Eismo saugumas yra nuolatinis iššūkis visose šalyse, o Lietuva - ne išimtis. Apklausos ir statistika atskleidžia, kad vienu didžiausių pavojų keliuose tebėra neblaivūs vairuotojai, prasta vairavimo kultūra ir kelių būklė. Vairavimo profesionalai pabrėžia, kad dažnai trūksta įgūdžių, kurie padėtų išvengti eismo įvykių važiuojant prastos kokybės keliais ar esant blogoms oro sąlygoms, tačiau esminis sprendimas nuo daugelio pavojų - tai mažesnis greitis.
Alkoholio poveikis eismo saugumui: gyventojų nuomonė ir statistika
Didžiausi pavojai keliuose - visuomenės požiūris
Projekto „Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad daugumos respondentų (77 proc.) manymu, didžiausią pavojų keliuose kelia alkoholio kiekis vairuotojų kraujyje. Vis dėlto, gyventojai mato ir daugiau pavojų: 66 proc. išskyrė prastą vairavimo kultūrą, 60 proc. - kelio būklę, 51 proc. - oro sąlygas. 46 proc. mano, kad saugumui kelyje didelę įtaką turi vairuotojų įpročiai ir tradicijos, o 45 proc. - automobilių techninė būklė.
Buvęs lenktynininkas ir vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, kad nors vairavimas išgėrus ir nekultūringas elgesys kelyje yra savaime suprantami pavojų keliantys veiksniai, kelių kokybė ir oro sąlygos gali sukelti daugiau diskusijų. Pasak jo, eismo sąlygos prastos gali būti dėl natūralaus kelio nusidėvėjimo - duobių, žvyro, provėžų, arba dėl oro sąlygų - lietaus, sniego, plikledžio, purvo sluoksnio. Žmonės abiem atvejais kelio dažnai neįvertina arba į kelią nė nežiūri, nes pirmiausia rūpi komforto savybės važiuojant.
Žuvusiųjų ir sužeistųjų statistika dėl neblaivių vairuotojų kaltės
Apklausos dalyvių nuomonę atspindi ir statistika. Per pirmąjį 2024-ųjų metų pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės šalyje žuvo 4, o sužeista net 111 asmenų. Nors situacija keliuose gerėja, problema išlieka: vis dar pasitaiko neblaivių vairuotojų, kurie kelia grėsmę eismo saugumui. Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, pernai išaiškinta 9295 neblaivūs transporto priemonių vairuotojai. Užpernai šis skaičius siekė kone 10 tūkst. Nors šie skaičiai rodo, kad alkoholį vartojančių vairuotojų šalies keliuose mažėja, psichologės dr. J. Slavinskienės teigimu, 9 tūkstančiai išgėrusių vairuotojų kelyje yra tikrai labai pavojingas skaičius.
Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas neblaivus vairuotojas kelia didžiulę riziką bei grėsmę mažiausiai dviem eismo dalyviams, taigi šie išaiškinti vairuotojai potencialiai gali sužaloti ar netgi mirtinai pražudyti daugiau kaip 18 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
TKA duomenimis, šių metų sausio-kovo laikotarpiu dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 22 avarijos, kurių metu žuvo 3 žmonės, o 24 buvo sužeisti. Statistika rodo, kad net ir sumažėjus tokių įvykių skaičiui (pernai fiksuoti 28 atvejai), jų pasekmės dažnai būna ypač skaudžios: neblaivūs vairuotojai dažniau praranda automobilio kontrolę, neadekvačiai įvertina situaciją kelyje, o jų reakcijos laikas reikšmingai ilgėja.
Karantino laikotarpio įtaka eismo saugumui
Kovo viduryje šalyje įvestas karantinas bent keliems mėnesiams pakeitė gyventojų įpročius. Žmonės rečiau ėjo iš namų, mažiau keliavo. Bet, nors kelionių automobiliais sumažėjo, skaudžiai pasibaigusių eismo įvykių statistika šoko į viršų. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys pasakojo, kad karantino laikotarpiu (kovo 16-birželio 1 d.) eismo įvykių skaičius sumažėjo trečdaliu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
„Deja, žuvusiųjų šalies keliuose per šį laikotarpį turime daugiau. 2019-ais metais per šį laikotarpį žuvo 18 žmonių, šiais metais per tą patį laikotarpį - 27. Viena iš priežasčių, galėjusių prisidėti prie žuvusiųjų augimo karantino laikotarpiu, - alkoholis“, - teigė V. Grašys. Jis pridūrė, kad visų Europos šalių pareigūnai konstatavo, jog per karantino laikotarpį padaugėjo žuvusiųjų ir buvo prasčiau paisoma kelių eismo taisyklių.
