„Opel Astra H“ su 1.7 CDTI 74 kW (apie 100 AG) varikliu yra vienas iš labiausiai paplitusių „Opel“ modelių Lietuvos keliuose. Šį automobilį dažniausiai renkasi tie, kurie ieško nebrangaus, ekonomiško ir paprastesnio priežiūrai varianto. Nors jis nėra dinamiškiausias savo klasėje, užtat pasižymi patikimumu ir nedidelėmis kuro sąnaudomis. „Astra H“ modelis išlaiko santūrią, klasikinei „Opel“ linijai būdingą išvaizdą.
„Opel Astra“ (G ir H kartos) su 1.7 CDTI varikliais
Antrosios kartos „Opel Astra“ (Astra G), nors jau pasirodžiusi trečios kartos automobiliui, buvo vertinama už patikimumą ir nebrangią priežiūrą. Jos siluetas buvo patrauklus, o automobilis pasižymėjo geru manevringumu (apsisukimo skersmuo tik 10,8 m). Salone pakako vietos, o 370 litrų bagažinė buvo gana talpi. Tarp daugelio galimų variklių, „Astra G“ atveju, verta pasidomėti 1.7 dyzeliais.
Pirmųjų gamybos metų modeliuose buvo senas turbodyzelinis 1.7 TD variklis, pasiekiantis 68 AG galią ir iki 100 km/val. įsibėgėjantis per 17,5 s. Geresniu pasirinkimu laikomas 1999 m. pabaigoje pasirodęs 16 vožtuvų 75 AG tiesioginio įpurškimo 1.7 DTI variklis (kodas Y17DT). Jis buvo tylesnis, dinamiškesnis ir ekonomiškesnis. Automobilis su šiuo varikliu iki 100 km/val. įsibėgėja per 14,5 s ir sudegina vidutiniškai 5-6 l/100 km. 2003 metais buvo pristatyta modernizuota, 5 AG galingesnė 1.7 CDTI variklio versija su „Common Rail” įpurškimo sistema. Turbodyzeliniai 1.7 varikliai buvo komplektuojami tik su 5 pavarų mechanine dėže.

1.7 CDTI variklio konstrukcija ir evoliucija
„Opel“ 1.7 CDTI dyzelinis variklis - vienas dažniausiai sutinkamų dyzelinių agregatų Lietuvos keliuose. Jis montuotas „Astra“ (G-J kartose), „Corsa“ (C ir D), „Zafira B“, „Meriva“ ir net krosoveryje „Mokka“. Variklis gamintas nuo 2002 iki 2015 metų, o jo konstrukcija remiasi dar 90-ųjų pradžios „Isuzu“ pagrindu. 1.7 CDTI (kodas Z17DT su skirtingomis raidėmis pagal versiją) turi 1 686 cm³ darbinį tūrį, ketaus bloką ir du paskirstymo velenus, varomus diržu. Degalų įpurškimui naudojama „Common Rail“ sistema, kurią tiekė du gamintojai: „Bosch“ ir „Denso“, priklausomai nuo modelio ir gamybos metų. Variklio galios diapazonas - nuo 80 iki 130 AG. Populiariausios versijos: 110, 125 ir 130 AG. Silpnesnės versijos naudoja fiksuotos geometrijos turbokompresorių, galingesnės - kintamos geometrijos. Vožtuvų reguliavimas - mechaninis, per tarpiklius, hidraulinių kompensatorių nėra.
Variklio gamyba ir inovacijos
1,7 litro darbinio tūrio dyzeliniai varikliai į „Opel“ automobilius buvo montuojami ištisus dešimtmečius. Pirmą kartą 1,7 litro motorai „Opel“ automobiliuose pasirodė dar devintajame dešimtmetyje: „Astra“, „Kadett“ ir „Vectra“ modeliuose. Tuomet šie kompaktiški agregatai buvo sukurti „Family II“ variklių šeimos pagrindu ir „Opel“ darbuotojų buvo žymimi 17D, 17DT ir X17DTL gamykliniais kodais. Anuomet jie nebuvo galingi - moderniausia šio variklio versija X17DTL sugebėdavo išvystyti vos 68 arklio galias ir 132 Nm sukimo momentą. „Family II“ pagrindu sukurti varikliai serijinėje gamyboje išbuvo iki pat 2000-ųjų, tačiau šiandien jie sutinkami labai retai.
