarbu, kad po kiekvieno mazgo pakeitimo reikia pakartoti testavimą ir įsitikinti, kad mazgo pakeitimas (siurblio arba purkštuko) davė teigiamą rezultatą. Remontą laikome baigtu, kai siurblys sėkmingai praeina slėgio sudarymo testą, purkštuko įpurškimo testą (atitinka dokumentaciją duotam kuro įpurškimo tipui). Diagnostika nėra sunki, bet norint ją atlikti, dirbtuvėse reikia turėti daugybę įrangos (menzūrėlės, manometrai, jungtys, diagnostikos įranga).

Kuro Slėgio Reguliatoriaus ir Siurblio Gedimo Simptomai

Dėl kuro slėgio reguliatoriaus gedimo gali kilti įvairių variklio problemų - nuo išaugusių kuro sąnaudų iki variklio gesimo ar sunkaus užvedimo. Nėra tik vieno požymio, kuris automatiškai išduotų, jog problema yra su kuro slėgio reguliatoriumi. Problemos su degimo sistema kartais gali atrodyti labai klaidinančios, kadangi degimo sistemos darbas yra labai priklausomas nuo gero kitų sistemų darbo. Nors kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo automobilio modelio, tačiau yra labai panašūs.

Variklio Veikimo Sutrikimai

  • Sumažėjusi variklio galia: Jei slėgis per mažas, variklis negaus pakankamo kuro kiekio ir dėl to atsiras degimo sutrikimų - nepavyks uždegti degalų ir oro mišinio. Galios trūkumas, ypač didesniu greičiu arba važiuojant į statesnius kalnus, yra akivaizdus požymis.
  • Nelygus variklio darbas laisvąja eiga: Dėl netolygaus degalų slėgio variklis gali netikėtai imti gesti, šokinėti apsukos, nes kintantys parametrai sutrikdo įprastą variklio darbo ciklą. Variklis gali trūkčioti, veikti su pertraukomis arba net užgesti.
  • Sunkus užvedimas arba neužvedimas: Gedęs kuro slėgio reguliatorius gali sukelti kuro tiekimo problemas, dėl kurių variklis gali sunkiai užsivesti arba visai neužsivesti. Kai automobilis nenori užvesti, starteris suks, akumuliatorius veiks, bet variklis neužsives.
  • Variklio "uždusimai": Problema labai akivaizdi greitėjant arba važiuojant pastoviu greičiu. Staigus galios kitimas taip pat gali būti purkštuko gedimo simptomas.

Padidėjusios Kuro Sąnaudos ir Išmetamosios Dujos

  • Padidėjusios kuro sąnaudos: Sugedus slėgio reguliatoriui, gali labai pastebimai išaugti kuro sąnaudos. Toks neefektyvumas atsiranda dėl to, kad reguliatorius nebepalaiko optimalaus slėgio ir purkštukai nebegali dirbti efektyviai. Mechaniškai šį procesą lemia reguliatoriaus nebesugebėjimas reaguoti į variklio apkrovos pokyčius, tad sistema tiesiog priversta dirbti su tuo, ką gauna, o tai bus per didelis arba per mažas degalų kiekis.
  • Juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio: Dėl sugedusio arba netinkamai veikiančio degalų slėgio reguliatoriaus gali susidaryti labai sodrus degalų mišinys, kai dega per daug degalų ir per mažai oro. Jei kuro slėgio reguliatorius sugenda ir kuro mišinys tampa per daug riebus, gali pasirodyti juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio. Šis ženklas byloja apie didesnį neigiamą poveikį aplinkai bei automobilio eksploatacijai.
  • Kuro linijų persipildymas: Dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus veikimo kuro linijos gali persipildyti degalais, kurie patenka į išmetimo sistemą.
Juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio kaip galimas kuro sistemos gedimo simptomas

Kuro Nuotėkis

Bene didžiausias pavojus ir problema kyla tada, kai dėl reguliatoriaus problemų atsiranda kuro nuotėkis. Tai yra rimtas pavojus saugumui. Tokio nuotėkio požymiai yra pastebimas benzino kvapas aplink transporto priemonę, matomos šlapios dėmės šalia kuro sistemos komponentų arba net degalų bala po stovinčia transporto priemone. Juntamas stiprus degalų kvapas taip pat gali reikšti degalų nuotėkį. Požymiai gali atsirasti dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus tarpiklio arba diafragmos, esančios viduje. Jeigu ištraukus tepalo lygio matuoklę galima aiškiai užuosti degalų kvapą, tai taip pat gali būti blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai. Taip nutinka, kai dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus darbo yra išpurškiamas didesnis kuro kiekis į variklio cilindrus nei priklauso.