Situacija Latvijoje: kitokie prioritetai
Įdomu tai, kad panaši Latvijoje atlikta apklausa parodė, jog šios šalies gyventojai dėl pavojų keliuose dažniausiai kaltina vairavimo įpročius ir kultūrą - šias priežastis įvardijo 55 proc. apklaustųjų. Dažnai buvo minima ir kelių būklė - ją įvardijo 22 proc. apklaustųjų. Kiek mažesnė reikšmė saugiam eismui, vairuotojų nuomone, atiteko prastoms oro sąlygoms. Nedidelė dalis apklaustųjų kaip vieną pavojų kelyje keliančių veiksnių įvardijo ir automobilių techninę būklę. Ir tik dešimtadalis latvių vairuotojų mano, kad pavojus kelyje sukelia viršytas alkoholio kiekis kraujyje.
Verta pažymėti, kad Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, daugiausia kelių eismo įvykių įvyksta šiltuoju metų laiku. Nors vasarą keliai yra sausi, dienos ilgos, vairuotojai dažnai praranda budrumą ir tampa pernelyg drąsūs. Vasarą ir šiltą rudenį keliuose taip pat yra daugiau motociklininkų, dviratininkų ir vairuotojų, kuriems trūksta vairavimo patirties.
Kodėl sėdama prie vairo išgėrus? Priežastys ir poveikis organizmui
Klaidingi įsitikinimai ir psichologiniai veiksniai
Per pastarąjį trisdešimtmetį įvyko esminių pokyčių, sustiprinusių eismo dalyvių sąmoningumą. Įstatymai, ribojantys alkoholio prieinamumą, prevencinės priemonės ir didėjančios baudos už vairavimą apsvaigus, dalį žmonių paskatina pergalvoti savo įpročius ar atgraso nuo tokio elgesio. Didesnis žmonių mobilumas leidžia susipažinti su kitų šalių eismo kultūra, patirti saugesnio ir atsakingesnio elgesio vairuojant pasekmes, o tai taip pat skatina keisti elgesį. Visgi, eismo saugumas išlieka problema.
Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės sėda prie vairo išgėrę, yra kelios:
- Klaidingas įsitikinimas, kad silpnieji alkoholiniai gėrimai ar nedidelis stipriųjų gėrimų kiekis nepaveiks vairuotojo. Tai pražūtingas įsitikinimas, nes bet koks alkoholis apsunkina žmogaus kognityvines ir motorines funkcijas.
- Apsvaigusių žmonių polinkis pervertinti savo įgūdžius ir priimti pavojingus sprendimus. Tokie asmenys retai prisiima asmeninę atsakomybę, nepripažįsta rizikos vairuojant ir kaltina aplinkybes, o ne save.
- Kritiškumo savo elgesiui sumažėjimas. Dalies žmonių alkoholio vartojimo dažnis, kiekis ar elgesys būnant neblaiviam nėra vertinamas kaip netinkamas ar žalingas. Dėl to tokie žmonės linkę kartoti alkoholio vartojimą ir vairavimą apsvaigę, jei nėra nuo to nukentėję.
Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad alkoholis slopina žmogaus savikontrolę, todėl išgėręs žmogus įgauna daugiau drąsos, o tai dažnai lemia nelaimes. Noras sėsti prie vairo išgėrus gali kilti ir dėl menkavertiškumo, kai asmenys nori parodyti savo „galią“. Tokiu būdu nemažai jaunų asmenų žūsta, nes bando įrodyti, kad jie „gali daugiau“.
E. Masalskienė, dirbusi su teisę vairuoti praradusiais asmenimis, akcentuoja, kad nemaža dalis žmonių prie vairo sėda išgėrę, nes neįvertina rizikos ir apskritai nesupranta, kad tai yra blogai. Toks požiūris vyrauja dar nuo senų laikų, kai aplinkiniai skatindavo numoti ranka į apsvaigimą. Pavyzdžiai, kai vairavęs neblaivus draugas ar giminaitis nebuvo nubaustas, taip pat gali paskatinti kartoti tokį nusižengimą.