Naujieji 1,7 litro dyzeliniai varikliai buvo sukurti pasinaudojus „Isuzu“ inžinierių technologijomis ir sukaupta patirtimi. Atsižvelgiant į šiam varikliui paskirtą misiją, „General Motors“ ir „Isuzu“ įkūrė bendrą įmonę ir pastatė gamyklą Lenkijoje, kurios pagrindinė paskirtis - 1,7 litro dyzelinių variklių gamyba. Lenkijoje variklių gamyba prasidėjo 1999-aisiais. Šią gamyklą valdžiusioje įmonėje 60 proc. akcijų priklausė „General Motors“, o 40 proc. - „Isuzu“. Šis dviejų kompanijų kūrinys serijinėje gamyboje išliko net iki 2015-ųjų, tačiau per tą laiką variklis buvo ne kartą atnaujintas, kad atitiktų vis griežtėjančius taršos reikalavimus. Vis dėlto, nepaisant įvairių modifikacijų, variklio darbinis tūris (1 686 cm³) išliko nepakitęs. Konstrukciniu požiūriu šis variklis išsiskyrė 16 vožtuvų aliuminine cilindrų galvute, suderinta su itin patvariu ketaus bloku, kuris buvo importuojamas iš Japonijos.
Variklio versijos ir jų charakteristikos
- 1.7 DTI (Y17DT): Pirmoji „Opel“ 1,7 litro dyzelinio variklio versija. Tai „Euro 3“ standartą atitinkantis variklis su aukšto slėgio degalų siurbliu ir tiesioginiu įpurškimu. Jis neturėjo dviejų masių smagračio ar kietųjų dalelių filtro (DPF), tačiau buvo aprūpintas katalizatoriumi ir išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistema. Šis variklis išvystė 65 AG ir 130 Nm, o versija su tarpininiu oro aušintuvu - 75 AG ir 165 Nm sukimo momentą. 1.7 DTI buvo montuojamas į „Opel Corsa“, „Astra“, „Meriva“ ir „Combo“ modelius nuo 1999 iki 2005 m.
- 1.7 CDTI (Z17DT): Debiutavo 2003 m., pakeitęs ankstesnįjį DTI. Tai „Euro 4“ standartą atitinkantis variklis, turėjęs kintamos geometrijos turbokompresorių ir „Common Rail“ kuro įpurškimo sistemą. Priklausomai nuo modifikacijos, šis variklis išvystė: 75 AG ir 165 Nm, 80 AG ir 170 Nm, 101 AG ir 240 Nm. Jis buvo montuojamas į „Opel Corsa“, „Astra“, „Meriva“ ir „Combo“ modelius. Be to, nuo 2002 iki 2005 metų, 100 arklio galių išvystanti šio motoro versija buvo montuojama į „Honda Civic“.
- Z17DTH: Tolimesnė variklių evoliucija, kurios galia padidėjo iki 100 AG ir 260 Nm.
- Z17DTR: Debiutavo 2006 m., išvystydamas 125 AG ir 280 Nm sukimo momentą.
- A17DTR: Pristatytas 2009 m., atitinkantis „Euro 5“ standartą ir generuojantis 125 AG. Be anksčiau minėtų modelių, šį variklį gavo ir „Opel Zafira“.
- A17DTS: Buvo gaminamas dviejų versijų: 110 AG ir 260 Nm, 130 AG ir 300 Nm. Jis montuotas į „Opel Corsa“, „Astra“, „Meriva“, „Mokka“ bei „Chevrolet Trax“ ir „Cruze“ modelius.
