Turbokompresoriaus veikimo principas ir priežiūra

Daugelis esate pastebėję ant automobilių užrašą „turbo“, tačiau ne visi žino, ką tai reiškia, o dar mažiau supranta, kaip šis įrenginys veikia, kokią naudą jis suteikia ir kaip tinkamai jį eksploatuoti. Turbokompresorius yra automobilių komponentas, kuris leidžia juntamai padidinti variklio efektyvumą. Ši autodalis plačiausiai naudojama dyzeliniuose varikliuose. Vidaus degimo variklis „kvėpuoja“: jis įtraukia oro ir kuro energijai gauti. Ši energija gimsta oro ir kuro mišinio užsidegimo momentu, o likučiai, likę po sudegimo, pašalinami. Turbokompresorius iš esmės yra oro siurblys, skirtas padidinti šį procesą.

Turbokompresoriaus veikimo principas

Turbokompresoriaus veikimo principas iš esmės yra paprastas: variklio išmetamosios dujos suka turbiną, kuri velenėliu suka priešingame mazgo gale esantį kompresorių. Pastarasis į variklio degimo kamerą tiekia padidintą oro kiekį. O kuo daugiau oro, tuo geriau sprogsta degalų mišinys. Rezultate žymiai pagerinamas variklio sukimo momentas ir jo galia. Turbokompresorius, arba turbina, yra prietaisas, varomas išmetamųjų dujų, kuris sujungtas velenu su kompresoriumi, pumpuojančiu orą į variklį. Pats turbokompresoriaus veikimo principas pagrįstas tuo, kad įprastame vidaus degimo variklyje daug energijos yra išeikvojama tiesiog veltui. Vėliau ši energija panaudojama varikliuose įrengtiems turbokompresoriams, kurie panaudoja vidaus degimo variklio pašalinamas išmetamąsias dujas. Išmetamosios dujos pašalinamos iš degimo kameros per išmetimo vožtuvus, jos su didele jėga patenka į išmetimo kolektorių, prie kurio montuojamas turbokompresorius. Karštos išmetamosios dujos, susidarančios degant kuro mišiniui, iš variklio nukreipiamos į pirmo, „turbininio“ turbokompresoriaus rato mentes ir priverčia jį suktis. Šis ratas yra ant vienos ašies su kitu, „kompresoriniu“ turbinos ratu. Abu ratai pradeda suktis vienodu greičiu. Ant to paties veleno kitos dalies pritvirtinta kompresoriaus sparnuotė, kurią suka išmetamųjų dujų jėga. Ši sparnuotė besisukdama suspaudžia orą, imamą iš aplinkos.

Fiziniai veikimo dėsniai

Prieš gilindamiesi į turbinos veikimą, verta suprasti pagrindinį fizikos dėsnį - idealių dujų dėsnį. Trumpai tariant, dėsnio esmė yra tokia: dujų temperatūra, slėgis ir tūris yra tarpusavyje susiję. Suspaudus dujas (sumažinus jų tūrį) ir temperatūra pakils. Leidus dujoms plėstis, ir dujų temperatūra bei slėgis sumažės. Padidinus dujų temperatūrą, padidės dujų slėgis (uždaroje erdvėje) arba tūris (jei dujoms leidžiama plėstis). Pagaliau dujos teka iš didesnio slėgio zonos į žemesnio slėgio zoną.

Kaip žinome, keturtaktis variklis atlieka darbą plečiantis dujoms uždaroje erdvėje, kai didelis dujų slėgis spaudžia stūmoklį. Be to, dujos degimo metu įkaista, todėl gaunami dar didesni slėgiai, o tuo pačiu ir didesnis galingumas. Nelaimei, didžioji šilumos dalis išmetama lauk į išmetimo vamzdį dar prieš ją panaudojant. Nors šiluma - tai energija, ji nepanaudojama, nes cilindras yra per trumpas, kad visą šilumą paverstų mechanine energija. Nėra praktiška gaminti cilindrus pakankamai ilgus, kad iš besiplečiančių dujų išspausti visą energiją.