Alkoholio poveikis smegenų veiklai ir vairavimo gebėjimams
Kai alkoholis patenka į organizmą, prasideda biologiniai procesai, kurie paveikia smegenų veiklą. Kai kurie smegenų centrai, atsakingi už elgesį, emocijas ir suvokimą, tampa mažiau aktyvūs, todėl perduodami impulsai - ne tokie tikslūs ir greiti. Tai sukelia trumpalaikius cheminius pasikeitimus smegenyse, dėl kurių apsvaigęs žmogus gali turėti minčių ir elgesio kontrolės, emocijų išreiškimo bei suvokimo sunkumų, ypač numatydamas priežasties ir pasekmės ryšį.
Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, silpnina kognityvines funkcijas ir lėtina reakcijos laiką. Net ir nedidelis alkoholio kiekis gali pabloginti vertinimą ir koordinaciją, todėl kyla pavojus saugiam vairavimui. Lengvųjų automobilių vairuotojai, turintys daugiau nei 2 metų stažą, laikomi neblaiviais, kai jų iškvėptame ore, seilėse ar kraujyje nustatoma daugiau kaip 0,4 promilių alkoholio.
Vairavimo instruktorius Egidijus Šimkūnas aiškina, kad net ir mažiausias alkoholio kiekis kritinėje situacijoje gali lemti pavėluotą reakciją, ilgesnį stabdymo kelią ir eismo įvykį. Žmonės dažnai nesupranta, kad alkoholis slopina, todėl net ir suvartojęs nedidelį kiekį ir gerai besijausdamas, vairuotojas į situaciją reaguos lėčiau nei būdamas visiškai blaivus.
Vairuotojų tipai ir rizikingas elgesys
Tyrimai rodo, kad prie vairo apsvaigę dažniau sėda ilgesnę patirtį turintys ir labiau savo įgūdžiais pasitikintys vairuotojai, kurie linkę elgtis spontaniškai. Jie dažniau nepaklūsta taisyklėms, įskaitant ir Kelių eismo taisykles. Didžioji dalis žmonių, kada nors vairavusių išgėrus, tokio elgesio nelaiko pavojingu, o kai kurie gali turėti ir alkoholio vartojimo problemų.
Psichologė dr. J. Slavinskienė išskiria du pagrindinius vairuotojų tipus: vieni yra aktyvūs, empatiški, linkę prisitaikyti prie kitų. Kitas profilis - nerimastingas, įsitempęs, linkęs konkuruoti ir spontaniškai reikšti emocijas, toks tipas labiau linkęs rizikuoti. Nors asmenybės struktūra tarp vairuotojų, prarandančių teisę vairuoti dėl greičio viršijimo ar vairavimo neblaivių, nesiskiria, tačiau skiriasi motyvaciniai veiksniai. Greitį viršijantys vairuotojai turi palankesnes nuostatas į greičio viršijimą ir rizikingą vairavimą, taip pat labiau išreikštą motyvą rizikuoti pažeidžiant KET.
Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos: motyvai ir pasekmės
Pasišalinimo iš įvykio vietos tendencijos
Pastaruoju metu Lietuvoje padažnėjo atvejų, kai vairuotojai, patekę į eismo įvykį, nusprendžia pasišalinti iš įvykio vietos. Policijos duomenys rodo, kad šie atvejai skaičiuojami tūkstančiais, o tokį elgesį dažnai lemia ne tik noras išvengti atsakomybės, bet ir psichologiniai veiksniai - šokas, baimė ar instinktyvus noras pabėgti iš stresinės situacijos.
Vienas iš naujausių ir tragiškiausių įvykių užfiksuotas vasario 4 d. Vilniuje, Ukmergės gatvėje. Automobilis partrenkė 77 metų moterį ir iš įvykio vietos pasišalino. Po pusvalandžio transporto priemonė buvo rasta Fabijoniškėse, o šalia jos - neblaivus 39 metų vyras, kuriam nustatytas 1,18 promilės girtumas. Tokios situacijos rodo, kad dažnai pagrindinis motyvas bėgti yra ne tik panika, bet ir baimė būti pagautam už dar vieną pažeidimą - vairavimą išgėrus.
