Naudotų automobilių rinka Lietuvoje nuolat kinta, veikiama tiek šalies gyventojų ir verslų pirkimo įpročių, tiek globalių tendencijų. Nuo importo šaltinių ir pirkėjų nusistatymų iki kainų svyravimų, ridos klastojimo problemų ir augančio susidomėjimo elektromobiliais - visos šios sritys atspindi dinamišką ir sudėtingą rinkos ekosistemą.
Naudotų automobilių importas ir pirkėjų lūkesčiai
Importo šalys lyderės
Tyrimas atskleidė, iš kokių šalių į Lietuvą dažniausiai atvyksta naudoti automobiliai. Siekiant sudaryti šalių, iš kurių į Lietuvą atkeliauja daugiausiai automobilių, sąrašą, specialistai išanalizavo tūkstančius skirtingų automobilių istorijos ataskaitų. Lietuva labai dažnai vadinama vokiškų automobilių tvirtove, ir tai atsispindi rinkos statistikoje.
Vokietijos automobilių gamintojų gaminiai itin vertinami dėl prestižo ir aukštos kokybės. Daugiausiai - net 36,3% naudotų automobilių į Lietuvą importuojami iš Vokietijos. Vokietija gerokai lenkia Jungtines Amerikos Valstijas, iš kur atvykstantys automobiliai sudaro 21,1 proc. Populiariausių šalių penketuką užbaigia Belgija (11,3 proc.), Nyderlandai (6 proc.) ir Danija (4,7 proc.). Vokietija šiame tyrime lyderė yra ne veltui: ši šalis jau daugelį metų laikoma didžiausia ir svarbiausia automobilių rinka Europoje.
Pirkėjų nusistatymai apie kilmės šalį
Kiekvieno naudoto automobilio pirkėjas turi specifinių reikalavimų, tačiau daugeliui vairuotojų didelę įtaką turi ne tik automobilio markė, modelis ar variklis, bet ir šalis, iš kurios jis buvo atvežtas. Tarp naudotų automobilių pirkėjų vyrauja nusistatymas, jog automobiliai, atvykę iš Skandinavijos šalių, turės problemų su korozija, o automobiliai iš Italijos - užslėptų istorijos ir kėbulo defektų.
Lietuvių pirkimo įpročiai ir kainų tendencijos
Naudotų automobilių kainų pokyčiai
„Autoplius“ duomenimis, naudotų automobilių kainos, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pakilo 2 proc. ir pasiekė 9,2 tūkst. Eur vidurkį. Pastebima, kad daugiausiai (10 proc.) brango 11-15 m. senumo automobiliai, tuo tarpu naujesni modeliai, ypač iki 1 m. senumo, gan smarkiai pigo (-22 proc.). Specialistų manymu, ši tendencija susijusi su tuo, kad pirkėjai paprasčiausiai elgiasi atsargiau ir, panašiai kaip Vakarų šalyse, yra vis labiau linkę pirkti geresnės būklės naudotus automobilius, turinčius oficialiai deklaruotą istoriją, net jeigu už tai teks sumokėti brangiau.
Ekspertai taip pat pastebi, kad ir toliau pinga nauji automobiliai. Ši tendencija yra natūralus popandeminiu metu įvykusio naujų automobilių kainų augimo rezultatas - rinka po truputį grįžta į normalias vėžias, norimų modelių nebereikia laukti ilgą laiką, kainos taip pat stabilizuojasi. Vidurinioji klasė automobilius perka vis atsargiau. „Pastebime, kad prieš pirkdami automobilį, žmonės vis dažniau nori tinkamai patikrinti jo techninę būklę“, - aiškina Edvard Arnatkevič, „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje.
Optimalus automobilio amžius ir pirkėjų preferencijos
Populiariausi išlieka 2004-2013 m. gamybos naudoti automobiliai. Daugiau nei 54 proc. visų paskutinį ketvirtį įsigytų automobilių skaičiuoja 11-20-ies metų tarnavimo laikotarpį. Nors daug kalbama apie Lietuvos automobilių parko atnaujinimą, vidutiniškai lietuvių automobiliai per metus „paseno“ 2 mėnesiais, o populiariausia, 16-20 m. senumo automobilių kategorija, išaugo 2 proc. - iki 547 tūkst. automobilių. Lietuviai, ilgą laiką vairavę vienus seniausių automobilių Europoje, dabar vis dažniau dairosi į naujesnes transporto priemones.
Sertifikuoto naudotų automobilių pardavėjo „Longo LT“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė jaunėjantį įsigyjamų automobilių amžių. 21 proc. vairuotojų domina transporto priemonės ne senesnės nei 4-5 metų, kiek mažiau, 17 proc. teigia ieškantys 2-3 metų senumo automobilių. O senesnį nei 13 metų automobilį planuotų įsigyti tik 5 proc. respondentų. „Auto KGV“ tyrimas rodo, kad optimalus - kainos ir kokybės santykį geriausiai atitinkantis - automobilio amžius pirkėjams yra 3-5 metai (21 proc.) arba 5-8 metai (22 proc.).
„Lietuviai vis dažniau dairosi į naujesnius automobilius - optimalus jų amžius yra gerokai mažesnis, nei dabar keliuose važinėjantys 12,5 m. automobiliai. Tai rodo, kad rinkoje stiprėja kokybės ir saugumo poreikis, o ne tik žemiausios kainos paieškos“, - sako „Auto KGV“ vadovas Gabrielius Vaitiekus.
Paskolų automobiliams dinamika
Auginamos automobilių kainos atsispindėjo ir paskolų dydžių dinamikoje. Vidutinis paskolos automobiliui dydis, lyginant su praėjusiais metais, paaugo apie 10 proc.
Ridos klastojimas: plačiai paplitusi problema
Ridos klastojimo mastai ir kilmė
Viena pagrindinių naudotų automobilių rinkos problemų yra ridos klastojimas. Beveik kas penkto į Lietuvą įvežto naudoto automobilio rida yra suklastota, o tai reiškia, kad pirkėjai ne tik permoka, įsigydami tokius automobilius, bet ir gali susidurti su neprognozuojama eksploatacija. Net 16,5 proc. automobilių patikros platformoje tikrintų ir Lietuvos keliais važinėjančių automobilių turėjo suklastotą ridą. Situacija Latvijoje dar prastesnė - ten daugiau nei 20 proc. importuotų automobilių pasižymi suklastota rida. Tarp visų į Lietuvą importuotų transporto priemonių - 18,8 proc. turėjo suklastotą ridą, tuo tarpu šalies vidinėje rinkoje įsigytų automobilių tokių buvo vos 7,3 proc.
Iš Vakarų, o ypač Vokietijos, atkeliavusius automobilius lietuviai dažnai laiko patikimesniais. „Kiekviena šalis turi skirtingus su ridos klastojimu susijusius įstatymus, todėl sunku suvaldyti naudotų automobilių kokybę jiems judant iš vienos šalies į kitą. Kadangi valstybės tarpusavyje nesikeičia automobilių duomenimis, eksportuota transporto priemonė naujoje šalyje savo istoriją pradeda nuo švaraus lapo.“ „carVertical“ nustatė, kad iš visų lietuvių tikrinamų automobilių, tik šiek tiek daugiau nei penktadalis (20,6 proc.) transporto priemonių buvo naujos, išvažiavusios iš salonų Lietuvoje ir visą laiką praleidusios šalyje. Tuo tarpu net 79,4 proc. į Lietuvą įvežtų automobilių buvo importuoti. Kitose Rytų Europos bei Balkanų šalyse, pavyzdžiui, Kroatijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Serbijoje, situacija panaši, o importuotų transporto priemonių istorijos tikrinamos ypač dažnai (70-90 proc.).
