Sporto infrastruktūros klausimas Lietuvoje išlieka itin aktualus nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Nors krepšinio arenų šalyje yra pakankamai, nacionalinio stadiono, atitinkančio tarptautinius reikalavimus, Lietuva vis dar neturi. Ši problema ypač skaudi futbolo bendruomenei, kurios pasiekimais sovietmečiu buvo didžiuojamasi. Tačiau ne tik nacionalinio stadiono trūkumas yra opi problema. Lietuvoje taip pat stinga geros koncertinės salės, o Sporto rūmai ir Vingio parko estrada yra avarinės būklės. Šiame kontekste iškyla klausimas apie regioninę sporto infrastruktūrą, o ypač apie Naujosios Vilnios futbolo kompleksą. Šiame straipsnyje panagrinėsime Vilniaus sporto infrastruktūros, įskaitant Nacionalinio stadiono ir Naujosios Vilnios sporto maniežo, idėjų atsiradimo istoriją, įgyvendinimo iššūkius ir perspektyvas.
Nacionalinio stadiono vizija ir statybų eiga
Ilgaamžė projekto istorija ir politinės valios trūkumas
Dar 1988 m., kai Lietuvos futbolininkai stebino pasaulį, buvo nutarta statyti nacionalinį stadioną Vilniuje. Tačiau, nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, dėl finansavimo trūkumo, projektas buvo įšaldytas. Pasak A. Raslano, istorija yra labai paprasta - pritrūko politinės valios. Europos krepšinio čempionato organizavimo sėkmė parodė, kad esant politinei valiai ir finansavimui iš įvairių šaltinių, didelius projektus įgyvendinti įmanoma. Tačiau stadiono atveju, politinių sprendimų, kas stato, už kokias lėšas stato ir kodėl tokį stadioną stato, nebuvo priimta. R. Vaiginas apgailestauja, kad Lietuva yra vienintelė Europos valstybė, kuri neturi nacionalinio stadiono. Situacija buvo tokia, kad tuo metu visiems buvo „karpomos“ lėšos.
2011-2015 m. atsiradus šiokiam tokiam ekonominiam pakilimui, vėl buvo grįžtama prie šio projekto. Tuomet Vilniaus miesto savivaldybei buvo pavesta parengti stadiono atgaivinimo planą. 2012 m. buvo pristatyta vizualizacija, kaip būtų galima užbaigti nacionalinį stadioną. Pagal planą, po tribūnomis būtų įrengtos dvi sporto salės, šokių studija, bokso, imtynių salės, lengvosios atletikos stadionas su bėgimo takais ir trys futbolo aikštės. Tačiau, pasak R. Vaigino, pritrūko tuometinio premjero ryžtingumo.
Statybų atnaujinimas ir plėtra
Nacionalinio stadiono statybos Vilniuje, Šeškinės kalvose, turi ilgą ir sudėtingą istoriją, kupiną derybų, teismų ir finansinių iššūkių. 2020 m. kovo 2 d. buvo oficialiai paskelbta apie sutarties dėl Daugiafunkcinio sporto komplekso Vilniuje pasirašymą po 2 savaičių, nors prokurorai buvo laikinai sustabdę sutarties pasirašymą kovo 13 d. Koncesijos finansavimas, numatantis 6 proc. grąžą, buvo planuojamas be atviro konkurso bankams.
Vilniaus valdžia, 2019 m. gruodžio 18 d. apsisprendusi ir pritarusi Nacionalinio stadiono koncesijos sutarčiai, planavo, kad statybos šiais metais neprasidės. Teismas 2019 m. spalio 5 d. galiausiai leido tęsti statybas. „BaltCap“ fondas išreiškė norą finansuoti nacionalinio stadiono kompleksą. Nors 2019 m. liepos 6 d. Vilniaus valdžia teigė, kad Nacionalinis stadionas bus statomas be ES paramos, 2019 m. liepos 10 d. pranešta, kad ministerijos skiria 30,5 mln. eurų Nacionalinio stadiono statyboms. Iki tol, 2017 m. gruodžio 8 d., teismas atmetė „Vilniaus nacionalinio stadiono“ ieškinį ir priteisė 8 tūkst. eurų.
2021 m. rugpjūčio 17 d. „Icor“ pasitraukė iš Nacionalinio stadiono projekto, ją pakeitė „BaltCap“ fondas. „BaltCap“ fondo partneris tą pačią dieną pareiškė, kad už tiek, kiek sutarta, pastatyti stadiono tiesiog neįmanoma. Vis dėlto, 2021 m. spalio 6 d. Vilniaus taryba pritarė 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutarčiai, o spalio 7 d. ŠMSM paskelbė, kad koncesijos sutartį numatyta pasirašyti penktadienį. 2022 m. sausio 4 d. teritorijoje startavo griovimo darbai, o 2022 m. kovo 31 d. Vilniaus meras V. Benkunskas pranešė, kad nacionalinio stadiono statybos brangs 38 mln. Eur valstybės ir savivaldybės investicijoms.
Dabartinė statybų eiga ir planuojamos ypatybės
2025 m. gruodžio 12 d. Nacionaliniame stadione iškilo pirmoji tribūna, tapusi bendro įsipareigojimo simboliu. Vilniaus meras teigė, kad stadionas augs iki 19 tūkst. vietų, o operatoriui prireiks finansinio partnerio. 2025 m. lapkričio 5 d. Nacionalinio stadiono statybose prasidėjo naujas etapas: kyla konstrukcijos, pradėtas statyti vaikų darželis. Avulis tikisi, kad Nacionalinis stadionas iškils 2027 m. viduryje.
Naujosios kėdės bus su minkštu apmušalu, tačiau kol kas nepranešama, ar ant tokių kėdžių galės įsitaisyti visi žiūrovai, ar jos bus skirtos tik išskirtiniams svečiams VIP zonoje. Kėdės nacionaliniame stadione bus tamsiai žalios, baltos ir baltos su žalios spalvos elementais. Jau dabar ruošiama danga stadiono vejai. Šioje vietoje taip pat bus įrengtos modernios, visame pasaulyje naudojamos vėdinimo, šildymo ir automatinio laistymo sistemos.
Stadiono ir jo aplinkos generalinė rangovė „Naresta“ pranešė, kad statybvietėje šiomis dienomis pradėjo dirbti antras įspūdingo dydžio kranas, siekiant pagreitinti darbus. Pirmąsias rungtynes, užtikrinsiančias sostinės stadionui UEFA IV kategoriją, tikimasi surengti jau 2027-ųjų rudenį. „Pirmasis stadiono konstrukcijų montavimo etapas buvo užbaigtas per kiek daugiau nei tris mėnesius - būtent taip, kaip ir planavome. Pradėjome antrojo etapo darbus, juos planuojame baigti vasaros pradžioje. Ieškome sprendimų, kurie dar labiau padidintų spartą. Antras kranas leidžia dar greičiau montuoti gelžbetonio elementus ir lygiagrečiai imtis kitų darbų tose vietose, kuriose pagrindinės konstrukcijos jau sumontuotos“, - sakė „Narestos“ vadovas Tadas Grincevičius.
Šiuo metu jau sumontuota 1670 iš kiek daugiau nei 5 tūkst. surenkamų gelžbetonio elementų. Iš jų statomos kolonos, sienos, įrengiamos perdangos plokštės, potribūninės sijos, laiptai ir tribūnos. Stadiono teritorijoje „Naresta“ ir subrangovų komandos jau paklojo apie 2 km vamzdynų, įrengta didžioji dalis nuotekų bei 30 proc. vandentiekio infrastruktūros. „Kitų metų pavasarį jau kils ne tik stadiono, bet ir darželio, kultūros centro bei arenos stogų, fasadų laikančiosios konstrukcijos, visų objektų konstruktyvo darbus suplanuota baigti iki 2027-ųjų vasario. Kitų metų viduryje visoje teritorijoje jau bus pradėtas ir inžinerinių sistemų diegimas“, - teigė bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Daugiafunkcį kompleksą sups naujas parkas.
Las Vegaso lengvosios atletikos stadiono statybos atnaujinimas 2026 04 05
Nacionalinio stadiono finansavimas ir sutartys
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) 2025 m. liepos 29 d. pranešė, kad Nacionalinio stadiono koncesijos sutartis be garantijos buvo 18 mėn. 2025 m. birželio 26 d. „Hanner“ ir „BaltCap“ baigė derybas dėl Nacionalinio stadiono koncesijos. Liepos 2 d. buvo užbaigtas Nacionalinio stadiono projekto sandoris. 2025 m. liepos 4 d. pasamdytas dar vienas rangovas Nacionalinio stadiono projektui, atnaujintos statybos. „Hanner“ susitarė su „Naresta“: šią savaitę ketinama atnaujinti Nacionalinio stadiono statybas 2025 m. birželio 30 d.
Koncesininkė sulaukė ieškinio iš „Cloud architektų“ 2025 m. vasario 4 d. Vis dėlto, „Cloud architektai“ atsisakė 1 mln. eurų ieškinio dėl Nacionalinio stadiono projekto 2025 m. rugsėjo 4 d., o „Cloud architektai“ ir „Hanner“ susiderėjo dėl taikos Nacionalinio stadiono projekte 2025 m. liepos 10 d. Taip pat „Veikmės statyba“ ir Nacionalinio stadiono koncesininkė susiderėjo dėl taikos 2025 m. birželio 5 d. Narestos“ vadovas teigė, kad dėl augančių kainų stadioną reikia statyti vienu etapu.
Viešųjų pirkimų tarnybos įžvalgos ir korekcijos
2024 m. balandžio 11 d. VPT teigė, kad dėl Nacionalinio stadiono rizikuojama permokėti. Vis dėlto, 2024 m. rugpjūčio 31 d. VPT Nacionalinio stadiono projektui pastabų nebeturi, o birželio 26 d. VPT paserviravo naują išvadą dėl Nacionalinio stadiono, A. Avuliui buvo gaila laiko.
Sostinės savivaldybė koreguoja Nacionalinio stadiono projektą: tai kainuos 25 tūkst. eurų mažiau 2024 m. balandžio 30 d. Vilniaus savivaldybė ruošiasi dar kartą derėtis dėl Nacionalinio stadiono komplekso sutarties 2024 m. balandžio 17 d. 2024 m. vasario 28 d. taryba patvirtino Daugiafunkcio komplekso statybų projekto pakeitimus.
Vyriausybės kancleris 2020 m. gegužės 26 d. teigė, kad Nacionalinis stadionas Vilniuje greičiausia bus, bet gal ne Šeškinėje, o Naujojoje Vilnioje. P. Poderskis alternatyvų nacionaliniam stadionui nematė, ir Naujoji Vilnia netiko. Vilniaus architektas apie idėją statyti Nacionalinį stadioną Naujojoje Vilnioje teigė, kad tai - visiška nesąmonė. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad dėl Nacionalinio stadiono statybų sutarties VPT pademonstravo stuburą.
Naujosios Vilnios sporto komplekso idėja: alternatyva ar papildymas?
Idėjos atsiradimas ir vystymas
E. Šablinskas kelia klausimą, kodėl, Vyriausybei 2006 m. priėmus sprendimą pripažinti nacionalinės svarbos objektu Šeškinėje statomą futbolo kompleksą, 2004 m. pradėta kalbėti apie Naujosios Vilnios futbolo kompleksą? Ten buvo mąstyta lygiai taip pat - pagrindinis stadionas, dvi futbolo aikštės, dengtas maniežas, sporto salė ir kompleksas, viešbutis atvykstantiems sportuoti. Vyriausybė 2008 m. priėmė sprendimą dėl valstybinės svarbos komplekso. Vadinasi, Vilniuje kažkuriuo metu turėjo atsirasti du kompleksai. „Vaikantis du zuikius, neturime nė vieno“, - teigia E. Šablinskas.
Alternatyvos vertinimas ir diskusijos
E. Šablinskas abejoja, ar stadionas reikalingas toje vietoje, Šeškinėje. 2020 m. gegužės 27 d. Vilniaus architektas apie idėją statyti Nacionalinį stadioną Naujojoje Vilnioje pasisakė, kad tai - visiška nesąmonė. Tą pačią dieną P. Poderskis alternatyvų nacionaliniam stadionui nematė ir teigė, kad Naujoji Vilnia netinka. Vis dėlto, Vyriausybės kancleris 2020 m. gegužės 26 d. svarstė, kad nacionalinis stadionas Vilniuje greičiausiai bus, bet gal ne Šeškinėje, o Naujojoje Vilnioje.
Vilniečių nuomonė dėl nacionalinio stadiono ir komplekso
Penki iš dešimties Lietuvos gyventojų pritaria, kad Vilniuje turėtų būti pastatytas Nacionalinis stadionas, tačiau maždaug po lygiai nuomonės pasidalijo dėl to, ar ant Šeškinės kalvų turėtų būti tik stadionas, ar visas kompleksas - su sporto arena, konferencijų centru, muziejumi, vaikų darželiu ir kitais statiniais, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Tyrimo duomenimis, 27 proc. respondentų pritarė, kad toliau reikėtų statyti visą kompleksą, o 25,5 proc. - tik stadioną. Tuo metu 29,8 proc. apklaustųjų teigė, kad projektas apskritai turėtų būti nutrauktas. Dar 17,7 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Nacionalinio stadiono statybas palaiko ir dauguma apklaustų vilniečių (56,2 proc.), tačiau didesnė jų dalis (29,9 proc.) mano, kad reikėtų statyti tik stadioną. Viso komplekso vystymui pritaria 26,3 proc. sostinės gyventojų. Vis dėlto, palyginti su kitais miestais, Vilniuje daugiausia ir stadiono priešininkų: trečdalis (33,5 proc.) mano, kad projektas turėtų būti nutrauktas.
Stadiono statybą vienokia ar kitokia forma palaiko ir daugiau nei pusė (56,7 proc.) kaimo gyventojų: visam kompleksui pritaria 30,5 proc., o vien stadionui - 26,2 proc. Tokia pat dalis mano, kad projektas turėtų būti nutrauktas. Didmiesčiuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) bei kituose miestuose stadiono ar jo komplekso rėmėjų mažiau - atitinkamai 42,6 ir 53,1 proc. Didžiųjų miestų gyventojai linkę pasisakyti už projekto nutraukimą arba neturi nuomonės (po 28,7 proc.). Kad projektas neturėtų būti tęsiamas, mano ir beveik trečdalis kitų miestų apklaustųjų (32,6 proc.), tuo metu dėl projekto formos nuomonės čia pasiskirstė beveik po lygiai: 26,7 proc. mano, kad turėtų būti vystomas visas kompleksas, 26,4 proc. - tik stadionas.
Apklausa taip pat rodo, kad tolesniam viso komplekso vystymui labiau pritaria jaunimas iki 29 metų (42,9 proc.), įgiję aukštąjį išsilavinimą (32,2 proc.), moksleiviai ir studentai (47,1 proc.), taip pat tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršija 901 eurą (33,4 proc.). Už tai, kad būtų apsiribota vien tik stadionu, labiau pasisako 30-39 amžiaus respondentai (30,6 proc.), nebaigę vidurinio išsilavinimo (32,6 proc.), aptarnaujantys bei techniniai darbuotojai (33,1 proc.). Projekto nutraukimą labiausiai palaiko vyresni nei 70 metų respondentai (37,8 proc.), turintys vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį bei aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai 30 proc. ir 29,9 proc.), pensininkai ir neįgalieji (37,8 proc.) bei bedarbiai (36,6 proc.), taip pat iki 500 eurų pajamų gaunantys žmonės (31,8 proc.).
Naujosios Vilnios dabartinė situacija ir bendruomenės vaidmuo
Rajono iššūkiai ir plėtros poreikiai
Nepaisant gražaus kalvų ir miškų kraštovaizdžio, daugiakalbystės, įdomios istorinės praeities, pastovaus gyventojų skaičiaus, patogaus susisiekimo, vis dažniau apsilankančios asfaltavimo mašinos, naujus pėsčiųjų takus palei Vilnios krantinę tiesiantys darbininkai, būriai smalsių pažintinių žygių dalyvių, niekur neskubantys žmonės, Naujoji Vilnia susiduria su daugeliu iššūkių, kurių dažnas sostinės gyventojas net neįsivaizduoja. Tai kanalizacijos bei vandentiekio trasų stoka, dviračių takų nebuvimas, šaligatvių ir apšvietimo pagrindinėse gatvėse trūkumas, autobusų stotelės be stoginių, socialinės paskirties įstaigų koncentracija, dešimtmetį įšaldytas futbolo komplekso projektas ir daugelis kitų. Tačiau čia vis dažniau atsikelia gyventi jaunos šeimos, kurios atranda šį gamtos kampelį ir nori, kad jų gyvenamoji aplinka būtų graži, saugi, patogi - tokia, kokia ir turėtų būti sostinėje. Todėl savo rajoną mylintys ir jam neabejingi gyventojai susibūrė į bendruomenę ir kviečia prisijungti kitus bendraminčius.