Policijos duomenys rodo, kad 2024 m. Vilniaus apskrityje užfiksuoti net 2454 pasišalinimo atvejai, tarp kurių 19 vairuotojų buvo neblaivūs. Per metus per tokius įvykius sužaloti 67 žmonės, o vien sausį - užfiksuoti 244 atvejai, iš kurių 6 baigėsi sužeidimais.
Kodėl vairuotojai bėga? Šokas, neatidumas ar sąmoningas vengimas
Po sukelto eismo įvykio dalis žmonių nusprendžia pabėgti. Vairuotojų elgesys gali būti skirtingas, tačiau specialistai išskiria kelias pagrindines priežastis, kodėl kai kurie pasirenka pabėgimą:
- Spontaniškas sprendimas. Kai kurie vairuotojai, ypač patekę į rimtą avariją, gali patirti šoko būseną. Baimė, adrenalinas, stresas ir nerimas užvaldo, o žmogus pasiduoda instinktui - kuo greičiau palikti pavojingą vietą. Tokiais atvejais asmenys neretai vėliau patys prisipažįsta policijai, tačiau tai nesumažina jų atsakomybės.
- Neatidumas arba situacijos nesuvokimas. Ne visi vairuotojai suvokia, kad sukėlė eismo įvykį. Pavyzdžiui, smulkūs transporto priemonių apgadinimai stovėjimo aikštelėse dažnai įvyksta nepastebimai - vairuotojas gali manyti, kad padaryta žala yra nereikšminga arba netgi nepajusti, kad kliudė kitą automobilį.
- Sąmoningas sprendimas išvengti atsakomybės. Kai kurie asmenys pabėga suvokdami, kad gali sulaukti baudų, prarasti vairuotojo pažymėjimą ar net susilaukti baudžiamosios atsakomybės. Ypač dažnai taip elgiasi neblaivūs ar narkotikus vartoję vairuotojai, tikėdamiesi, kad pabėgę išvengs girtumo patikrinimo.
Tyrimai rodo, kad jauni vyrai, dažnai apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, sudaro didelę dalį tokių incidentų. Jų sprendimas pabėgti dažnai kyla iš baimės, gėdos, kaltės jausmo ir sutrikusio gebėjimo priimti tinkamus sprendimus.
Alkoholio vartojimas ir atsakomybės vengimas
Alkoholio vartojimo faktorius dažnai glaudžiai susijęs su atsakomybės vengimu. Neblaivūs vairuotojai sudaro reikšmingą dalį tų, kurie pasišalina iš įvykio vietos. Dažnas jų pasiteisinimas - kad alkoholį vartojo jau po avarijos. Tai ypač dažna situacija, kai eismo įvykio metu nepadaroma žala kitiems eismo dalyviams. Tokie vairuotojai grįžta namo, išgeria alkoholio ir tik tuomet iškviečia pagalbą ar laukia, kol juos suras policija, teigdami, jog buvo blaivūs avarijos metu. Teisiškai, alkoholio vartojimas po eismo įvykio yra draudžiamas, tačiau jeigu vairuotojas randamas tik po kelių valandų ar net dienų, įrodyti jo girtumą eismo įvykio metu tampa praktiškai neįmanoma.
Psichologiniai aspektai, lemiantys pabėgimą
Pasak psichologo Edvardo Šidlausko, žmogaus sprendimus eismo įvykio metu lemia ne tik racionalus mąstymas, bet ir emocijos. Tokiais atvejais gali suveikti prigimtiniai išgyvenimo instinktai, kurie verčia bėgti iš pavojingos situacijos. Avarija, ypač jei jos metu žūva ar sunkiai sužalojami žmonės, gali būti itin traumuojantis įvykis. Pirmoji instinktyvi reakcija dažnai būna pabėgimas - ne todėl, kad žmogus nori nuslėpti savo veiksmus, bet todėl, kad jis nesugeba iš karto apdoroti informacijos ir priimti racionalaus sprendimo.
Alkoholio vartojimas dar labiau apsunkina situaciją. Jis slopina žmogaus sąmoningumą ir gebėjimą vertinti situaciją racionaliai. Todėl neblaivūs vairuotojai dažniau pasirenka pabėgimą, manydami, kad taip pavyks išvengti atsakomybės. Vis dėlto, pasak psichologo, kai kurie žmonės bėga ne iš baimės ar šoko, o dėl savo asmeninių savybių - jie turi mažiau empatijos, nejaučia atsakomybės už savo veiksmus ir sąmoningai nusprendžia nesilaikyti įstatymų.
Griežtos bausmės už pasišalinimą iš įvykio vietos
Policija perspėja, jog pabėgimas iš įvykio vietos gali baigtis itin skaudžiai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnį, vairuotojai, kurie pasišalina iš eismo įvykio vietos, gali sulaukti griežtų sankcijų:
- Jeigu eismo įvykio metu nebuvo sunkiai sužeistų žmonių ar didelės materialinės žalos, pažeidėjui gali būti skirta nuo 600 iki 1100 eurų bauda. Be to, jam gali būti atimta teisė vairuoti nuo vienerių iki trejų metų.
- Jei vairuotojas pabėga iš įvykio vietos, kurioje buvo sunkiai sužeistas ar žuvo žmogus, jam gresia jau ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį. Tokiais atvejais gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų. Jei bėgimas iš įvykio vietos pablogina situaciją, pavyzdžiui, nukentėjusysis laiku nesulaukia medicininės pagalbos, teismas gali skirti maksimalią bausmę.
Ekspertai pabrėžia, kad viena iš geriausių priemonių kovojant su pabėgimais iš eismo įvykio vietos yra neišvengiamos atsakomybės užtikrinimas. Jei vairuotojai supras, kad jie bet kuriuo atveju bus surasti, mažės ir pačių pabėgimų skaičius. Policija ir toliau aktyviai tiria tokius atvejus, pasitelkia vaizdo stebėjimo kameras ir liudininkų parodymus, siekdama užtikrinti, kad nė vienas pabėgęs vairuotojas neliktų nenubaustas.
Prevencija ir švietimas: kelias į saugesnį eismą
Mažesnis greitis ir įgūdžių tobulinimas
Artūro Pakėno nuomone, daugybės eismo įvykių būtų galima išvengti tiesiog sumažinus greitį, kai pastebima, kad eismo sąlygos yra prastesnės nei įprasta. Dažnai dėmesys kreipiamas tik į tai, ką reikės daryti, kai mašina paslys, ją sumėtys, tačiau nemąstoma apie tai, ką reiktų padaryti, kad taip nenutiktų. Jis priduria, kad žmonės bijo prastesnių sąlygų, tačiau mažai kas galvoja, kad joms suprastėjus visų pirma reikia mažinti greitį.
A. Pakėnas taip pat atkreipia dėmesį, kad neretai stokojame įgūdžių, kurie padėtų išvengti eismo įvykių bent jau važiuojant prastos kokybės keliais ar esant blogoms oro sąlygoms. Neturėjimas žinių, kaip vairuoti sudėtingesnėmis sąlygomis, kartais suveikia ir atvirkščiai - vos pradėjus lynoti važiuoti bijoma arba greitis sumažinamas neadekvačiai. Anot A. Pakėno, nemažai žmonių vis dar neįvertina ir važiavimo žvyrkeliais ypatybių. Nors maksimalus leistinas greitis juose dabar siekia tik 70 km/h, ir tokiu greičiu važiuojant automobilį juose suvaldyti gali būti sudėtinga.
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas pastebi, kad saugūs kelyje būsime tik tuomet, kai atsižvelgsime į visus apklausoje gyventojų išvardintus saugaus eismo veiksnius. „Negalime daryti įtakos kelio būklei ar oro sąlygoms, greičiausiai niekaip nepamokysime ir nedrausmingų, agresyvių vairuotojų, tačiau galime pradėti nuo savęs - investuoti į įgūdžių gerinimą, sumažinti greitį, pykti ir stresą išlieti ne kelyje, o, pavyzdžiui, sportuodami. Eismo įvykių ir juose žuvusiųjų statistika negailestinga ir už tai atsakinga yra visa visuomenė“, - mano R. Viršilas.
