Žiemą keliuose dažnai pasitaiko situacijų, kai automobilis įstringa sniege arba bejėgiškai buksuoja ant ledo. Net geros žieminės padangos ar kastuvas bagažinėje ne visada padeda, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis saugiai ir efektyviai. Įstrigti sniege yra nemalonus, bet dažnas reiškinys žiemą. Šiame straipsnyje rasite praktiškus ir saugius metodus, kaip išvaduoti automobilį, paaiškinimus apie trakciją ir padangų vaidmenį bei patarimus, kaip pasiruošti būsimai pūgai. Taip pat aptariami aplinkosauginiai apribojimai ir rizikos, susijusios su netinkamais sprendimais.
Saugumo užtikrinimas ir situacijos įvertinimas
Prieš imantis bet kokių veiksmų, būtina užtikrinti saugumą. Jei automobilis sustojo važiuojamojoje dalyje ar arti jos, įjunkite avarinius žibintus ir įsitikinkite, kad kiti eismo dalyviai jus mato. Jei esate prie kelio, reikia pastatyti įspėjamąjį trikampį, kad kiti vairuotojai būtų informuoti apie jūsų padėtį. Svarbiausia išlikti ramiai ir neskubėti daryti impulsyvių sprendimų.
Kas trukdo pajudėti ir ko vengti
Svarbu įvertinti, kas tiksliai trukdo pajudėti: ar po ratais ledas, ar automobilis „atsisėdo“ ant sniego, ar ratai įsisuko į slidžias provėžas. Specialistai teigia, kad viena didžiausių klaidų - stipriai spausti akseleratorių, tikintis „prasimušti“ per sniegą ar ledą. Su kiekvienu ratų prasisukimu įklimpsite tik dar giliau. Agresyvus buksavimas gali perkaitinti sankabą (mechaninėje dėžėje), padidinti apkrovas pavarų dėžei, diferencialui ar pusasiams. Be to, staigiai stabdydami perkeliate transporto priemonės svorį į priekinius ratus, dėl ko galas tampa lengvesnis ir yra didelė tikimybė, kad jis ims suktis.
Išankstinis pasiruošimas žiemai: prevencinės priemonės
Gera parengtis daug ką sprendžia: nuo saugumo iki to, ar automobilį pavyks ištraukti be papildomų problemų. Šaltuoju metų laiku transporto priemonės tampa kur kas jautresnės, pasimato jų techniniai trūkumai.
Padangų svarba ir techninė automobilio apžiūra
Pirmiausia - žieminės padangos. Ten, kur per naktį gali nukristi 30-60 cm sniego, žieminės padangos suteikia gerokai geresnę sukibimo charakteristiką nei visasezonės. Svarbu ne tik padangos tipas, bet ir protektoriaus gylis bei oro slėgis. Prieš sezono pradžią patikrinkite padangų būklę ir oro spaudimą: šaltoje temperatūroje slėgis mažėja, tad rekomenduojama reguliariai tikrinti ir, prireikus, papildyti.
„Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos docentas dr. Saugirdas Pukalskas teigia, kad žieminės padangos turi būti pritaikytos geram sukibimui su kelio danga. Jei padangos yra blogos, nepritaikytos drėgnai kelio dangai, prarasti automobilio kontrolę ir pradėti čiuožti bei nuslysti nuo kelio yra pakankamai lengva. Gerą sukibimą garantuoja minkšto mišinio, dygliuotos padangos. Daug važinėjantiems užmiesčio keliais vairuotojams, o ypač moterims, bekelės ekspertas Ramūnas Kliunka pataria rinktis spygliuotas padangas, kurios buvo sudygliuotos jau gamykloje. Anot R. Kliunkos, žieminės padangos labai greitai dėvisi, kadangi jose yra minkšto mišinio, tad po dviejų metų arba atitinkamo kilometražo jos praranda savo savybes. Vairavimui žiemą pritaikytos padangos yra labai svarbios, nes jos didžiąja dalimi lemia eismo saugumą ir tai, kaip greitai pavyks sustabdyti transporto priemonę avarinės situacijos metu.
Kalbant apie akumuliatoriaus būklės įvertinimą, S. Pukalskas pabrėžia, kad net menkiausi trikdžiai bandant užvesti variklį gali signalizuoti apie rimtas rizikas žiemai. Akumuliatorių talpa žemoje temperatūroje krenta, tad jei jau dabar pastebimi ženklai, identifikuojantys problemas bandant užvesti transporto priemonę, labai tikėtina, kad paspaudus šalčiui variklio užvesti nebepavyks. To priežastis - ne vien talpa, bet ir žemoje temperatūroje padidėjęs pasipriešinimas vedant variklį.
S. Pukalskas taip pat atkreipia vairuotojų dėmesį į stabdžių ir variklio aušinimo skysčius. Jei stabdžių skystis seniai tikrintas ar keistas, jis gali būti absorbavęs drėgmę, kuri, susikaupusi stabdžių vamzdeliuose vandens pavidalu, gali užšalti. Tuo tarpu pablogėjus variklio aušinimo skysčio sudėčiai, jis gali užšalti arba virsti „drebučiais“. Užšalimo atveju galima pasekmė - įtrūkęs automobilio variklio blokas, vėliau pareikalausiantis rimto remonto ir didelių išlaidų. Antruoju atveju gresia variklio perkaitimas dėl nepakankamo aušinimo.
Dyzelinu varomų automobilių vairuotojams automobilio užvedimas rytais gali tapti nemenku iššūkiu. Automobilių servisų specialistai teigia, kad dyzelinių variklių kuro filtrai turėtų būti pakeisti būtent prieš žiemą, kad nekiltų problemų užvedant variklį paspaudus šaltukui. Variklio alyva ir filtras prieš šaltąjį metų laiką taip pat turėtų būti pakeisti, jei nuo praeito keitimo praėjo ar baigia praeiti 10 tūkst. km. Jie priduria, kad labai svarbu pasitikrinti ir aušinimo skysčio koncentraciją.
10 esminių žiemos automobilio paruošimo patarimų, kuriuos turite žinoti
Būtina įranga automobilyje
Antra - turėti sniego kastuvą automobilyje. Tai paprasta priemonė, kuri gali jus išgelbėti arba padėti kitiems. Iškritus gausiam sniego kiekiui, pusnyse užklimpę vairuotojai džiaugsmu spinduliuoja mažiau, tad sulankstomas kastuvėlis yra lengvas, patogus ir mažai vietos užimantis įrankis, kuris pravers išlaisvinant transporto priemonę.
Kartu su kastuvu verta laikyti nedidelį žieminį remonto rinkinį: izoliacinį pleduką, žibintuvėlį, papildomų baterijų, smulkų grūdėtą smėlį arba kačių kraiką traukai, rankines darbo pirštines ir įkroviklio laidą telefonui. Tokį rinkinį verta palikti bagažinėje arba po sėdyne.
Šaltais žiemos rytais gali nutikti taip, kad automobilis neužsiveda. Kad taip neatsitiktų, nebūtina iškart pulti ieškoti pagalbos - verčiau su savimi turėkite išorinę bateriją, arba „powerbank“. Ji ne tik padės atgaivinti automobilį, bet ir pakraus jūsų įrenginius ar padės pasišviesti po automobilio dangčiu. Jei „powerbankas“ jūsų bagažinėje vis dar neatsirado, siūloma joje turėti bent variklio užvedimo laidus. Jie pravers ištikus žiemos išdaigoms ir jūsų automobiliui neužsivedant, o taip pat padedant kitiems.