Dažnai klystama, kad išmetamųjų dujų turbiną varo tiktai kinetinė dujų energija, kai dujos atsitrenkia į turbinos sparnelius. Taip, išmetimo dujų srauto kinetinė energija tikrai prisideda prie turbinos darbo, tačiau didžioji išgaunamos energijos dalis ateina iš kitur. Didelis tūris yra mažos energijos būsenos. Išmetimo dujų banga išeina iš cilindro būdama aukštos temperatūros ir slėgio. Banga susijungia su išmetimo bangomis iš kitų cilindrų ir patenka į turbinos įėjimą, kuriame nedaug vietos. Šiame taške yra labai didelis slėgis ir temperatūra, taigi dujos turi daug energijos. Kai pro difuzorių dujos patenka į turbinos vidų, iš mažos ertmės jos patenka į didelę. Atitinkamai dujos plečiasi, vėsta, krenta jų greitis ir visą energiją jos atiduoda turbinos sparneliams. Sparneliai turbinos viduje įmontuoti taip, kad besiplečiančios dujos slėgtų turbinos sparnelius ir verstų ją suktis.

Kadangi galima išgauti darbą iš besiplečiančių turbinoje dujų, taip pat sėkmingai galima suspausti dujas, sukant turbinos veleną išorinio galios šaltinio pagalba. Kitaip tariant, kompresorius - tai atvirkščiai veikianti turbina. Veikia tie patys fizikos dėsniai, tik kita kryptimi: imame žemo slėgio dujas, atliekame su jomis darbą, jas suspausdami kompresoriaus sparneliais, ir gauname didelio slėgio ir aukštos temperatūros dujas kompresoriaus išėjime. Dėl atlikto darbo su oru pastarasis įkaista, o tai gali turėti neigiamos įtakos variklio darbui.

Turbokompresoriaus sandara ir tipai

Pagrindinės dalys

Visą komponentą iš esmės sudaro pats kompresorius ir turbina, kuri gali būti įvairių tipų. Turbokompresorius - tai kompresorius arba oro siurblys, kuris veikia nuo turbinos. Turbina sukasi naudodama panaudotų dujų srovės energiją. Dyzelinio variklio turbokompresorius sukasi nuo 1000 iki 130 000 aps./min. Turbina tiesiogiai jungiama su kompresoriumi tvirta ašimi. Kompresorius įtraukia per oro filtrą šviežio oro, suspaudžia jį ir suspaustą išleidžia į variklio įleidžiamąjį kolektorių.

