Muzikos pasaulis Lietuvoje garsėja talentingomis asmenybėmis, o viena iš jų - koncertmeisterė ir profesorė Nijolė Ralytė. Ji yra neatsiejama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) dalis, kur kartu su savo vyru, profesoriumi Vladimiru Prudnikovu, ruošia būsimus solistus ir puoselėja vokalinio ugdymo tradicijas Vilniuje.

Nijolės Ralytės portretas

Nijolės Ralytės kelias į muziką

Nijolė Ralytė savo muzikinę kelionę pradėjo Kintuose, ant Kuršių marių kranto. Jos tėvelis Bronislovas Ralys vadovavo chorams ir ansambliams, o mama, turėdama gražų balsą, dainuodavo meno saviveiklos kolektyvuose. Nijolė nuo mažens klausydavosi dainuojančios mamos ir pati atlikdavo ne vaikiškas, o suaugusiųjų repertuaro dainas. Muzikos talentas atvedė ją į Vilnių: M. K. Čiurlionio meno mokyklos pedagogai, atsirinkę muzikai gabius vaikus rajonuose, pakvietė Nijolę mokytis sostinėje. Ji tapo šios mokyklos fortepijono specialybės moksleive ir gyveno internate. Nors atsiskirti nuo tėvų buvo sunku, ji greitai priprato prie naujos aplinkos. Mokykloje Nijolė ne tik mokėsi skambinti fortepijonu, bet ir lankė chorą. Per atostogas tėtis sodindavo ją prie fortepijono ir prašydavo akompanuoti chorams, taip suteikdamas pirmąją koncertmeisterės praktikos patirtį.

Koncertmeisterio profesija ir asmeninis tobulėjimas

Nuo aštuntos klasės Nijolę Ralytę ėmė mokyti Muzikos akademijos rektorius profesorius J. Karnavičius, pas kurį ji vėliau tęsė studijas ir akademijoje. Koncertmeisterio disciplinos subtilybes jai dėstė Erika Dineikaitė. Pastebėjusi Nijolės gebėjimus, dėstytoja pasiūlė jai pamėginti dirbti Operos studijoje, ieškančioje pianistės. Nors pradžioje buvo sunku, darbas su žymiausiais to meto dirigentais Operos studijoje padėjo pagrindą jos profesijos suvokimui. N. Ralytė įsitikinusi, kad tapti geru koncertmeisteriu reikia ne tik išmokti, bet ir turėti gamtos dovaną.

Muzikų šeimos tradicijos: Vladimiras Prudnikovas ir Ieva Prudnikovaitė

Nijolė Ralytė yra ištekėjusi už garsaus solisto ir vokalo pedagogo, profesoriaus Vladimiro Prudnikovo. Jų dukra Ieva Prudnikovaitė taip pat tapo operos soliste. Visi keturi šeimos nariai - Vladimiras Prudnikovas, Nijolė Ralytė, Ieva Prudnikovaitė ir jos vyras, dirigentas Modestas Pitrėnas - yra žinomi Lietuvos muzikai. Pasak Ievos Prudnikovaitės, visa šeima dirba atsidavusiai: „Kai dirbame, išspaudžiame iš savęs viską. Jeigu ko nors nepadarome, būname sau negailestingi.“

Šeimos portretas: Vladimiras Prudnikovas ir Nijolė Ralytė

Vladimiro Prudnikovo pedagoginiai principai

Profesorius Vladimiras Prudnikovas, vienas geriausių LMTA Dainavimo katedros pedagogų, pabrėžia balso apsaugos svarbą. Jis įsitikinęs, kad pavojinga mokyti dainuoti dar nesubrendusį jauną žmogų, nes balso stygos vystosi ir formuojasi. Dainuoti choruose ir ansambliuose - puiku, tačiau siekiant klasikinės solinės karjeros, tai gali būti pražūtinga. Anot profesoriaus, geru solistu galima tapti ne anksčiau kaip po 5-6 mokymosi metų, per kuriuos susiformuoja balsas, ir būtinos magistro studijos, kad būtų sukauptas kūrybinis bagažas. Profesionalūs dainininkai paprastai sužiba sulaukę 24-25 metų, o prieš 30-metį jau turėtų dirbti scenoje. V. Prudnikovas kartu su Nijole Ralyte Muzikos akademijoje kasdien ruošia būsimus solistus, skirdami kiekvienam studentui visą dėmesį.

