Nors daugelyje valstybių ridos klastojimas yra griežtai draudžiamas įstatymais, baudžiamoji atsakomybė neatbaido nesąžiningų pardavėjų nuo bandymų dirbtinai išpūsti naudoto automobilio vertę. Naudoto automobilio pirkimas yra įdomus, tačiau keblus procesas. Vairuotojai paprastai ieško geriausio kompromiso, tačiau bendrą automobilio būklę dažnai atspindinti jo rida neretai yra pamirštama arba į ją žiūrima pro pirštus. Kiekviena transporto priemonė turi odometrą, kuris rodo automobilio ridą. Kilometražas atspindi kiekvieno automobilio nusidėvėjimo lygį. Automobilis iš gero pirkinio finansine katastrofa gali pavirsti vos per kelias sekundes. Pavyzdžiui, automobilis, kurio rida buvo atsukta 100 tūkst. kilometrų ar daugiau, gali būti nenuspėjamas ir labai brangus išlaikyti.
Ridos blokatorius: veikimo principai ir montavimas
Kas yra ridos blokatorius?
Automobilių diagnostikos technologijas kuriančios įmonės „OBDeleven“ automobilių diagnostikos plėtros vadovas Aurimas Frankauskas aiškina, kad nelegalūs įrenginiai, skirti ridos klastojimui, veikia kaip nuvažiuoto atstumo ir greičio emuliatoriai. Pasak specialisto, šiuos duomenis automobilyje generuoja ABS sistemos valdymo blokas, kuris informaciją perduoda kitiems automobilio valdymo blokams. Dažnu atveju nuvažiuotą atstumą ir greitį apdoroja prietaisų skydelis (spidometras).
A. Frankauskas pabrėžia, kad sustabdyti ridą ir tuo pačiu rodyti tikrą važiavimo greitį ne visada įmanoma - tai priklauso nuo konkretaus automobilio modelio. Yra modelių, kuriuose ABS valdymo blokas siunčia du atskirus signalus į prietaisų skydelį: nuvažiuotą atstumą ir greitį. Tokiu atveju pakanka emuliuoti tik nuvažiuotą atstumą, t. y. jį „sustabdyti“.
Blokatoriaus montavimo specifika
Kadangi ridos blokatorius yra sudėtingesnis įrenginys, kurio pirkėjams pastebėti nevalia, A. Frankauskas teigia, kad emuliatorius dažniausiai montuojamas tarp prietaisų skydelio ir ABS valdymo bloko CAN komunikacijos laidyne. Sumontavus ridos blokatorių, jis filtruoja reikiamas žinutes, todėl skydeliui visada persiunčiamas nulinis nuvažiuotas atstumas. Jei greitis siunčiamas atskiru signalu, jis tiesiog praleidžiamas - taip skydelis rodo tikrą važiavimo greitį, o rida nesikeičia.
Dažnai prietaisų skydelis yra atsakingas už nuvažiuotos ridos informaciją ir skaičiavimą. Išmontavus emuliatorių, duomenys vėl pradedami skaičiuoti teisingai, tačiau kiti valdymo blokai jau būna gavę anksčiau iškreiptą informaciją.
Ridos klastojimo atpažinimas
Diagnostikos galimybės
Paklaustas, ar perkant naudotą automobilį įmanoma nustatyti, jog jame buvo sumontuotas ridos blokatorius, A. Frankauskas teigia, kad tai priklauso nuo konkretaus modelio. Šių emuliatorių įprasta diagnostika aptikti neįmanoma, nes juos sumontavus jie netampa pasiekiami gamintojų diagnostinei įrangai, kuri skirta originalių valdymo blokų signalų ir duomenų analizei.
Vis dėlto, rinkoje jau yra išmaniųjų įrenginių, leidžiančių patikrinti galimą ridos klastojimą ir komponentų keitimą: vienu mygtuko paspaudimu galima gauti ridos duomenis iš daugelio valdymo blokų. Analizuojant gyvus parametrus ir skirtingų sistemų duomenis, galima pastebėti neatitikimų, leidžiančių suprasti, jog rida klastojama.