Kiti Įspėjamieji Ženklai

  • „Check Engine“ lemputė: Kuro slėgio reguliatoriaus gedimai gali sukelti „Check Engine“ lemputės įsijungimą. Automobilio variklio valdymo sistema gali aptikti problemas su kuro slėgiu ir pranešti apie tai. Kompiuterio atmintyje yra išsaugomas klaidos kodas, pagal kurį galima numatyti, kurioje sistemos dalyje vyksta neįprasti procesai.
  • Garsus kuro siurblio darbas: Silpnai girdimas kuro siurblio darbas yra normalus, tačiau sugedus kuro slėgio reguliatoriui, garsas gali būti daug stipresnis ir erzinantis. Jeigu girdite, kad kuro siurblys veikia garsiau nei įprasta, vertėtų patikrinti slėgį kuro sistemoje. Siurblys taip pat gali skleisti triukšmą, jei trūksta degalų arba bake esantys degalai yra užteršti.
„Check Engine“ lemputė prietaisų skydelyje

Diagnostikos Metodai ir Priežiūra

Jei įtariate kuro slėgio reguliatoriaus problemą, labai svarbu ją nedelsiant diagnozuoti ir išspręsti, kad išvengtumėte tolesnės žalos varikliui. Per mažas arba per didelis kuro slėgis gali ne tik sumažinti automobilio galią ir degalų ekonomiją, bet ir sugadinti variklio komponentus, pvz., kuro purkštukus arba katalizatorių. Be to, automobilio veikimas tampa nestabilus, todėl gali kilti saugumo problemų.

Pradinė Apžiūra ir Manometro Naudojimas

Pradėkite nuo vizualios apžiūros, ar nėra degalų nuotėkio arba perdavimo sistemos pažeidimo požymių. Aplink reguliatorių, siurblį, baką ir jungtis neturėtų būti drėgmės arba lašančio benzino ar dyzelino. Stebėkite savo transporto priemonę, ar nėra papildomų simptomų, galinčių pranešti apie degalų slėgio reguliatoriaus gedimą, tokių kaip netolygus darbas laisva eiga, juodi dūmai iš duslintuvo, išaugusios kuro sąnaudos arba sunkumai užvedant transporto priemonę.

Norėdami tiksliai diagnozuoti reguliatoriaus problemas, prie degalų sistemos turite prijungti slėgio matuoklį - manometrą. Šis įrankis padės patikrinti, ar degalų slėgis atitinka gamintojo rekomenduojamas specifikacijas. Konkretūs rėžiai gali kiek skirtis, bet kai variklis neužvestas, degalų slėgis turėtų būti ~3 barus. Dėl šio skirtumo būtinai užregistruokite sistemos slėgį, kai automobilis dirba laisva eiga, ir palyginkite jį su slėgiu spaudžiant akceleratorių bei didinant apsukas. Tinkamai veikiantis reguliatorius turėtų palaikyti pastovų slėgį, nepriklausomai nuo variklio sūkių. Norėdami patikrinti, ar kuro linijos yra perpildytos, atjunkite vakuumo žarnelę nuo kuro slėgio reguliatoriaus ir patikrinkite, ar nėra viduje degalų. Net ir namų sąlygomis, tiesiog įsigiję manometrą su tinkamu antgaliu, galite patikrinti slėgį sistemoje bei matyti problemas. Prieš pradedant patikrą, rekomenduojama perskaityti automobilio remonto vadovą ir rasti tikslias procedūros instrukcijas. Atraskite vožtuvą, prie kurio galima prijungti slėgio matuoklį. Pamatuokite slėgį užgesintam ir užvestam automobiliui.

