Automobilio variklis yra suprojektuotas taip, kad optimaliai veiktų pasiekęs tam tikrą darbinę temperatūrą, kuri daugumai šiuolaikinių variklių siekia apie 90°C-105°C. Pasiekus šią temperatūrą optimizuojamas kuro tiekimas, alyvos klampumas bei kiti svarbūs procesai. Kai variklis nepasiekia šios ribos, jis tampa mažiau efektyvus, naudoja daugiau kuro, išmeta daugiau teršalų ir sparčiau dėvisi dėl padidėjusios trinties tarp komponentų.
Pagrindinė priežastis - termostato gedimas
Jei anksčiau variklis šildavo gerai, o dabar įšyla itin lėtai arba išvis nepasiekia darbinės temperatūros, tikėtina, kad susidūrėte su termostato gedimu.
- Veikimo principas: Termostatas yra įmontuotas tarp variklio ir radiatoriaus. Užvedus šaltą variklį, skystis cirkuliuoja tik „mažuoju ratu“ (variklio viduje), kad variklis kuo greičiau įšiltų. Pasiekus nustatytą temperatūrą, termostatas atsidaro ir įjungia „didįjį ratą“, kuriame skystis cirkuliuoja per aušinimo radiatorių.
- Gedimas: Jei termostatas užstringa atidarytoje pozicijoje, skystis nuolat cirkuliuoja per radiatorių, todėl variklis negali pasiekti darbinės temperatūros. Tai ypač jaučiama važiuojant šaltu oru.
Verta patikrinti radiatoriaus žarnas: jei varikliui dirbant darbinėje temperatūroje (ar bandant ją pasiekti) žarnos, einančios į radiatorių, išlieka šaltos, o į saloną pučiamas šiltas oras - problema gali būti termostate arba temperatūros daviklyje.
Kitos galimos priežastys
Jei termostatas veikia tinkamai, tačiau variklis vis tiek nešyla arba temperatūra rodoma nereguliariai, verta atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius:
- Aušinimo skysčio lygis: Nepakankamas skysčio kiekis neleidžia sistemai tinkamai funkcionuoti. Būtina patikrinti aušinimo skysčio lygį, kai variklis yra šaltas, ir papildyti jį iki normos. Taip pat verta patikrinti, ar nėra nuotėkio iš žarnų, radiatoriaus ar vandens siurblio.
- Oro kamščiai: Oro patekimas į aušinimo sistemą gali sutrikdyti skysčio cirkuliaciją.
- Daviklių gedimai: Nereguliarūs temperatūros rodmenys prietaisų skydelyje dažnai signalizuoja apie sugedusį aušinimo skysčio temperatūros daviklį arba elektros instaliacijos problemas.
- Vandens siurblio problemos: Sugedęs siurblys negali efektyviai varyti skysčio per sistemą.
Benzininiai vs. dyzeliniai varikliai
Svarbu suprasti, kad benzininiai varikliai darbinę temperatūrą dažniausiai pasiekia greičiau nei dyzeliniai. Tai lemia kitoks degimo procesas ir didesnis sūkių skaičius. Dyzeliniai varikliai, ypač mažesnio tūrio, dirbdami laisva eiga ar žemais sūkiais mieste, išskiria mažiau šilumos, todėl šaltuoju metų laiku jiems reikia daugiau laiko „atšilti“. Kai kuriuose šiuolaikiniuose automobiliuose tam naudojami papildomi elektriniai tenai ar „Webasto“ sistemos.
Pavasaris – kokį sprendimą rinktis, kad žiemą gyventumėte be rūpesčių. Ekspertų patarimai.
Rekomendacijos pradedant važiavimą
Šiuolaikiniai varikliai nereikalauja ilgo stovėjimo vietoje šildant variklį. Rekomenduojama:
- Užvedus automobilį, leisti varikliui padirbti 15-30 sekundžių (kol nusistovi tepimo sistema).
- Pradėti važiuoti ramiai, vengiant staigaus akseleratoriaus pedalo spaudimo ar aukštų sūkių, kol temperatūros rodyklė nepajuda link darbinės ribos.
- Stebėti temperatūros rodmenis: normaliomis sąlygomis rodyklė turėtų tolygiai pasiekti darbinę temperatūrą per 5-15 minučių važiavimo.
Jei problema išlieka ir salone pučiamas šaltas oras, gali būti užsikimšęs salono šildymo radiatorius arba sugedę oro sklendžių reguliatoriai (varikliukai), kurie neleidžia šiltam orui patekti į saloną.
tags: #nesyla #variklis #benzinas