Naujosios Vilnios miesto bendruomenė: veikla ir tikslai
Įsteigta Naujosios Vilnios miesto bendruomenė yra savarankiška visuomeninė organizacija, vienijanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančio buvusio istorinio Naujosios Vilnios miesto, dabar - rajono seniūnijos šiaurinės dalies gyventojus ir šioje teritorijoje veikiančias organizacijas, bendrijas, įstaigas bei įmones. Bendruomenė jungia ir atstovauja Naujosios Vilnios gyventojus, siekdama pagerinti gyvenimo kokybę ir spręsti rajono problemas.
Bendruomenės pirmininkas yra architektas Maksimas Zacharovas, kuris mato didžiulį neišnaudotą Naujosios Vilnios potencialą, ypač gamyklų prie upės konversijoje. „Išsiskirti, o ne atsiskirti“ - toks yra naujai kuriamos Naujosios Vilnios miesto bendruomenės šūkis. Bendruomenės Taryba yra aukščiausias organas, pirmininkas tėra tik administratorius, tarpininkas. Kiekvienas Tarybos narys kuruoja tam tikrą veiklos sritį.
Šiuo metu pagrindinis bendruomenės siekis yra visos sostinės Nakvynės namų išplėtimo ir blaivyklos „Sala“ įrengimo projekto greta Rokantiškių užtvankos ir Pavilnių regioninio parko ribos sustabdymas.
Bendruomenės narių įžvalgos
- Augustinas Daugilis: „Nors Naujojoje Vilnioje dar negyvenu, bet čia esančiuose soduose leidžiu laiką jau 30 metų. Netolimoje ateityje planuoju ir apsigyventi šiame rajone. Man svarbu, kad dingtų ar bent sumažėtų žmonių susvetimėjimas, kad kaimynas pažinotų kaimyną - ir nebūtinai artimiausią - o ne nuleidęs akis praeitų prasilenkdami. Taip pat rūpi ir gyvenimo kokybė, išvystyta infrastruktūra bei saugumas šiame rajone. Be stiprios, bendrus tikslus turinčios, bendruomenės visa tai pasiekti yra sunku, jeigu išvis įmanoma. Įkvėptas puikaus pavyzdžio - Užupio Respublikos, tapau vienu iš Naujosios Vilnios bendruomenės atsiradimo iniciatorių. Esu pasiryžęs keisti Naujosios Vilnios veidą kartu su bendraminčiais.“
- Regina Stakuvienė: „Esu baigusi Naujosios Vilnios vidurinę mokyklą. Šios vietos man pažįstamos ir savos. Suprantu, kad norėdami net ir didelių pokyčių savo valstybėje, turime pradėti tvarkytis savo kiemą. Kadangi šiuo metu mano kiemas yra čia, tai su džiaugsmu prisijungiau prie šios bendruomenės. Tikiuosi sėkmingai viešinti mūsų gražias iniciatyvas, rūpintis švietimo projektais.“
- Edita Aleškevičienė: „Esu teisininkė, 3 vaikų mama. Gyvenu senojoje Naujosios Vilnios dalyje apie 10 metų. Man labai rūpi aplinka, kurioje gyvenu aš ir mano šeima, todėl esu dalyvavusi visose akcijos „Darom“ talkose. Taip pat savo iniciatyva tvarkau aplinką.“
- Aistė Mikštė: „Mano sritis - menai ir kultūra. Telkdama skirtingų menininkų iniciatyvas, turiu tikslą išjudinti kūrybinius procesus Naujojoje Vilnioje, kurie taptų vienu iš svarbiausių šį rajoną reprezentuojančių reiškinių.“
- Rasa Aleksaitė: „Esu gidė, Naujojoje Vilnioje gyvenu nuo 1998 metų ir man tai pats gražiausias gamtiniu požiūriu Vilniaus rajonas, turtingas savo istorija. Norėčiau, kad geros žinios apie Naująją Vilnią sklistų kuo plačiau."
Bendruomenės veiklos principai ir bendri tikslai apima:
- Aktyvios ir atviros pilietinės bendruomenės formavimą
- Bendruomenės ir valstybinių institucijų bendradarbiavimą
- Darnią teritorijų plėtrą
- Naujosios Vilnios istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimą
- Saugią ir sveiką aplinkos kūrimą
- Socialinės rūpybos decentralizaciją ir prieinamumą bendruomenei
- Kultūrinę ir švietėjišką veiklą
- Patrauklaus Naujosios Vilnios įvaizdžio formavimą
- Pagalbą gyventojams identifikuoti problemas ir jų sprendimo stebėseną
Vietos valdžios vaidmuo ir Vilniaus miesto savivaldybės sporto infrastruktūros projektai
Savivaldybės ir Vyriausybės bendradarbiavimas
G. Jakavonis kelia klausimą apie įvairių valdžių lygių nesusikalbėjimą. Atrodo, kad Vilniuje, kai savivaldybę valdo liberalai, reikėtų įvesti tiesioginį valdymą.
A. Raslanas teigia, kad nacionalinį stadioną turėtų statyti Vyriausybė arba įgaliota institucija, numatant kelis finansavimo šaltinius. Savivaldybė galėtų prisidėti, kadangi daugelis jos organizuojamų renginių galėtų vykti šiame stadione. Tai yra valstybės prestižo reikalas. A. Raslanas įžiūri savivaldybės ir Vyriausybės nesusikalbėjimą. Savivaldybė turėjo įtikinti Vyriausybę, premjerą, kad valstybė turėtų prisidėti prie tokio objekto statybos. Jis yra skiriamas Lietuvai ir Lietuvos žmonėms, ne vien tik Vilniaus ar Šeškinės gyventojams.
R. Vaiginas kritikuoja dabartinę valdžią, kuri antrą kadenciją vadovauja Vilniaus miestui, dėl visiško negebėjimo, kompetencijos stokos įgyvendinti net ir tuos projektus, kuriuos paliko išeidamas dar 2015 m. „Turiu omenyje sporto objektą, kuris buvo labai svarbus Lietuvai - Lazdynų baseiną. Šis projektas jau buvo parengtas 2014 m. Palyginimui galiu pasakyti, kad 2011 m., kai mes atėjome dirbti, neradome jokių paliktų projektų, jokių vizijų. Per tą laiką mes sukūrėme viziją, parengėme studijas ir Vilniaus mieste vaikų užimtumui, treniruotėms ir sveikatinimui atsirado keturios pilnų išmatavimų futbolo aikštės su sintetine danga, atitinkančios UEFA ketvirtą kategoriją.“
Vilniaus savivaldybės sporto infrastruktūros plėtros planai
Vilniaus savivaldybė 2021 m. sportui ir sveikatingumui sostinėje suplanavusi skirti 18,5 mln. eurų, iš kurių sporto infrastruktūrai - 3,5 mln. eurų. Tarp numatomų projektų:
- Plėtoti baseinų prieinamumą - pradėti dar dviejų miesto baseinų statybas. Šiuo metu vyksta baseino Pilaitėje projektavimas. Antras baseinas planuojamas Balsiuose.
- Užtikrinti 10 standartinių matmenų futbolo aikščių su dirbtine danga įrengimą, prioritetą teikiant Vilniaus rajonams, kuriuose tokių aikščių nėra. 2019 metais pradėjo veikti dengtas maniežas „Ryto“ progimnazijos sklype, 2020 metų vasarą analogiškas objektas atidarytas Pilaitės gimnazijoje. Artimiausiomis savaitėmis bus paskelbtas viešasis pirkimas rangos darbams dar vieną panašų maniežą įrengti Žirmūnų gimnazijoje.
- Rekonstruoti 40 sporto aikštelių prie švietimo įstaigų ar kitose vietose. Nuo 2020 m. pradžios sostinėje atnaujinti 11 ugdymo įstaigų stadionai. Iki metų pabaigos numatoma sutvarkyti 10 papildomų aikštynų.
- Pastatyti naują, modernų, visų lengvosios atletikos šakų sportininkams prieinamą lengvosios atletikos maniežą. 2020 metų vasarą baigėsi architektūrinės idėjos konkursas. Tikimasi statybos rangos darbus pradėti 2023 metais. Šio objekto numatoma vertė apie 15 mln. Eur.
- Pastatyti vieną profesionaliam ledo sportui visiškai pritaikytą ledo areną. Taip pat pastatyti vieną gyventojų aktyviam laisvalaikiui ir ledo pramogoms ar treniruotėms skirtą sezoninę ledo areną. Ledo arenos statybai sostinėje paskirtas 39 tūkst. kv. m ploto sklypas.
tags: #naujosios #vinios #stadionas