Žvejyba Latvijos vandenyse yra itin populiari tarp Lietuvos meškeriotojų dėl gausių žuvų išteklių ir vaizdingų ežerų. Tačiau, norint išvengti nemalonumų su gamtosaugos pareigūnais ir didelių baudų, būtina gerai išmanyti kaimyninės šalies taisykles, kurios kai kuriais aspektais gerokai skiriasi nuo galiojančių Lietuvoje.
Žvejybos leidimų tvarka ir galiojimo ypatumai
Norint užsiimti mėgėjų žvejyba Latvijos Respublikos vandenyse, fiziniams asmenims (žvejams) privaloma turėti **žvejybos kortelę** (makšķerēšanas karte). Svarbu atkreipti dėmesį, kad vietose, kur vykdoma licencijuota žvejyba, be pagrindinės žvejybos kortelės, papildomai reikalinga ir speciali licencija.
Latvijoje galioja kitokia leidimų tvarka nei Lietuvoje. Mūsų šalyje leidimai galioja metus imtinai nuo įsigijimo datos, tuo tarpu Latvijoje jie galioja tik **kalendoriniais metais**. Tai reiškia, kad jei nusipirktumėte metinį leidimą gruodžio 30 dieną, jis galiotų tik vieną dieną. Metinis leidimas kainuoja apie 14,23 EUR, o trijų mėnesių leidimas - apie 7,11 EUR.
Svarbu: Perkant leidimus fizinėse vietose, pavyzdžiui, degalinėse, būtina atidžiai patikrinti nurodytus metus. Pasitaiko atvejų, kai žvejams parduodami pernykščiai leidimai. Ant galiojančio leidimo dešinio šono turi būti aiškiai matomi einamųjų metų skaitmenys, atspausti ryškia, „elektrine“ spalva. Jei pirkote leidimą, verta pasitikrinti datą bent jau atsargumo sumetimais.
Paprasčiausias būdas įsigyti leidimą - internetu svetainėje makskeresanaskarte.lv. Nors informacija pateikiama latviškai, dėl kalbų giminingumo užpildyti anketą lietuviams nėra sudėtinga.
Kas gali žvejoti be kortelės?
- Asmenys iki 16 metų.
- Asmenys, vyresni nei 65 metai.
- Neįgalieji.
Šie asmenys privalo turėti tapatybę arba neįgalumą patvirtinantį dokumentą.
Leidžiami žvejybos įrankiai ir būdai
Latvijos vandenyse vienu metu leidžiama naudoti ne daugiau kaip du žūklės įrankius (meškeres, spiningus ar muselines). Kiekvienas įrankis gali turėti:
- Ne daugiau kaip **tris** bet kokio tipo kabliukus vidaus vandenyse.
- Ne daugiau kaip **keturis** kabliukus jūrų pakrančių vandenyse.
Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu vienetu. Naudojant masalinę žuvelę, leidžiama naudoti tinklelį jai sugauti (ne didesnį kaip 1,5 x 1,5 m, su ne didesnėmis kaip 10 mm akutėmis). Draudžiama palikti žvejybos įrankius be priežiūros, nutolstant nuo jų toliau nei 50 metrų.
Laimikio ribojimai: kiekis ir minimalūs dydžiai
Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama pasilikti ribotą kiekį žuvų. Pagal galiojančias taisykles, Latvijoje leidžiama paimti ne daugiau kaip po **vieną didelę lydeką** (virš 80 cm) ir **sterką** (virš 65 cm). Bendras leidžiamų sužvejoti žuvų skaičius yra 5 lydekos ir 5 sterkai, o bendras ribojamų žuvų svoris neturi viršyti **10 kg**.
Minimalūs leidžiami žuvų dydžiai:
| Žuvies rūšis | Minimalus ilgis (cm) |
|---|---|
| Lydeka | 50 |
| Sterkas | 45 |
| Šamas | 50 |
| Upėtakis (margasis) | 35 |
| Lynas | 30 |
| Vėžys (plačiažnyplis ir siauražnyplis) | 10 |
Žuvies ilgis matuojamas nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo.
Draudžiami žvejybos laikotarpiai
Siekiant apsaugoti žuvų išteklius neršto metu, Latvijoje taikomi griežti sezoniniai draudimai:
- Lydekos: draudžiama gaudyti nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d.
- Sterkai: draudžiama gaudyti nuo balandžio 16 d. iki gegužės 31 d.
- Vėžiai: draudžiama gaudyti nuo spalio 1 d. iki birželio 30 d. (pateles su matomais ikrais - ištisus metus).
- Spiningavimas ir masalinės žuvelės naudojimas: draudžiama nuo kovo 16 d. iki balandžio 30 d. daugelyje vandens telkinių.
Atsakomybė ir baudos už pažeidimus
Asmenys, pažeidę žvejybos taisykles, traukiami administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Pavyzdžiui, už žvejybą draudžiamu laiku (pvz., lydekų gaudymą po vasario 1 d. tam tikruose regionuose) gali būti skiriamos baudos nuo **115 iki 290 eurų** (atitinkamai pagal istorinius 400-1000 litų tarifus), kartu konfiskuojant įrankius.
Be administracinės baudos, pažeidėjai privalo atlyginti **žalą žuvų ištekliams**. Žalos dydis skaičiuojamas už kiekvieną neteisėtai sugautą žuvį. Nors kai kuriais atvejais Latvijos pareigūnai pasirodo esą humaniški ir pirmą kartą klystantiems žvejams (pvz., dėl netyčia įsigyto negaliojančio leidimo) baudų neskiria, aklai pasikliauti sėkme neverta. Žvejų sodybose ir viešose vietose pareigūnai reguliariai tikrina ne tik leidimus, bet ir laimikio dydį bei kabliukų skaičių.
Populiariausios žvejybos vietos Latvijoje
Latvija garsėja savo ežerais, kuriuose žvejybos mėgėjai randa puikias sąlygas:
- Burtniekų ežeras: ketvirtas pagal dydį šalyje, kuriame veisiasi daugiau nei 20 žuvų rūšių. Čia vykdoma licencijuota žvejyba.
- Usmos ežeras: pasižymi septyniomis salomis ir daugiau nei 25 rūšių žuvimis.
- Alūksnės ežeras: traukia žvejus visais metų laikais dėl gausių lydekų ir ešerių atsargų.
- Raznos ežeras: vadinamas „Latgalos jūra“, kuriame veisiasi 26 rūšių žuvys.
- Papė: pajūrio kaimelis, tapęs tikra žvejų traukos zona, kur galima žvejoti tiek ežere, tiek jūroje (rudenį ir pavasarį kimba plekšnės ir otai).
Privatūs tvenkiniai, tokie kaip Alberto tvenkiniai prie Rygos ar Bergo tvenkiniai netoli Jelgavos, siūlo galimybę pagauti stambius karpius, lynus ar lydekas su patogiai įrengta infrastruktūra poilsiui.
tags: #megejiskos #zukles #baudos #latvijoje