Papildomi patikros parametrai
Specialistas taip pat pabrėžia, kad automobilių pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į jo ridą, bet ir į kitus parametrus. Pavyzdžiui, svarbu patikrinti:
- Variklio darbo valandas
- Multimedijos sistemos veikimą valandomis ar minutėmis
- Dyzelinių variklių regeneracijos ciklus
- Skirtingų valdymo blokų gyvus parametrus
Palyginus šiuos duomenis su nuvažiuota rida, galima įvertinti, ar jie logiškai tarpusavyje dera, ar veikimo laikas yra logiškas ridos atžvilgiu.
Planuojantiems įsigyti nenaują, Lietuvoje registruotą automobilį, primygtinai patariama atidžiai panagrinėti techninės apžiūros (TA) rezultatų kortelę ir joje esančius įrašus apie ridą, arba nemokamai patikrinti nusižiūrėtos transporto priemonės istoriją asociacijos „Transeksta“ internetinėje svetainės „e-paslaugų“ skiltyje „Apžiūros galiojimas ir istorija“.
Ridos klastojimas ir techninė apžiūra (TA)
Dabartinė padėtis Lietuvoje
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas neslepia, jog kontrolierių galimybės demaskuoti modernius ridos blokatorius yra itin ribotos. Kontrolierius tiesiog fiksuoja odometro duomenis ir įkelia juos į Centralizuotą techninės apžiūros duomenų bazę. Jeigu intervencija į transporto priemonės „smegenis“ yra sudėtingesnė ir išmanesnė, tikėtina, kad įprastos patikros metu toks ridos klastojimo būdas nebus atskleistas.
Techninės apžiūros metu OBD jungtis naudojama siekiant įvertinti automobilio vidinės diagnostikos sistemos duomenis ir, remiantis už taršos neutralizavimą atsakingų komponentų darbu, nustatyti, ar variklis neteršia aplinkos labiau, nei leistina. Šis patikros būdas apskritai nėra skirtas blokatorių paieškai, o kontrolieriams tokia užduotis nėra keliama. Net ir tais retais atvejais, kai klastojimo įranga yra akivaizdi, dramatiškų teisinių pasekmių TA stotyje nesulaukiama.
R. Gabartas pastebi, kad pastebėti ridos blokatorių įmanoma nebent teoriškai - jeigu neatsargus savininkas paliko jį tiesiog sujungtą su OBD jungtimi ir taip atvyko į patikrą. Tačiau ir tokioje situacijoje kontrolierius netampa teisėsaugos tyrėju. Jei OBD jungtyje yra prijungtas koks nors prietaisas, patikros metu tiesiog paprašoma jį atjungti. Nei įgaliojimų, nei galimybių aiškintis, koks konkrečiai prietaisas prie OBD jungties prijungtas, TA kontrolieriai neturi.
Pokyčiai nuo 2025 m. liepos 1 d.
Suklastota rida Lietuvoje ilgą laiką buvo laikoma nedideliu trūkumu, dėl kurio automobilis vis tiek galėjo praeiti techninę apžiūrą. Tačiau nuo 2025 m. liepos 1 d. situacija keisis - užfiksuotas ridos klastojimo atvejis bus laikomas dideliu trūkumu, o automobilis negalės būti tinkamas eksploatacijai. Ši nauja tvarka sukėlė diskusijas tarp ekspertų ir vairuotojų, mat ji gali paskatinti nesąžiningų pardavėjų ir pirkėjų sprendimų ieškoti „juodojoje rinkoje“.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistai atkreipia dėmesį, kad su šia problema gali susidurti tik Lietuvoje jau registruoti ir ilgesnę nei dvejų metų eksploatacijos bei privalomosios techninės apžiūros istoriją turintys automobiliai. Įsigaliojus Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymui, sumažėjusią ridą laikyti „dideliu trūkumu“ TA metu jų odometro parodymai bus lyginami tik su paskutiniuoju įrašu techninės apžiūros rezultatų kortelėje. Tai reiškia, kad jei per pastaruosius dvejus metus po 2023-ųjų liepos 7 dienos automobilio rida augo ir yra didesnė nei nurodyta minėtoje TA rezultatų kortelėje („žaliame lape“) - jokių papildomų rūpesčių nekils.
MOTOTOJA pristato: Jūsų automobilio techninė apžiūra kitaip
Teisinis reglamentavimas ir atsakingų institucijų veiksmai
Teisėsaugos iššūkiai
Nors internetinėje erdvėje netrūksta atvirų pasiūlymų, siūlančių įsigyti ar sumontuoti ridos blokatorius, teisėsaugos pareigūnai kol kas nefiksuoja masiškai išvystyto organizuoto nusikalstamumo tinklo. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos specialistas Benjaminas Auryla teigė, kad transporto priemonių ridos klastojimo atvejų šalyje nustatoma palyginti nedaug. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ši veikla kol kas nėra masiškai išvystyta kaip aiškiai struktūruota organizuoto nusikalstamumo schema.
Vis dėlto, ridos koregavimas neretai tampa viena iš sudedamųjų platesnės sukčiavimo grandinės dalių, apimančių automobilių perpardavimą, kėbulo numerių (VIN) klastojimą ar nesąžiningas lizingo schemas. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria tyrėjai, bandydami neginčijamai įrodyti sukčiavimo faktą, yra nuolatinė transporto priemonių savininkų kaita. Nemaža dalis naudotų automobilių į Lietuvą atvyksta iš Vakarų Europos, todėl neretai paaiškėja, kad ridos blokatorius transporto priemonėje buvo sumontuotas dar prieš kertant valstybės sieną.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovas aiškina, jog tokie tyrimai reikalauja keitimosi informacija su kitų valstybių institucijomis, pasitelkiant Europolo ar kitus tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmus. „Pagrindinis iššūkis yra savininkų kaita ir tarptautinis aspektas, tačiau policija imasi visų teisės aktų numatytų priemonių, siekiant identifikuoti ridą klastojusį asmenį“, - teigia specialistas.
Statistika ir bausmės
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais registruotos nusikalstamos veikos, susijusios su transporto ridos priemonių klastojimu:
- 2023 m. - 2 nusikalstamos veikos
- 2024 m. - 14 nusikalstamų veikų
- 2025 m. - 10 nusikalstamų veikų
Lietuvoje labiausiai trūksta pamokančio precedento ir didesnio prioriteto šiai problemai spręsti iš teisėsaugos institucijų bei policijos. Žmonės turi žinoti, kokia yra tokios rizikos kaina. Pavyzdžiui, Prancūzijoje už ridos klastojimą baudžiama daugiau nei 26 tūkst. eurų bauda bei 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vartotojų teisės ir gynyba
Kada padės Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT)?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pabrėžia, kad paaiškėjus ridos klastojimo faktui, pirmiausia privalu kreiptis į policiją. Tačiau jei teisėsauga nusprendžia, kad pagrindo ikiteisminiam tyrimui nepakanka, pirkėjas priverstas teises ginti civiline tvarka.
VVTAT yra įgaliota nagrinėti tik vartojimo ginčus, kurių šalys yra vartotojas ir jo teises galimai pažeidęs pardavėjas-verslininkas. Tai reiškia, kad jei automobilį pirkote iš kito fizinio asmens, o ne iš įmonės, VVTAT durys jums užvertos - tokie ginčai sprendžiami tik teisme.
Jei sandoris sudarytas su verslininku, pirkėjo rankose atsiduria svarios garantijos. Pardavėjas yra atsakingas už naudoto automobilio kokybę, buvusią pristatymo momentu, o ši atsakomybė galioja dvejus metus. Verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamos transporto priemonės pagrindines savybes, taip pat ir apie transporto priemonės ridą. Svarbu tai, kad kilus ginčui dėl informacijos tikslumo, įrodinėjimo našta krenta būtent ant pardavėjo pečių.
Vartotojas, turintis įrodymų apie suklastotą ridą, turi teisę reikalauti pašalinti trūkumus, atlyginti nuostolius ar net visiškai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Visgi procesas reikalauja kantrybės ir kruopštaus dokumentavimo. Pirmiausia privalu raštu kreiptis į pardavėją su konkrečiu reikalavimu. Tik gavus neigiamą atsakymą arba nesulaukus jokios reakcijos per 14 dienų, galima kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokiu atveju pirkėjas privalo pateikti įrodymus: nuo sutarties ir apmokėjimo dokumentų iki oficialių įrodymų, patvirtinančių, kad rida buvo suklastota. Galutinį sprendimą tarnyba priima įvertinusi abiejų šalių paaiškinimų visumą, tačiau galutinė sėkmė dažniausiai priklauso nuo to, kiek pirkėjas buvo apdairus patikros momentu ir kokius įrodymus sugebėjo surinkti iš oficialių servisų ar duomenų bazių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija
Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) apie ridos klastojimą yra pasisakęs senai ir konkrečiai, kad tai yra esminis trūkumas, dėl kurios transporto priemonę galima grąžinti pardavėjui. Tokiais atvejais, jei paaiškėjo, kad Jūsų transporto priemonė, įsigyta prieš 2 metus (su pardavėjo atlikta Valstybine technine apžiūra), turėsite pagrindą grąžinti, nepaisant to, kad terminas dėl nekokybiško įsigyto daikto (2 metai) jau praėjo. Įmonės „Autopretenzija“ nuomone, jei paaiškėjo, kad jūsų įsigyta transporto priemonė turi suklastotą ridą, vienintelė išeitis - jos atsikratyti, t. y. grąžinti pardavėjui.