Kompiuterinė Diagnostika

Daugelyje šiuolaikinių automobilių prietaisų skydelyje yra įmontuotas kompiuteris, skirtas stebėti automobilyje įmontuotus jutiklius. Dėl neįprasto sistemos darbo, kurį fiksuoja jutiklis, prietaisų skydelyje užsidega kontrolinė lemputė „Check Engine“. Tokiu būdu kompiuterio atmintyje yra išsaugomas klaidos kodas, pagal kurį galima numatyti, kurioje sistemos dalyje vyksta neįprasti procesai. Kone vienintelė ir paprasčiausia aukšto slėgio kuro siurblio patikra, kurią galėtumėte atlikti savarankiškai, yra pasinaudojant kompiuterinės diagnostikos įrankiu. Tam tinka ir nebrangūs, keliasdešimt eurų kainuojantys, diagnostikos įrankiai - svarbiausia, kad būtų galimybė tikrinti „gyvus parametrus“. Tada patikrinkite, ar parametrai atitinka gamintojo nurodytus rėžius. Atsižvelgiant į tai, kad kuro slėgio reguliatoriaus gedimai yra dažni, jų keitimas yra gana paprastas ir nebrangus, lyginant su siurblio ar purkštukų keitimu.

Kuro Sistemos Priežiūra

Tinkamai prižiūrimas kuro siurblys realiai turėtų tarnauti visą automobilio eksploatavimo laiką. Tvarkinga kuro sistema padeda užtikrinti tinkamą variklio darbą ir maksimalų automobilio ekonomiškumą. Netvarkingai dirbanti kuro sistema degalų sąnaudas gali padidinti net iki 30 procentų! Be to, išauga netikėtų ir rimtų transporto priemonės gedimų rizika. Siekiant važinėti be nemalonių staigmenų ir išvengti papildomų išlaidų, į kuro sistemos priežiūrą svarbu žiūrėti rimtai ir atsakingai.

Kuro Lygio Palaikymas

Norėdami pailginti kuro siurblio tarnavimo laiką, niekada neleiskite automobilio degalų lygiui nukristi žemiau ketvirtadalio bako. Bake esantys degalai aušina siurbliui, tačiau kai kuro lygis per mažas, siurblys gali perkaisti. Dažnas važinėjimas žemu kuro lygiu yra viena iš dažnų kuro siurblio problemų priežasčių.

Kuro Filtro Keitimas

Kuro filtro keitimas taip pat padės išsaugoti kuro siurblį. Nepamirškite, jog kuro filtrą būtina pakeisti kas 20-30 tūkst. km.

Kuro Kokybė ir Priedai

Stenkitės pilti kokybišką kurą. Nors jo patikrinti gal ir neišeina, bet bent jau pilkite iš patikimų degalinių. Kuro kokybė - nekokybiškas arba užterštas kuras greitai sugadina purkštukus ir kuro siurblį, sukelia jų užsikimšimą arba koroziją. Naudokite profesionalius kuro priedus, kurie padeda valyti, tepti ir prižiūrėti bendrai kuro sistemą.

Profesionalios Pagalbos Svarba

Jei atlikus šiuos bandymus pastebėjote, kad slėgis yra nepastovus arba neatitinka rekomendacijų, arba, jei yra matomų pažeidimų ar nesandarumų, patartina nuvežti automobilį profesionaliam mechanikui. Tik po profesionalios apžiūros ir kompiuterinės ar mechaninės diagnostikos galima patvirtinti, ar degalų slėgio reguliatorių reikia remontuoti bei keisti. Jeigu manote, kad kuro siurblys streikuoja - vienintelis kelias kreiptis į profesionalus, kurie tiksliai identifikuos, ar tai siurblio gedimas. Dyzelinių kuro siurblių testavimui turi būti naudojama speciali profesionali įranga ir įrankiai, kurių pagalba galima tiksliai nustatyti gedimą. Tokia įranga yra brangi. Susidūrus su tokiomis problemomis, reikėtų kreiptis į specialistus, kadangi diagnozę reikėtų pradėti nuo kompiuterinės diagnostikos pajungimo. Degalų sistemos elektrinės dalies gedimai gali sukelti rimtų variklio veikimo problemų, o laiku nepastebėtos problemos dažnai lemia didesnius remonto kaštus. Atpažinus pagrindinius simptomus ir žinant galimas gedimų priežastis, galite laiku kreiptis į specialistus ir užtikrinti sklandų automobilio darbą.

tags: #opel #kuro #slegio #reguliatorius

Populiarūs įrašai: