Neblaivūs vairuotojai kelia didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Ši problema nuolat fiksuojama Lietuvos keliuose, reikalaujanti nuolatinio policijos pareigūnų dėmesio ir visuomenės sąmoningumo. Incidentai, statistiniai duomenys ir eismo įvykių priežastys atskleidžia neblaivaus vairavimo mastą ir skaudžias pasekmes.
Problemų mastas ir incidentų apžvalga
Policijos pareigūnai nuolat vykdo reidus ir tikrina vairuotojų blaivumą, siekdami užtikrinti saugumą keliuose. Nepaisant prevencinių priemonių, neblaivių vairuotojų atvejai vis dar yra dažni.
Biržų rajono atvejai
Biržų policijos pareigūnai per mėnesį patikrina apie 3000 vairuotojų. Nors šis skaičius gali pasirodyti didelis, vertinant pagal patikrintųjų skaičių, neblaivių vairuotojų dalis gali būti nedidelė. Tačiau kiekvienas neblaivus vairuotojas yra potenciali nelaimės priežastis.
Rajono keliuose nuolat fiksuojami neblaivūs vairuotojai. Pateikiama keletas pavyzdžių, iliustruojančių problemos mastą:
- Praėjusį ketvirtadienį rajono keliuose sustabdyti du neblaivūs vairuotojai. Vienas jų, Anglininkų kaime, Dunojėlio gatvėje, vairavo automobilį būdamas neblaivus (1,82 prom.).
- Vakare kelyje Biržai - Geidžiūnai - Vabalninkas, netoli Svilių kaimo, sustabdytas kitas neblaivus vairuotojas (2,34 prom.).
- Gruodžio 6-osios vakare Kirdonių kaime sulaikytas vairuotojas, kuriam nustatytas 3,30 prom. girtumas.
- Sekmadienį Germaniškio kaimo gyventojai pranešė apie pavojingai važinėjantį automobilį. Nuvykus į vietą, automobilį „SUZUKI“ vairavo neblaivus (2,98 prom.) vyras (gim. 1972 m.).
- Vėlų šeštadienio vakarą Biržų rajone, Kvetkų kaime, Vytauto gatvėje, įvyko eismo įvykis. 1996 m. gimęs vyras, vairuodamas automobilį „Honda Accord“, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino gyvatvorę. Vairuotojui nustatytas 1,60 promilės girtumas.
Statistiniai duomenys ir tendencijos
Nors atsakomybė už vairavimą išgėrus išties nemenka ir neatsakingas elgesys gali ne tik užtraukti baudą, bet gresia ir teisiamųjų suolas, teisės vairuoti atėmimas ar net laisvės atėmimas, visgi statistika verčia sunerimti.
Bendroji eismo įvykių statistika
Remiantis 2020 metų statistika, Lietuva užėmė 6-ąją vietą (iš 34) pagal žuvusiųjų keliuose skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų Europos Sąjungos šalyse. Galima pasidžiaugti, jog per kelis paskutinius metus eismo įvykių skaičius sumažėjo (nepaisant išaugimo 2019 metais).
Lietuvos policijos duomenimis, pirmąjį 2024-ųjų pusmetį (iki liepos 1 d.) eismo įvykiuose žuvo 49 žmonės - 30 proc. mažiau negu pernai (70 žmonių). Tačiau užfiksuota 25 įskaitiniais eismo įvykiais daugiau nei tą patį laikotarpį praeitais metais (2024 m. I pusmetį - 1 294; 2023 m. I pusmetį - 1 269). Šiek tiek daugiau sužeistųjų: 2024 m. I pusmetį - 1 458 (2023 m. I pusmetį - 1 442). Iš jų 284 vaikai (2023 m. I pusmetį - 274).
Neblaivių vairuotojų sukelti įvykiai
Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys atkreipia dėmesį, kad nerimą kelia ūgtelėjęs neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius. Analizuojant pirmojo 2024 metų pusmečio statistinius duomenis, lyginant ketverių metų rodiklius, įskaitinių eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius šiuo periodu svyruoja nedaug. Per metus įvyksta vidutiniškai 1 258 įvykiai, kuriuose žūsta ir sužeidžiami žmonės.
Vien Marijampolės apskrityje pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti 504 neblaivūs vairuotojai. Tarpusavy lyginant šešis metų mėnesius, birželį nustatyta net 113 girtų vairuotojų, kai, pavyzdžiui, gegužę jų fiksuota 87, kovą 72, o sausį 60. Šakiuose per šį laikotarpį neblaivūs vairuotojai padarė 42 pažeidimus.
Neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius pirmąjį 2024 metų pusmetį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laiku, išaugo nuo 67 iki 88. Sužeista 111 asmenų (2023 m. - 86). Daugiausia eismo įvykių sukėlė neblaivūs ar apsvaigę lengvųjų automobilių ir keturračių motociklų vairuotojai. Žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės apie 50 proc. sumažėjo 2023 metais. Ir 2021, ir 2022 m. I pusmetį keliuose dėl to žuvo po 13 asmenų, 2023 m. - 5, o 2024 m. - 4. Šių metų I pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudaro 6,8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (pernai tokių buvo 5 proc.).
Didelio pavojaus transporto priemonės ir neblaivūs vairuotojai
Lapkričio 17-23 d. policijos pareigūnai, bendradarbiaudami su Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojais, vykdė Europos kelių policijos tinklo ROADPOL inicijuotą prevencinę priemonę, daugiausia dėmesio skirdami krovininių automobilių ir autobusų kontrolei. Patikrinta daugiau nei 5 360 transporto priemonių, tarp jų 33 proc. - įregistruotos užsienio šalyse. Išaiškintas 161 Kelių eismo taisyklių pažeidimas, didžiąją jų dalį (86 proc.) padarė vairuotojai, vairavę Lietuvoje įregistruotas transporto priemones.
Tarp pažeidėjų nustatyti 4 neblaivūs vairuotojai: Kalvarijos savivaldybėje, magistraliniame kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, krovininio automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojui, 47 metų Ukrainos piliečiui, nustatytas 0,51 promilės neblaivumas. Panevėžyje, sunkvežimį vairavusiam 46 metų lietuviui nustatytas 0,45 promilės neblaivumas.
Kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai (147), kuriuos padarė krovininių automobilių vairuotojai, apėmė:
- Saugos diržų nenaudojimas - 25 atvejai.
- Didžiagabaričių krovinių vežimo tvarkos nesilaikymas - 24 atvejai.
- Tachografų naudojimo tvarkos pažeidimai - 7.
- Darbo ir poilsio tvarkos nesilaikymas - 3 atvejai.
- Transporto priemonės techninės būklės pažeidimai - 2.
- Kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai - 82.
Patikrinta daugiau nei 4 530 krovininių automobilių, daugiausia Marijampolės ir Klaipėdos apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų prižiūrimose teritorijose. Daugiausia pažeidimų nustatė Kauno (45), Klaipėdos (25), Utenos ir Vilniaus (po 14) apskričių bei Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (26) pareigūnai.
Buvo patikrintas ir 831 autobusas, iš jų 92 proc. įregistruoti Lietuvoje. Išaiškinta 14 pažeidimų: 6 saugos diržų nenaudojimo atvejai ir 8 kiti pažeidimai. Praėjusiais metais vykdytos analogiškos priemonės metu, patikrinus daugiau nei 4 890 padidinto pavojaus transporto priemonių, išaiškinti 138 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tarp jų 8 neblaivūs vairuotojai, vairavę krovininius automobilius. Šiais metais tai buvo trečioji tikslinė priemonė, skirta sustiprintai krovininių automobilių, autobusų ir jų vairuotojų kontrolei. Per jas policijos pareigūnai patikrino daugiau negu 15 350 tokių transporto priemonių ir nustatė 452 KET pažeidimus, tarp kurių 15 neblaivių vairuotojų (krovininių automobilių).
Kodėl vairuojama neblaiviam? Priežastys ir psichologiniai aspektai
Vairuotojų klaidingas savęs vertinimas
Šakių policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvedrevičius svarsto, kad vienareikšmio atsakymo, kodėl girti žmonės vis dar sėda prie vairo, nėra. Tačiau tai siejama su tokiomis neigiamomis savybėmis, kaip neatsakingumas, sąmoningumo stoka, negebėjimas įvertinti tokio elgesio pasekmių. Neretai vairuotojai pervertina savo galimybes ir mano esantys pakankamai blaivūs.
Lietuvos transporto saugos administracijos užsakymu atliktų apklausų tyrimas atskleidė, kad kas trečias vairuotojas nevengia prie vairo sėsti išgėręs. Tokį sprendimą lemia dvi pagrindinės priežastys: tai, kad vairuotojai jaučiasi pakankamai blaivūs ir kontroliuojantys situaciją (41 proc.), bei tai, kad yra įsitikinę, jog neviršija leistinos alkoholio ribos (40 proc.).