Ridos klastojimo mastai ir tendencijos Lietuvoje
Automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ duomenimis, Lietuvoje kasmet gali būti parduodama iki 23 tūkst. naudotų automobilių su suklastota rida. „Kalbant apie Lietuvos rinką, mes indikuojame, kad 8,3 proc. iš automobilių, kurie tikrinami per mūsų platformą Lietuvoje, turi suklastotą ridą“, - teigia „carVertical“ atstovas spaudai Matas Buzelis. Palyginimui, 2023 m. techninės apžiūros stotyse buvo užfiksuoti 3650 atvejai, kai automobilių rida sumažėjo daugiau nei 10 000 km nuo ankstesnės patikros. Nors tai yra mažiau nei 2022 m. (6697 atvejai), tai dar neleidžia skelbti ridos klastojimo epidemijos pabaigos.
Iš visų Lietuvoje tikrinamų automobilių, maždaug kas penkta naudota transporto priemonė yra su suklastota rida („carVertical“ duomenimis, tokių yra net 18,3 proc.). Tai kuria nesąžiningos konkurencijos aplinką, nes suklastoti odometro rodmenys automobilio kainą gali išpūsti iki 25 proc., o ką jau kalbėti apie neprognozuojamas eksploatacines išlaidas ir siaubingą tokio automobilio nuvertėjimą.
Dažniausiai klastojami modeliai ir tipai
„carVertical“ duomenys rodo, kad Lietuvoje dažniausiai klastojamos prabangių automobilių ridos. Populiariausi modeliai, kurių rida būna pakoreguota, yra „Lexus IS“, „Audi A8“, „Subaru Outback“, „Toyota Prius“ ir „Audi A7“. Net 14 iš 20 automobilių su dažniausiai klastojama rida priskiriami „premium“ segmentui. Nors prabangūs automobiliai dažniau figūruoja tarp suklastotos ridos atvejų, pasitaiko ir išimčių. Mažiausiai klastojama „Mercedes-Benz GL-Class“ rida - 8,4 proc. visų tikrintų modelių turėjo suklastotą ridą.
Tyrimai atskleidė, kad dažniausiai klastojamos vokiškų automobilių ridos. Remiantis tyrimo duomenimis, pastebima, jog nesąžiningi pardavėjai koreguoja prabangių 7 serijos BMW ir „X5“ modelių ridą. Populiariausi 6 modeliai priklauso BMW markei.
Automobilių rida ir amžius turi didelę priklausomybę. Dažniau klastojami senesnių automobilių odometrų rodmenys. Populiariausių „BMW“ markės modelių rida yra klastojama, kai automobilių amžius pasiekia 10 iki 15 metų. Ekonominės klasės automobilių odometrai suklastojami būdami pastebimai jaunesni nei prabangūs modeliai.
Dyzelinių automobilių rida yra dažniau klastojama. Iš vakarų Europos šalių importuotų transporto priemonių, nuvažiavusių daugiau kaip 400 tūkst. kilometrų, vertė dažniausiai būna nedidelė. Tokių modelių, kaip „Audi A6”, „Volkswagen Touareg” ir E klasės „Mercedes-Benz”, ridos klastojamos dažniausiai tik dyzelinėms jų versijoms. Benzininės versijos su nelegaliai atliktomis ridos korekcijomis sudaro vos kelis procentus iš visų šių modelių istorijos ataskaitų.
