Toyota Motor Corporation, įkurta 1933 m. rugsėjo mėn., kai „Toyota Industries“ sukūrė naują sektorių, skirtą automobilių gamybai, šiandien yra didžiausia pasaulyje pagal automobilių gamybos apimtis. Kompanija kasmet pagamina apie 10 mln. automobilių ir užima lyderiaujančią poziciją globalioje rinkoje.
"Toyota" - Pasaulinė Automobilių Gamybos Lyderė
2021 m. „Toyota“ pardavė 10,5 mln. automobilių 200 skirtingų valstybių ir regionų, viršydama bet kurio kito gamintojo rezultatus. Palyginimui, antroje vietoje likęs „Volkswagen“ pardavė 8,9 mln. automobilių 153 šalyse, o „General Motors“ - 6,3 mln. (daugiausia Šiaurės Amerikoje ir Azijoje).
„Toyota“ gamina ne tik lengvuosius automobilius, bet ir vilkikus, motociklus, autobusus, robotus bei teikia finansines ir lizingo paslaugas. Šis platus produktų ir paslaugų asortimentas prisideda prie jos pasaulinės dominavimo. 2021 m. „Toyota Corolla“ modelio pardavimai pasiekė įspūdingą 50 mln. vienetų ribą, pabrėžiant jo populiarumą ir gamybos mastą.
2024 m. „Toyota“ buvo 17 vietoje tarp visų pasaulio kompanijų pagal pajamas, kurios siekė 312 mlrd. eurų, atspindėdamos didžiulį gamybos ir pardavimų mastą.
Finansiniai Rodikliai, Atspindintys Gamybos Mastą
„Toyota“ pirmąjį finansinių metų pusmetį užbaigė rekordiniu pelnu. Grynasis pelnas augo 2,6 proc. iki 1,27 trln. jenų (10,5 mlrd. eurų). Grupės apyvarta per šešis mėnesius didėjo 4,2 proc. iki 15,29 trln. jenų. Koncerno apyvartą augino didėjusi paklausa Japonijos, Šiaurės Amerikos ir Europos rinkose. „Toyota“ prognozuoja, kad per visus finansinius metus grynasis pelnas sieks 2,15 trln. jenų (14,2 proc. daugiau nei ankstesniais metais), o apyvarta gali siekti 29,5 trln. jenų.
"Toyota" Gamyba ir Pardavimai Europoje bei Baltijos Šalyse
Toyota Motor Europe NV/SA (TME) prižiūri „Toyota“, GR (GAZOO Racing) ir „Lexus“ automobilių, dalių bei priedų didmeninę prekybą ir rinkodarą, taip pat „Toyota“ gamybos ir inžinerijos operacijas Europoje. „Toyota“ tiesiogiai įdarbina daugiau nei 27 000 žmonių ir nuo 1990 m. Europoje investavo daugiau nei 10 mlrd. eurų.
Šiuo metu Europos keliais važinėja apie 16,5 mln. „Toyota“ automobilių. Europoje „Toyota“ gamina „Auris“ bei šio modelio universalo kėbulo versiją, „Yaris“ bei hibridinę šio modelio versiją, „Avensis“, „Corolla“, „Verso“ ir „Camry“ modelius. Pirmasis automobilis, kurio gamybos Europoje ėmėsi Japonijos automobilių gamintojas, buvo „Corolla“. Šis modelis vis dar yra geriausiai parduodamas pasaulyje. Pirmieji „Corolla“ modeliai išriedėjo 1971 m. Portugalijoje įkurtoje gamykloje, o visa apimtimi masinė automobilių produkcija Europoje pradėta 1992 m.
Praėjusiais metais Europoje buvo parduota 810 000 „Toyota“ ir 64 000 „Lexus“ automobilių.
„Toyota Baltic AS“ yra oficiali „Toyota“ ir „Lexus“ automobilių importuotoja Estijoje, koordinuojanti pardavimų, rinkodaros ir atsarginių dalių veiklą šiems prekių ženklams Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. 2017 m. Baltijos šalyse veikė 20 „Toyota“ ir 5 „Lexus“ pardavėjai bei 5 autorizuoti autoservisai. „Toyota“ Lietuvoje atstovaujanti „Mototoja“ vykdo plėtrą, siekdama 50 proc. rinkos dalies ir investavo 6,5 mln. eurų į patalpų ir gamybos pajėgumų plėtrą. 2016 m. pardavimų augimą patyrė „Toyota“ markė, o jos pardavimai padidėjo 4 proc. Tais pačiais metais „Toyota“ užėmė trečią vietą naujų automobilių rinkoje Lietuvoje ir antrą vietą Latvijoje.
Automobilių Gamybos Procesas ir Pristatymo Terminas
Pats automobilio surinkimas modernioje gamykloje, pradedant rėmo virinimu ir baigiant ratų varžtų prisukimu, trunka mažiau nei parą. Tačiau dėl paklausos nauji užsakymai pradedami vykdyti praėjus kelioms savaitėms po jų pateikimo.
How Cars Are Made In Factories? (Mega Factories Video)
Nemažai laiko užtrunka ir automobilio logistika: iš tolimesnių šalių jie dažniausiai gabenami keltais, iš ten perkraunami į automobilvežius, kuriais yra paskirstomi po importuotojų sandėlius, o iš jų - po atstovybes.
"Toyota" Vizija ir Elektrifikacijos Strategija
„Toyota“ tiki, kad mobilumas neapsiriboja tik automobiliais, o apima universalius, prieinamus sprendimus, suteikiančius kuo daugiau galimybių kuo didesniam skaičiui žmonių. Misija - kurti laimę visiems siekiant mobilumo, ateities visuomenei kuriant unikalią partnerių ekosistemą, kurioje vyrauja harmonija su gamta. Praktiškai tai reiškia, kad „Toyota“ taiko savo patirtį ir dalijasi ja siekdama naudos žmonėms, bendruomenei ir planetai, įsipareigodama užtikrinti kokybę, nuolat diegti naujoves ir tausoti planetą.
Transformuodamiesi į mobilumo bendrovę, kuriančią internetines, automatizuotas, bendrinamas ir elektrifikuotas (CASE) technologijas, „Toyota“ siūlys ne tik automobilius, furgonus bei sunkvežimius, bet ir kitus produktus bei paslaugas. Šie tikslai atitinka „Aplinkosaugos iššūkį 2050“, JT darnaus vystymosi tikslus ir ES žaliąjį kursą.
„Toyota“ yra hibridinio automobilio „Prius“ pradininkai ir visame pasaulyje pardavė daugiau nei 26 milijonus elektrifikuotų transporto priemonių, todėl laikosi holistinio požiūrio į aplinką tausojančias transporto priemones ir programas. Tačiau, kai automobilių pramonė pereina prie elektrinių automobilių, kuriems nereikia benzino, Japonijos gamintoju ima nusivilti net ir tie, kurie jį anksčiau gyrė dėl ekologijos. Priežastis - „Toyota“ neskubėjo investuoti į naujus, vien elektra varomus modelius.
Nesenai aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ paskelbė tyrimą, kuriame „Toyota“ užėmė paskutinę vietą tarp dešimties didžiausių automobilių gamintojų, vertinant pastangas mažinti CO2 išmetimą. Ji kritikuojama dėl per mažų pastangų keisti tiekimo grandines ir parduoti daugiau elektromobilių, kurie sudaro vos 1 proc. visų kompanijos pardavimų. „General Motors“, „Volkswagen“ ir kiti gamintojai pastaruoju metu paskelbė ambicingus planus milijardus investuoti į naujus elektrinius modelius. „Toyota“ ilgai delsė dėl panašių planų ir tik visai neseniai paskelbė apie panašias investicijas, tačiau ji ir toliau investuos į „elektrifikuotus“ automobilius, tokius kaip „Prius“ hibridai ar „bZ4X“ elektrinis krosoveris. Ši strategija kelia klausimų dėl įmonės įsipareigojimų tapti neutralia anglies dvideginio išmetimo atžvilgiu, nors ji irgi įsipareigojusi šį tikslą pasiekti 2050 m.
Didindami investicijas į visiškai elektrinius automobilius „Toyota“ vadovai tikina, kad kompanijos strategija yra pateisinama. Anot jų, ne visose pasaulio dalyse vienodu tempu bus pereinama prie elektromobilių, dėl didesnės jų kainos ir reikiamos infrastruktūros trūkumo. „Toyota“ neseniai paskelbė planus iki 2030 m. investuoti 4 trln. jenų (apie 28 mlrd. eurų) į 30 naujų modelių, kurie bus varomi elektra. Tuo pačiu bendrovė ir toliau investuos į hibridinius modelius, tokius kaip „Prius“.
