Kiekvienas vairuotojas anksčiau ar vėliau gali patekti į eismo įvykį. Svarbiausia tokiu atveju - išlaikyti šaltą protą ir žinoti, kaip tinkamai elgtis bei kokius veiksmus atlikti, siekiant išvengti papildomų problemų ir užtikrinti sklandų žalos atlyginimą.
Bendrieji veiksmai įvykus eismo įvykiui
LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas pabrėžia, kad kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį.
- Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka (įjungti avarinį signalą, pastatyti avarinio sustojimo ženklą 15 m atstumu gyvenvietėje ir mažiausiai 30 m už jos ribų).
- Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina (kai nėra žuvusių ar nukentėjusių asmenų, neapgadintas trečiųjų šalių turtas, ir abi pusės sutaria dėl aplinkybių bei kaltininko).
- Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti.
- Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją, jei tai būtina.
- Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
- Nekonfliktuoti su kitais eismo įvykio dalyviais ir nepanikuoti.
- Nepasiduoti grasinimams ir įtikinėjimams išsiaiškinti savarankiškai, ypač jei avarijos kaltininkas neturi draudimo.
- Prieš atvykstant policijai, nejudinti automobilio, nebent sutariama dėl incidento aplinkybių ir kaltininkas prisiima kaltę.
- Nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, transporto priemones (turi matytis sugadinimai ir valstybiniai numeriai) ar kitą sugadintą turtą.
- Užrašyti avarijos liudytojų kontaktus, jei tokių yra.
- Apsikeisti informacija, būtina civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.
- Imtis visų prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti ir apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą.
„Nutikus nelaimei, jokiais būdais nebandykite patraukti transporto priemonių iš įvykio vietos. Tą galima padaryti tik tuomet, kai yra sutariama dėl incidento aplinkybių ir kaltininkas prisiima kaltę“, - primena draudimo atstovas R. Bieliauskas.
Kada būtina kviesti policiją?
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tokiu atveju policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais policiją kviesti būtina, pavyzdžiui, jei:
- Eismo įvykio metu sužalotas žmogus.
- Kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
- Įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų.
- Kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos ar teisės valdyti transporto priemonę.
- Kaltininkas atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją.
Atvykus policijai, svarbu būti aktyviam, užfiksuoti visą padarytą žalą, patartina paprašyti inspektoriaus užfiksuoti ir galimą paslėptą žalą. Sudarant protokolą reikia įsitikinti, kad visa žala yra užfiksuota. Jei inspektorius neatsižvelgia į pastabas, savo nuomonę galima surašyti protokole.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Svarbiausias įrodymas, kurio pagrindu atlyginama žala, yra tinkamai užpildyta eismo įvykio deklaracija. Ji pildoma, kai abi pusės sutaria dėl aplinkybių.
Pildymo reikalavimai:
- Deklaracijoje turi būti aiškiai užpildytos grafos, kas yra kaltininkas, o kas - nukentėjusysis.
- Svarbu tiksliai atvaizduoti eismo įvykio schemą, nurodyti pažeistas transporto priemonių vietas.
- Pateikti papildomą informaciją ar liudininkų parodymus, jei tai reikalinga.
- Galiausiai vairuotojai turi pasirašyti deklaraciją, o kaltininkas atskiru parašu patvirtinti, kad sukėlė eismo įvykį.
- Turi būti užpildoma ir pasirašoma tiek egzempliorių, kiek yra avarijos dalyvių, ir po avarijos visi jie turi gauti po vieną kopiją.
- Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas.
Popierinės deklaracijos turėti nebūtina, nes jei nei vienas įvykio dalyvis jos neturi, jie gali pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoivykei.lt. Tuo atveju, kai neturima popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, aplinkybes galima aprašyti ir schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo, nurodant visą svarbiausią informaciją apie įvykio dalyvius, transporto priemones ir aplinkybes.
Kreipimasis dėl žalos atlyginimo
Draudimo ekspertas R. Bieliauskas pastebi tendenciją, kad nutikus eismo įvykiui ir užpildžius deklaraciją, vėliau nukentėjusieji kreipiasi ne į tą draudimo bendrovę. Jeigu transporto priemonė apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCA), kreiptis reikia į kaltininko draudimo kompaniją.
KASKO atveju, žalos atlyginimo reikia kreiptis į savo draudiką. Užpildžius dokumentus, ne vėliau kaip per 3 dienas reikia kreiptis į savo draudiką ir informuoti apie eismo įvykį.
Reikalingi dokumentai kreipiantis dėl žalos atlyginimo:
- Užpildyta eismo įvykio deklaracija arba pirminė policijos pažyma.
- Savo transporto priemonės registracijos liudijimas.
- Apgadintos transporto priemonės nuotraukos.
- Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitai.
Visa tai dažniausiai galima padaryti internetu arba telefonu.
Kada draudikas neatlygina žalos kaltininkui?
Draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pabrėžia, kad turimas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas nuo sukelto eismo įvykio žalos atlyginimo kaltininkus atleidžia ne visada. Draudikui išmokėjus žalą nukentėjusiajam, vėliau pinigai gali būti išskaičiuoti ir iš avariją sukėlusiojo. Taip nutinka tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas:
- Būna neblaivus ar apsvaigęs.
- Pasišalina iš įvykio vietos.
- Automobilį vairavo pagal vairuotojų civilės atsakomybės draudimo sąlygas to daryti negalintis vairuotojas (pvz., turintis trumpesnį vairavimo stažą nei numatyta sutartyje).
- Draudimo sutartis nėra perrašoma, o automobilio savininkas pasikeičia ir jis patenka į kitą rizikos kategoriją.
- Apsidraudžiama jau po eismo įvykio, o paties įvykio data suklastojama į vėlesnę.
- Nevykdo įsipareigojimų, pavyzdžiui, laiku nesumoka draudimo įmokos.
Vidutinė išreikalauta suma iš kaltininkų 2020-aisiais dėl laiku nesumokėtos įmokos siekė virš 1,3 tūkst. eurų. Didžiausią žalą (vidutiniškai 3,2 tūkst. eurų) teko padengti eismo įvykius sukėlusiems neblaiviems vairuotojams.
Žalos atlyginimo niuansai: automobilio vertė, papildomos išlaidos
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkų asistentas Ignas Antanaitis pabrėžė, kad eismo įvykio kaltininko draudimas „neatperka“ analogiškos vertės automobilio, o išmoka draudimo išmoką. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ transporto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Petriko teigimu, jei po eismo įvykio automobilis pripažįstamas neremontuotinu, TPVCA draudimas vertina automobilio rinkos vertę iki įvykio, atsižvelgiant į jo amžių, ridą, techninę būklę, komplektaciją ir pan.
Jei automobilio remontas kainuoja daugiau nei 75 proc. automobilio vertės prieš avariją, tuomet išmoka apskaičiuojama taip: automobilio vertė prieš avariją minus sudaužyto automobilio (liekanų) vertė. Remiantis 2025 m. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė žala tais atvejais, kai automobilis - neremontuotinas, siekia apie 4,5 tūkst. eurų.
Investicijos į automobilį ir papildomos išlaidos
Atskiros investicijos į automobilį (pvz., kuras, atnaujintas salonas, pakeistos padangos) paprastai yra „įskaičiuotos“ į bendrą automobilio rinkos vertę. Vis dėlto, jei tam tikra papildoma įranga ar patobulinimai reikšmingai didino automobilio vertę ir tai galima pagrįsti dokumentais (sąskaitomis, nuotraukomis, techniniais aprašymais), jie gali būti įvertinti. Eismo įvykio metu atsiradusi žala draudimo turi būti atlyginama visiškai.
Eismo įvykio metu patirta žala apima ne tik tiesioginę žalą, bet ir tą, kuri atsirado po eismo įvykio kaip jo padarinys. Pavyzdžiui, jei transporto priemonė sunaikinama, o nukentėjęs asmuo įsigyja ir įregistruoja naują, išlaidos registracijai, taršos mokesčiams, valstybinio numerio ženklo išdavimui, techninei apžiūrai ir kitos gali būti reikalaujamos atlyginti iš kaltininko draudimo. Jų atlyginimas priklausys nuo to, ar pavyks įrodyti, kad jos buvo būtinos, protingos ir tiesiogiai atsirado kaip eismo įvykio padarinys.
Kompensacija už keliones ir emocinė žala
Taksi ar nuomoto automobilio išlaidos už keliones į darbą, parduotuvę ar darželį yra tiesiogiai susijusios su prarasta galimybe naudotis sunaikinta transporto priemone. Nukentėjęs asmuo iš kaltininko draudimo gali reikalauti ir tokios žalos atlyginimo, jei išlaidos yra protingos ir pagrįstos įrodymais.
Eismo įvykio kaltininko draudimo išmoka apima ir neturtinės žalos atlyginimą, t. y. dėl eismo įvykio patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir pan. Kaltininko draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus kriterijus, pvz., sveikatos sutrikdymo mastą, laikinojo nedarbingumo trukmę.
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos pateikimo dienos. Jei aplinkybių neįmanoma ištirti per 30 dienų, išmoka mokama per 14 dienų nuo tyrimo pabaigos, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Jeigu išmoka mokama priėmus sprendimą byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo gavimo dienos.
Pakaitinio automobilio nuoma
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (sužalotas, išgabentas į ligoninę), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę.
Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo, saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų, dėl jų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Pakaitinio automobilio nuoma atlyginama, jei transporto priemonė remontuojama ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų, ir neturima kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patiriama didelių nepatogumų, mobilumo apribojimų ar papildomų išlaidų.
- Paros kaina: atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos (pvz., vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25-30 EUR su PVM).
- Nuomos laikotarpis: apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą. Pailgėjęs nuomos laikotarpis dėl remonto įmonės kaltės nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.
- Remonto trukmės pavyzdžiai: iki trijų dalių - iki 3-5 d. d.; iki 5 dalių - iki 5-8 d. d.; daugiau nei 5 dalys - virš 8 d. d.
- Jei remontas netikslingas: nuomotis galima iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą.
Eismo įvykis su neapdraustu vairuotoju
Pagal Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymą, kiekviena transporto priemonė privalo turėti galiojantį draudimo polisą. Nepaisant to, Kelių transporto priemonių registro duomenimis, apie 9 proc. kelių transporto priemonių - apie 140 tūkst. automobilių - važinėja neapdraustos. Tai reiškia, kad avarijos kaltininkas gali būti be draudimo.
Neapdraustas vairuotojas dažnai bando įtikinti, kad problemą galima išspręsti be policijos, siūlo užpildyti deklaraciją vėliau, pakeisti eismo įvykio datą ar apsimesti, jog pamiršo dokumentus. Tokiu atveju svarbu nepasiduoti spaudimui: nedelsiant kviesti policiją, užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir pažymėti, kad kaltininko transporto priemonė buvo be draudimo. Vėliau per Transporto priemonių draudikų biurą ši suma bus išieškota iš kaltininko.
Eismo įvykį sukėlęs ir draudimo neturėjęs vairuotojas privalės atlyginti visą žalą iš savo lėšų. Nors nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama visais atvejais (net jei jis pats buvo nedraustas), tik atsižvelgiama į nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio. Jei kaltininkas nedraustas, žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu. Nukentėjęs asmuo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri administruoja žalas Biuro vardu.
Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį.
Incidentas su neadekvačiai besielgusia avarijos kaltininke
Policijos pareigūnai filmuoja visus įvykius, siekdami išvengti bet kokių nesusipratimų, tačiau šie įrašai neturėtų atsidurti viešojoje erdvėje. Vienas toks incidentas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje ir tapo tarnybinio patikrinimo objektu.
Sekmadienio popietę 36 metų moteris, vairuodama BMW 316, Saltoniškių gatvėje sukėlė avariją, rėždamasi į ta pačia kryptimi važiavusį kitą BMW (6-osios serijos). Incidento metu nukentėjo 29 metų vairuotojas. Liudininkams kaltininkė iškart pasirodė neblaivi, todėl iškviesti policijos pareigūnai.
Siekiant išsiaiškinti avarijos aplinkybes, vairuotoja buvo įsodinta į tarnybinį automobilį. Pakeliui į komisariatą, ji išsirengė nuogai ir bendravo neadekvačiai, naudodama necenzūrinius žodžius. Nors patruliai jai siūlė apsirengti, pareigūnams nepavyko su ja susitarti. Nuo ko ir kiek buvo apsvaigusi moteris, neaišku, kadangi ji atsisakė tikrintis blaivumą. Atsisakymas tikrintis blaivumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 281-1 str. (Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) 1 dalį.
Vėliau paaiškėjo, kad moteris atsisakė apsirengti ir buvo perduota medikams. Moters seserimi prisistačiusi skaitytoja pasakojo, kad sesuo esą jau 12 metų serga psichine liga ir incidento metu nebuvo apsvaigusi, tačiau Vilniaus apskrities policija šios informacijos negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti.
Pasieniečiai sulaikė 18 neteisėtų migrantų, kurie į Lietuvą ropojo iškastu urvu
Draudimo kainos pokyčiai po avarijos
Automobilio draudimo - tiek privalomojo, tiek KASKO - kaina priklauso nuo daugybės rizikos veiksnių. Vienas svarbiausių jų yra vairuotojo žalų istorija. Jei vairuotojo žalų istorija prasta ir tai - jau ne pirmas ar net ne antras įskaitinis eismo įvykis, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kaina gali išaugti net kelis kartus, o KASKO draudimas gali brangti apie 20-30 proc.
Tuo metu, jei vairuotojas ilgus metus vairavo drausmingai ir tai yra pirmasis draudiminis įvykis, privalomojo draudimo įmoka gali padidėti iki maždaug 20 proc., o KASKO draudimo kaina kai kuriais atvejais gali ir visai nesikeisti. Svarbu ir tai, kad draudimo kainai įtakos turi ne tik įvykio faktas, bet ir pats automobilis. Pavyzdžiui, jei po avarijos vairuotojas pakeičia transporto priemonę į mažesnės galios ar mažiau rizikingą automobilį, draudimo kaina gali net sumažėti, jei iki tol vairuota drausmingai.
tags: #nuoga #avarijos #kaltininke