Ridos klastojimo atvejai dažniausiai fiksuojami centrinėje-rytų Europoje. Kas dešimtas naudotas automobilis Latvijoje bei Rumunijoje, remiantis „carVertical” tyrimu, gali būti su suklastotais odometro rodmenimis.
Kodėl rida klastojama?
Pagrindinė priežastis, kodėl klastojama rida, yra finansinė nauda. Suklastota rida gali padidinti automobilio kainą naudotų automobilių rinkoje, todėl nesąžiningi pardavėjai tikisi didesnio pelno. „Ridos klastojimas iš tiesų yra viena iš žmonių mulkinimo atmainų, nes odometro rodmenys parduodamo nenaujo automobilio kainą gali pakoreguoti 20 ar net 30 proc.“, - pabrėžia „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas. Nors suklastota rida tiesiogiai nekelia grėsmės automobilio saugumui, ji gali sukelti finansinių nuostolių pirkėjams. Jei automobilis buvo tinkamai prižiūrimas, didesnė rida nebūtinai reiškia blogą jo būklę. Tačiau pirkėjas, nežinantis tikrosios automobilio istorijos, gali permokėti už transporto priemonę.
Tarptautinės iniciatyvos ir ateities perspektyvos
Europos Sąjungos taisyklės
Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto nariai žengė lemiamą žingsnį, siekdami pažaboti sukčiavimą naudotų automobilių rinkoje ir sumažinti biurokratinę naštą. Politikai beveik vienbalsiai pritarė naujoms Europos Sąjungos taisyklėms, kurios įpareigos valstybes nares pereiti prie skaitmeninių transporto priemonių registracijos liudijimų bei privalomai keistis ridos ir techninės apžiūros duomenimis. Šis politikų sprendimas yra tiesioginis atsakas į dešimtmečius trunkančias manipuliacijas antrinėje rinkoje, kai nesąžiningi pardavėjai klastoja odometro rodmenis ar slepia tikrąją transporto priemonės būklę.
Pagal patvirtintą projektą, skaitmeninis automobilio registracijos liudijimas turės tapti pagrindiniu dokumento formatu per trejus metus nuo naujųjų taisyklių įsigaliojimo. Visgi Europos politikai atsižvelgė į tai, jog dalis visuomenės vis dar stokoja skaitmeninių įgūdžių arba paprasčiausiai neturi prieigos prie išmaniųjų įrenginių. Dėl šios priežasties teisės akte įtvirtinta prievolė palikti galimybę vairuotojams gauti ir fizinę dokumento versiją. Siekiant palengvinti pareigūnų darbą ir pagreitinti patikros procesus kelyje, įstatymų leidėjai siūlo plačiai naudoti QR kodus, kurie leistų akimirksniu nuskaityti visą būtiną informaciją apie sustabdytą transporto priemonę.
Duomenų mainai ir kova su šešėline rinka
Siekiant iš esmės apriboti neteisėtą prekybą vogtais automobiliais ir užkirsti kelią abejotinoms perpardavinėjimo praktikoms, Europos Sąjungos valstybės narės privalės atverti savo nacionalinius registrus viena kitai. Sukurtose elektroninėse sistemose pareigūnai privalės fiksuoti ne tik transporto priemonės markę, svorį ar savininko duomenis, bet ir reguliarių techninių apžiūrų rezultatus bei registracijos panaikinimo priežastis.
Negana to, valstybių institucijos privalės keistis ridos istorija, kelyje atliktų patikrinimų duomenimis, o esant techninėms galimybėms - ir nuotolinio stebėjimo sistemų užfiksuota informacija bei duomenimis apie sunkiasvores transporto priemones, kurių sistemos buvo neteisėtai modifikuotos.
Galutinį žodį dėl šių Europos Komisijos pasiūlytų taisyklių visas Europos Parlamentas turėtų tarti šio balandžio mėnesio pabaigoje vyksiančioje plenarinėje sesijoje. Sulaukę pritarimo, politikai pradės oficialias derybas su valstybėmis narėmis dėl galutinės teisės akto formuluotės.