Įmonių indėlis į vairuotojų saugumą
Bendrovės vadovas sako, kad įmonė investuoja į jos vairuotojų įgūdžių gerinimą, reguliariai organizuoja mokymus. „Saugus vairavimas yra ne tik asmeninė atsakomybė, bet ir gyvybiškai svarbi įmonės kultūros dalis. Norime, kad vairuotojai drąsiai ir saugiai kelyje jaustųsi visais metų laikais, kad vairuotų naujus, tvarkingus ir aplinkai nekenksmingus automobilius. Jiems nuolat primename apie vairavimo kultūrą. Be abejo, apie vairavimą apsvaigus ar kitų eismo taisyklių nesilaikymą nėra nė kalbos“, - priduria R. Viršilas.
Švietėjiškos programos ir visuomenės informavimas
Siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių dėl neblaivių vairuotojų, būtina įgyvendinti įvairias prevencines priemones ir šviesti visuomenę apie pavojus, susijusius su vairavimu išgėrus. Svarbu, kad visuomenė suprastų, jog vairavimas išgėrus kelia pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Švietėjiška veikla turėtų būti nukreipta į visų amžiaus grupių asmenis, ypač jaunimą.
Psichologė S. Švabauskienė teigia, kad baudų griežtinimas galėtų turėti įtakos, tačiau kol žmonės nesuvoks pasekmių, tol tai nepadės. Ji siūlo investuoti į prevencines programas, kurios būtų diegiamos vairuotojų rengimo procese. Taip pat svarbu didinti informuotumą per televiziją ir kitas informavimo priemones apie alkoholio poveikį vairavimui. Socialinė reklama atlieka svarbų vaidmenį formuojant vairuotojų nuostatas ir elgesį, ypač susijusį su vairavimu išgėrus. Renginiuose „Nevairuok išgėręs“ dalyviai su saugaus eismo informacija bus supažindinami per patirtis, pvz., jie turės galimybę išbandyti specialius akinius, su kuriais bus galima įvertinti, kaip smarkiai pasikeičia žmogaus reakcija apsvaigus.
Socialine reklama. Telefono žala.
Technologinės priemonės ir bendra atsakomybė
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė, kad saugus alkoholio kiekis neviršija 2 standartinių alkoholio vienetų (SAV) per dieną. Standartinis alkoholio vienetas prilygsta maždaug 40 ml stipriųjų gėrimų, 120-150 ml vyno ir 330 ml alaus. Kai kurie specialistai siūlo naudoti transporto priemones su antialkoholiniais variklio užraktais, kurie neleidžia užvesti automobilio, jei vairuotojo organizme nustatomas alkoholio kiekis.
„Vairavimas išgėrus yra labai savanaudiškas poelgis“, - konstatuojama straipsnyje. „Padėkime vieni kitiems laikytis besiformuojančių gerųjų įgūdžių keliuose: būkime atidūs, atsargūs ir atsakingi.“
Istorinė avaringumo statistika ir tendencijos
Eismo įvykių skaičių kaita
Pirminiais duomenimis, 2015-aisiais metais Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 241 žmogus, tarp jų - 12 nepilnamečių, 3 801 eismo dalyvis buvo sužeistas. Iš viso įvyko 3 185 eismo įvykiai. Palyginti su 2014-aisiais, žmonių žuvo 26, arba 9,7 proc., mažiau, eismo įvykių skaičius sumažėjo 2,2 proc. Sužeistų eismo dalyvių skaičius šiek tiek padidėjo - 0,4 proc., t. y. sužeista 16 daugiau. Žuvusių nepilnamečių skaičius sumažėjo perpus (2014 metais jų žuvo 24, 2013 metais - 11, 2012 metais - 14).
2014 metais Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 265 ir sužeisti 3 889 žmonės. Iš viso užregistruoti 3 325 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Palyginti su 2013 metais, eismo dalyvių žuvo 9 (arba 3,5 proc.) daugiau. Sužeistų žmonių ir eismo įvykių skaičius atitinkamai sumažėjo 2,9 ir 1,9 procentais.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2009 m. užregistruoti 405 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, kuriuose žuvo 45, sužeista 517 žmonių. Iš jų 300 sudarė neblaivių vairuotojų sukelti įvykiai, kuriuose žuvo 37 žmonės.
Kasmetinės statistikos apžvalga (2014, 2015)
Daugiausia žmonių žuvo: gruodžio mėnesį - 36, birželio - 30, sausio - 28 ir liepos - 27. Avaringiausios savaitės dienos: penktadienis - užregistruoti 537 eismo įvykiai, trečiadienis - 480 įvykių, antradienis - 479 įvykiai, šeštadienis - 476 įvykiai.