• Turbina: Ją sudaro korpusas ir rotorius. Panaudotos dujos iš išleidžiamojo variklio kolektoriaus patenka į priimamąjį turbokompresoriaus atvamzdį. Turbinos sukimosi greitis priklauso nuo jos korpuse esančio kanalo dydžio ir formos. Tai primena laistymo žarną: kuo labiau pirštu uždengiama išeinamoji anga, tuo toliau trykšta vandens srovė. Turbinų korpusai smarkiai skiriasi priklausomai nuo naudojimo srities. Turbinos korpusas liejamas iš temperatūrai atsparaus lydinio. Turbinos rotorius taip pat gaminamas iš aukštos kokybės medžiagų, atsparių aukštai temperatūrai. Prie ašies stipriai pritvirtinamas turbinos rotorius.
• Kompresorius: Jį sudaro korpusas ir rotorius. Kompresoriaus dydį nulemia varikliui reikalingo oro kiekis ir turbinos sukimosi greitis. Kompresoriaus rotorius stipriai pritvirtintas prie turbinos ašies, taigi sukasi tokiu pat greičiu kaip ir turbinos rotorius. Taip įsiurbiamas oras nukreipiamas į rotoriaus periferiją ir menčių nubloškiamas link kompresoriaus korpuso sienelės. Dėl to oras suslegiamas ir per įleidžiamąjį kolektorių patenka į variklį. Prie plonesnio ašies galo montuojamas kompresoriaus rotorius; ten yra sriegis, ant kurio užsukama apsauginė veržlė rotoriui pritvirtinti.
• Ašis ir guoliai: Turbina ir kompresorius sujungti bendru guolių mazgu. Pastarajame įprastai būna trys guoliai - atraminis, kuris neleidžia rotoriui judėti išilgai ašies, ir du radialiniai, kurie laiko rotorių. Ašies korpusas yra centrinė turbokompresoriaus dalis, esanti tarp turbinos ir kompresoriaus. Ašis sukasi slydimo guoliuose. Motorinė alyva kanalais nuteka tarp korpuso ir guolių, taip pat tarp guolių ir ašies. Paskutiniu metu atsirado konstrukcijų, kuriose guolis nejuda, o ašis sukasi alyvos vonelėje. Ašies medžiaga skiriasi nuo medžiagos, naudojamos turbinos rotoriui. Ašis sujungimo vietoje tuščiavidurė. Ši tuštuma apsunkina šilumos perdavimą iš turbinos rotoriaus į jos ašį. Iš turbinos pusės ašyje yra įdubis, kuriame - sandarinimo žiedas.
• Sandarinimas: Kompresorius sandarinamas iš abiejų pusių įmontuojant alyvą sulaikančias tarpines. Iš abiejų pusių įmontuojami ir sandarinimo žiedai. Nors šie žiedai ir padeda išvengti alyvos nuotėkio, jie iš tiesų nėra sandarinimo tarpinės. Juos reikia laikyti elementu, apsunkinančiu oro nuotėkį tarp turbinos, kompresoriaus ir ašies korpuso. Įprastu turbokompresoriaus darbo režimu turbinoje ir kompresoriuje slėgis didesnis nei ašies korpuse. Visi alyvos sandarikliai dinaminio tipo, t. y. iš turbinos pusės sandarinimo žiedai išdėstyti grioveliuose (tiek ašies korpuse, tiek ir ant pačios ašies). Tokiu pat principu žiedai sumontuoti ir iš kompresoriaus pusės. Sandarinimo žiedai atlieka svarbiausią vaidmenį užtikrinant hermetiškumą. Kai variklis dirba mažomis apsukomis arba be apkrovos, už rotoriaus susidaro mažesnio slėgio zona. Alyva, tekanti nuo sandarinimo žiedų, nuteka vidine plokštelės puse žemyn, t. y. link angos alyvai nutekėti. Jei kompresoriuje susidarytų vakuumas, dujos įsiurbiamos lengviau nei gerokai sunkesnė alyva. Iš turbinos pusės alyvos nukreipimo problema ne tokia svarbi, turint omenyje, kad normaliomis sąlygomis slėgis turbinoje visada didesnis negu ašies korpuse. Bet kokioje ašies korpuso konstrukcijoje numatyta šilumos mainų sumažinimo būtinybė tarp turbinos su sandarinimo žiedais ir kompresoriaus. Šiuo tikslu iš turbinos pusės įmontuojama termoizoliacinė plokštelė, o ašies korpuse yra daugybė elementų šilumos mainams.

Turbinų tipai

Turbinos būna kelių tipų, besiskiriančių savo konstrukcija ir veikimo charakteristikomis:

• Fiksuotomis mentėmis: Šio tipo turbinos yra ilgaamžiškiausios ir pigiausiai remontuojamos, tačiau jos suteikia efektą siauriausiame sūkių diapazone.
• Kintamos geometrijos mentėmis: Šios turbinos, keisdamos menčių geometriją, veikia plačiame sūkių diapazone. Tačiau jų judančių menčių mechanizmas yra subtilesnis ir brangiau remontuojamas. Specialios konstrukcijos mentės keičia pralaidumą priklausomai nuo paduodamo išmetamųjų dujų kiekio.
• Dvigubos („twin scroll“): Šio tipo turbina apjungia abiejų pirmųjų dviejų gerąsias savybes. Mažo diametro turbina veikia mažų sūkių diapazone, o didelio diametro - aukštų sūkių diapazone. Taip pasiekiamas ir ilgaamžiškumas, ir gera trauka bet kokiame variklio sūkių diapazone.

Turbokompresoriaus privalumai ir iššūkiai

Privalumai

Turbokompresorius suteikia daug privalumų, gerinančių variklio našumą ir efektyvumą:

