Kas yra navigacija?
Žodis „navigacija“ yra lietuvių kalbos žodis, kilęs iš lotyniško termino navigatio, reiškiančio „plaukimas“ arba „kelionė jūra“. Šis žodis susijęs su judėjimu ir krypties nustatymu įvairiose erdvėse - tiek jūroje, tiek ore ar žemėje. Kalbant apie žodžio struktūrą, „navigacija“ yra sudėtinis žodis, kuriame matoma navigare (plaukti, keliauti) ir sufiksas -cija, kuris dažnai naudojamas lietuvių kalboje formuojant daiktavardžius, reiškiančius veiklos ar proceso atlikimą.
Iš pradžių „navigacija“ pirmiausia buvo susijusi su jūrinėmis kelionėmis ir orientavimosi metodais vandenyje. Šiandien žodis dažnai vartojamas kalbant apie kelionių planavimą bet kurioje aplinkoje - nuo žemės paviršiaus iki oro ir kosmoso erdvių. Žodis „navigacija“ taip pat turi reikšmę, susijusią su specifiniais mokslais ir technologijomis, pavyzdžiui, geodezija, kuri nagrinėja žemės paviršiaus matavimus ir vietos nustatymo metodus. Palydovinė navigacija yra šiuolaikinio gyvenimo ir karybos pagrindas, nuo žemėlapių išmaniuosiuose telefonuose iki valdomų itin tikslių ginklų.
Globalios Navigacijos Palydovų Sistemos (GNSS)
Jei kada nors esate naudojęsi žemėlapiu išmaniajame telefone arba sekimo programėlėje stebėję, kaip juda maistą pristatantis kurjeris, reiškia esate naudojęsi Pasauline padėties nustatymo sistema (angl. Global Positioning System - GPS). Tačiau daugelis žmonių nesuvokia, kad GPS, JAV sukurta sistema, yra tik viena iš daugelio sistemų, sudarančių vadinamąją Pasaulinę navigacijos palydovų sistemų (angl. Global Navigation Satellite Systems - GNSS) šeimą.
Aplink Žemę skrieja keturios pasaulinės palydovų sistemos: JAV GPS, Rusijos GLONASS, Europos Galileo ir Kinijos BeiDou. Be to, Japonija ir Indija yra sukūrusios ir naudoja panašias regionines sistemas (pvz., Japonijos QZSS ir Indijos IRNSS), tačiau jų sistemos neapima visos planetos. Šios sistemos padeda orientuotis lėktuvams, laivams, lengviesiems ir sunkiasvoriams automobiliams, taip pat turistams, ieškantiems vietos pavalgyti. „GPS, GLONASS ir „Galileo“ naudoja labai panašias orbitas, kuriose maždaug 19 000-23 000 kilometrų aukštyje skrieja panašus palydovų skaičius. Dauguma įrenginių naudoja kelias palydovų sistemas, pavyzdžiui, išmanusis laikrodis gali naudoti GPS ir GLONASS.
Istorinė raida
Klausimas „Kur aš esu?“ šiandien atrodo nesudėtingas, tačiau atsakymas, kaip įrodo istorija, nebuvo paprastas. Tiksliai nustatyti judančių objektų buvimo vietą, leidžiančią išvengti tragedijos ir pasiekti užsibrėžtą tikslą, tapo įmanoma tik praeito amžiaus antroje pusėje.
Pirmosios palydovinės navigacijos sistemos pradėjo funkcionuoti septinto dešimtmečio viduryje. JAV laivynas sukūrė TRANSIT sistemą, kurios pagrindinė paskirtis buvo teikti tikslius navigacijos duomenis raketiniams povandeniniams laivams. Skaičiavimai buvo paremti Doplerio efektu. TRANSIT sistemą sudarė šeši palydovai, skriejantys 1075 km aukštyje, o jų orbitos periodas buvo 107 minutės. Tuometinis tikslumas siekė apie 100 metrų. Pagrindinė problema buvo palydovų neapglėbiami žemės paviršiaus plotai, todėl vartotojas turėjo interpoliuoti savo poziciją. Iki aštunto dešimtmečio vidurio dar nebuvo galima pakankamai tiksliai nustatyti koordinates.