„Mes norime suteikti progą kiekvienam žmogui pasirinkti, kaip jis prisidės prie klimato kaitos iššūkių. Ir mes žinome, kad kiekvienam siūlyti tą patį, nėra atsakymas į tai“, - sakė „Toyota“ vyriausiasis mokslininkas ir bendrovės tyrimų instituto vadovas Gillas Prattas. Kompanija paskelbė, kad hibridinių ir visiškai elektrinių automobilių baterijų gamybos plėtrai Japonijoje ir JAV papildomai skirs 5,6 mlrd. JAV dolerių.
„Toyota“ siekis yra parduoti 3,5 mln. elektromobilių per metus iki 2030 m. Tai gali būti daugiau kaip trečdalis visų kompanijos parduodamų automobilių. Į šiuos skaičius įtraukiami ir antrinės kompanijos „Lexus“ pardavimai. Planuojama, kad Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Kinijoje bus pardavinėjami tik elektriniai šios markės automobiliai.
„Toyota“ yra įsitikinusi, kad visiškai elektriniai automobiliai yra vienas iš sprendimų, tačiau ne vienintelis, kaip įmonė gali tapti neutrali anglies dvideginio išmetimo požiūriu. „Toyota“ vadovai tikisi, kad skirtingi pasaulio regionai prie elektromobilių pereis skirtingu greičiu, atsižvelgiant į prieinamus energijos resursus, infrastruktūrą ir žaliavas. Todėl kompanija investavo ne tik į hibridus ir elektromobilius, bet ir į vandeniliu varomus automobilius, pavyzdžiui, modelį „Mirai“.
Iššūkiai Elektrinių Automobilių Gamyboje
Didžiausią dalį galutinės elektromobilių kainos sudaro jų baterijos, kurių kaina nuolat kyla dėl infliacijos ir baterijų gamyboje naudojamų medžiagų, tokių kaip ličio, kobalto, nikelio, augančios paklausos. Konsultacijų bendrovė „AlixPartners“ skaičiuoja, kad per koronaviruso pandemiją elektromobilių gamyboje naudojamos žaliavos pabrango dvigubai.
Kompanija taip pat mano, kad šiuo metu Žemėje tiesiog nėra pakankamai šių medžiagų. „Per kitus 10 ar daugiau metų matysime didžiulius ličio tiekimo trikdžius visame pasaulyje. Tiesiog pažiūrėkite į tam reikalingų kasyklų skaičių. Nemažiau trikdžių bus ir dėl baterijoms reikalingo nikelio“, - sako G. Prattas.
Kanadoje įsikūręs startuolis „The Metals Co“ skaičiuoja, kad šiuo metu pasaulyje nėra pakankamų pajėgumų pagaminti tiek nikelio, kobalto ir magnio, kad JAV tikslai dėl elektromobilių plėtros būtų pasiekti iki numatytų 2030 m. Kalnakasybos kompanijos prognozuoja, kad net jeigu iki 2030 m. būtų panaudotas visas JAV ir su ja laisvos prekybos sutartis pasirašiusių šalių gaminamas nikelio sulfatas, jo užtektų mažiau nei 60 proc. numatytų elektromobilių gamybos apimčių.
„Toyota“ atstovybės Šiaurės Amerikoje viceprezidentas Jackas Hollisas teigė: „Kad ir kiek žmonės kalbėtų apie elektromobilius, kol kas rinka nėra pakankamai subrendusi ir pasiruošusi tiek, kad turėtume imtis reikšmingų žingsnių.“ „AutoPacific“ vadovas Paulas Waattis įsitikinęs, kad „Toyota“ yra „konservatyvi“ dėl elektromobilių, tačiau tokiam dideliam automobilių gamintojui tai esą nebūtinai yra blogas dalykas. „Manau, jie nori apsidrausti. Žiūrint iš globalios perspektyvos, daugelis rinkų juda skirtingu greičiu. Pereinant prie elektromobilių, JAV yra lėtesnės nei Europa ar Kinija, tačiau yra kitų, kuriose infrastruktūros iš viso nėra. Globaliam automobilių gamintojui laikytis tokio požiūrio dėl variklių yra racionalu“, - sakė jis.
tags: #kiek #toyota #pagamina #automobiliu