Lietuvos naudotų automobilių rinka nuolat kinta, atspindėdama bendras ekonomikos tendencijas, pirkėjų lūkesčius ir naujų technologijų įtaką. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės tendencijos, pirkėjų ir pardavėjų elgsena, finansavimo galimybės ir elektromobilių nuvertėjimo aspektai, remiantis naujausiais duomenimis ir ekspertų įžvalgomis.
Bendrosios rinkos tendencijos ir autoparko senėjimas
Nepaisant augančių naujų automobilių registracijų, bendras Lietuvos automobilių parkas toliau sensta ir išlieka vienas seniausių ES. Statistikos duomenimis, vidutinis automobilio amžius Lietuvoje 2024 m. siekė 17 metų, o 2025 m. - jau 17 metų ir 1 mėnesį, kai ES vidurkis - apie 12 metų. „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas pabrėžia, kad ši tendencija turi platesnių ekonominių ir aplinkosauginių pasekmių. Ji reiškia didesnę taršą ir mažesnį energetinį efektyvumą, nes transporto priemonių struktūroje vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai. Be to, per pastarąjį dešimtmetį gerokai pažengė saugumo technologijos, todėl senesnės transporto priemonės dažnai neatitinka šiandieninių saugumo standartų.
Naujų automobilių rinkos augimas ir lizingas
„Regitros“ statistinės analizės duomenimis, 2025 m. Lietuvoje iš viso buvo įregistruota daugiau nei 46 tūkst. naujų automobilių - beveik 40 proc. daugiau nei 2024 m., kai registracijų skaičius siekė 33 tūkst. Didžiausią naujų automobilių įsigijimų dalį pernai sudarė transporto priemonės, įsigytos lizingu - jų registruota 24 tūkst., kai tiesiogiai savininkų vardu registruotų automobilių buvo keliais tūkstančiais mažiau. 2024 m. situacija buvo panaši, tačiau bendras rinkos mastas buvo gerokai mažesnis: tuomet lizingo bendrovėms teko 18,5 tūkst. registracijų, o savininkams - 14,6 tūkst.
Vaidotas Gurskas teigia, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios auga automobilių finansavimas, yra sumažėjusios palūkanų normos. Tačiau prie sprendimų įsigyti naują automobilį prisideda ir gerėjančios klientų finansinės galimybės bei optimistiškesnės vartotojų nuotaikos. Populiariausių markių trejetuke 2025 m. išliko tie patys gamintojai kaip ir metais anksčiau: „Toyota“ (apie 21 proc.), „Volkswagen“ (17 proc.) ir „Škoda“ (beveik 14 proc.). Toliau rikiavosi „Renault“ ir „Kia“, kurių rinkos dalys buvo po maždaug 4,5 proc.
Didžioji naujų automobilių registracijų dalis Lietuvoje ir toliau koncentruojasi didmiesčiuose. 2025 m. net 68 proc. visų naujų automobilių registruota Vilniuje, beveik 19 proc. - Kaune, o apie 8 proc. - Klaipėdoje.
Spartesnį naujų automobilių rinkos augimą 2025 m. lėmė stabilizavusi pasiūla ir didėjanti konkurencija tarp gamintojų bei pardavėjų. V. Gurskas pažymi, kad pastaraisiais metais rinka grįžo į stabilesnę pasiūlos situaciją, dėl ko pirkėjams atsirado daugiau pasirinkimo, o konkurencija tarp gamintojų sustiprėjo. Be to, į Europos rinką aktyviau ateina nauji prekės ženklai, ypač iš Kinijos, siūlantys konkurencingą kainodarą. Savo parkus taip pat aktyviau atnaujino automobilių nuomos bendrovės, reaguodamos į augančią paklausą. Naujų automobilių rinka kelis metus atsigauna po pandemijos metu sutrikusių tiekimo grandinių ir vėliau kilusio energetikos bei infliacijos šoko.
