Salono ventiliatorius yra svarbi automobilio komforto sistemos dalis, atsakinga už oro cirkuliaciją ir salono temperatūros palaikymą. Tačiau vairuotojai gana dažnai susiduria su jo gedimais. Šiame straipsnyje aptarsime tipinius Opel Astra G (2001 m. laidos, 1.8l variklis) ir kitų modelių salono ventiliatorių gedimus, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus.
Dažni salono ventiliatoriaus veikimo sutrikimai
Viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria Opel Astra G savininkai, yra salono apipūtimo ventiliatoriaus veikimo sutrikimai. Paprastai tai pasireiškia taip: automobilio vairavimo metu ventiliatorius kartais bevažiuojant ima ir sustoja. Bandant reguliuoti greitį nuo 1 iki 4 padėties, niekas nesisuka, o tai sukelia langų rasojimą. Po sustojimo, palaukus ir vėl užvedus automobilį, paleidus jį važiuoti, ventiliatorius vėl pradeda veikti.
Pastebėta, kad šiuo atveju varikliukas neveikia nei vienoje padėtyje - jis arba veikia gerai, arba neveikia išvis. Tai skiriasi nuo situacijos, kai suveikia termovarža, tuomet varikliukas neveiktų 1-3 padėtyse, bet veiktų 4-oje.
Galimos gedimų priežastys Opel Astra G
Atlikus pirminę apžiūrą ir nuėmus "bardacioką", pastebėtas ortakio viduje esantis "daviklis". Iš tiesų paaiškėjo, kad tai ne daviklis, o greičio reguliatorius (dar vadinamas "ežiuku" arba rezistoriumi), turintis tris spyruokles. Junginėjant skirtingus ventiliatoriaus greičius, kaista skirtingos spyruoklės, kas rodo jų veikimą. Pats rezistorius, įjungtas nuosekliai į ventiliatoriaus pliusą, yra metaliniame korpuse. Tokie reguliatoriai dažnai būna gedimų priežastimi, nes reguliuoja ventiliatoriaus variklio greitį, ir jo gedimas lemia, kad ventiliatorius veikia tik tam tikru greičiu arba neveikia iš viso.
Kitos galimos priežastys gali būti:
- Termosaugiklis: Nors manoma, kad termosaugiklis yra vienkartinis ir sugedęs turėtų būti keičiamas, jo veikimas gali būti ir periodinis, jei jis veikia dėl perkaitimo ir vėliau atvėsta.
- Sugedęs termostatas: Minėta, kad automobilyje sugedęs termostatas, pastoviai atidarytas, todėl variklio temperatūra nekyla daugiau nei 60 laipsnių. Nors tai tiesiogiai nesusiję su ventiliatoriaus neveikimu, tai gali signalizuoti apie bendras automobilio problemas.
- Saugiklis arba jungčių problemos: Nors "varžynas" (rezistorius) gali būti geras, nes veikė 4-oje padėtyje, problema gali slypėti saugiklyje, kuris neturi kontakto, arba nepatikimame kontakte pačiame jungiklyje. Kaitinant laidininkų varža didėja, todėl galimi laikini kontakto praradimai.
- Pažeisti laidai: Laidų sujungimų oksidacija, nutrūkę laidai ar laisvi kontaktai gali trukdyti sistemai tinkamai veikti.
- Ventiliatoriaus varikliukas: Pačiam ventiliatoriaus varikliukui gali būti pažeisti guoliai, apvijos arba jis gali būti užterštas dulkėmis, šiukšlėmis.
Remonto ir diagnostikos eiga
Viena iš situacijų, kai problema buvo sprendžiama, prasidėjo nuo šildytuvo išardymo ir laidų sutvarkymo. Po šių darbų ventiliatorius visą savaitę veikė be sutrikimų. Tačiau pajudinus laidus, ventiliatorius vėl išsijungė, o po važiavimo per duobę - vėl įsijungė.
Atlikus ventiliatoriaus patikrinimą, pajungus 12V, jis neiš karto neįsijungė. Tik po padaužymo per varikliuką jis pradėjo suktis. Tai leido suprasti, kad problema yra pačiame ventiliatoriuje. Išardžius ventiliatoriaus galinę dalį, pastebėta, kad jame buvo daug šiukšlių, tokių kaip pušies spygliai. Po kruopštaus išvalymo ir dalių surinkimo, ventiliatorius pradėjo veikti nuolat.
Kitais atvejais, kai ventiliatorius neveikia, rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:
- Patikrinti saugiklius ir reles: Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar neperdegė saugikliai ar relės, atsakingos už ventiliatorių ir kondicionierių, ir, jei reikia, pakeisti jas naujomis.
- Apžiūrėti ventiliatoriaus varikliuką: Jei ventiliatorius neveikia arba veikia netolygiai, gali reikėti varikliuką išimti, apžiūrėti, išvalyti ar pakeisti.
- Patikrinti greičio reguliatorių ( "ežiuką"): Šis komponentas dažnai būna gedimų priežastis; jo keitimas dažnai išsprendžia ventiliatoriaus veikimo problemas.
- Išvalyti oro filtrus ir ventiliatoriaus bėgelius: Reguliari švara ir tepimas sumažina variklio apkrovą ir prailgina tarnavimo laiką.
- Diagnostika su kompiuterine įranga: Naudojant specializuotus diagnostikos įrankius galima nuskaityti klaidų kodus klimato valdymo modulyje ir tiksliai nustatyti gedimą.
- Patikrinti elektros grandines ir jungtis: Surasti ir sutvarkyti laisvus kontaktus, nutrūkusius laidus ar korozuotus mazgus.
Kitos susijusios problemos ir sprendimai
Kai kuriais atvejais, net ir sutvarkius ventiliatorių, gali likti kitų susijusių problemų. Pavyzdžiui, po ventiliatoriaus varikliuko restauracijos gali nereaguoti apipūtimo valdymas, pučiant orui pro visas angas ir rasojant langams, nors greitis ir temperatūra reguliuojasi, o kondicionierius įsijungia.
Tokiu atveju gali būti sugedę oro srautą reguliuojantys sklendžių reguliatoriai (maži varikliukai), kurie keičia sklendžių padėtį. Gedimo priežastimi tampa arba potenciometras, esantis reguliatoriaus viduje, arba susidėvėję sklendžių atsidarymo dantračiai. Reguliatoriaus gedimo požymius gali išduoti skleidžiami garsai reguliuojant šilumą ar oro srautą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į:
- Salono šildymo radiatoriaus būklę: Užsikimšęs arba prakiuręs salono šildymo radiatorius gali trukdyti šilumos patekimui į saloną.
- Aušinimo skysčio lygį ir termostato veikimą: Nepakankamas aušinimo skysčio kiekis ar blogai veikiantis termostatas gali trukdyti efektyviam šildymui.
- Valdymo bloko gedimus: Nors sunkiai nusakomi, valdymo bloko gedimai gali pasireikšti nekintančia temperatūros ar vėjo padėtimi.
Svarbu reguliariai tikrinti automobilio klimato kontrolės sistemos komponentus ir laiku atlikti remonto darbus, kad būtų užtikrintas komfortas ir saugumas kelionės metu.
tags: #opel #astra #g #ne #dirba #ventiljatorius