Vairavimas išgėrus – kaip alkoholis veikia jūsų organizmą?
Kitos neblaivaus vairavimo priežastys
Be klaidingo savęs vertinimo, kitos priežastys, kodėl vairuojama neblaiviam, apima praktinius aspektus ir elgesio ypatumus. Trečdalis apklaustųjų (29 proc.) teigia sėdantys prie vairo išgėrę, nes neturi kitos susisiekimo galimybės, dar 22 proc. linkę rizikuoti dėl trumpo važiavimo atstumo. Be to, dažnai tokie vairuotojai elgesį linkę kartoti ir net sugauti apsvaigę nevengia prie vairo išgėrę sėsti ir kitąkart.
Psichologinės apgaulės ir technologijų įtaka
Žmogaus protas linkęs kurti saugumo iliuziją: vairuodami dažnai jaučiamės patyrę, pakankamai atsargūs ir kontroliuojantys situaciją, todėl nuvertiname rizikas. Psichologijoje tai vadinama nepagrįstu optimizmu - polinkiu nuvertinti asmeninę riziką ir pervertinti gebėjimą kontroliuoti situaciją. Toks mąstymas ypač pavojingas kelyje, nes mažina budrumą ir skatina rizikingą elgesį: „tik trumpam žvilgtelėsiu“, „tik greitai atrašysiu“, „spėsiu sureaguoti“.
Mūsų rizikos suvokimą reikšmingai formuoja ir ankstesnės patirtys. Neigiami išgyvenimai sustiprina budrumą, o pasikartojantis elgesys be pasekmių - priešingai, mažina atsargumą. Tuomet ima formuotis klaidingas įsitikinimas, kad jei nieko blogo neįvyko iki šiol, taip bus ir toliau.
Prie šio klaidingo saugumo jausmo prisideda ir technologijos. Šiuolaikinės transporto priemonės aprūpintos pažangiomis saugos bei pagalbos sistemomis, skirtomis palengvinti vairavimą ir didinti saugumą. Tačiau jos taip pat gali sustiprinti įsitikinimą, kad rizika yra valdoma. Vertėtų prisiminti, kad technologijos padeda, bet nepakeičia pagrindinio saugumo veiksnio - vairuotojo dėmesingumo ir priimamų sprendimų, kurie ypač susilpnėja esant neblaiviam.
Teisinės pasekmės ir atsakomybė
Už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta atsakomybė. Kaip rodo vienas iš pavyzdžių, vairuotojui, kuriam nustatytas 1,60 promilės girtumas, buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą, o policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Svarbu suprasti, kad neblaivus vairavimas yra nusikaltimas, kuris gali turėti skaudžių pasekmių.
Remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 eurų. Neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims bauda siekia nuo 1200 iki 2000 eurų bei privalomą teisės vairuoti atėmimą nuo 4 iki 7 metų. Už šį pažeidimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Baudžiamoji atsakomybė gresia nustačius daugiau nei 1,5 promilės girtumą.
Prevencinės priemonės ir visuomenės vaidmuo
Policijos veiksmai ir reidai
Policijos pareigūnų veiksmai, tokie kaip reidai ir vairuotojų blaivumo tikrinimai, yra svarbi prevencinė priemonė. Lietuvos policija pirmąjį 2024-ųjų pusmetį nustatė 545 011 Kelių eismo taisyklių pažeidimų. II pusmetį Lietuvos kelių policija surengs daugiau kaip 40 tikslinių prevencinių policinių priemonių visoje šalyje. Apskričių vyriausieji policijos komisariatai numatys ir vykdys papildomas priemones. Pareigūnai atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks atskleisti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Pilietiškumas ir sąmoningumas
Tačiau efektyviausia kova su neblaiviais vairuotojais yra prevencija, apimanti visuomenės švietimą ir atsakomybės jausmo ugdymą. Kiekvienas pilietis gali prisidėti prie saugesnių kelių:
- Jei pastebite pavojingai važiuojantį automobilį ar įtariate, kad vairuotojas yra neblaivus, nedelsdami praneškite policijai, skambindami numeriu 112. Svarbu elgtis pagal operatoriaus nurodymus, saugiu atstumu ir greičiu lydėti įtartiną transporto priemonę, bet nebandyti stabdyti automobilio patiems.
- Niekada nesėdėkite prie vairo išgėrę.
- Pasirūpinkite saugiu grįžimu namo - pasinaudokite taksi paslaugomis, paprašykite draugų ar artimųjų pagalbos. Geriausia šiuos sprendimus apgalvoti bei susiderinti iš anksto.
