Lietuvos Respublikoje nuolat siekiama sudaryti neįgaliesiems žmonėms (toliau - NŽ) tokias pat galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, kokias turi ir sveikieji asmenys. Tam, kad NŽ turėtų lygias galimybes, galėtų savarankiškai gyventi, mokytis, dirbti ir pramogauti, būtina keisti visuomenės supratimą ir nuveikti daugybę darbų, susijusių su aplinkos pritaikymu.
Lietuvoje jau sukurtas teisinis pagrindas, padedantis spręsti opiausias NŽ problemas. Vienas svarbiausių dokumentų yra Statybos įstatymas, kurio privaloma laikytis projektuojant naujus ar rekonstruojant senus pastatus, planuojant miestų ir miestelių teritorijas, siekiant pritaikyti patalpas, automobilių stovėjimo vietas, įėjimus į pastatus, tualetų kabinas ir kitus aplinkos elementus.
Asmenų su negalia transporto priemonių žymėjimas
NŽ vairuojamos arba juos vežančios motorinės transporto priemonės, esant atitinkamai žymai transporto priemonės registracijos dokumentuose, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu. Šis žymėjimas yra privalomas ir užtikrina specialų transporto priemonės statusą kelių eisme, suteikiant galimybę naudotis pritaikyta infrastruktūra.
Neįgalieji kaip eismo dalyviai: pėsčiųjų teisės ir KET sąvokos
Kelių eismo taisyklės (KET) nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jose pėsčiasis apibrėžiamas kaip asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas asmuo, dirbantis kelyje, kadangi jam kelias yra darbo vieta. Ši KET nuostata pabrėžia vežimėlius naudojančių asmenų, kaip pilnaverčių pėsčiųjų, statusą kelių eisme.
Automobilių stovėjimo vietos, skirtos asmenims su negalia
Pritaikymas ir žymėjimas
Labai svarbu, kad NŽ galėtų patogiai naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis ir garažais. Visų tipų automobilių stovėjimo aikštelėse ir garažuose (esančiuose prie pastatų, pavieniuose, požeminiuose ir daugiaaukščiuose) reikia skirti vietas NŽ transportui:
- Sveikatos apsaugos ir sveikatos priežiūros įstaigų automobilių stovėjimo aikštelėse NŽ automobiliams turi būti pritaikyta 10% vietų, bet ne mažiau kaip viena vieta.
- Kai automobilių stovėjimo vietos įrengiamos prie gyvenamųjų namų, kiekvienam tame name įrengtam NŽ pritaikytam butui turi būti numatoma viena pritaikyta automobilio stovėjimo vieta.
- NŽ automobiliams skirtos vietos turi būti planuojamos kuo arčiau prie pagrindinio įėjimo į objektą.
- Pritaikyta judėjimo trasa nuo automobilio stovėjimo vietos iki pagrindinio įėjimo į objektą neturi kirsti gatvių ar pravažiavimų važiuojamosios dalies, joje neturi būti kitų kliūčių (gėlių vazonų, šiukšlių dėžių ir t.t.).
- Automobilių stovėjimo vietos neįgaliųjų automobiliams turi būti pažymėtos ant dangos horizontaliu NŽ informacijos ženklu ir vertikaliu ženklu su tokiu pat simboliu.
Erdvės ir atstumų reikalavimai
- NŽ automobilių stovėjimo vietose turi būti numatyta galimybė jam išlipti iš automobilio, įrengiant greta 1500 mm pločio aikštelę.
- Atstumas nuo NŽ automobilio stovėjimo vietos iki pagrindinio įėjimo į objektą neturi būti didesnis nei 60 m.
- Kai to pasiekti negalima, ne didesniu kaip 30 m atstumu nuo pagrindinio įėjimo į objektą turi būti įrengta ne siauresnė kaip 2400 mm NŽ išlaipinimo aikštelė šalia gatvės ar privažiavimo važiuojamosios dalies.
Aplinkos ir pastatų prieinamumo užtikrinimas asmenims su negalia
Nors tema orientuota į transporto priemones, aplinkos ir pastatų prieinamumas yra neatsiejama visapusiškos NŽ integracijos dalis, tiesiogiai susijusi su transporto naudojimu pasiekiant įvairius objektus. Šiuolaikinės statybos ir miesto planavimo taisyklės numato specialius reikalavimus, siekiant užtikrinti NŽ mobilumą ir nepriklausomybę.
Informaciniai ženklai ir nuorodos
- NŽ informaciniai ženklai, nuorodos, užrašai, schemos turi būti įrengti 1500-4500 mm nuo grindų ar šaligatvio paviršiaus.
- Prie durų šie ženklai turi būti kabinami ant sienos iš tos pusės, kur yra durų rankena.
- Informacinių ženklų, nuorodų, užrašų, schemų raidės, skaičiai, matmenys, piešiniai turi būti kontrastingi (šviesus tamsiame fone arba atvirkščiai), o ženklų paviršius - matinis, neblizgus. Šriftas turi būti aiškus ir gerai įskaitomas.
- NŽ informacijos ženklai turi būti ne mažesni kaip 150 x 150 mm.
- Iškabų ir nuorodų raidės turi būti aiškiai skaitomos, geriausiai matomas juodas tekstas baltame fone, raidžių dydis - ne mažesnis kaip 15 mm. Galima naudoti reljefines raides (reljefas 0,5-1 mm).
- Užrašai, skirti skaityti iš nedidelio atstumo, turi būti kabinami 1400-1600 mm aukštyje nuo grindų lygio.
Daugiabučių namų ir viešųjų pastatų prieinamumas
Projektuojamuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose būtina užtikrinti galimybę NŽ laisvai patekti į juose esančius pritaikytus butus. Lifto neturinčiuose gyvenamuosiuose namuose butai NŽ turi būti planuojami pirmame pastato aukšte. Pritaikytuose butuose būtina užtikrinti galimybę laisvai judėti ir naudotis visomis buto patalpomis. Butai žmonėms su regos sutrikimais turi būti planuojami ne aukščiau ketvirto aukšto, o asmenims su sutrikusia klausa - ne pirmame ir ne paskutiniame pastatų aukštuose.
Bute NŽ turi būti pritaikytos visos gyvenamosios ir pagalbinės patalpos (kambariai, virtuvės, sandėliukai, balkonai, terasos ir kt.). Kiekvienoje NŽ pritaikyto buto patalpoje turi būti laisvas plotas, ne mažesnis kaip 1500 x 1500 mm, skirtas NŽ judėti. Tokiame bute turi būti paliktas laisvas plotas, ne mažesnis kaip 1200 x 900 mm, skirtas vežimėliu laikyti ir persėsti. Dažniausi tipinių butų suplanavimo trūkumai - per mažos virtuvės, per siauri koridoriai, per maži sanitariniai mazgai ir sandėliukai.
Įėjimai, durys ir koridoriai
- Viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose NŽ turi būti pritaikytas pagrindinis įėjimas į pastatą, visos pagrindinės paskirties patalpos (pvz., kino teatre, teatre - žiūrovų salė; prekybos centre - prekybos salė; restorane - lankytojų salė; viešbučiuose - miegamieji kambariai ir t.t.), visos judėjimui skirtos patalpos (vestibiuliai, koridoriai, holai, laiptinės, liftai) ir visos kitos prie pagrindinės paskirties patalpų priskirtos lankytojų aptarnavimo patalpos (pvz., teatrų, viešbučių drabužinės, barai, kavinės, spaudos prekybos skyriai ir kt.).
- NŽ pritaikyto įėjimo durys turi būti varstomos arba slankiojančiosios (atidaromos rankomis arba automatinės). Švaistinės durys tokiame įėjime neleidžiamos. Stiklinės lauko durys turi būti iš smūgiams atsparaus stiklo. 1200-1600 mm aukštyje nuo grindų stiklinė durų plokštuma turi būti pažymėta ryškios spalvos juosta.
- NŽ pritaikytose laiptinėse, išskyrus butų laiptines, kiekvieno laiptatakio viršuje ir apačioje turi būti įrengti įspėjamieji paviršiai (laiptatakio pločio ir 600 mm ilgio, atitraukiant nuo artimiausios pakopos briaunos per pakopos plotį). Tokius paviršius būtina įrengti ir lauko laiptų laiptatakių viršuje bei apačioje. Laisvas ėjimo aukštis (nuo laiptų pakopų ir aikštelių paviršiaus iki lubų konstrukcijos ar pakabintų elementų) turi būti ne mažesnis kaip 2100 mm.
- Pastatų koridoriai turi būti ne siauresni kaip 1500 mm. Koridorius, kuriame yra bent vienerios durys, atsidarančios į koridorių, turi būti ne siauresnis kaip 1800 mm. Koridorius, kuriame yra vienos priešais kitas į koridorių atsidarančios durys, turi būti ne siauresnis kaip 2700 mm.
- Jei koridorius yra siauresnis kaip 1800 mm, ne rečiau kaip kas 20 m būtina įrengti 1800 mm pločio ir 2400 mm ilgio vietas NŽ prasilenkti. Lygių skirtumai ir nelygumai koridoriuje turi būti ne didesni kaip 20 mm; didesniems skirtumams turi būti įrengiamos prievažos. Koridoriuose ir kitose patalpose žmonės, kuriems sutrikęs regėjimas, turi būti apsaugoti nuo atsitrenkimo į žemai įrengtus atsikišusius elementus ir konstrukcijas.
- Jei visuomeninės paskirties statinyje įrengiami liftai, iki žemiausios lifto sustojimo vietos turi būti įrengtos prievažos ar įrenginiai, skirti NŽ pasikelti.
Pagalba neįgaliesiems: sėkmingo verslo planas? | Pinigų karta (S01E09)
Lankytojų aptarnavimo vietos ir sanitariniai mazgai
- Visose pagrindinės paskirties patalpose, judėjimui skirtose patalpose ir zonose, NŽ sanitariniuose mazguose bei visose kitose lankytojų aptarnavimo patalpose būtina įrengti pavojaus signalizaciją.
- Viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose turi būti pritaikytas bent vienas lankytojams skirtas sanitarinis mazgas kiekviename pastato aukšte.
- Pritaikytos tualeto kabinos dydis turi būti toks, kad sumontavus būtinus prietaisus (unitazą, kriauklę, dušą ir kt.), kabinoje liktų laisvas 1500 mm skersmens plotas vežimėliui važiuoti. Takas palei kabinas turi būti ne siauresnis kaip 1500 mm.
- Unitazas turi būti pastatytas taip, kad iš vieno jo šono liktų ne siauresnis kaip 900 mm tarpas vežimėliui pastatyti, o jo viršus būtų 430-520 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus ir ne arčiau kaip 300 mm iki šoninės sienos ar pertvaros. Ant kabinos sienos 1000-1200 mm nuo grindų paviršiaus būtina pritvirtinti 2-3 kablius viršutiniams drabužiams, ramentams ar krepšiui pakabinti.
- Jei lankytojams skirtame sanitariniame mazge yra pisuarų, bent vienas jų turi būti pritaikytas NŽ (pakabintas ne arčiau kaip 300 mm nuo šone esančios sienos 400-500 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus).
- Praustuvų, dušų, vonių čiaupai turi būti svirtiniai, o unitazų ir pisuarų vandens nuleidimo įtaisai - patogūs naudotis NŽ. Praustuvų patalpoje NŽ turi būti pritaikytas ne mažiau kaip vienas praustuvas, pakabintas ne arčiau kaip 300 mm nuo šoninės sienos, o praustuvo viršus turi būti 750-850 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Prieš praustuvą būtina palikti ne mažesnę kaip 1200 x 900 mm dydžio aikštelę NŽ su vežimėliu privažiuoti.
- Sanitarinėse patalpose veidrodžiai turi būti pakabinti taip, kad apatinė atspindžio paviršiaus briauna būtų ne aukščiau kaip 850 mm nuo grindų paviršiaus.
- Kabinų patalpoje NŽ turi būti pritaikyta 5% kabinų, bet ne mažiau kaip viena kabina. NŽ pritaikyta dušo kabina, jei joje yra tik dušas, turi būti ne mažesnė kaip 1500 x 900 mm. Dušo kabinoje gali būti įrengtas dušas, praustuvas, unitazas ir suolelis (pritvirtintas prie sienos 400-480 mm aukštyje). Dušo galvutė turi būti sujungta su lanksčia žarna, o ne pritvirtinta stacionariai (žarna ne trumpesnė kaip 1500 mm). Ant dušo kabinos sienų turi būti horizontalūs ir vertikalūs turėklai. Jei ant NŽ pritaikytos dušo kabinos grindų įrengiami nusklembti borteliai vandeniui sulaikyti, jie turi būti ne aukštesni kaip 20 mm.
Kitos pritaikytos patalpos ir priemonės
- Viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose lankytojams skirtose patalpose NŽ turi būti laisvai pasiekiami visi lankytojams patiems naudoti skirti elementai. Prekės komercinių pastatų savitarnos salėse, knygos skaityklose ir bibliotekose bei būtini naudojimosi įtaisai (rankenėlės ir kt.).
- Visos NŽ skirtos patalpos žymimos NŽ ženklais.
- Visose maitinimo, ugdymo, švietimo, kultūros įstaigose lankytojams skirtose patalpose (kavinių, restoranų salėse, darželių, mokyklų klasėse, auditorijose, bibliotekų skaityklose) 5% visų lankytojams skirtų vietų, bet ne mažiau kaip viena vieta, turi būti pritaikyta NŽ.
- Sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pritaikytos NŽ. Jų teritorijose NŽ turi būti užtikrinta judėjimo ir patekimo į šias įstaigas galimybė. Lankytojų aptarnavimo vietose NŽ būtina užtikrinti galimybę laisvai judėti bei patogiai bendrauti su aptarnaujančiu personalu. Takai tarp vitrinų eilių važiuoti žmogui su vežimėliu turi būti ne siauresni kaip 900 mm. Mažiausias atstumas tarp vitrinų, prie kurių NŽ gali privažiuoti iš priekio, turi būti 1200 mm. Mažiausiai tokio pat pločio tarpą būtina palikti ir prieš prekystalius, kasas, informacijos langelius, prie kurių prieinama iš priekio.
- Patalpose, kuriose įrengtos sėdimosios vietos lankytojams, NŽ turi būti užtikrinta galimybė patogiai naudotis jose esančiais stalais. Prie stalų NŽ skirtos vietos turi būti ne siauresnės kaip 900 mm. Stalų paviršius turi būti ne žemiau kaip 650 mm ir ne aukščiau kaip 850 mm. Takas tarp stalų su kėdėmis, kad galėtų važiuoti žmogus su vežimėliu, turi būti ne siauresnis kaip 900 mm. Numatomose vežimėlio apsisukimo vietose būtina palikti aikšteles, ne mažesnes kaip 1500 x 1500 mm.
- Klasėse, auditorijose, skaityklose ir kitose darbo patalpose pagrindiniai takai turi būti ne siauresni kaip 1500 mm, kiti takai - ne siauresni kaip 1000 mm. Kiekvienoje patalpoje būtina numatyti ne mažesnio kaip 1500 x 1500 mm dydžio aikšteles žmogui su vežimėliu manevruoti. Pusė NŽ skirtų vietų turi būti sugrupuotos po dvi, kitos tolygiai išdėstytos patalpoje. Vienai NŽ vietai turi būti palikta ne mažesnė kaip 1200 x 8500 mm dydžio aikštelė.
- Tarpai tarp kėdžių eilių NŽ su vežimėliu atvažiuoti į savo vietas turi būti ne siauresni kaip 1200 mm (tarp horizontaliai atlenktos sėdynės iki kitos kėdės nugarėlės). NŽ judėjimo takai patalpose, jungiantys įėjimą į patalpą su NŽ skirtomis vietomis ir su scenos pakyla, turi būti ne siauresni kaip 1500 mm. NŽ būtina užtikrinti galimybę pakilti į scenos pakylą, terasą, balkoną ir kitas lankytojams skirtas vietas, įrengiant prievažą ar specialias kėlimo priemones.
- Sportas - viena svarbiausių neįgalių žmonių reabilitacijos ir integracijos proceso dalių. NŽ turi būti užtikrinta galimybė naudotis baseinų voniomis. Aplink atvirų baseinų vonias turi būti įrengtas ne siauresnis kaip 2500 mm, o aplink uždarų baseinų - ne siauresnis kaip 2000 mm apėjimo takas.
- Geras apšvietimas labai svarbus žmonėms, kuriems sutrikęs regėjimas. Apšvietimas turi būti pakankamas, bet ne akinantis. Bendras apšvietimas gali būti papildomas nukreipto apšvietimo šviestuvais. Tokių šviestuvų naudojimas neturi sukelti apakinimo. Šviesa turi būti artima dienos šviesai. Labai svarbu tinkamas laiptų apšvietimas. Atliekant patalpų apdailą, rekomenduojama naudoti kontrastinių spalvų derinius, pvz., grindų danga - šviesi, durys - tamsios, sienos - šviesios, kiliminė danga - tamsi. Tokiu būdu sutrikusio regėjimo žmonės gali lengviau orientuotis patalpose. Rekomenduojama didžiuosius patalpų paviršius (lubų, sienų, darbinius) dažyti nesodriomis (pagrindinėmis) spalvomis.
tags: #neigaliuju #vairuojamos #arba #juos #vezancios #transporto