Lizingo privalumai ir trūkumai // Polizinginiai automobiliai
Naudotų automobilių registracijos ir perleidimai
Gyventojų lūkesčiai glaudžiai sutampa su faktiniais rinkos duomenimis. 2025 m. Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 165,5 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių - 1,5 proc. mažiau nei 2024 m., o vidutinis jų amžius siekė 10,3 metų. Dyzeliniai modeliai sudarė 63,6 proc. visų registracijų, nors jų dalis per metus sumažėjo. Tuo metu naujų automobilių rinka augo sparčiau - pernai įregistruota beveik 45,9 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, t. y. 39 proc. daugiau nei metais anksčiau. Ypač sparčiai augo elektromobilių segmentas - jų rinkos dalis padidėjo nuo 5,6 iki 7,6 proc.
„AutoTyrimų“ duomenimis, remiantis preliminariais VĮ „Regitra“ duomenimis, 2025 m. kovo mėn. šalyje pirmą kartą įregistruotos 13 478 naudotos lengvosios transporto priemonės (M1 ir N1 kategorijų). Tai 4,8 proc. mažiau nei 2024 m. Iš visų kovo mėnesį pirmą kartą įregistruotų automobilių 12 710 buvo lengvieji automobiliai (M1 kategorija), o 768 - lengvieji komerciniai automobiliai (N1 kategorija). Trys populiariausios markės buvo „Volkswagen“ (1 542 vnt.), BMW (1 519 vnt.) ir „Volvo“ (1 007 vnt.). Pirmą kartą įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius buvo 10,7 metų. Dyzeliniai automobiliai sudarė 66,2 % rinkos - šiek tiek mažiau nei 2024 m.
2025 m. kovo mėn. įvyko 16 473 naudotų transporto priemonių nuosavybės teisių perleidimai - 6,5 % mažiau nei 2024 m. kovą (17 626 perleidimai). Volkswagen (2 695), BMW (1 934) ir Toyota (1 822) lyderiavo nuosavybės teisių pasikeitimo lentelėse. Dažniausiai perleidžiami modeliai buvo „Volkswagen Passat“ (771), „Volkswagen Golf“ (621) ir 3 serijos BMW (608).
Nepaisant kovo mėnesio sulėtėjimo, bendri 2025 m. I ketvirčio rezultatai rodo 5,1 proc. augimą, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu. Iš viso 2025 m. sausio-kovo mėn. įregistruotos 38 759 naudotos transporto priemonės (palyginti su 36 894 transporto priemonėmis 2024 m.). Taip pat pirmąjį ketvirtį buvo užregistruoti 49 459 nuosavybės teisių perleidimo atvejai - 1,3 % daugiau nei 2024 m. pirmąjį ketvirtį (48 834 atvejai).
Elektromobilių nuvertėjimas ir jo įtaka rinkai
Kelerių metų senumo elektromobiliai nuvertėja gerokai greičiau nei jų vidaus degimo varikliais varomi automobiliai, o skirtumai siekia dešimtis procentinių punktų. Pokyčio mastas labiausiai matomas aukcionų rinkos duomenyse. „AutomotiveNews“ duomenimis, dar 2022 m. trejų metų senumo elektromobiliai vis dar išlaikė apie 90 % pradinės vertės. Šį nuosmukį lemia keli persidengiantys reiškiniai.
„Carvago“ parengta Vokietijos rinkos analizė rodo, kad elektromobiliai nuvertėja gerokai greičiau nei jų vidaus degimo varikliais varomi analogai:
- „Hyundai Kona“ elektrinė versija po trejų metų praranda daugiau nei pusę savo vertės, o varianto su vidaus degimo varikliu kaina sumažėja maždaug ketvirtadaliu.
- „Audi e-tron“ praranda apie 50 procentų savo vertės, o panašus „Audi Q8“ - kiek mažiau nei 27 procentus.