• Galingumo padidinimas: Didesnis oro kiekis cilindre leidžia sudeginti daugiau degalų viename variklio cikle, o tai padidina galią ir efektyvumą. Pripučiant orą į įsiurbimo kolektorių, variklio galia efektyviausiai didinama.
• Degalų ekonomija: Nors didesnis oro kiekis reikalauja ir didesnio degalų kiekio, turbokompresorius leidžia pasiekti žymiai geresnę degalų ekonomiją, lyginant su analogiško pajėgumo, tačiau turbokompresoriaus neturinčiu, varikliu. Šis procesas išnaudoja energiją, kuri kitaip būtų prarandama, todėl turbina tampa efektyviu būdu padidinti variklio našumą.
• Kompaktiškumas ir lengvumas: Variklis su turbina bus ir mažesnis, ir lengvesnis. Dėl unikalios technologijos, turbokompresorinio variklio lyginamoji masė (kg/kW) žymiai mažesnė palyginti su įprastu varikliu.
• Geresnė sukimo momento charakteristika: Pripučiamo turbokompresoriumi variklio sukimo momento charakteristika taip pat palankesnė. Dėl didelio sukimo momento augimo krentant sūkiams maksimali galia išlieka ir esant sūkiams mažesniems nei nominalūs.
• Tylesnis veikimas: Turbokompresorinis variklis yra tylesnis už paprastą.
• Mažesnė tarša: Turbodyzeliniai varikliai gali dirbti su didesniu oro pertekliaus koeficientu, išmeta mažiau teršalų. Dar apie 15% degalų ekonomiją ir atitinkamą CO2 emisijos sumažėjimą planuojama pasiekti naudojant tiesioginio įpurškimo dyzelius su pripūtimu ir tarpiniu oro aušintuvu.

Iššūkiai ir problemos

Nors turbokompresoriai suteikia daug privalumų, jie taip pat kelia tam tikrų iššūkių ir gali sukelti specifinių problemų:

• Šiluminis variklio balansas: Bene vienintelė nepalanki charakteristika yra šiluminį variklio balansą pakeičiantis turbinos efektas. Ir, kalbant apie variklio eksploataciją, tai yra labai, labai svarbu! Perkaitimas, didelės amplitudės temperatūrų kaita ir tepimo sutrikimai yra didžiausi turbokompresorių priešai.
• Detonacija: Suspaustas oras, pumpuojamas į cilindrus, gali sukelti detonaciją - reiškinį, kai oro ir degalų mišinys susprogsta anksčiau, nei turėtų, dėl didelio oro temperatūros kilimo. Tai gali stipriai pažeisti variklį, todėl būtina naudoti aukštesnio oktaninio skaičiaus degalus. Dėl atlikto darbo su oru, pastarasis įkaista. Tai blogai. Aukštos temperatūros dujos turi mažesnį tankį, be to, padidėja detonacijos tikimybė. Detonacijos pasekmės varikliui gali būti labai skaudžios.
• Turbopauzė (turbo duobė): Tai vadinamoji „turbopauzė“, kai po akceleratoriaus pedalo paspaudimo reikia laiko, kol turbina įsisuks ir sukurs reikiamą slėgį. Šią problemą galima iš dalies spręsti naudojant mažesnius turbokompresorius, kurie įsisuka greičiau, tačiau jie negali užtikrinti pakankamo oro kiekio esant dideliems variklio sūkiams. Dideli turbokompresoriai tieks daugiau oro esant aukštiems sūkiams, bet turės didesnę turbopauzę. Pagrindiniai turbokompresorinio variklio trūkumai - pavėluota turbokompresoriaus reakcija į akceleratoriaus paspaudimą ("turbo duobė”), dėl rotoriaus inertiškumo taip pat mažas pripūtimo slėgis prie žemų variklio sūkių. Šiuos trūkumus turbokompresorių gamintojai bando sumažinti gamindami kuo mažesnį ir greitesnį turbokompresorių, slėgio ribotuvą, taip pat kintamos geometrijos turbiną.
• Oro aušinimas: Spaudžiant orą, jis kaista ir plečiasi, todėl siekiant padidinti variklio galią, būtina į variklį patekti kuo daugiau oro molekulių, o ne tiesiog slėgio. Tam naudojamas oro aušintuvas (interkuleris), kuris aušina suspaustą orą, leidžiant varikliui gauti daugiau deguonies. Oro aušintuvas yra radiatorius, montuojamas tarp kompresoriaus ir variklio, aušinamas aplinkinio oro srautu. Oras iš lauko, eidamas per „kompresorinį“ turbinos ratą, stipriai sušyla, veikiant spaudimui ir trinčiai, ir turi būti atšaldomas prieš nukreipiant į degimo kameras. Interkuleris sumažina suspausto oro temperatūrą ir taip padidina jo kiekį tūrio vienete, vadinasi, į variklio degimo kamerą patenka daugiau oro!

Turbokompresoriaus eksploatacija ir gedimai

Svarbiausia - tinkama eksploatacija

Nors turbokompresoriaus veikimo principas itin paprastas, pats turbokompresorius yra gana sudėtingas įtaisas. Reikalinga ne tik atskirų jo komponentų visiška veikimo darna, bet ir ideali jo atitiktis varikliui, prie kurio jis primontuotas. Didžiausia turbinų problema - jos veikia, esant itin ekstremaliomis sąlygomis. Beprotišku greičiu (krovininiuose automobiliuose - 70-100 tūkstančių aps./min) besisukanti ir išmetamųjų dujų kaitinama turbina labai įkaista. Norint išvengti gedimų, pakanka tinkamai prižiūrėti variklį ir tinkamai juo naudotis. Teisingo elgesio su turbokompresoriniais varikliais taisyklės yra paprastos, bet jų reikia nuosekliai laikytis.

Laikoma, kad turbokompresoriaus veikimo resursas prilygsta variklio resursui, tačiau, būdama jautri naudojimo sąlygų specifikai, turbina savo „gyvenimą“ paprastai baigia anksčiau. „Volvo Lietuva“ serviso vadovas Vitoldas Sakalauskas sako, kad tinkamai prižiūrimų variklių turbokompresoriai, važinėjant tolimaisiais reisais, atlaiko bent milijoną kilometrų. Skirtingos klimato sąlygos, kelio reljefas ir maršrutų sudėtingumas gali labai pakeisti mazgo tarnavimo laiką. Bendrovės „Skuba“ šaltkalvis Kęstutis Čiapas sako, kad kartais į servisą atvažiuoja po 1,5 milijono kilometrų nuvažiavę sunkvežimiai, kurių turbinos tebėra puikioje būklėje. Tokiu atveju pakeičiamas tik remonto komplektas ir sunkvežimis važiuoja toliau. Kalbėdamas apie variklio resursą, V. Sakalauskas sako žinantis tolimųjų reisų sunkvežimių, kurių varikliai veikia ir po 2,5 milijono kilometrų.

Apibendrinant, turbokompresorius yra galingas įrankis, leidžiantis padidinti automobilio variklio efektyvumą ir galią. Tačiau norint išvengti galimų problemų, tokių kaip detonacija ar turbopauzė, svarbu suprasti, kaip veikia turbina ir kaip ją tinkamai prižiūrėti.

Dažniausios gedimų priežastys

Turbokompresoriaus gedimai dažniausiai kyla dėl trijų pagrindinių priežasčių:

1. Tepimo sutrikimai: Ekspertai tvirtina, kad bemaž pusės turbinų gedimų priežastis yra tepimo sutrikimai. Variklio alyva ne tik tepa nepaprastas apkrovas patiriantį turbokompresoriaus guolį, bet ir aušina šį mazgą. Alyvoje atsiradus pašaliniams objektams, paspartinamas visų tepamų paviršių dilimas. Sumažėjęs alyvos slėgis, varikliui veikiant laisvąja eiga, nebus kenksmingas, bet, pasiekus aukštus sūkius, mažins kompresoriaus resursą. Senas ar nefiltruotas tepalas gali turėti abrazyvinių dalelių, kurios gadina guolius ir veleną. Be to, jei alyvos padavimas į turbiną yra ribojamas užsikimšimų ar per mažos apimties, trūksta tinkamo tepimo.
2. Pašaliniai objektai: Dar maždaug 40 procentų gedimų sukelia mentes sugadinantys smulkūs pašaliniai objektai, patenkantys iš variklio arba oro tiekimo sistemos. Bet koks pašalinis objektas, patekęs į didžiuliu greičiu besisukančią turbiną, sukels labai spartų mazgo dėvėjimąsi arba netgi visišką dalių susivirinimą. Tie objektai gali būti variklio detalių dalelės ar per oro filtrą patenkantys aplinkos nešvarumai. Nešvarus arba pažeistas oro filtras leidžia smėliui ar dulkėms patekti į turbinos kompresoriaus dalį, kur jos gali nudrožti sparnuotę. Jei į šią sistemą patenka bet koks svetimkūnis, tai gali baigtis rimtu mechaniniu pažeidimu. Per oro tiekimo sistemą patenkant kietosioms dalelėms, ant kompresoriaus menčių atsiranda smūgių žymės, o ilgainiui išsibalansavusios mentės ima lūžinėti. Tokie reiškiniai gali atsirasti ir įtrūkus orą tiekiančioms žarnoms.
3. Perkaitimas: Likę dešimt procentų gedimų kyla dėl įvairių kitų priežasčių, tarp jų - perkaitimo ir defektų. Naudojant nekokybiškus degalus arba esant netinkamam variklio reguliavimui turbina ima dar labiau kaisti. Apie jos perkaitimą rodo ant korpuso atsirandančios išblukusio atspalvio dėmės. Tokiam reiškiniui užsitęsus, korpusas ima trūkinėti, „iškepa“ tarpikliai ar net guoliai. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad po intensyvaus važiavimo, kai turbina dirbo didelėmis apkrovomis, iškart neišjungus variklio gali kilti perkaitimo pavojus. Perkaitimas yra dar viena problema, kadangi turbinos dirba su labai karštomis išmetimo dujomis, o aušinimo problemos gali sukelti metalo deformacijas ar net įtrūkimus. Kita problema - alyvos perkaitimas, kuris dažnai išprovokuojamas, kai variklis po intensyvios važiavimo atvėsimas užtrunka nepakankamai.