MOTOTOJA pristato: Jūsų automobilio techninė apžiūra kitaip
Ekspertų vertinimai ir siūlomi sprendimai
Šio teisės akto projekto pranešėjas, Europos Parlamento narys iš Švedijos Johanas Danielssonas, vertindamas komiteto sprendimą, pabrėžė skaitmenizacijos naudą, tačiau akcentavo ir būtinybę apsaugoti pažeidžiamiausius piliečius. Politiko įsitikinimu, modernios technologijos privalo palengvinti administracines procedūras, tačiau žmonės, susiduriantys su kliūtimis naudojantis išmaniaisiais įrankiais, neturi atsidurti nepalankioje padėtyje, todėl fizinė registracijos liudijimo versija privalės būti išduodama kiekvienu asmens pareikalavimu.
Lietuvos Transporto Saugos Administracijos (LTSA) noras suklastotą ridą laikyti dideliu trūkumu ne tik nesprendžia problemos iš esmės, bet ir sukuria papildomą galvos skausmą vairuotojams, kurie, visų pirma, nuo sukčių nukenčia. Vietoje empatijos, apie savo automobilio suklastotą ridą sužinoję vairuotojai sulauks reikalavimų, kurie verčia gūžčioti pečiais. Asmenys, nežinantys apie naujai įgyto naudoto automobilio suklastotus odometro rodmenis, privalės kažkokiu būdu spręsti ridos atstatymo klausimą. Jeigu techninės apžiūros metu automobiliui nebus leista dalyvauti eisme, vairuotojas turės sukti galvą, kas jam pakoreguos ridą. „Autopretenzijos“ atstovai išreiškė nuostabą, išgirdę Valstybinės įstaigos atstovą siūlant neatitinkančią ridą koreguoti remonto dirbtuvėse, kas iš esmės skatintų nelegalias veikas.
Tai reiškia, kad niekuo nenusikaltę vairuotojai ne savo noru turės nerti stačia galva į juodąją rinką ir ieškoti, kas atliks šią nelegalią ridos korekcijos paslaugą. Tokia priemonė, visų pirma, sukurs didelę pasipiktinimo bangą, o sėkmės istorijos bei laimingos pabaigos taip ir liks utopiniu tikslu. Komunikacijoje visa tai veiks kaip stipri edukacija, tačiau ridos klastojimo šaknys liks nepaliestos. Sukčiai ir toliau suks ridas, o pirkėjai lips ant to paties grėblio metų metus. Negana to, techninės apžiūros metu vertinami tik Lietuvoje fiksuotos ridos pokyčiai. Naudotų automobilių importas sudaro reikšmingą dalį visų šalyje įvykstančių sandorių, o iš importo ir ateina didžioji dauguma suklastotos ridos atvejų. LTSA pasiūlymas laikyti odometro rodmenų sumažėjimą stambiu defektu niekaip neliečia iš užsienio įvežamų automobilių. Skirtingos šalys tarpusavyje nesikeičia duomenimis ir per artimiausią laikotarpį keistis nepradės.
Ekspertai sutinka, kad ridos klastojimo problema yra tarptautinio masto, todėl ją išspręsti vienos šalies pastangomis yra sudėtinga. „Nemanau, kad viena valstybė gali išspręsti šią problemą, nes automobiliai toliau judės iš vienos šalies į kitą. Aš sakyčiau, kad tai yra kontinento problema - gal trūksta kokios Europos komisijos direktyvos, kad šalys būtų įpareigotos keistis duomenimis“, - mano M. Buzelis.
R. Gabartas siūlo efektyviausią sprendimą - sudaryti sąlygas ES šalims mainytis automobilių registrų duomenimis. Tai leistų tiksliai atsekti, kada ir kokiomis aplinkybėmis skaičiai odometre sumažėjo. Taip pat siūloma numatyti privalomą ridos fiksavimą ne tik techninės apžiūros metu, bet ir kiekvieną kartą keičiantis automobilio savininkui, apdraudžiant automobilį ar apsilankant serviso dirbtuvėse.
Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė Eglė Kučinskaitė teigia, kad LTSA nenumato priemonių, kuriomis pasinaudojus, pakeistos ridos automobilių savininkai galėtų praeiti TA. Tačiau ji pabrėžia, kad ridos keitimas ne visuomet yra nusikaltimas, o tai gali įrodyti tik teisėsaugos institucijos. Ginti reikia ne automobilių pardavėjus, o pirkėjus. Viešas interesas bus saugus tik tada, kada pirkėjai jausis apsaugoti ir žinos, jog pirkdami naudotą automobilį nebus apgauti.