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės, 2015 metais buvo užregistruoti 236 eismo įvykiai - ketvirtadaliu mažiau negu 2014 metais. Dėl tokių vairuotojų kaltės netekome 15 eismo dalyvių, t.y. 69,4 proc. gyvybių mažiau nei 2014 metais. Šiuose įvykiuose sužeista 350 žmonių (19,4 proc. mažiau). Dėl asmenų, neturinčių teisės vairuoti, kaltės įvyko 176 eismo nelaimės, kuriose žuvo 18 žmonių ir 243 buvo sužeisti.
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2014 metais įvyko 303 eismo įvykiai, tai sudarė 9,1 proc. visų užregistruotų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Beveik 50 proc. respondentų, vairavusių apsvaigus bent kartą gyvenime (Narkotikų kontrolės departamento 2008 m. tyrimas), buvo iki 34 metų amžiaus. Tyrimai liudija, kad kuo didesnis išgeriamo alkoholio kiekis, tuo didesnė autoįvykio tikimybė. Dažniau nei kas septintas asmuo, kasdien arba beveik kasdien per paskutines 30 dienų vartojęs alkoholinius gėrimus, yra vairavęs apsvaigęs nuo alkoholio. Pastebima tendencija, kad kuo rečiau vartojamas alkoholis, tuo rečiau vairuojama apsvaigus. Vidutinis girtas vairuotojas iki pirmojo sulaikymo maždaug 80 kartų vairavo išgėręs.
Eismo įvykių priežastys ir žuvusiųjų kategorijos
Pirmąjį šių metų ketvirtį oficiali eismo įvykių statistika atskleidžia nemalonią tendenciją - avarijų ir incidentų skaičius Lietuvos keliuose auga. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avarijų skaičius išaugo 17 proc., o sužeistųjų skaičius 24 proc., rodo Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys. Remiantis TKA duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį net 50 proc. visų mirtinų eismo įvykių lėmė leistino greičio viršijimas ir nepasirinktas saugus greitis. Palyginus su 2024 m., dėl nesaugaus greičio mirtimi baigėsi mažiau, 36 proc. eismo įvykių, tad šiais metais fiksuojama blogėjanti situacija.
Žuvusiųjų skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų - 91 (2013 metais - 87). Tarp žuvusiųjų 2014 metais - 190 vyrų ir 75 moterys, iš jų 8 - užsienio šalių piliečiai. Daugiausia eismo įvykiuose žuvo pėsčiųjų - 108 (jie sudaro 40,8 proc. visų žuvusių žmonių). Daugiau negu pusė šių eismo dalyvių - 70 (arba 64,8 proc.) žuvo tamsiuoju paros metu. Be to, 17 žuvusių pėsčiųjų buvo neblaivūs. Pėsčiųjų perėjose žuvo 32 pėstieji. Taip pat žuvo 76 vairuotojai (sudaro 28,7 proc. visų žuvusių žmonių), tarp jų - 9 motociklų vairuotojų, 60 keleivių (22,6 proc. žuvusiųjų), 19 dviračių vairuotojų (7,2 proc. žuvusiųjų).
Eismo įvykiuose 2014 metais žuvo 24 nepilnamečiai, t. y. 13 daugiau negu 2013 metais, 6 iš jų žuvo dėl savo neatsargaus elgesio kelyje. Žuvę nepilnamečiai sudaro 9,1 proc. visų žuvusiųjų.
Didžiausią draudimo įmokų kritimas - apie 20 procentų - įvyko būtent karantino metu (kovą ir balandį). Tokią situaciją lėmė sumažėjusios draudimo kainos ir tai, kad draudimo sutartys buvo nutrauktos arba nepratęstos. „Didžiausias nutrauktų ar nepratęstų draudimo sutarčių skaičius matomas vilkikų segmente. Kol kas draudimo kainų didėjimo tendencijų nesimato, todėl, didėjant eismo įvykių skaičiui, draudimo bendrovių lauks nelengvi finansiniai metai“, - statistika dalijosi draudikų biuro direktorius.
tags: #neblaivus #vairuotojai #zuvo #18 #zmoniu