Tinkamos eksploatacijos taisyklės

Norint pailginti turbokompresoriaus tarnavimo laiką, būtina laikytis šių paprastų taisyklių:

• Laiku keisti alyvą ir filtrus: Norėdami išvengti tepimo sutrikimų, laiku keiskite variklio alyvą ir filtrus, palaikykite švarią tepimo sistemą. Kalbant apie alyvą - visuomet rekomenduotina rinktis konkrečią, gamintojo nurodytą, alyvą. Kadangi turbinos veikia itin aukštoje temperatūroje, svarbu užtikrinti, kad karštis nepakenktų metalinėms detalėms. Ypač svarbu reguliariai keisti variklio alyvą, ypač jei naudojate pigesnius, pusiau sintetinius tepalus - tai reikėtų daryti kas 5000 kilometrų, kad išvengtumėte alyvos apnašų susidarymo, kurios gali pažeisti turbinos veleną. Naudojant sintetinę alyvą ir keičiant ją kas 10 000 kilometrų, galima sumažinti šią riziką. Be gamintojo reikalavimus preciziškai atitinkančio alyvos keitimo, atkreipiamas dėmesys ir į oro filtro keitimą.
• Leisti turbinai įšilti ir atvėsti: Norėdami pailginti turbinos veikimo trukmę, rekomenduojama pradėti važiuoti, po variklio užvedimo praėjus bent minutei. Tai ypač aktualu šaltu oru, kai alyva sutirštėja. Per tą laiką alyva pasieks kompresoriaus guolius ir užtikrins tinkamą tepimą. Kita taisyklė - automobiliui sustojus, variklį išjunkite tik leidę jam dar bent minutę veikti laisvąja eiga. Tai ypač svarbu po ilgo važiavimo, varikliui veikiant didele apkrova. Laisvoji eiga turbinai leidžia atvėsti ir tuomet ją galima saugiai stabdyti. To nepadarius, įkaitusi ir sustojusi turbina tiesiog „keps“, trumpindama savo guolių, tarpiklių ir korpuso ilgaamžiškumą.
• Tolygus greitėjimas: Tolygus automobilio greitėjimas taip pat suteikia galimybę maksimaliai prailginti šio mazgo tarnavimo laiką.

Turbokompresoriaus gedimo signalai

Tolimųjų reisų sunkvežimiams labai svarbu nepatirti netikėtų gedimų. Todėl visas galimas problemas geriausia numatyti laiku. Kokie simptomai rodo artėjančią turbinos „mirtį“?

K. Čiapas sako, kad turbinos gedimus išduoda atsiradę pašaliniai garsai, padidėjęs dūmingumas, tepalo sąnaudos, kartais - sumažėjusi trauka. Degalų sąnaudos gali net nepasikeisti. Gedimo ženklai dažnai pasireiškia traukos sumažėjimu. Automobilis neįgauna galios, ypač akseleruojant. Jei išmetimo vamzdžiu sklinda mėlyni arba juodi dūmai, tai gali reikšti, kad turbina leidžia alyvą arba per daug turtingas kuro mišinys. Dar vienas simptomas - keisti garsai: švilpimas, kaukimas ar metalo tarškėjimas. Tai rodo turbinos mechaninio balanso praradimą arba vidinius pažeidimus.