- „Škoda Enyaq“ praranda apie 52 procentus, o „Kodiaq“ - apie 33 procentus.
- „Peugeot e-208“ nukrenta daugiau nei 53 procentais, o vidaus degimo varikliu varomas „208“ - apie 35 procentus.
- Mažiausias skirtumas pastebimas tarp BMW iX3 ir vidaus degimo varikliu varomo X3, tačiau net ir čia elektrinė versija veikia prasčiau - praranda apie 46 procentus, o vidaus degimo varikliu varoma versija - kiek daugiau nei 41 procentą.
Tai jau akivaizdu antrinėje rinkoje. Kelių metų senumo elektromobiliai vis dažniau parduodami pigiau nei vidaus degimo varikliais varomi automobiliai, nepaisant to, kad nauji jie yra gerokai brangesni. Artėja naudotų elektromobilių banga.
Finansiniai nuostoliai ir galimybės
Problema tik pradeda ryškėti, nes pastaraisiais metais sudarytų lizingo sutarčių pagrindu įsigytos elektromobilių versijos pradeda patekti į rinką. Šiuo metu labiausiai tai jaučia lizingo finansavimo bendrovės, kurios savo verslo modelius grindė skirtingomis prielaidomis dėl likutinės vertės. Pasirodo, šios prielaidos buvo pernelyg optimistinės. Remiantis JAV skaičiavimais, vidutiniškai kiekvienas grąžintas elektromobilis gali būti vertas iki 10 000 USD mažiau nei tikėtasi, o tai rinkos mastu reiškia galimus 8 mlrd. USD nuostolius. Tai klaidingos prielaidos, kad elektromobiliai išlaikys savo vertę panašiai kaip ir automobiliai su vidaus degimo varikliais, rezultatas.
Tas pats mechanizmas, kuris generuoja nuostolius rinkai, taip pat sukuria galimybių klientams. Daugeliu atvejų kainodara keičiasi - elektriniai modeliai, kurie buvo brangesni, kai buvo nauji, dabar kainuoja mažiau nei jų vidaus degimo varikliai. Tuo pačiu metu tolesnio mažėjimo tempas priklausys nuo vieno pagrindinio veiksnio: ar paklausa neatsiliks nuo augančios naudotų elektromobilių pasiūlos. Tačiau aukštesnės degalų kainos gali palaipsniui pakeisti šią situaciją. Kai kuriems vairuotojams nebrangūs, daugiamečiai elektromobiliai pradeda atrodyti kaip perspektyvi alternatyva automobiliams su vidaus degimo varikliais, ypač kasdieniam važinėjimui mieste.
Pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiai 2026 m.
2026 m. pradžioje „Autogidas“ atlikta apklausa rodo, kad naudotų automobilių rinka šiemet, tikėtina, dar labiau suaktyvės, prie to prisidės ir galimybė daliai gyventojų panaudoti II pakopos pensijų fondų lėšas. Dėl to vieni pardavėjai tikisi greitesnių sandorių, kiti laukia geresnės kainos, o pirkėjai ieško geriausiai jų poreikius ir finansines galimybes atitinkančio automobilio. Prie šios tendencijos prisideda ir lengviau prieinamas finansavimas.
Pardavėjų prioritetai: racionalumas prieš greitį
„Autogidas“ 2026 m. pradžioje atliktoje apklausoje daugiau nei pusė apklaustųjų - 58 proc. - nurodė, kad tikėtųsi automobilį parduoti per kelias savaites ar mėnesį, jei pavyktų gauti gerą kainą. Tai rodo, kad daugeliui pardavėjų šiandien svarbiausias ne pats greitis, o protingas balansas tarp pardavimo greičio ir automobilio vertės. Kitaip tariant, didžioji dalis pardavėjų nėra linkę skubėti vien tam, kad sandoris įvyktų kuo greičiau - jiems svarbu, kad pardavimas būtų pagrįstas ir finansiškai logiškas.