Tiems, kurie dažnai važiuoja į užmiestį apsnigtais, užpustytais keliais, rekomenduojama įsigyti pintą tempimo lyną. Tiesa, vertėtų atkreipti dėmesį, kad galuose kilpos taip pat būtų įpintos ir apsaugotos, bei turėti specialias metalines jungtis. Standartiniai degalinėse parduodami buksyravimo lynai yra skirti traukti automobilį lygiu keliu ir visiškai netinka traukti automobilius iš sudėtingų situacijų.
Automobilio langų ir matomumo priežiūra
Geras matomumas vairuojant yra reikalingas visais metų laikais, tačiau žiemą sąlygas blogina žema temperatūra, dėl kurios langai rasoja ir šąla. Tinkamai jų nenuvalius ir neatitirpinus didėja eismo įvykių tikimybė. Be abejo, geras matomumas yra lemiamas ir gerų langų valytuvų, kurie, ypač per žiemą, neretai būna gerai pagadinami.
S. Pukalskas teigia, kad automobilio langais derėtų pasirūpinti prieš prasidedant žiemai - patikrinti valytuvus, kad jie būtų nesuplyšę, o valytuvų gumelės - nesukietėjusios. Profesionalai rekomenduoja guminius, iš tvirtos gumos pagamintus valytuvus, kurie patikimesni už metalinius su siaura gumine juostele. Valytuvų šluotelės yra susidėvėjusios tuomet, kai pradeda skleisti neįprastus garsus ar palieka purvo dryžius. Taip pat verta pasirūpinti kokybiškais, paviršiaus nebraižančiais grandikliais langams ar kitomis priemonėmis, galinčiomis atitirpinti ledą. Šiuo klausimu labai naudinga priemonė yra šildomų stiklų technologija, kurią turi vis daugiau automobilių.
Nors šis patarimas turbūt visiems vairuotojams yra gerai girdėtas, tačiau jo nevertėtų užmiršti: visiškai nuvalykite automobilį. Tinkamai nenuvalius automobilio išorės ir palikus ant jo sniego, taip ne tik apsunkinsite matomumą sau, bet ir galite sukelti eismo įvykį. Todėl nepamirškite pasirūpinti ne tik priekiniu stiklu, veidrodėliais ar šoniniais langais, bet ir automobilio stogu. Mat jei sniegas nuo pastarojo yra nenuvalytas, staigiai stabdant šis krenta ant priekinio stiklo ir taip sukeliamas eismo įvykis. Sniegas gali nukristi ir važiuojant - taip rizikuojate apgadinti jums iš paskos važiuojančią transporto priemonę.
Šaltuoju laikotarpiu kelio matomumą dažnai pablogina sniegas, purvas ar druskos likučiai ant stiklo. Šią problemą veiksmingai spręsti gali hidrofobinė danga. Tai novatoriška, nanotechnologijomis paremta priemonė, kuri sukuria nematomą apsauginį sluoksnį ant stiklo, atstumiantį vandenį, riebalus ir purvą. Taip užtikrinamas geras kelio matomumas net ir šalčiausiu metų laiku, dažnai neplaunant automobilio.
Automobilių servisų specialistai teigia, kad sklandžiam automobilio darbui taip pat reikėtų pasitikrinti kondicionieriaus sistemą, nes vėsiuoju metų laiku automobilyje kaupiasi drėgmė, todėl tvarkingai veikianti sistema greičiau išdžiovina automobilio vidų. Dėl užrasojusių langų, nuo kurių vandens lašeliai itin nenoriai traukiasi, kaltas gali būti ir salono filtras.
Automobilio išlaisvinimas: žingsniai ir metodai
Paruošiamieji veiksmai prieš bandant ištraukti
Kai automobilis įstringa, pirmieji atlikti veiksmai gerokai padidina sėkmės tikimybę ir saugumą. Pirmiausia, nereikėtų daryti daug bereikalingų judesių, o verčiau pasukioti vairą į abi puses - taip pasidarysite vietos ratams.
- Išjunkite traukos kontrolę (traction control) - tai leidžia varomiems ratams laisviau suktis ir susirasti sukibimo vietą. Traukos kontrolė dažnai stabdo arba riboja galios perdavimą, kai pastebimas slydimas; tai naudinga vairuojant ant ledinės dangos, bet įstrigus sniege gali trukdyti.
- Nuvalykite sniegą aplink varomuosius ratus: priekyje, už jų ir po automobiliu, jeigu sniego sluoksnis yra aukštesnis už pravažumo aukštį. Autoserviso meistras sako, kad net nedidelis sniego „bortelis“ prieš ratą gali sustabdyti automobilį ant slidžios dangos. Verta nuvalyti maždaug 1 metro atkarpą priešais ratus (ir, jei reikia, už jų), kad automobilis galėtų įgauti minimalios inercijos. Taip pat nuvalykite sniegą nuo automobilio centro arba po priekiu, kad užtikrintumėte pakankamą prošvaisą.
- Patikrinkite išmetimo vamzdį - užblokuotas išmetimas gali leisti kauptis anglies monoksidui salone ir sukelti mirtiną pavojų, ypač kai automobilis veikia. Jei kastuvo neturite, naudokite ledo grandiklį ar net tvirtą įrankį, kad suardytumėte ledo sluoksnį.
Praktiniai ištraukimo būdai
Užvedę variklį ir atlikę pirminius veiksmus, galite imtis bandymų išlaisvinti automobilį.
- „Siūbavimo“ metodas (važiuojant pirmyn-atgal)
Tai - vienas efektyviausių būdų, jei yra vietos priešais ir už automobilio. Įjunkite žemiausią pavarą (arba mažąsias pavaras, jei turite 4WD) ir švelniai pajudėkite truputį pirmyn, tada lėtai atbuline eiga. Šios technikos esmė - švelniai judėti pirmyn ir atgal, kuriant vis didesnę inerciją. Įklimpus būtina išnaudoti automobilio inerciją - vos spustelti akceleratorių, tada leisti mašinai pajudėti atgal, tada vėl nestipriai paspausti akceleratorių, vėl leisti pajudėti atgal, ir t.t., kol išvažiuosite arba per kelias minutes pamatysite, kad šis metodas naudos neduoda. Stenkitės nekūlinti variklio: didelis apsukų kilimas gali tik išpūsti sniegą ir pakenkti pavarų dėžei. Jei girdite, kad ratas praslysta - nedelsdami nuspauskite akseleratorių. Ši technika apkrauna transmisiją - bandykite tik kelis kartus, kad išvengtumėte brangių gedimų.
- Stabdymo technika (su dujomis)
Jei ratai sukasi, pabandykite vienu metu stabdyti ir duoti šiek tiek dujų. Tikslas - sumažinti ratų slydimą ir perkelti variklį į pozityvesnį sukibimo režimą. Tai veikia kaip trumpalaikis sukibimo kontrolės „simuliavimas“. Naudokite šią techniką tik kelias sekundes - per ilgas stabdžių trinimas gali juos perkaisti ir sumažinti stabdymo efektyvumą, kol jie atauš.
- Pagalba iš aplinkinių
Kartais kelios rankos pravažiuojant padaro stebuklus. Kai šalia yra keli žmonės, galima bandyti automobilį švelniai pastumti. Įsitikinkite, kad pagalbininkai stumia iš saugios pusės: jei traukiate automobilį į priekį, jie turi stumti iš užpakalio, ir būkite tikri, kad automobilis yra įjungtas pirmąja pavara. Susitarkite - „iki trijų“ - ir vienu metu stumkite. Vairuotojas turi švelniai spausti akceleratorių, kad būtų pakankamai galios, bet ne tiek, kad ratai pradėtų intensyviai slysti. Saugumas visada yra svarbiausia, todėl įsitikinkite, kad įjungėte reikiamą pavarą ir kad žemė nėra per slidi pagalbininkams stumti.