- Atsakingai vertinkite riziką ir supraskite, kad jūsų sprendimas gali turėti įtakos ne tik jūsų, bet ir kitų žmonių gyvybei.
Šakių policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvederevičius pasidžiaugia žmonių pilietiškumu: Šakiuose per pusmetį sulaukta 37 pranešimų dėl transporto priemonių vairavimo esant neblaiviems. Komisariato viršininkas taip pat atkreipia dėmesį į "uolius, išsamius, neretai ir įžeidžiančius pranešimus socialiniuose tinkluose", kai skelbiama apie vietas, kur policija tikrina vairuotojus. Tokiu būdu daroma "milžiniška meškos paslauga nusikaltėliams ar neblaiviems vairuotojams", kurie gali išvengti atsakomybės.
Kitos eismo įvykių priežastys ir blaškančiųjų veiksnių įtaka (bendras kontekstas)
Remiantis pirminiais eismo įvykių duomenimis, pagrindinės eismo įvykių priežastys metai iš metų nekinta - vairuotojai nepaiso pirmenybės taisyklių, nepasirenka saugaus važiavimo greičio ar viršija leistiną greitį, nesilaiko saugaus atstumo. Už visų šių formuluočių dažnai slypi paprasta tiesa - vairuotojų neatidumas ir dėmesio stoka, kurią alkoholis stipriai sustiprina.
Blaškančiųjų veiksnių įtaka
Vairuodami nemažai sprendimų priimame automatiškai, net nesusimąstydami. Turbūt kiekvieną dieną vairuotojai save „pagautų” situacijoje, kuomet vairuojant užsiima pašaliniais veiksmais. Vienas iš pagrindinių blaškančių objektų - telefonai, kuriais vairuotojai naudojasi vairuodami, lėtai judėdami ar stovėdami spūstyse. Kalbėjimas telefonu, žinučių rašymas bei naršymas internete dėmesį atitraukia nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Važiuojant 90 km/val. greičiu, per vieną sekundę automobilis nuvažiuoja apie 25 metrus. Net ir trumpas žvilgtelėjimas į telefoną, dairymasis per langą ar mėgstamos radijo stoties paieška atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio maždaug 3 sekundėms - per jas automobilis spės nuvažiuoti apie 75 metrus. Kiekviena sekundė gali būti lemtinga, jei būtent tuo metu prieš automobilį atsiras kliūtis ir vairuotojas nespės laiku sureaguoti.
Automobilyje esantys ekranai, navigacijos ir kt. taipogi atitraukia dėmesį nuo eismo, tad tokių įrenginių valdymas vairuojant taip pat laikomi pašaliniais veiksniais. Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su blaškančiais vairuotojus veiksniais. Šios problemos tampa dar didesnės, kai vairuotojas yra neblaivus, nes alkoholio poveikis sutrikdo gebėjimą greitai reaguoti ir priimti sprendimus.
Vairavimas išgėrus – kaip alkoholis veikia jūsų organizmą?
Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastys
Pagrindinės eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastys - saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas (32 proc.) ir saugaus atstumo nesilaikymas (11 proc.) (2023 m. I pusmetį saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ir leistino važiavimo greičio viršijimas sudarė 61 proc., 2022 m. I pusmetį - 54 proc.). Dar po 13 proc. žmonių žuvo dėl reikalavimo duoti kelią nevykdymo važiuojant per sankryžą ir dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą. Dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo atsitiko po 6 proc. eismo įvykių. Žinoma, kelio ženkle nurodytas greitis ne būtinai reiškia, kad vairuotojas turi važiuoti lygiai tokiu greičiu, koks yra ženkle ir nei trupučio lėčiau. Vairuotojo savijauta, automobilio techninė būklė bei eismo sąlygos gali sumažinti pasirinktą saugų greitį 10, 20, 30 ar net daugiau kilometrų per valandą. Šios problemos ypatingai paaštrėja, kai vairuojama neblaiviam.
Pavojingiausios laiko atkarpos
Pirmąjį šių metų pusmetį penktadienis išsiskyrė kaip pavojingiausia savaitės diena - penktadieniais įvyko 243 įskaitiniai eismo įvykiai. Pavojingiausios 4 valandos - nuo 16 iki 20 valandos. Tokiu metu įvyksta per 30 proc. visų eismo įvykių.
tags: #neblaivus #vairuotojai #nuvaziavo #nuo #kelio