Ar bendraujate su politikais ar kitais valstybės institucijų atstovais? Teikiate pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo, priėmimo ar panaikinimo? Dalyvaujate asociacijos, kuri prisideda prie teisės aktų priėmimo procesų, veikloje? Jeigu į šiuos klausimus bent iš dalies atsakėte „taip“, yra didelė tikimybė, kad vykdote lobistinę veiklą.
Kaip pastebi advokatų kontoros PRIMUS DERLING teisininkės Giedrė Dailidėnaitė ir Augustė Linauskaitė, riba tarp teisėtos ir neteisėtos lobistinės veiklos yra kur kas plonesnė, nei dažnai manoma. Todėl įvairios situacijos neretai sukelia daug nesusipratimų ar iki teismų nuvilnijančių ginčų. Jau nuo 2021 m. įsigaliojus Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimams, įsigalioja dar griežtesni reikalavimai, aktualūs ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.
Lobistinės veiklos esmė ir reglamentavimas
Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Šis įstatymas reglamentuoja lobistinę veiklą, jos priežiūrą ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.
Kas yra lobistas?
Pagal 2 straipsnį, lobistas - fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. lobistine bus laikoma veikla, atitinkanti šiuos tris požymius:
- Fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos veiksmai.
- Šiais veiksmais siekiama daryti įtaką valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams ir kitiems, kurie pagal savo teisės aktais nustatytas funkcijas dalyvauja rengiant teisės aktus.
- Įtaką siekiama daryti tam, kad savo atstovaujamo ar kito asmens interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.
Teisės ir pareigos
Lobistas turi teisę iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir jeigu lobisto prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse.
Informacija lobistams pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas, jei nereikia didelės apimties ar specialiai adaptuotų dokumentų, ir ne vėliau kaip per septynias darbo dienas, jei reikalaujama didelės apimties ar perdirbtų dokumentų.
Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, privalo sudaryti sąlygas lobistams įgyvendinti jiems nustatytas teises, nevaržyti teisėtos lobistų veiklos ir leisti jiems nekliudomai įgyvendinti teisėtus interesus. Taip pat privalo sudaryti sąlygas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai atlikti lobistinės veiklos priežiūros funkcijas.
Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Seimo, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai viešai skelbia savo darbotvarkes.
Neteisėtos lobistinės veiklos apibrėžimas ir atsakomybė
Neteisėtos lobistinės veiklos sąrašas naujoje Lobistinės veiklos įstatymo redakcijoje bus siauresnis nei anksčiau. Pagal įstatymą, lobistinė veikla bus neteisėta, jei lobistas nedeklaruos lobistinės veiklos arba tokią veiklą vykdys į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo.
„Taigi, jeigu esate neįtrauktas į lobistų sąrašą arba nedeklaruojate savo lobistinės veiklos, net ir, atrodytų, nereikšmingi veiksmai, kuriais siekiate tam tikrų teisės aktų priėmimo arba nepriėmimo, gali būti pripažinti Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimu. Net ir vieną kartą pateikę rašytinį pasiūlymą dėl teisės akto pakeitimo ar priėmimo teisėkūros institucijoms, galite tapti atsakingi už Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimus, jei nėra kitų aplinkybių, kurios lemtų, kad veikėte teisėtai“, - atkreipia dėmesį A. Linauskaitė.
Atsakomybė bus taikoma ir juridiniams asmenims
Kaip pasakoja PRIMUS DERLING teisininkė A. Linauskaitė, nuo kitų metų atsakomybė už lobistinės veiklos pažeidimus bus taikoma jau ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams asmenims. „Tai reiškia, kad juridinių asmenų atstovai, vadovai ar kiti darbuotojai nebegalės teigti, kad veikė teisėtai, nes šie veikė tik įmonės vardu, be to, taip atsakomybės nebegalės išvengti ir juridiniai asmenys.“
Juridiniai asmenys turės atidžiai stebėti, kaip ir kokia apimtimi jų vadovai ar kiti darbuotojai dalyvauja teisėkūros procesuose, ir įvertinti, kokius pavedimus šiuose procesuose dalyvauti jiems duoda. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pavedimas užsiimti lobistine veikla neprivalo būti rašytinis susitarimas. Pavedimas gali būti ir žodinis, o jei tai yra įmonės vadovas, pati jo pozicija leidžia jam veikti įmonės vardu.
Lobisto registravimas ir deklaravimas
Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl asmens įrašymo į lobistų sąrašą. VTEK apie sprendimą praneša raštu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Asmuo, gavęs pranešimą apie sprendimą įrašyti jį į lobistų sąrašą, per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos turi sumokėti valstybės rinkliavą ir pateikti VTEK jos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Lobisto pažymėjimo formą nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Lobistas privalo deklaruoti lobistinę veiklą pateikdamas skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl kiekvieno teisės akto projekto ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio aptarimo su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką). Deklaracija pateikiama elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Kai dėl konkretaus teisės akto projekto vykdoma tęstinė lobistinė veikla, lobistas privalo deklaruoti tik lobistinės veiklos pradžią.
Deklaracijoje, be kitos informacijos, turi būti nurodytas asmens, kuriam lobistine veikla buvo siekiama daryti įtaką, vardas, pavardė ir pareigos.
Viešojo intereso argumentas
Pasak A. Linauskaitės, aplinkybės, kurios gali lemti ribą tarp teisėtos lobistinės veiklos ir pažeidimo, yra susijusios su asmens atstovaujamais interesais, pasiūlymų dėl teisės aktų pakeitimo ar priėmimo teikimo priežastimis. „Norint įrodyti savo veiksmų teisėtumą, dažnai teigiama, kad įvairūs teisės aktų pakeitimų pasiūlymai teikiami siekiant viešojo intereso. Jei esate privatus, pelno siekiantis juridinis asmuo, šį argumentą įrodyti nėra paprasta.“
Praktikoje argumentas, kad jūsų teikiami pasiūlymai yra naudingi ne tik jums, bet visam atitinkamos srities verslo sektoriui, dažnai gali būti atmestas. Toks argumentas gali būti laikomas reikšmingu nebent tada, kai, pavyzdžiui, pasiūlymai dėl teisės aktų pakeitimo ar priėmimo teikiami ir dėl kitų visuomenei reikšmingų priežasčių. Pavyzdžiui, asociacijos direktoriaus teiktais pasiūlymais dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių buvo siekiama viešojo intereso, nes, įvertinus Lietuvoje kylančius gaisrus dėl nesaugios elektrotechnikos naudojimo, pasiūlymai buvo nukreipti į žmonių ir pastatų saugą.
Asociacijos veikla nelygu viešojo intereso siekiui
PRIMUS DERLING teisininkių teigimu, asociacija, kaip juridinio asmens forma, savaime nereiškia, kad siekiama viešojo intereso. Tai iš esmės priklauso nuo asociacijos įstatuose nurodytų tikslų ir, žinoma, paties pasiūlymo dėl teisės akto teikimo aplinkybių.
A. Linauskaitė atskleidžia, kad minėto pavyzdžio atveju apie Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles, asociacijos įstatuose buvo numatyti tokie tikslai kaip verslo ir sąžiningos konkurencijos skatinimas, fizinės gerovės užtikrinimas, moksliniai tyrimai, taikomoji veikla. Tačiau tą pačią dieną priimtame sprendime buvo atmesti argumentai, kad asociacijos atstovas veikė siekdamas viešojo intereso, kai asociacijos, kurios nariai yra pramonės atstovai, įstatuose buvo numatytas tikslas koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams.
Be to, jeigu asociacijos vadovai nesiregistruoja lobistais per asociacijų išimtį, tai asociacija turi veikti viešojo intereso tikslu.
Kada veikla nėra laikoma neteisėta?
G. Dailidėnaitė sako, kad Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimas neturėtų grėsti ir tuo atveju, jei pasiūlymai teikiami konsultavimosi su visuomene metu. „Remiantis susiklosčiusia praktika, jei buvote pakviesti dalyvauti teisėkūros procesuose konsultavimosi su visuomene metu, pavyzdžiui, teikti pasiūlymus ar dalyvauti posėdžiuose, apie konsultavimąsi su visuomene buvo paskelbta viešai, jūsų veikla neturėtų būti laikoma neteisėta.“
Visgi ir šią aplinkybę reikėtų įsivertinti atidžiai, nes, pavyzdžiui, vienos bendrovės direktorė buvo pripažinta veikusi neteisėtai, kai, nors ir buvo pakviesta kaip bendrovės atstovė dalyvauti atitinkamuose posėdžiuose, konkrečius pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo ministrui pateikė savo iniciatyva.
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Už Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimus gresia administracinė atsakomybė. Fiziniams asmenims pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali būti taikoma bauda nuo 140 iki 300 eurų, o už pakartotinius pažeidimus - iki 560 eurų.
Juridiniams asmenims:
- Kai jie nedeklaruoja lobistinės veiklos, grėstų bauda nuo 1 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.
- Kai lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, bauda nuo 1,5 tūkst. iki 4,5 tūkst. eurų.
„Tačiau reikėtų nepamiršti, kad neteisėta lobistinė veikla yra artima tokiems baudžiamosios teisės pažeidimams kaip prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas, už kuriuos jau gresia baudžiamoji atsakomybė“, - komentuoja G. Dailidėnaitė. Baudžiamojo kodekso 226 str. 2 d. kalba apie „pasinaudojimą savo visuomenine padėtimi“ ir „kyšio priėmimą“. Situacijos vertinimui esminė yra aplinkybė, ar asociacijos vadovas gali turėti kitų verslo santykių su asociacijos nariais. Teisine prasme svarbu tai, kad faktiškai ne asociacijos erdvėje veikianti UAB galimai susitaria dėl lobistinės veiklos, kurios vykdyti neturi teisės (nes juridinis asmuo negali būti registruotas lobistu). Todėl tai būtų laikoma neteisėta veikla.
Pažeidimų tyrimas ir procesas
Įstatymų nustatyta tvarka lobistinę veiklą prižiūri Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). VTEK nagrinėja šio įstatymo pažeidimus, o pažeidimus tiria ir pažeidimų protokolus surašo tam įgalioti VTEK nariai ar valstybės tarnautojai. Šie pareigūnai turi teisę apklausti pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens vadovus ir darbuotojus, asmenį, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ar kitus liudytojus.
Užbaigus pažeidimo tyrimą, surašomas pažeidimo protokolas dviem egzemplioriais. Vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas juridinio asmens įgaliotam atstovui. Jei atstovas nedalyvauja surašant protokolą, egzempliorius išsiunčiamas registruotu laišku. Protokole nurodoma pažeidimo esmė, data, vieta, duomenys apie įtariamąjį, liudytojai ir kita informacija.
Pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau juridinio asmens reikalavimu nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. VTEK nutarime nurodoma priėmusios institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, pažeidėjo paaiškinimai, priimtas sprendimas, jo įvykdymo tvarka, apskundimo terminai ir tvarka.
Paskirtos baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus ir teismui nepatenkinus skundo - ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
tags: #neteiseta #lobistine #veikla #baudos