- Padangų grandinės
Jei turite sniego grandines, uždėti jas ant varomųjų ratų dažniausiai išsprendžia problemą. Grandinės padidina sukibimo faktorių ir leidžia ratams traukti automobilį per minkštą arba sutirštėjusį sniegą. Užsidėdami grandines, sustabdykite automobilį visiškai ir vadovaukitės gamintojo instrukcija - neteisingas montavimas gali sugadinti ratą ar pakabą. Jei pastebite, kad nėra pakankamai vietos sniego grandinėms sumontuoti, galite pasirinkti pasukti ratus į kairę arba į dešinę.
- Sukibimo didinimas (smėlis, kačių kraikas, kilimėliai, kartonas)
Jokio skirtumo, ar mašina įklimpsta sniege, ar purve, išgelbėti gali tie patys dalykai - reikia kokiais nors būdais automobilio varomiems ratams suteikti sukibimo. Medžiagos, sudarančios grubų paviršių, gali žymiai pagerinti sukibimą. Geriausia yra rasti smėlio, žemių ar kitos birios medžiagos ir jos paberti po varančiaisiais automobilio ratais. Jeigu aplinkui nieko nerandate, šią funkciją puikiai atliks ir automobilio kilimėliai - padėkite juos po varančiais ratais ir taip turėsite šansą pajudėti net ant paties slidžiausio paviršiaus. Taip pat tinka kartonas, lenta. Venkite naudoti antifrizą šiam tikslui - tai toksiška ir pavojinga aplinkai; taip pat druska kenkia automobilio metalui ir yra mažiau veiksminga esant labai žemai temperatūrai. Jei naudojate kilimėlius, įsitikinkite, kad jie nebus įtraukti po ratais ir kad judėdami išsaugotumėte saugumo atstumą.
- Oro slėgio mažinimas padangose
Leidžiant nedidelę oro dalį iš padangų, padidėja kontaktinė plokštuma tarp padangos ir sniego - tai gali padėti išvažiuoti keletą metrų. Neduokite iš daug oro ir užtikrinkite, kad netoliese būtų vieta, kur padangas pripūsti. Važiuoti ant pernelyg nukritusių padangų ilgai yra pavojinga ir gali pažeisti padangą bei ratlankį.
- Išjudinimas su automatine ir mechanine pavarų dėže
Jeigu anksčiau minėti būdai nepadeda ištrūkti, įmanomas dar vienas variantas. Automatinę pavarų dėžę turinčiam automobiliui įjunkite važiavimo režimą ir atleiskite stabdį - ratai pamažu suksis, o vairuotojas gali išlipti ir mašiną pastumti pats, o automobiliui pajudėjus, įšokti į vidų ir sėsti prie vairo. Tokį triuką galima atlikti ir mechaninę pavarų dėžę turinčiai mašinai, tik čia rizika varikliui užgesti yra didesnė. Didžiausia rizika čia tenka vairuotojui, tad jokiu būdu nerekomenduojama to atlikti patiems, jei nėra užtikrintas absoliutus saugumas.
Profesionali pagalba ir tempimo ypatumai
Kada kviesti pagalbą
Jei automobilis užklimpo ir nebegalite jo ištraukti, svarbu kuo greičiau kreiptis į techninę pagalbą. Specializuoti pagalbos kelyje paslaugų teikėjai turi tinkamus įrankius ir patirtį, kad ištrauktų automobilį saugiai ir be papildomų pažeidimų. Techninės pagalbos tarnybos paprastai atvyksta greitai ir užtikrina, kad automobilis būtų ištrauktas saugiai ir efektyviai. Be to, jie turi reikalingas priemones, tokias kaip traukimo lynai, sunkiasvoriai evakuatoriai ar specialūs visureigiai, kurie padeda ištraukti automobilį iš sudėtingų situacijų. Jei nė vienas iš būdų neveikia arba rizika atrodo per didelė, saugiausias sprendimas yra kviesti pagalbą. Technologijos pažengė - 24/7 kelių pagalba ir traliukai dažnai yra greitesnis ir pigesnis sprendimas nei bandymas sukelti papildomą žalą automobiliui.