Dar 20 proc. respondentų nurodė norintys automobilį parduoti per kelias dienas ar savaitę, todėl jų prioritetas yra greitis. Tuo metu 18 proc. apklaustųjų teigė galintys laukti ir ilgiau nei kelis mėnesius, jei tik atsirastų tinkamas pirkėjas. „Autogidas“ atstovas Tautvydas Stasiulis teigia, kad pardavėjai vis dažniau vertina ne vien momentinį rezultatą, bet ir tai, kaip automobilis atrodo bendrame rinkos kontekste - kokia jo kaina tarp analogiškų pasiūlymų, kiek aktyvi paklausa konkrečiame segmente ir kiek realiai gali užtrukti tinkamo pirkėjo paieška.
„Longo“ atstovas Paulius Valiukėnas teigia, kad lūkestis automobilį parduoti per 2-4 savaites rinkoje gali būti realistiškas, tačiau dažniausiai tik tada, kai automobilis yra labai konkurencingai įkainotas arba priklauso itin paklausiam segmentui. Praktikoje, anot jo, vidutinis laikotarpis dažniau būna kiek ilgesnis, nes vieni automobiliai parduodami greičiau, o kiti tą bendrą tempą sulėtina. Didesnėms įmonėms, valdančioms platesnius automobilių parkus, maždaug 60 dienų pardavimo laikotarpis laikomas įprastu ir optimaliu rinkos vidurkiu.
Pirkėjų pasirinkimai: vidutinės kainos segmentas ir mėnesinė įmoka
„Autogidas“ apklausos duomenimis, didžiausia dalis respondentų orientuojasi į vidutinės kainos segmentą: 44 proc. nurodė, kad jiems priimtina automobilio kaina yra 7000-20000 eurų, dar 31 proc. rinktųsi 3000-7000 eurų ribą, o 14 proc. skirtų automobiliui įsigyti iki 3000 eurų. Kiek mažesnė dalis pirkėjų žiūri į aukštesnius segmentus - 7 proc. būtų pasirengę mokėti 20000-30000 eurų, tuo tarpu vos 4 proc. svarstytų apie 30000 eurų ir daugiau kainuojantį automobilį.
„GF banko“ atstovas Skirmantas Ketvirtis pabrėžia, kad finansavimo prieinamumas šiandien turi tiesioginę įtaką tam, kaip greitai parduodami automobiliai. Kuo aiškesnis kreditavimo procesas ir palankesnės sutarties sąlygos, tuo didesnis potencialių pirkėjų ratas, o kartu - ir didesnė tikimybė automobilį parduoti greičiau. Vis dažniau pirkėjai sprendimą priima tik tada, kai gauna konkretų finansavimo pasiūlymą, nes mėnesinė įmoka daugeliui atrodo aiškesnė ir paprasčiau įsivertinama kasdienių finansų kontekste. Būtent todėl dalis žmonių ryžtasi rinktis ir aukštesnės klasės modelį, jei skirtumas mėnesio biudžete neatrodo didelis.
Lizingo privalumai ir trūkumai // Polizinginiai automobiliai
Kuro tipų pasirinkimas
Apklausos duomenimis, naudotų automobilių segmente ir toliau dominuoja benzinu ir dyzelinu varomi modeliai (42 proc.), tačiau beveik ketvirtadalis potencialių pirkėjų svarstytų ir naudotą hibridinį automobilį. Elektromobilių pasirinkimas kol kas išlieka nišinis (7 proc.). V. Gurskas teigia, kad hibridiniai ir elektriniai automobiliai potencialių pirkėjų sprendimuose kol kas užima mažesnę, tačiau nuosekliai augančią dalį, o realų automobilio pasirinkimą Lietuvoje vis dar lemia kaina, atsargus požiūris į naujas technologijas ir įpročiai.