- Z17DTJ ir A17DTJ: Šios konstrukcijos pagrindu taip pat buvo sukurti 1.7 litro dyzeliniai varikliai, turintys 110 AG ir 260 Nm sukimo momentą.
- 1.7 Ecotec: 2008 m. buvo sukurtas 1.7 Ecotec (110 AG, 260 Nm). Optimizavus vidinių dalių trintį ir pagerinus šilumos valdymą, pavyko sumažinti mechaninius nuostolius ir degalų sąnaudas bei atitikti „Euro 5“ emisijų standartą.
Vis dėlto „Euro 6“ reikalavimus atitinkančios 1.7 CDTI versijos niekada nebuvo. Jo vietą užėmė 1.6 CDTI variklis, kuris, palyginti su savo pirmtaku, laikomas mažiau patikimu ir gerokai brangesniu eksploatacijos požiūriu.
Opel 1.7 CDTI Engine Sound
„Opel Astra H“ su 1.7 CDTI 74 kW: eksploatacinės savybės
„Opel Astra“ su 1.7 CDTI 74 kW varikliu buvo populiarus pasirinkimas dar ir dėl to, kad siūlė patrauklų kainos bei kokybės santykį. Hečbeko kėbulas kompaktiškas, tačiau proporcijos gerai subalansuotos, todėl automobilis atrodo tvarkingai. Viduje vietos užtenka keturiems suaugusiems keleiviams. Priekyje vairuotojas ir keleivis turi patogias sėdynes su gera atrama nugarai. Galinėje eilėje erdvės kojoms mažiau, ypač aukštesniems keleiviams, bet trumpoms kelionėms to pakanka. Važiuoklė sureguliuota pakankamai komfortiškai, todėl automobilis gerai sugeria kasdienius kelio nelygumus. Tačiau važiuojant didesniu greičiu greitkelyje gali pasijusti didesnis vėjo triukšmas. Priekinėje panelėje viskas išdėstyta logiškai, nors mygtukų skaičius gali pasirodyti gana didelis. Multimedijos įranga paprasta - palaiko radiją, CD grotuvą, o vėlesniuose modeliuose atsirado ir USB jungtys bei „Bluetooth“.
1.7 CDTI 74 kW variklis išvysto apie 100 AG ir 240 Nm sukimo momentą. Tai pakankamas rezultatas kasdieniam važiavimui, tačiau dinamika kukli - pagreitis iki 100 km/h trunka apie 12,5-13 sekundžių. Mieste automobilis nėra labai manevringas dėl kiek silpnesnės dinamikos. Sąnaudos mieste siekia apie 6,5-7 l/100 km. Būtent užmiestyje šis variklis atskleidžia savo privalumus - važiuojant pastoviu greičiu sąnaudos gali nukristi iki 4,5-5 litrų. „Opel Astra“ su šiuo varikliu valdomas stabiliai, posūkiuose automobilis laikosi pakankamai užtikrintai. Nors tai nėra sportiškas modelis, važiuojant ramiai automobilis suteikia saugumo jausmą.

1.7 CDTI variklio gedimai ir silpnosios vietos
Kaip ir kiekvienas automobilis, „Astra“ su 1.7 CDTI 74 kW varikliu turi tiek stipriųjų, tiek silpnųjų pusių. Nors šis variklis laikomas patikimu, jei prižiūrimas laiku, yra keletas dažniausiai pasitaikančių problemų, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį:
- Alkūninio veleno padėties jutiklio gedimas: Viena dažniausių problemų. Simptomai: variklis sunkiai užvedamas arba staiga užgęsta. Jutiklis nėra brangus (apie 10-50 eurų), o keitimas nesudėtingas. „Astra H“ modeliuose panašias problemas gali sukelti valdymo blokas, montuotas sparno nišoje, kur jis dažnai paveikiamas drėgmės.
- EGR vožtuvas: EGR vožtuvas yra viena dažniausių bėdų. Jis linkęs užsikimšti nuo suodžių, ypač važinėjant tik mieste.