Saugus automobilio tempimas lynu
Automobilio traukimas lynu atrodo greitas sprendimas, tačiau be patirties jis yra vienas rizikingiausių. Ekspertai rekomenduoja naudoti tik tam skirtus tvirtinimo taškus ir, jei įmanoma, elastingą (kinetinį) lyną. Ramūnas Kliunka, vairavimo bekelėje ekspertas, pažymėjo, kad labai dažnai automobilius bandoma ištraukti naudojantis labai silpnais trosais, kurie tiesiog nutrūksta. Jis patarė vengti tokio traukimo, kuomet iš pusnies kitą transporto priemonę jau pirmuoju bandymu bandoma „išrauti“ smarkiai trūktelint įsibėgėjus du ar tris metrus. Smūgio metu apkrova yra kelios tonos papildomai greta paties automobilio svorio, todėl lynai nutrūksta.
Traukti pradėti reikėtų visai palengva, pirmas bandymas turėtų būti visiškai be smūgio, tiesiog įtempus lyną bandyti išjudinti automobilį. Dažniausiai tai nepavyksta iš pirmo karto, bet visi milimetrai, kuriais pajudėjo įklimpęs automobilis, turi labai daug reikšmės kitiems traukimams. Kiti tempimai turėtų būti su patempimu, tačiau tai reikia daryti palaipsniui, pradėti įsibėgėti nuo pusės metro ar pusantro.
10 esminių žiemos automobilio paruošimo patarimų, kuriuos turite žinoti
Mokslo kontekstas: trakcija, temperatūra ir sniego fizika
Traukos (sukibimo) jėga tarp padangos ir dangos priklauso nuo kelių faktorių: padangos gumos sudėties, protektoriaus dizaino, slėgio padangoje, dangos tekstūros ir temperatūros. Žieminės padangos turi specialų gumos mišinį, kuris išlieka elastingas žemoje temperatūroje, todėl jos geriau „laikosi“ sniego ir ledo. Be to, protektoriaus raštas skirtas efektyviai išstumti sniegą iš po padangos, kad kontaktas su kietesne paviršiaus dalimi būtų geresnis.
Sniegas ir ledas paeiliui keičia savo mechanines savybes priklausomai nuo temperatūros ir slėgio. Pavyzdžiui, esant prie -10 °C sniegas bus traškesnis, o esant -1 °C jis gali būti lipnus ir tąsus, kas kartais suteikia geresnį sukibimą. Todėl vienas ir tas pats taktas gali elgtis labai skirtingai priklausomai nuo aplinkos sąlygų.
Ekspertų patarimai saugiam vairavimui ir prevencijai
Inž. Tomas Petrauskas, transporto saugumo specialistas, pabrėžia: „Vienas svarbiausių dalykų - prevencija. Gerai parengto automobilio ir nedidelio išankstinio elgesio derinys mažina riziką likti įstrigus. Namuose turėkite kastuvą, grandines ir paprastą traukai skirtą medžiagą, o kelionėms pasirinkite žiemines padangas. Jei automobilis įstringa, saugumas turi būti pirmoje vietoje - net ir paprastas žingsnis, pavyzdžiui, išvalyti išmetimo vamzdį, gali išgelbėti gyvybes.“
Žiemos vairavimo specifika ir patarimai
Prieš ilgą kelionę visada pasidomėkite orų prognozėmis. Nevairuokite apledėjusiais ar apsnigtais keliais, jei jaučiatės pavargę ar sutrikę. Kruopščiai išvalykite langus ir priekinius žibintus, kad užtikrintumėte aiškų matomumą. Niekada nepamirškite prisisegti saugos diržo. Atminkite, kad apledėję keliai gali būti slidūs. Kad stabdymui būtų pakankamai vietos, išlaikykite 8-10 sekundžių atstumą nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės. Nenaudokite pastovaus greičio palaikymo apledėjusiuose ar apsnigtuose keliuose. Lėtai stabdykite ir greitėkite.
Vairavimo bekelėje ekspertas Ramūnas Kliunka tikina, kad situacijos vertinimas labai priklauso nuo to, kokį automobilį vairuojame, kokios yra jo padangos ir koks yra sniego dangos storis. Labai svarbu, koks gruntas po sniegu. Jeigu sniego yra daugiau nei pusė metro, su lengvuoju automobiliu kelio nepravažiuosi, nesvarbu kokios padangos bus sumontuotos, nes važiuojant po dugnu bus „trombuojamas“ sniegas ir automobilis „užlips“ ant jo. R. Kliunka atkreipia dėmesį, kad kuomet vienas iš varančios ašies ratų praranda sukibimą, diferencialas visą sukimo momentą perduoda priešingam, todėl sunkiomis sąlygomis tokiuose automobiliuose praktiškai turime tik vieną varantį ratą. Pravažumą taip pat nusako ir automobilio padangos.
Kalbant apie viena ašimi varomus automobilius, daugumai vairuotojų gerai žinomas faktas, kad priekiniais ratais varomi automobiliai per sniegą visuomet pravažiuos geriau. Apskritai galiniais ratais varomu automobiliu nerekomenduojama važiuoti apsnigtais ar smarkiai užpustytais keliais, nes toks automobilis bandant važiuoti greičiau, įveikiant sniegą, yra labai sunkiai valdomas.
Daugumos padidinto pravažumo modelių konstrukcija sumanyta taip, kad nuolatos varoma priekinė ašis ir tik prasisukus ratams per movą sukimo momentas perduodamas galinei ašiai. Dėl didesnės prošvaisos ir keturių varomų ratų tokie automobiliai pravažiuoja toliau ir daugiau, bet labai dažnai žmonės suklysta galvodami, kad padidinto pravažumo modelis yra praktiškai visureigis ir gali pravažiuoti bet kur. Praktikoje yra taip, kad kuo geriau automobilis pravažiuoja, tuo sunkiau būna jį ištraukti. Keturiais ratais varomų automobilių pravažumą gerokai pagerinti gali blokuojami diferencialai. Centrinio diferencialo blokavimą galima įjungti iškart nuvažiavus nuo asfaltuotos kelio dangos, tuomet priekinei ir galinei ašims perduodamas toks pat sukimo momentas. Labai stipriai pagelbėti gali ir priekinio bei galinio diferencialų blokavimas.
Jeigu apsnigtas kelias vairuotojui yra žinomas, matomas jo žymėjimas šoniniais stulpeliais, patartina visuomet išlaikyti automobilio inerciją, t.y. ne lėtai slinkti įjungus pirmą pavarą, o šiek tiek įsibėgėti. Jeigu sniego nėra daug, tarkime 30 centimetrų sluoksnis, tai dažniausiai automobilis savo mase sniegą prastumia ir laikant tą patį greitį, maždaug ties 40 km/h inercijos pakanka, kad atkarpa būtų įveikta.
Pasiruošimas, žinojimas ir saikingas rizikos vertinimas leis jums saugiai išspręsti daugumą žiemos problemų kelyje.
Aplinkosauginiai aspektai
Šioje temoje svarbu laikytis higienos ir aplinkosaugos taisyklių: venkite nuodingų skysčių, tokių kaip antifrizas, tiek dėl žmonių, tiek dėl gyvūnų bei vandens ekosistemų. Druska taip pat žalinga ilgainiui, todėl geriau rinktis mechaninius traukos didinimo sprendimus arba ekologiškesnius barstiklius.
tags: #automobilio #istraukimas #is #sniego