Vaikų ir jaunimo dainavimo ugdymas Vilniaus regione

Vilniuje ir jo apylinkėse aktyviai puoselėjamos vokalinio ugdymo tradicijos. Tai įrodo ir kas dvejus metus organizuojamas Birutės Almonaitytės vaikų ir jaunimo solinio dainavimo festivalis, kurį rengia Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“. Šis jubiliejinis, 5-asis festivalis, vykęs 2016 m. balandžio 2 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus salėje, skirtas įžymios Lietuvos operos dainininkės, vokalo pedagogės Birutės Almonaitytės atminimui. Renginys skatina klasikinio dainavimo tradicijas, meilę lietuvių liaudies dainai ir padeda ieškoti gabių vaikų. Festivalio dalyviai - Vilniaus miesto ir rajono mokyklų bei darželių auklėtiniai. Jiems privaloma atlikti autentišką arba harmonizuotą lietuvių liaudies dainą, taip puoselėjant lietuvišką gaidą.

Talentų pasirodymai ir pedagogų indėlis

Festivalio metu buvo apdovanoti įvairaus amžiaus jaunieji talentai ir jų mokytojai:

  • Jauniausia dalyvė, penkiametė Ieva Dvarionaitė, pelnė jauniausiojo festivalio dalyvio nominaciją.
  • Už ryškiausią šiuolaikinio lietuvių kompozitoriaus dainos interpretaciją apdovanojimas skirtas Rusnei Savickaitei.
  • Artistiškiausiais dainininkais tapo Pagirių muzikos mokyklos mokytojos Nijolės Čičinskienės devynmečiai mokiniai Adomas Kristupas Venskaitis ir Agnietė Vyskupaitytė.
  • Ieva Afanasjeva, Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ mokytojo Rolando Aiduko mokinė, buvo išrinkta geriausia lietuvių liaudies dainos atlikėja.
  • B. Almonaitytės šeima išskyrė šešiametį Niką Azatovą iš Vilniaus rajono Nemenčinės muzikos mokyklos (mokytoja Natalija Sosnovskaitė).
  • Aukščiausiai įvertinta dzūkiška daina „Susvarcyk antela“, atlikta Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokinės Austėjos Zinkevičiūtės.
  • Už geriausią lietuvių liaudies dainos atlikimą taip pat apdovanota Kornelija Kuckailytė iš Pagirių muzikos mokyklos (mokytoja Judita Angelė Ušinskaitė).
  • Artistiškiausiai pasirodė Maiklas Jurgo iš Pagirių muzikos mokyklos (mokytoja Judita Angelė Ušinskaitė), atlikęs ariją iš G. B. Pergolesi operos.
  • Karenas Verikas iš Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ (mokytojas Dmitrijus Afanasjevas) pelnė nominaciją už ryškiausią šiuolaikinio lietuvių kompozitoriaus dainos interpretaciją.
  • Povilas Paliulis iš Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos (mokytoja Natalija Katilienė) buvo apdovanotas už išraiškingą kūrinių atlikimą.
  • Emilio Korickio iš Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos (mokytoja Raimonda Janutėnaitė) dainavimas buvo išskirtinis savo tembru ir nuoširdumu.
  • Nominaciją už stilingiausią klasikinio kūrinio atlikimą pelnė Viktorija Šareiko iš Vilniaus rajono Nemenčinės muzikos mokyklos (Natalijos Sosnovskaitės klasė).
  • Gražiausiai harmonizuotą lietuvių liaudies dainą atliko Kamilė Prusevičiūtė iš Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ (mokytojas Rolandas Aidukas).
  • Artistiškiausia buvo pripažinta Lėja Danielė iš Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos (mokytoja Sonata Kudžmienė).
Vaikų choro pasirodymas scenoje

Vokalo pedagogų seminarai: žinių mainai ir tradicijų puoselėjimas

B. Almonaitytės vaikų ir jaunimo solinio dainavimo festivalio organizatoriai ne tik ieško talentų, bet ir buria jų mokytojus. Tradicija tapo šalia festivalio organizuojami seminarai vokalo pedagogams. 2016 m. balandžio 7 d. Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“ kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Karjeros ir kompetencijos centru pakvietė pedagogus į seminarą „Vaikų ir jaunimo solinio dainavimo mokomojo repertuaro atrankos ypatumai: lietuvių tautinės tradicijos išsaugojimas ir plėtojimas šiuolaikinės muzikinės kultūros kontekste“. Tai rodo nuolatinį dėmesį vokalo ugdymo kokybei ir lietuviškų tradicijų išsaugojimui.

tags: #nijole #muzikos #mokytoja #viniaus #balsu #mokykla

Populiarūs įrašai: