Lietuvoje vėl įsibėgėja diskusijos apie automobilių apmokestinimą, kurios kelia didelį rezonansą tarp vairuotojų. Nors piliečiai jau dabar susiduria su augančiomis degalų kainomis, draudimo išlaidomis, techninės priežiūros brangimu ir registracijos mokesčiais, viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta svarstymų apie papildomus ar platesnius automobilių mokesčius ateityje.
Visuomenėje atsiranda vis daugiau nuogąstavimų, kad transporto priemonių savininkams finansinė našta gali dar labiau išaugti. Diskusijos ypač suaktyvėjo po pasisakymų apie būtinybę ieškoti papildomų lėšų kelių infrastruktūrai, aplinkosaugos tikslams bei valstybės biudžetui. Dalis politikų ir ekspertų užsimena, kad ilgainiui Lietuva gali judėti link platesnio automobilių apmokestinimo modelio, kuris jau veikia kai kuriose Europos valstybėse.
Vairuotojų jau dabar mokami mokesčiai
Nors dalis žmonių mano, kad automobilių mokestis Lietuvoje dar neegzistuoja, realybėje vairuotojai jau dabar moka įvairias su transportu susijusias rinkliavas.
Registracijos taršos mokestis
Vienas žinomiausių yra registracijos taršos mokestis, kuris taikomas registruojant taršesnius automobilius. Jo dydis priklauso nuo transporto priemonės išmetamo CO₂ kiekio ir kuro tipo. Kuo automobilis taršesnis, tuo mokestis didesnis.
Kelių naudotojo mokesčiai
Komercinis transportas moka kelių naudotojo mokesčius, o kai kurioms transporto priemonėms taikomos papildomos rinkliavos už naudojimąsi tam tikrais keliais. Nuo 2026 metų daliai elektra ir vandeniliu varomų autobusų bei krovininių automobilių taip pat pradėtas taikyti kelių naudotojo mokestis su lengvata.
Tačiau daugiausia diskusijų visuomenėje kelia galimybė ateityje įvesti platesnį arba metinį automobilių mokestį, kuris paliestų didesnę dalį gyventojų.
Kodėl apskritai kalbama apie naujus mokesčius?
Pagrindinis argumentas, kurį dažniausiai mini naujų mokesčių šalininkai, yra aplinkosauga ir infrastruktūros finansavimas.
- Europos Sąjunga jau daugelį metų skatina valstybes mažinti transporto sektoriaus taršą, nes automobiliai išlieka vienu didžiausių CO₂ šaltinių. Dėl šios priežasties įvairiose šalyse įvedami taršos mokesčiai, žemų emisijų zonos arba papildomos rinkliavos taršesniems automobiliams.
- Kitas argumentas - kelių būklė. Lietuvoje nuolat kalbama apie lėšų trūkumą keliams remontuoti ir infrastruktūrai prižiūrėti. Dalis politikų mano, kad didesni mokesčiai transportui galėtų tapti vienu iš finansavimo šaltinių.
Tačiau vairuotojai tokius argumentus dažnai vertina skeptiškai. Daugelis žmonių jaučiasi taip, tarsi automobilis pamažu tampa prabangos objektu, nors daugeliui regionų gyventojų jis yra būtinybė.
Lietuvos automobilių parko iššūkiai
Ekspertai dažnai pabrėžia, kad Lietuva turi vieną seniausių automobilių parkų Europoje. Daug žmonių važinėja senesniais dyzeliniais automobiliais, nes tiesiog negali sau leisti naujesnių transporto priemonių. Būtent todėl bet kokie papildomi mokesčiai visuomenėje kelia itin jautrią reakciją.
Žmonės baiminasi, kad labiausiai nukentėtų mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, regionų žmonės ir šeimos, kurios neturi galimybių persėsti į elektromobilius ar naujus hibridus. Kai kurie ekonomistai pastebi, kad Lietuvoje vis dar labai daug žmonių gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, todėl net papildomi keliolikos ar keliasdešimties eurų mokesčiai jiems gali tapti rimta finansine našta.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad senas Lietuvos automobilių parkas, kurio vidutinis amžius yra per 16 metų, nėra geras gyvenimo rodiklis. Anot jo, tautiečiai neturi pakankamai lėšų įsigyti naujesnio ar apynaujo automobilio, todėl perka pigesnį ir pakankamai seną. Dažnai pigiausias variantas yra dyzelis iš Vakarų Europos.
J. Taminskas pabrėžia, kad valstybė turi sudaryti sąlygas, kad augtų pajamos ir žmonės galėtų įsigyti įperkamą elektromobilį ar hibridinį variantą, o ne "varu varyti piliečius" įsigyti netaršų automobilį, jei jie tam neturi finansų. Ministras išreiškė tvirtą poziciją, kad negalima apmokestinti būtinybės, nes automobilis Lietuvoje daugeliui yra ne prabanga, o būtinybė. Jis mano, kad papildomai apmokestinti būtų galima tik antrą ar trečią prabangų automobilį šeimoje, bet ne pagrindinį, seną šeimos automobilį.
Viešojo transporto trūkumai ir elektromobilių prieinamumas
Socialiniuose tinkluose vos tik pasirodo kalbos apie naujus automobilių mokesčius, prasideda itin emocingos diskusijos. Viena vertus, žmonės teigia, kad vairuotojai jau dabar moka pakankamai už akcizus degalams, draudimą, techninę apžiūrą ir registracijos mokesčius. Kita vertus, teigiama, kad papildomi mokesčiai būtini siekiant mažinti taršą ir skatinti modernesnio transporto naudojimą.
Bene dažniausiai pasikartojantis argumentas - kad Lietuvoje viešasis transportas daugelyje regionų nėra pakankamai išvystytas, todėl automobilis daugeliui žmonių išlieka vienintele realia susisiekimo priemone. Tai ypač aktualu mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, kur žmonės kasdien važiuoja į darbą dešimtis kilometrų.
Nors dažnai kalbama apie perėjimą prie elektromobilių, realybėje daugeliui žmonių jie vis dar išlieka per brangūs. Net ir gavus valstybės subsidijas, naujesnis elektromobilis daugeliui šeimų kainuoja gerokai daugiau nei naudotas dyzelinis automobilis. Be to, regionuose vis dar trūksta įkrovimo infrastruktūros. Dėl šios priežasties dalis žmonių jaučiasi tarsi baudžiami už tai, kad negali sau leisti modernesnės transporto priemonės.
Kai kurie ekspertai perspėja, kad pernelyg staigūs ar agresyvūs mokesčių pokyčiai gali sukelti didelį visuomenės nepasitenkinimą.
Europinis scenarijus ir galimi nauji mokesčiai
Diskusijose dažnai minima ir Vakarų Europos patirtis. Kai kuriose šalyse vairuotojai jau moka metinius automobilių mokesčius, kurie priklauso nuo taršos, variklio tūrio ar net nuvažiuojamų kilometrų. Taip pat egzistuoja miestai, kuriuose įvažiavimas į centrą su taršesniu automobiliu kainuoja papildomai. Dėl to dalis lietuvių baiminasi, kad ilgainiui panašūs modeliai gali atsirasti ir Lietuvoje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos klimato politika artimiausiais metais tik griežtės, todėl spaudimas mažinti automobilių taršą niekur nedings.
Motorinių transporto priemonių prabangos mokestis
Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas oficialiai registravo Motorinių transporto priemonių prabangos mokesčio įstatymo projektą. Pagal jį, lengvieji automobiliai apmokestinami atsižvelgiant ne į jų galią, bet į išmetamų CO2 dujų kiekį. Jeigu automobilio CO2 emisija neviršija 130 g/km, už jį nereikia mokėti registracijos mokesčio.
Pagal K. Neimanto pasiūlymą, automobiliams, kurių variklio galia yra nuo 151 kW iki 300 kW, būtų taikomas 1 proc. jo vertės mokestis, o galingesniems - 2 proc. Pavyzdžiui, registruojant nenaują penktos serijos BMW, kurio galia yra 200 kW, o kaina - 10 tūkst. eurų, naujas mokestis už tokį automobilį būtų 100 eurų. Perkant naujus automobilius, ši išimtis būtų taikoma, jeigu jų kaina būtų ne didesnė kaip 20 proc.
K. Neimantas teigia, kad labiau apmokestinti taršias transporto priemones Lietuvai ne kartą yra rekomendavusi Europos Komisija ir kitos organizacijos. Siūlydamas apmokestinti prabangias prekes, jis siekia mažinti socialinę atskirtį ir skatinti turtingesnius asmenis labiau prisidėti prie valstybės biudžeto. Jis atkreipia dėmesį, kad galingesni automobiliai dažnai suvartoja daugiau degalų ir išmeta daugiau CO2 dujų. Pavyzdžiui, automobilių apmokestinimas Latvijoje apima metinį transporto priemonės eksploatacijos mokestį, kuris priklauso nuo automobilio masės, variklio tūrio, kuro tipo ir pagaminimo metų. K. Neimantas siūlo Lietuvoje įvesti prabangių automobilių mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo transporto priemonės variklio galingumo, ir, jei Seimas priimtų šį projektą, jis būtų taikomas jau nuo kitų metų pradžios.
Pelno mokesčio pakeitimai ir jų įtaka automobilių parkui
Pagal naują tvarką, nuo 2025 m. sausio 1 d. įmonės gali atskaityti tik dalį automobilio įsigijimo kainos, priklausomai nuo jo išmetamo CO₂ kiekio. Elektromobilių atveju leidžiamų atskaitymų riba siekia 75 tūkst. eurų, o taršiausių transporto priemonių - vos 10 tūkst. eurų. Jei automobilio kaina viršija nustatytą ribą, viršijanti dalis tampa neleidžiamomis sąnaudomis ir didina apmokestinamąjį pelną.
Praktikoje tai reiškia, kad brangesnis, tačiau mažiau taršus automobilis gali būti finansiškai racionalesnis nei pigesnis, bet didelę CO₂ emisiją turintis modelis. Skirtumas atsiranda ne tik dėl eksploatacijos išlaidų, bet ir dėl mokesčių logikos: kuo didesnė leidžiama atskaityti suma, tuo mažesnė pelno mokesčio našta. Taip aplinkai draugiškesnis pasirinkimas iš reputacinio argumento tampa ekonominiu skaičiavimu - ši sistema skatina verslą rinktis ekologiškesnius automobilius ir sumažinti CO₂ pėdsaką dėl mokestinės naudos.
Išsamiau apie Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus (nuo 2025 m. sausio 1 d.):
- CO2 kiekio nustatymas: Lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį.
- Taikymo pradžia: Lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai taikomi automobiliams, įsigytiems ar išsinuomotiems nuo 2025 m. sausio 1 d., apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Jeigu mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais (pvz., prasideda liepos 1 d.), vienetas ribojimus taiko nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigytiems automobiliams, t. y. prasidėjus 2025 metų mokestiniam laikotarpiui.
- Nusidėvėjimo skaičiavimas: Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo visos turto vertės. Iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti nustatytų ribojimų. Neatskaitoma įsigijimo kainos dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
- Ribojimų viršijanti dalis: PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytą ribojimą viršijanti įsigyto turto vertės dalis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nelaikoma pajamomis.
- N1 klasės automobiliams: Po 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems N1 klasės automobiliams, kurie priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams, netaikomas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytas nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimas.
- Nuomos mokesčio apskaičiavimas: Pavyzdžiui, jei įsigijimo kainos atskaitymui nustatyta riba 25 000 eurų, o normatyvas - 6 metai, leidžiamais atskaitymais laikoma suma būtų 25 000 : 6 : 12 mėn. = 347 eurai.
- Neleidžiami atskaitymai per laikotarpį: Po 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvąjį automobilį, įsigijimo kainos dalis, viršijanti nustatytus ribojimus, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams per laikotarpį, kurį automobilis bus nudėvimas.
- Nuomos išlaidų ribojimai juridiniams asmenims: Nuo 2025 m. sausio 1 d. pratęstoms ilgalaikėms nuomos sutartims taikomas papildomas nuomos išlaidų atskaitymo ribojimas. Jeigu sutartys galioja be pratęsimo, ribojimai netaikomi.
- Veiklos dalies įtaka: Nustatyti apribojimai netaikomi lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Jei automobilis naudojamas keliose veiklose, apribojimai taikomi. Vykdomos veiklos dalis procentais neturi įtakos.
- Trumpalaikė ir ilgalaikė nuoma: Apribojimai netaikomi, jei lengvasis automobilis naudojamas nuomos veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar teikiamos ilgalaikės, ar trumpalaikės nuomos paslaugos.
- Nuomos sąnaudų perskaičiavimas: Jei vienetas per mokestinį laikotarpį nuomojasi konkretų lengvąjį automobilį ilgiau nei 30 dienų, jo nuomos išlaidoms taikomi atskaitymo ribojimai.
- Pelno mokesčio tarifas: Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomas 16 proc. pelno mokesčio tarifas.
- Smulkiųjų įmonių tarifas: Nuo 2025 m. sausio 1 d. įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, taikomas 6 procentų lengvatinis pelno mokesčio tarifas.
- 0 proc. tarifas pirmajam laikotarpiui: Nuostata dėl pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą, nepakeista.
- Taikymo specifika nesutampančiam laikotarpiui: Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojantis pelno mokesčio tarifas pradedamas taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant įmonės 2025 metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kad įmonės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais.
- Deklaracijų formos: Deklaracijų formos ir jų užpildymo tvarkos keičiamos nebus.
- PVM atskaitymas: Iš pajamų galima atskaityti tik tas prekių (paslaugų) pirkimo ir importo PVM sumas, kurios yra neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas bei šios sumos apskaičiuotos nuo Pelno mokesčio įstatyme nustatytų leidžiamų (įskaitant ribojamų dydžių) atskaitymų. Pirkimo ir importo PVM sumos, kurios apskaičiuotos nuo neleidžiamų atskaitymų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitomos.
- Įsigijimo kaina su transportavimo išlaidomis: Automobilio įsigijimo kainos ribojimas taikomas bendrai visai apskaičiuotai automobilio įsigijimo kainai, įskaitant transportavimo, paruošimo naudoti ar remonto išlaidas.
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius pabrėžia, kad įmonės renkasi elektromobilius arba kitas mažiau taršias transporto priemones dėl įvairių priežasčių. Pasak jo, tai lemia darbo pobūdis, turimi pigios elektros energijos šaltiniai ir į juos investavusios įmonės. Kartais rekomendacijas pateikia motininės užsienio bendrovės. Kitos įmonės pačios atsisako taršių automobilių, nes, sudėjus taikomas APVA, PVM, kelių mokesčio ir kitas lengvatas, elektromobiliai nebėra gerokai brangesni už varomus iškastiniu kuru. Ekspertas taip pat primena, kad įprastų degalų kainos labai priklauso nuo tarptautinės geopolitikos ir gali reikšmingai svyruoti, o elektros kainos yra stabilesnės ir lengviau nuspėjamos.
CSRD: emisijų skaičiavimas tampa privalomas verslui
Papildomą spaudimą kuria ir ES Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva (CSRD), kuri palaipsniui įpareigoja vis daugiau įmonių teikti išsamią informaciją apie savo poveikį aplinkai, įskaitant CO₂ emisiją. Didžiosios bendrovės ataskaitas pradėjo teikti jau 2024 m., kitos įmonės į sistemą įtraukiamos 2025-2028 m., priklausomai nuo jų dydžio.
Net ir toms įmonėms, kurioms direktyva dar formaliai neprivaloma, gali tekti pateikti emisijos duomenis - jų prašo didieji klientai ar partneriai, vertinantys visą savo tiekimo grandinę. Tai reiškia, kad CO₂ apskaita tampa ne deklaratyvi, o praktinė ir audituojama pareiga, reikalaujanti tikslių duomenų bei aiškios metodologijos.