JAV Gynybos Departamentas dar 1973 metais pradėjo vystyti GPS projektą, siekiant tikslios navigacijos galimybių ir norint apeiti prieš tai naudotų navigacinių sistemų trūkumus. GPS tapo pirmuoju visą pasaulį aprėpusiu palydovinės navigacijos tinklu. Pirmasis GPS palydovas buvo paleistas 1978 metais, o visa 24 palydovų sistema pradėjo veikti 1994 metais. Sparti technologijų kaita ir nauji poreikiai tapo akstinu modernizuoti GPS sistemą ir panaudoti naujos kartos GPS III palydovus, kurių pradžia siejama su 1998 metais.
GPS Sistemos Architektūra ir Veikimo Principai
Pasaulinę padėties nustatymo sistemą (GPS) sudaro trys pagrindiniai segmentai: kosminis, valdymo ir vartotojo.
Kosminis segmentas
GPS sistemos kosminis segmentas sudarytas iš 24 palydovų, priklausančių JAV palydovinės navigacijos sistemai NAVSTAR (Navigation Satellite Time and Ranging). Tiesą sakant, sistemoje naudojami net 28 palydovai, skriejantys aplink planetą šešiomis orbitomis (po 4 kiekvienoje). Orbitų spindulys yra apie 26 tūkst. km, o apsisukimo periodas - pusė paros (apytiksliai 11 val. 58 min.). Kiekvienas palydovas orbitą įveikia du kartus per 24 valandas. Jų aukštis nuo žemės paviršiaus yra apie 20180 km. Šie palydovai nuolat transliuoja navigacinius signalus, leidžiančius nustatyti objekto koordinates bet kurioje pasaulio vietoje visomis oro sąlygomis, kuomet yra galimybė gauti signalus iš keturių ar daugiau palydovų.
Valdymo segmentas
Valdymo segmentas atsakingas už palydovų stebėjimą, orbitų koregavimą ir navigacinių duomenų atnaujinimą. Jis susideda iš pagrindinės valdymo stoties (Falcon aviacijos bazė, Kolorado valstija, JAV), keleto stebėjimo stočių, išsibarsčiusių po visą pasaulį, ir dar trijų siuntimo stočių. Stebėjimo stotys nuolat stebi visų palydovų signalus ir išmatuoja jų judėjimo trajektorijų parametrus. Surinkta informacija apdorojama pagrindinėje valdymo stotyje ir periodiškai perduodama į palydovus navigacinių pranešimų atnaujinimui ir orbitų koregavimui.
Vartotojo segmentas
Vartotojo segmentą sudaro GPS imtuvai - tai prietaisai, priimantys signalus iš GPS palydovų. GPS imtuvus naudoja vartotojai, esantys žemės paviršiuje ir aviacijai tinkamame atmosferos sluoksnyje, savo buvimo koordinatėms nustatyti. Informacija (grafinė ir tekstinė) yra išvedama vartotojui į ekraną. Šiuolaikiniuose automobiliniuose GPS navigacijos aparatuose būna ne mažiau 12 GPS imtuvų kanalų. Atviroje Lietuvos teritorijoje 2007 metais portatyviniai aparatai su SIRF-III lustu „matė“ iki 20 palydovų, o naujesni GPS imtuvai galėjo „matyti“ iki 30 palydovų.
Automobiliams skirtus navigatorius galima skirstyti į dvi grupes: integruotus į automobilius ir nešiojamus. Integruotą GPS sistemą anksčiau buvo galima užsisakyti kaip papildomą įrangą naujiems automobiliams, kainuojančią apie 3,5 tūkst. litų. Už šį mokestį būdavo gaunamas į centrinę konsolę integruotas skystųjų kristalų ekranas. Automobilių gamintojai stengiasi nuolat derinti GPS sistemų programinę įrangą ir gerina klientų prieigą prie atnaujintų žemėlapių. Vietoj DVD disko vis dažniau naudojamos „mini SD“ kortelės, o kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, „Toyota“ ar „Volkswagen“, navigacinei sistemai pasirinko integruotą kietąjį diską, kuriame be žemėlapių galima saugoti ir kitą medijos archyvą.
Nešiojami GPS imtuvai yra kelis kartus pigesnis ir praktiškesnis variantas. Jų nereikia instaliuoti, todėl reikalui esant galima pernešti iš vieno automobilio į kitą. Be to, tokį navigatorių, šiek tiek didesnį už mobilųjį telefoną, galima imti į žygį pėsčiomis. Pilnai įkrauta baterija tarnauja 5-6 valandas, o pakuotėje įprastai yra automobilinis bei įprastas įkrovikliai.
Palydovinio Signalo Ypatybės
Palydovai nuolat transliuoja navigacinius duomenis dviem dažniais: L1 (1575,42 MHz) ir L2 (1227,60 MHz). Dažnis L1 moduliuojamas dvejais kodais: C/A (angl. Coarse/Acquisition arba laisvo priėjimo kodu) ir P kodu (angl. Precision code), o dažnis L2 - tik P kodu. Kiekvienas palydovas siunčia savo identifikavimo numerį bei laikrodžių korekcijos duomenis. Šios korekcijos reikalingos tiksliam palydovo koordinačių nustatymui.
- Almanachas (angl. Almanac) - tai duomenys, skirti nustatyti palydovų orbitos parametrus. Jo duomenys nepasižymi dideliu tikslumu ir galioja tik kelis mėnesius.
- Efemeridės (angl. Ephemeris) - tai tikslesni korekcijos duomenys, reikalingi palydovų koordinačių nustatymui. Kiekvienas palydovas perduoda nuosavų efemeridžių duomenis, kurie galioja tik 30 minučių.
C/A kodas yra laisvai prieinamas civiliniams vartotojams. Imtuvui jį dekoduoti nėra labai sudėtinga, nes jis yra trumpas (1023 bitų). P kodas yra daug ilgesnis (apie 267 x 1012 bitų) ir kartojasi kas 267 paras. Kartą į savaitę šis kodas keičiamas visuose palydovuose, todėl juo naudotis galėjo tik vartotojai, turintys JAV Gynybos ministerijos leidimą. Tam, kad neleistų naudotis P kodu neautorizuotiems vartotojams, JAV įvedė taip vadinamą AS režimą (angl. Anti Spoofing), kuris P kodą pakeitė į Y kodą. P-kodą turintys imtuvai dirba su specialiomis mikroschemomis (kriptografiniais raktais), kurios įmontuojamos į GPS imtuvą.
Vietos Nustatymo Metodika: Trilateracija
GPS sistemoje koordinačių nustatymo principai yra pagrįsti metodika, vadinama trilateracija. GPS imtuvas priima signalus iš palydovų ir apskaičiuoja savo buvimo vietą. Imtuvas palygina signalo išsiuntimo ir priėmimo laiką, o skirtumas tarp šių dydžių leidžia apskaičiuoti atstumą iki palydovo (šis atstumas vadinamas pseudoatstumu).
Jeigu žinomas atstumas A nuo vieno palydovo, tai imtuvo koordinačių nustatyti neįmanoma. Jis gali būti bet kuriame sferos su spinduliu A taške. Žinant atstumą nuo antro palydovo, imtuvas yra kažkur dviejų sferų susikirtimo apskritime. Trečio palydovo signalas sumažina neapibrėžtumą iki dviejų taškų, kurių vienas dažniausiai yra už Žemės paviršiaus ribų. Norint tiksliai nustatyti poziciją trimatėje erdvėje, reikia priimti signalus bent iš keturių palydovų.
Svarbiausia problema yra tai, kad atstumai iki palydovų nėra žinomi su absoliučiu tikslumu dėl daugelio veiksnių (palydovų ir imtuvo laikrodžių sinchronizacijos klaida, signalo sklidimo greičio priklausomybė nuo atmosferos ir t. t.). Kiekviena nanosekundė atitinka 30 cm atstumą. Jei imtuvo ir palydovo laikrodžiai nesutaptų bent 0,001 s, atstumo skaičiavimas turėtų net 2993 km paklaidą. Todėl imtuvo laikrodžio korekcijai reikalingas ketvirtasis palydovas. Imtuvas derina savo laikrodį tol, kol pasieks visų sferų susikirtimą viename taške.
Navigacijos Tikslumą Įtakojantys Veiksniai ir Korekcijos
GPS sistemos tikslumas priklauso nuo kanalų kiekio, kuriuos imtuvas gali atsekti. Kuo daugiau palydovų sugeba „matyti“ GPS įrenginys, tuo tikslesnis jis gali būti. Civilinės paskirties arba buitiniais GPS imtuvais nustatomų koordinačių neapibrėžtis siekia apie 3-5 metrus. Šiuo metu GPS imtuvo vietos nustatymo tikslumas gali siekti nuo 100 metrų iki 1 cm, priklausomai nuo naudojamo imtuvo sudėtingumo, matavimo ir apskaičiavimo priemonių bei metodų.
Atmosferos įtaka (Jonosfera, Troposfera)
Vienas iš veiksnių, lemiančių GPS signalo vėlavimą, yra jonosfera - atmosferos sluoksnis 50-500 km aukštyje, kuriame yra laisvų elektronų. Šios jonosferos vėlinimas priklauso nuo elektronų koncentracijos ir yra atvirkščiai proporcingas signalo dažnio kvadratui. Jonosferos vėlinimas įneša paklaidą iki 10 metrų. Tiksliausiems vartotojams, naudojantiems dvidažnius imtuvus (priimančius L1 ir L2 dažnius), vėlinimas yra mažesnis, nes lyginant L1 ir L2 signalų vėlinimo laikus, galima išsiaiškinti, koks buvo vėlinimas. Kitiems vartotojams jonosferos vėlinimo kompensacija atliekama šio sluoksnio matematinio modelio skaičiavimais, o tam reikalingi koeficientai įtraukiami į navigacinį pranešimą.
Troposfera (apatinis atmosferos sluoksnis iki 50 km) taip pat įneša paklaidą dėl signalo sulėtėjimo. Vėlinimas priklauso nuo oro parametrų (temperatūros, drėgmės), o taip pat nuo palydovo aukščio virš horizonto. Troposferos sukuriama paklaida, skaičiuojant atstumus, gali sudaryti 1 metrą. Kai erdvėje tarp imtuvo ir GPS palydovo lyja ar sninga, tai neturi juntamos įtakos priimamam GPS signalui, tačiau GPS imtuvams kenkia žaibai.
Signalo priėmimo sąlygas gali gadinti ir aukšti objektai šalia imtuvo, tokie kaip kalnai, tankus miškas, pastatai ar tuneliai. Normaliam darbui GPS imtuvas turi „matyti“ bent 3 palydovus. Pastatui užstojus kelis palydovus iš vienos pusės, darbas nesutriks, jei aparatas tuo metu „matys“ daugiau palydovų.
Selektyvus Priėjimas (SA)
Iki 2000 metų gegužės mėnesio JAV Gynybos ministerija sąmoningai įvesdavo klaidingą GPS signalą, siekdama sumažinti jo tikslumą civiliniams vartotojams. Ši programa, vadinama „Selective Availability“ (SA), buvo sukurta siekiant apsaugoti GPS sistemą nuo priešų, kurie galėjo pasinaudoti šia technologija kariniais tikslais. SA režimas tyčia sumažindavo GPS tikslumą iki maždaug 100 metrų atstumui ir 5 km/h greičiui. Vartotojams atblokavus trukdžių kodus, JAV vyriausybė atsisakė šio sumanymo ir išjungė SA režimą 2000 m. gegužės 1 d. Nuo to laiko civiliniams GPS imtuvams prieinamas žymiai didesnis tikslumas.
Diferencialinė GPS (DGPS)
Kur reikia didelio tikslumo (pvz., kartografuojant, geodezijoje), prie GPS imtuvo yra naudojamas papildomas diferencialinis GPS imtuvas (angl. Differential GPS - DGPS). DGPS imtuvas koordinačių tikslumą gerina pasinaudodamas antžemine stotimi. Antžeminė stotis, priėmusi palydovo signalą, apskaičiuoja jo paklaidą ir kitu radijo dažniu siunčia „patikslintą“ signalą DGPS imtuvui. Tokiu būdu galima pasiekti centimetrinį tikslumą.
Giroskopas ir jo vaidmuo
Giroskopas yra inertinis prietaisas, išlaikantis nekintančią padėtį erdvėje (panašiai kaip besisukantis vaikiškas „vilkelis“). Toks, tik „elektroninis vilkelis“ yra kai kuriuose navigatoriuose. Prapuolus GPS ryšiui (pvz., tunelyje), sistema automobilio judėjimo duomenis perima iš giroskopo ir lyg niekur nieko veda toliau, išlaikydama navigacijos tęstinumą.
Maršruto Skaičiavimas ir Žemėlapiai
GPS sistema su papildoma įranga pritaikoma navigacijoje - apskaičiuojamas maršrutas tarp pasirinktų taškų, rodomas objekto judėjimas detaliame žemėlapyje, grafinio kelvedžio nurodymai, kaip įveikti artėjančias kryžkeles, sankryžas ar posūkius, o nukrypus - kaip vėl sugrįžti į maršrutą. GPS navigacija masiškai taikoma transporto, turizmo ir kitose srityse.
Maršruto Skaičiavimo Principai
Navigacijos programa maršrutą į tą patį tikslą gali sudaryti skirtingai, aplenkdama arba pasirinkdama važiavimą konkrečiais keliais, priklausomai nuo jūsų pasirinkimų ir žemėlapio duomenų. Pavyzdžiui, pasirinkus „Greitas“ režimą, programa parinks tiesiausią (nebūtinai trumpiausią) maršrutą keliais su minimaliais greičio apribojimais. Maršrutų pritaikymas taip pat leidžia vartotojams nurodyti, kad būtų vengiama mokamų kelių, keltų ar tam tikrų kelių tipų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad rankiniai koregavimai nepakeičia teisinių apribojimų.
GPS Žemėlapių Reikšmė
GPS žemėlapių įtaka maršruto sudarymui yra didžiulė: ta pati navigacijos programa tą patį maršrutą sudarys skirtingai, priklausomai nuo to, kokio sudarytojo žemėlapius naudoja, t. y., kaip konkretus kelias apibūdintas žemėlapyje. Jei kelias apibūdintas kaip „prastas“, sistema jo vengs, jei kaip „geras“ - ves per jį. Tie duomenys priklauso ne tik nuo žemėlapio naujumo, bet ir nuo sudarytojų profesionalumo. Navigacijos programa niekada neklysta; ji „mąsto“ žemėlapių kokybės ribose.
- Padengimas: Elektroninio žemėlapio (ir navigacijos aparato) kaina tiesiogiai priklauso nuo komplektuojamų šalių žemėlapių padengimo. „Šalis (99%)“ reiškia, kad žemėlapiai aprėpia 99% kelių ilgio arba gyventojų skaičiaus, arba teritorijos, arba tai, ką sugalvoja žemėlapių tiekėjai.
- Tikslumas: GPS žemėlapiai turi būti su tiksliomis kiekvienos sankryžos, kelio vingio ar pastato koordinatėmis. Ši informacija yra pati brangiausia, nes koordinatės į žemėlapius įvedamos tik fiziškai važiuojant tais keliais.
- Kelių charakteristikos: Be kelio kokybės, žemėlapiai gali apibūdinti ir kitas charakteristikas, pvz., leidžiamą greitį, kelio tipą, juostų skaičių.
- Lankytinos vietos (LV) arba Svarbios vietos - Points of Interest (POI): GPS žemėlapio kokybę apibūdina ir LV skaičius (aikštelės, degalinės, viešbučiai, restoranai ir t.t.). Kuo daugiau naudingos informacijos, tuo geriau, nes kelionės metu gali prisireikti įvairių paslaugų. Įprastai gamintojas kartu su žemėlapiu prideda ir lankytinų vietų duomenis bei koordinates apie kavines, pirmosios pagalbos įstaigas, parduotuves, viešbučius, bankus ir daug kitų naudingų vietų.
- Sunkvežimių GPS žemėlapiai: Yra su papildoma informacija apie sunkvežimių eismo apribojimus (leidžiamos tiltų apkrovos, aukščiai, riboženkliai ir t.t.), sankryžų pravažumo duomenimis.
Papildomos Navigacijos Funkcijos ir Sąsajos
Eismo Informacijos Kanalas (TMC)
TMC (angl. Traffic Message Channel - eismo pranešimų kanalas) - tai sistema, kuria pranešimai apie spūstis, remontus, avarijas, pavojingas sąlygas nemokamai transliuojami įprastose FM radijo stotyse per RDS kanalą. Šią informaciją jos gauna iš savo šalių eismo priežiūros tarnybų. Navigatoriai, turintys RDS TMC modulius, priima šią informaciją, parodo ją ekrane bei pasisiūlo perskaičiuoti maršrutą apvažiuojant spūstį. Kalba priklauso nuo pasirinkimo navigacijos aparate. Didelę pagalbą vairuotojui teikia ir eismo stebėjimo sistema, kuri teikia duomenis apie spūstis keliuose, avarijas ir suteikia galimybę numatyti alternatyvų judėjimo maršrutą apvažiuojant kliūtis kelyje. Šie duomenys perduodami skaitmeninių kodų pagalba, naudojant radijo sistemą (FM-RDS), skirtą įprastiems FM bangų imtuvams.
Žemėlapio Vaizdavimas (2D/3D)
GPS navigacijos ekranėlyje žemėlapio vaizdas gali būti trimatis pasviras (3D) arba dvimatis plokščias (2D). Mažas ekranas negali atvaizduoti didelio ploto. 3D žemėlapis ekranėlyje pasviręs ir panašus į vaizdą pro automobilio langą: artimiausi objektai didesni, o būsimas maršrutas - tolumoje, suteikiant geresnį erdvės pojūtį.
Automatinis Mąstelis
Automatinis mąstelis yra automobilinių GPS navigacijos aparatų ekranėlio vaizdo ypatybė, kai ekranėlyje rodomo žemėlapio mastelis keičiasi priklausomai nuo kelio sudėtingumo ir automobilio greičio. Tai padeda vairuotojui matyti detales ten, kur jų labiausiai reikia (pvz., sankryžose), ir platesnį vaizdą dideliu greičiu.
Sunkvežimių Navigatoriai
Sunkvežimių navigatorius nuo „paprastų“ navigacinių aparatų skiriasi navigacijos programos galimybe sudarinėti maršrutus, įvertinant iš anksto įvestus sunkvežimio gabaritus (aukštį, ilgį, svorį ir t.t.). Efektyviam darbui naudojami specifiniai sunkvežimių žemėlapiai, kuriuose yra papildoma informacija apie sunkvežinių eismo apribojimus (leidžiamos tiltų apkrovos, aukščiai, riboženkliai ir t.t.), sankryžų pravažumo duomenys.