Lietuvoje automobilio įsigijimą per artimiausius metus svarsto 54 proc. gyventojų - tai didžiausias rodiklis Baltijos šalyse. Latvijoje tokios galimybės neatmeta 46 proc. gyventojų, o Estijoje - 32 proc. Dauguma potencialių pirkėjų ir šiose šalyse taip pat rinktųsi naudotus benzinu ar dyzelinu varomus automobilius. Nors bendros tendencijos Baltijos šalyse išlieka panašios, skirtingai nei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje naudotų hibridinių automobilių pasirinkimas yra perpus mažesnis, susidomėjimas šiuo segmentu dar nėra ryškus. Tam įtakos turi ir aukštesnė naudotų hibridų kaina, ir gerokai siauresnė pasiūla, ribojanti pirkėjų pasirinkimą.
Pardavėjų pasirengimas ir eksploatacijos kaštai
V. Gurskas pataria planuojantiems įsigyti automobilį sprendimą vertinti ne tik per kainos, bet ir per ilgesnės eksploatacijos perspektyvą. Svarbu įsivertinti, kiek intensyviai automobilis bus naudojamas, kokie bus jo išlaikymo ir remonto kaštai bei kaip pasirinktas modelis išlaikys vertę laikui bėgant. Kadangi transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugos pastaraisiais metais brango sparčiau nei bendras kainų lygis (65 proc. lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, kai bendras kainų lygis išaugo 44 proc.), senesnio automobilio išlaikymas gali kainuoti vis daugiau, todėl daliai pirkėjų naujesnis automobilis tampa racionalesne alternatyva.
Dažniausios pardavėjų klaidos ir pardavimo paruošimas
Pasak P. Valiukėno, viena dažniausių privačių pardavėjų klaidų - kainą nustatyti pagal emocijas, savo investicijas ar norą „pasiderėti“, o ne pagal realią rinkos situaciją. Taip pat dažnai automobilis lyginamas su brangesnėmis komplektacijomis ar mažesnės ridos analogais, neįvertinant tikrųjų skirtumų. Dar viena dažna klaida - neįskaičiuoti, kad profesionalūs pardavėjai dažnai siūlo papildomas vertes, tokias kaip garantija, patikra ar finansavimo galimybės, todėl privatūs skelbimai turi būti ypač tiksliai įkainoti.
Ne mažiau svarbus ir pasiruošimas pardavimui. Anot P. Valiukėno, tinkamai paruoštas automobilis gali būti parduotas keliomis savaitėmis greičiau ir padėti išlaikyti aukštesnę kainą. Didžiausią įtaką čia daro techninė patikra, aiškiai parodyta automobilio būklė, švarus salonas, kosmetinis sutvarkymas, kokybiškos nuotraukos ir skaidri istorija. T. Stasiulis taip pat akcentuoja, kad pirkėjai šiandien vis dažniau lygina kelis variantus, daugiau dėmesio skiria automobilio istorijai, techninei būklei ir bendrai vertei.
Pensijų reforma ir jos įtaka rinkai
V. Gurskas prognozuoja, kad 2026 m. automobilių rinkai papildomos dinamikos gali suteikti ir pensijų reforma, atversianti gyventojams daugiau pasirinkimų disponuoti atsiimtas lėšas. Tikėtina, kad dalis gyventojų, atsiradus daugiau laisvų pinigų, svarstys galimybę atnaujinti automobilį ar rinktis naują modelį. Tai gali paskatinti didesnį aktyvumą naujų automobilių segmente, tačiau ir tokiais atvejais priimant sprendimus vertėtų vadovautis ne tik emocijomis, o finansiniais apskaičiavimais. Banko inicijuotos gyventojų apklausos rezultatai patvirtina šią tendenciją - 6 proc. respondentų nurodo, kad iš antros pensijų pakopos atsiimtas lėšas planuotų skirti naujos transporto priemonės įsigijimui.
tags: #naudotu #automobiliu #rinka