Konkretūs signalai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

• Padidėjęs dūmingumas.
• Atsiranda pašaliniai garsai. Neįprastai intensyvėjantis švilpimas yra vienas iš požymių. Per sutrūkinėjusią tarpinę arba kompresoriaus korpusą prasiskverbiančios išmetamosios dujos arba siurbiamas oras skleidžia specifinį garsą.
• Sumažėjusi trauka.
• Žemo kompresoriaus slėgio indikatorius prietaisų skydelyje. V. Sakalauskas pastebi, kad aiškus požymis apie kompresoriaus poreikį remontui matomas prietaisų skydelyje. Tiksliau - reikia stebėti kompresoriaus spaudimą rodantį indikatorių. Nepakankamas spaudimas yra rimtas ir aiškus signalas, rodantis sistemos gedimą.
• Alyvos nutekėjimo požymiai ant komponento. Apžiūrėkite, ar nematyti alyvos nutekėjimų.
• Kompresoriaus menčių būklė. Išjungę variklį, nuimkite įsiurbimo ortakį ir apžiūrėkite menčių būklę. Ar ant jų nematyti pažeidimų? Ar mentės nesulankstytos, ar visos vietoje? Mentės turi suktis lengvai ir sklandžiai, be mažiausio strigimo. Guoliai negali klibėti.

Remontas ir restauravimas

Turbokompresorius - brangus mazgas. Jos kaina (neskaitant PVM) gali siekti maždaug 500-1000 eurų, o restauravimas kainuoja 300-550 eurų. Kintamos geometrijos turbinos remontas yra maždaug 10 proc. brangesnis. O išeikvojus turbinos resursą, yra galimybė ją restauruoti, taip sutaupant bemaž du trečdalius naujo mazgo kainos.

Internete galima rasti daugybę pasiūlymų pačiam restauruoti turbinas, tačiau specialistai tokias idėjas kategoriškai neigia. Savarankiška restauracija - pernelyg optimistinis scenarijus. Keitimas taip pat yra ganėtinai sudėtinga procedūra, kadangi norint pasiekti turbokompresorių reikia demontuoti nemažai kitų komponentų. Svarbiausias restauravimo procesas - turbinos balansavimas. 100 tūkstančių sūkių per minutę besisukanti turbina reaguos į mažiausią disbalansą, o tinkamam balansavimui reikalingos namudinėmis sąlygomis neprieinamos technologijos. Reikia įvertinti tai, kad turbinos detalių tolerancijos siekia vos keletą mikrometrų (1 mkm = 0.001 mm). Todėl apie rankdarbius čia geriau pamiršti.

Restauruojant keičiami guoliai, tarpikliai, turbinos ir kompresoriaus sparnuotės. Paprastai jie sumontuojami į senąjį korpusą, tuomet mazgas subalansuojamas, patikrinamas jo hermetiškumas. Gamintojų atstovai neužsiima turbinų restauravimu, tačiau siūlo galimybę seną kompresorių pakeisti į gamykloje restauruotą ir gamyklinę garantiją turintį mazgą. Lyginant su naujos turbinos pirkimu, toks pasirinkimas leidžia sutaupyti.

Sugedus turbinai, svarbu kuo greičiau imtis veiksmų. Visų pirma, reikia patikrinti alyvos lygį ir nutraukti automobilio eksploatavimą, jei ji sparčiai nyksta. Tuomet patartina, kad automobilių servisas atliktų diagnostiką. Nustačius gedimą, egzistuoja keli pasirinkimai: keisti visą turbokompresorių nauju ar restauruotu, arba remontuoti esamą. Nors naujas turbokompresorius yra patikimas, jo kaina gali būti išties didelė. Alternatyva - turbinos restauravimas, kur keičiamos vidinės dalys (CHRA kasetė), atliekamas balansavimas ir kiti koregavimai. Turbinos remontas gali būti nemaloni, bet neišvengiama patirtis. Tačiau į tai galima pažiūrėti kaip į investiciją - laiku suremontavus turbiną, galima ne tik atkurti automobilio galią, bet ir apsaugoti variklį nuo rimtesnių pažeidimų. Todėl jeigu pastebėjote pirmuosius gedimo signalus, nedelskite ir kreipkitės į specialistus.

tags: #opel #astros #turbokompresoriaus #veikimo #principas

Populiarūs įrašai:

• Kaip rasti patikimą autoservisą
• Lieti ratlankiai P38
• Keturračio starterio tipai
• Sužinokite daugiau apie MINI Cooper 5-durų
• Transporto priemonių masės ribojimas