Europoje pirmaujančios kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko pastebi, kad, iš esmės, verslas turi du kelius, o kuo įmonė mažesnė, tuo pasirinkimas aiškesnis. Naujas reikalavimas tiesioginio automobilių parkų darbo nekeičia, bet administracine prasme tai svarbu ir reikš investicijas. Galima daryti pačiam, įsivedus tam tikrą metodologiją ir paskyrus atsakingą darbuotoją, arba pirkti šią paslaugą iš išorės. Smulkiosioms įmonėms įdarbinti dar vieną žmogų dėl to neapsimokės.
Administracinės naštos palengvinimas skaitmeniniais sprendimais
Vienas iš galimų sprendimų - automatizuotos CO₂-e apskaitos sistemos, tokios kaip „DKV Carbon Monitor“, integruota į „DKV Analytics“ platformą. Sistema automatiškai surenka duomenis po kiekvieno degalų kortelės panaudojimo degalams papildyti ar elektromobiliui įkrauti ir generuoja išsamias CO₂-e ataskaitas, skaičiuodama pagal „Well-to-Wheel“ (nuo gavybos iki sunaudojimo) principą.
V. Milius atkreipia dėmesį, kad jeigu įmonės logistika yra sudėtinga ar sunkiai nuspėjama ir maršrutai skiriasi, tokiu atveju labai naudinga turėti vieną tiekėją tiek automobilių parko degalams, tiek elektros energijai. Rankinis duomenų rinkimas iš kvitų ar skirtingų sistemų didina klaidų riziką ir administracines išlaidas. Tarkime, naudojant įkraunamąjį hibridą, viena automobilių parko kortelė degalams ir elektros energijai palengvina ir vairuotojo, ir administracijos darbą - ši mėnesio pabaigoje gauna vieną sąskaitą už visus įsigytus degalus bei energiją. Visus šiuos duomenis galima tiesiogiai persiųsti audito įmonei arba juos galės naudoti atsakingas darbuotojas - jie yra tinkami oficialiai CSRD ataskaitai. Tokie įrankiai ne tik padeda atitikti CSRD reikalavimus, bet ir suteikia galimybę analizuoti, kaip kistų emisija pasirinkus alternatyviuosius degalus ar elektrą.
Turint centralizuotus ir audituojamus duomenis, galima modeliuoti, kaip keistųsi bendra emisija ir mokestinė našta, jei dalis parko būtų pakeista elektromobiliais ar alternatyviaisiais degalais varomomis transporto priemonėmis. Tai jau ne ataskaitų rengimas, o finansinis planavimas. Mokesčių apribojimai ir privaloma emisijų apskaita iš esmės pakeitė žaidimo taisykles. Šiandien žemų emisijų parkas gali reikšti ne komunikacinį pranašumą, o mažesnę mokestinę ir administracinę riziką. Elektromobilis ar mažiau tarši transporto priemonė gali tapti finansinės logikos dalimi - tiek dėl leidžiamų atskaitymų, tiek dėl paprastesnio ir skaidresnio CO₂ duomenų valdymo. Tvarumas versle pamažu pereina iš deklaracijų lygmens į apskaitos eilutes. Būtent ten jis pradeda daryti įtaką sprendimams.
Automobilio pirkimas ir registracija 2026 metais
Automobilio pirkimas ar importas Lietuvoje 2026 m. yra susijęs su išlaidomis, kurias daugelis vairuotojų vis dar nepakankamai įvertina. Transporto priemonės registracijos mokestis, dažnai vadinamas taršos mokesčiu, ir toliau labai priklauso nuo CO₂ emisijos ir degalų rūšies.
Registracijos mokesčio tvarka 2026 m.
- Lietuva vienkartinį transporto priemonės registracijos mokestį įvedė 2020 m., ir ši sistema galioja ir 2026 m.
- Mokestis taikomas, kai lengvasis automobilis pirmą kartą registruojamas Lietuvoje, nesvarbu, ar tai nauja transporto priemonė, ar importuota naudota.
- 2026 m. emisijos riba išlieka nepakitusi. Lengviesiems automobiliams, kurių CO₂ emisija viršija 130 g/km, taikomas registracijos mokestis.
- CO₂ vertė imama iš oficialių transporto priemonės dokumentų, tokių kaip registracijos liudijimas arba tipo patvirtinimo duomenys.
- Mokesčio suma palaipsniui didėja didėjant CO₂ emisijai.
- Degalų rūšis taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes benzininiai ir dyzeliniai automobiliai paprastai patenka į skirtingas emisijos grupes. Pavyzdžiui, benzininis automobilis, išmetantis apie 141 g/km CO₂, po indeksavimo gali susidurti su maždaug 43 EUR registracijos mokesčiu.
- Registracijos mokestis mokamas transporto priemonės registracijos metu per „Regitra“.
- Vairuotojams, planuojantiems importuoti arba įsigyti automobilį 2026 m., iš anksto patikrinti CO₂ vertę nebėra privaloma.
- Elektrinėms transporto priemonėms ir labai mažai teršiantiems hibridams gali būti taikomas sumažintas arba nulinis registracijos mokestis, priklausomai nuo jų oficialių išmetamųjų teršalų duomenų.
Tęsiantis diskusijoms apie griežtesnę aplinkosaugos politiką ateityje, 2026-ieji išlieka metais, kai pasiruošimas vis dar gali padėti išvengti nereikalingų išlaidų.
Kam taikomas / netaikomas registracijos mokestis (nuo 2020 m. liepos 1 d.)?
| Mokestis taikomas | Mokestis netaikomas |
|---|---|
| Registruojant lengvuosius automobilius (M1 klasės) | Elektrinėms transporto priemonėms (M1 ir N1 klasės) |
| Keičiant automobilio registracijos numerį (jei senasis numeris išregistruojamas) | Senoviniams automobiliams |
| Jei automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą po importo | Transporto priemonėms, registruotoms su laikinais registracijos numeriais (H grafoje) ne ilgiau kaip 90 dienų ir išvežtoms iš Lietuvos |
SVARBU: Jei registruojate visiškai naują automobilį, sumokėti mokestį reikia, bet jį galima susigrąžinti, jei automobilį išregistruojate ir išgabenate iš Lietuvos teritorijos per 90 dienų nuo pirmosios įregistravimo datos.
CO2 kiekio apskaičiavimas
CO2 kiekis nustatomas pagal automobilio dokumentuose (pvz., registracijos liudijime) nurodytus duomenis. Atsižvelgiama į NEDC arba WLTP standartus, pasirenkant palankiausią (mažiausią) rodiklį vairuotojui.
Mokesčio dydžiai (2026 m. sausio 9 d. pavyzdys)
SVARBU: Klientui visais atvejais taikomas palankiausias rodiklis. Pavyzdžiui, pagal registracijos liudijimo informaciją mokestis būtų skaičiuojamas pagal NEDC duomenis: benzinas - 152, etanolis - 424, suskystintos naftos dujos - 533. Registracijos mokesčiui apskaičiuoti bus naudojama mažiausia reikšmė.
Diskusijos ateityje
Kol kas Lietuvoje nėra įvesto visuotinio metinio automobilių mokesčio, tačiau viešojoje erdvėje nuolat atsiranda svarstymų apie galimus pokyčius ateityje. Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiais metais transporto tema taps viena jautriausių tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu.
Viena pusė reikalaus mažinti taršą ir modernizuoti transporto sistemą, kita - gins žmonių teisę į prieinamą judėjimą ir baiminsis dar didesnės finansinės naštos. Aišku viena - automobilių tema Lietuvoje jau seniai tapo ne tik transporto klausimu. Daugeliui žmonių tai tiesiogiai susiję su gyvenimo kokybe, finansiniu saugumu ir kasdieniu išgyvenimu.
tags: #nauji #mokestis #uz #automobilius