- DPF filtras: Kietųjų dalelių filtras jautrus trumpoms kelionėms. Jei automobilis nevažiuoja ilgesnių užmiesčio maršrutų, DPF neatlieka pilnos regeneracijos ir ilgainiui užsikemša. DPF filtrai buvo pradėti naudoti 2007-2009 m.
- Purkštukai: Vairuotojai dažnai susiduria su purkštukų sutrikimais: nelygiu variklio darbu, dūmingumu arba padidėjusiu kuro suvartojimu. „Opel“ naudojo „Bosch“ ir „Denso“ valdymo blokus bei elektromagnetinius purkštukus. „Denso“ purkštukai laikomi sudėtingesniais ir brangesniais remontuoti, todėl rekomenduojama rinktis modelius su „Bosch“ komponentais.
- Alyvos nuotėkis prie vakuuminio siurblio: Dažna problema senesnėse versijose (iki maždaug 2009 m.). Siurblys pritvirtintas prie generatoriaus, ir kai jis pradeda nesandarinti, alyva patenka ant generatoriaus, kuris nustoja tinkamai veikti.
- Alyva aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelyje: Tai signalas, kad nesandaru ties alyvos aušintuvu, kur alyvos ir aušinimo skysčio kanalai eina greta vienas kito.
- Alyvos pompos sandariklio nusidėvėjimas: Viena rimtesnių problemų pasireiškia automobiliams su didele rida. Alyvos pompa varoma paskirstymo diržu, ir jos sandarinimo elementas laikui bėgant nusidėvi. Keičiant paskirstymo diržą automobiliui su rida virš 200 000 km, specialistai rekomenduoja kartu keisti ir alyvos pompos sandariklį. Originalus sandariklis kainuoja vos apie 8 eurus, tačiau jo ignoravimas gali baigtis sugadintu paskirstymo mechanizmu.
- Paskirstymo diržo grandinės nusidėvėjimas: Nors ši grandinė paprastai patvaresnė nei kituose dyzeliniuose varikliuose, pasitaiko atvejų, kai ji pradeda barškėti jau prie ~200 tūkst. km.
- Sankaba ir pavarų dėžė: Esant didelei ridai gali tekti tvarkyti sankabą arba pavarų dėžės sinchronizatorius. Nuo 200 000 kilometrų ridos teks keisti dviejų masių smagratį (galingesnės versijos su kintamos geometrijos turbina). Mechaninės pavarų dėžės nėra pritaikytos varikliams, išvystančioms daugiau nei 320 Nm, todėl padidėjęs sukimo momentas (po modifikacijų) gali pagreitinti guolių nusidėvėjimą, jei pavarų dėžės alyva keičiama retai.
- Elektronikos smulkūs gedimai: Dažniausiai pasitaiko įvairių daviklių klaidos (pvz., oro srauto matuoklio) arba parkavimo jutiklių sutrikimai.
- Turbinos valdymo vožtuvai: Taip pat kelia bėdų.
- Klausykitės variklio šaltame paleidime: labai garsus darbas tuščiąja eiga gali reikšti nesureguliuotus vožtuvus, o tai signalizuoja apie ilgai nereguliuotą variklį.
- Tikrinkite aušinimo sistemos bakelyje - ar nėra alyvos pėdsakų.
- Sužinokite, kokia degalų įpurškimo sistema - „Bosch“ ar „Denso“. Tai svarbu planuojant būsimų dalių pirkimą, nes sistemos nesuderinamos tarpusavyje.
- Jei automobilis turi daugiau nei 200 000 km - paklauskite, ar buvo keistas paskirstymo diržas ir alyvos pompos sandariklis.
- Andrius, 2009 m. Astra savininkas: „Važinėju su šiuo automobiliu jau penkerius metus. Vidutinės sąnaudos - apie 5,6 l/100 km. Tikrai patikimas ir ekonomiškas automobilis kasdieniam naudojimui.“
- Monika, 2011 m. modelis: „Automobilis labai taupus užmiestyje - važiuoju į darbą už 40 km ir sąnaudos neviršija 5 litrų. Mieste sąnaudos didesnės, bet priimtinos. Geras variantas kelionėms į darbą ir atgal.“
- Gediminas, 2008 m. Astra: „Pirkau su 240 tūkst. km rida, dabar jau 300 tūkst. km. Pakeičiau grandinę ir tvarkiau purkštukus, bet šiaip automobilis tikrai patikimas. Nors ir su didesne rida, bėdų daug nekyla.“
- Simona, 2010 m. modelis: „Kiek silpnokas mieste, bet užmiestyje puikus. Priežiūra nebrangi, detalių kainos prieinamos. Idealiai tinka tiems, kurie ieško nebrangaus ir patikimo transporto.“
Kėbulas nusipelno priekaištų - jis lengvai braižosi ir blunka. Perkant automobilį reikėtų patikrinti vairo sistemą - kartais elektrohidraulinis stiprintuvas dirba per garsiai, o vairas yra laisvokas. Užtat pasitaiko kondicionieriaus, priekinio stiklo valytuvų ar radiatoriaus ventiliatoriaus gedimų.

Priežiūra ir eksploatacinės išlaidos
„Opel Astra“ su 1.7 CDTI 74 kW varikliu laikoma gana nebrangiu automobiliu išlaikymui. Šis agregatas nėra labai sudėtingas konstrukcijos požiūriu, todėl priežiūra paprastesnė nei daugelio modernesnių dyzelinių variklių. Oficialiai gamintojas leidžia keisti alyvą kas 20-30 tūkst. km, tačiau realybėje geriausia tai daryti kas 10-12 tūkst. km. Kartu keičiami ir filtrai - oro, kuro bei salono. Keičiant alyvą, priklausomai nuo variklio versijos, gali prireikti apie 5-6 litrų alyvos. Rekomenduojama naudoti 5W-30 „Dexos 2“ specifikacijos alyvą.
Paskirstymo mechanizmas varomas diržu. Priklausomai nuo pagaminimo metų, paskirstymo diržą rekomenduojama keisti kas 60 000-150 000 kilometrų arba kas 5 metus. Paskirstymo diržo keitimas nėra brangus - visas komplektas (su vandens siurbliu) „Opel Astra H“ modeliui kainuoja maždaug 110 eurų. Keitimo kaina neturėtų viršyti 100 eurų.
Šio modelio pakaba paprasta, todėl jos remontas nėra brangus. Dažniausiai keičiamos stabilizatoriaus traukės, įvorės bei galiniai amortizatoriai. Galinė pakaba - stiprioji automobilio vieta. Kaip ir daugelis dyzelių, šis variklis jautrus nekokybiškam kurui. Purkštukai yra viena brangesnių detalių, todėl labai svarbu pilti tik kokybišką dyzeliną. Tinkamai prižiūrimas šis variklis gali nuvažiuoti daugiau nei 300-350 tūkst. km.
Patarimai perkant naudotą „Opel Astra H“ su 1.7 CDTI varikliu
Rinkos apžvalga ir vairuotojų atsiliepimai
„Opel Astra“ su 1.7 CDTI 74 kW varikliu antrinėje rinkoje Lietuvoje yra gana populiarus pasirinkimas dėl paprastos priežiūros ir nedidelių kuro sąnaudų. 2005-2008 m. modeliai dažniausiai kainuoja 2 000 - 3 000 €, tačiau jie dažnai būna su didele rida, virš 250 tūkst. km. Šie automobiliai vertę laiko vidutiniškai - kadangi tai masinis modelis, rinkoje pasiūla didelė, todėl kainos nekyla, bet ir nestipriai krenta.
„Astra II“ su turbodyzeliniu 1.7 varikliu privalumas - nedidelės eksploatacinės išlaidos. Tačiau tai nereiškia, kad automobilis negenda - bėdų pasitaiko, bet išlaikyti šį automobilį daug nekainuos. Net dyzeliai šiuo atveju nėra per daug rizikingi.
tags: #opel #astra #h #1 #7 #74