Modernios Funkcijos
Be maršruto numatymo ir darbo su žemėlapiais, bet kuris šiuolaikinis GPS imtuvas gali matuoti tikslų laiką, atstoti kompasą ir adresų knygelę, kuri labai praverčia ruošiantis kelionei: tiesiog įvedate į navigatorių visus reikalingus adresus, vietovardžius, o paskui kelyje lengvai išsirenkate reikalingą kelionės tikslą. Geriau aprūpinti imtuvai turi „Bluetooth“ sistemą ir mikrofoną bei leidžia priimti telefono skambučius. Kai kurie navigatoriai leidžia atkurti „mini SD“ kortelėje įrašytus filmus, muziką, nuotraukas.
„Google“ žemėlapiai taip pat diegia naujas funkcijas. Pavyzdžiui, maršrutai, pažymėti paslaptinga raide „Z“, rodo, kad navigacijos kelias veda per švaraus transporto zoną. Šios zonos riboja tam tikrų transporto priemonių patekimą pagal išmetamųjų teršalų standartus. Svarbu tai, kad ši funkcija automatiškai neužblokuoja maršruto. „Google“ žemėlapiai taip pat rodo maršrutus, pažymėtus žaliu lapu. Tai ekologiški maršrutai, skirti sumažinti degalų ar energijos suvartojimą. Norėdami visapusiškai išnaudoti ekologiško maršruto sudarymo galimybes, vairuotojai gali nurodyti savo transporto priemonės variklio tipą programėlės nustatymų skiltyje „Jūsų transporto priemonės“.
Kitos Pasaulinės ir Regioninės Navigacijos Sistemos
Nepaisant to, kad sistema „NAVSTAR GPS“ ir toliau priklauso JAV gynybos ministerijai, ji turi ir konkurentų - tai rusiška sistema GLONASS, europietiška sistema „Galileo“ (Europos kosminės agentūros ESA kūrinys) ir Kinijos BeiDou. Abi šios sistemos panašios ir sukurtos siekiant išvengti priklausomybės nuo JAV galimai kritinėse situacijose (pavyzdžiui, karo Irake metu buvo atjungtas civilinėms reikmėms skirtas GPS sektorius). GLONASS ir „Galileo“ naudoja labai panašias orbitas, kuriose maždaug 19 000-23 000 kilometrų aukštyje skrieja panašus palydovų skaičius.
Japonija ir Indija taip pat yra sukūrusios ir naudoja panašias regionines sistemas (pvz., QZSS ir IRNSS), tačiau jų sistemos neapima visos planetos. Dauguma šiuolaikinių įrenginių naudoja kelias palydovų sistemas, kad pagerintų tikslumą ir patikimumą. Tai priklauso nuo įrenginio - pavyzdžiui, išmanusis laikrodis gali naudoti GPS ir GLONASS, ir vartotojas gali nurodyti jam naudoti vieną iš jų arba abi. Tačiau kol kas nėra vienos technologijos, kuri veiksmingai pašalintų GNSS veikimo sutrikimų keliamas problemas. Bandoma kurti technologines alternatyvas GNSS sistemai.
Šiuolaikinės Navigacijos Perspektyvos
Didmiesčiuose vis rečiau galima sutikti pasimetusius žmones, pirštu vedžiojančius popierinį žemėlapį. Technologijos tobulėja, imtuvai darosi vis tikslesni, patrauklesni ir praktiškesni. Jūreivių ir keliautojų, kadaise pasiklydusių ir meldusių Dievą grąžinti juos namo, svajonė išsipildė - naudojantis GPS įranga, pasiklysti išties sunkoka.
tags: #navigacijos #sistemos #teorija