Pasekmės pirkėjams ir atpažinimo ženklai
Nors kai kurie vairuotojai į automobilio ridą numoja ranka, tai yra tik laiko klausimas, kada jie ims gailėtis. Pavyzdžiui, variklio paskirstymo diržą arba grandinę reikėtų keisti pagal gamintojų numatytus intervalus, ir jeigu konkretaus automobilio rida buvo suklastota, naujasis savininkas gali šią svarbią procedūrą praleisti. Automobilio ridai esant didesnei nei deklaruojama, daugelis jo detalių gali būti susidėvėję. Pasak M. Buzelio, transporto priemonės su suklastota rida parduodamos brangiau, o tai reiškia, kad nieko neįtariantis pirkėjas stipriai permoka už automobilį. Negana to, privalomosios techninės apžiūros metu Lietuvoje fiksuojami ridos klastojimo atvejai žymimi kaip smulkus defektas.
Nepaisant gausių ridos klastojimų atvejų, kiekvienas naudoto automobilio pirkėjas gali labai lengvai identifikuoti egzempliorių, kurio rida galimai yra „atsukta“. Įprastai, didesnį negu įprastai automobilio nusidėvėjimą išduoda sėdynės, vairas ar pavarų perjungimo svirtis, o prietaisų skydelyje matoma rida - nedidelė. „Pastebime, kad prieš pirkdami automobilį, žmonės vis dažniau nori tinkamai patikrinti jo techninę būklę - apie dešimtadalis iš lietuvių mėgstamos Vokietijos eksportuojamų automobilių vis dar turi suklastotą ridą ir tautiečiai į tokius niuansus žiūri vis atsargiau“, - teigia Edvard Arnatkevič, „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje.
Populiariausi automobiliai: nauji, naudoti ir verslo segmente
Populiariausi gamintojai ir modeliai
Remiantis „Regitros“ duomenimis, tarp naujų automobilių populiariausiu gamintoju išlieka „Toyota“, antroje vietoje rikiuojasi „Škoda“, trečioje - „Volkswagen“, ketvirtoje - „Kia“. Populiariausiais naujais automobiliais Lietuvoje kol kas išlieka „Kia Sportage“, „Volkswagen Tiguan“ ir „Toyota Corolla“, tačiau pastarąjį ketvirtį net keliais kartais išaugo „Audi Q5“, „Škoda Kamiq“ ir „Volkswagen Golf“ pardavimai.
Įdomu, kad naudotų automobilių pirkėjai Lietuvoje daug dažniau renkasi prabangesnius modelius: „BMW“, „Audi“, „Volvo“. „Volkswagen“ savo populiarumą išlaiko ir tarp naudotų transporto priemonių. Tyrimo duomenys rodo, kad populiariausiu gamintoju tarp verslų išlieka „Volkswagen“, nedaug atsilieka „Toyota“ bei „Škoda“, tačiau netrūksta ir „BMW“ bei „Tesla“ automobilių. Kiek netikėta, tačiau šiuo metu populiariausias verslo automobilis - mažasis „Toyota Yaris“.
Elektromobilių ir hibridų rinkos augimas
„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje per trečiąjį šių metų ketvirtį buvo importuota 54 proc. daugiau elektromobilių ir 71 proc. daugiau hibridinių automobilių nei tuo pat metu pernai. Tiesa, tarp naujų automobilių elektromobilių populiarumas krito net 9 proc. Tarp įmonių šiemet įsigytų automobilių, elektromobiliai sudarė 9 proc., tačiau verslo reikmėms skirtų elektromobilių populiarumas auga. Elektromobilių ir hibridų parduodama daugiau, tačiau augimo tempai nedžiugina.
Elektromobilių įperkamumas ir verslo perspektyvos
Verslai Lietuvoje pamažu keičia savo automobilių pirkimo įpročius ir, siekdami sumažinti išlaidas degalams, perka vis daugiau elektrinių automobilių. Vidutinė Lietuvos įmonės automobilio pirkimo kaina - 30 743 Eur, rodo „BigBank“ duomenys. Manoma, kad elektromobiliai verslui yra naudingi dėl gerokai sutaupomų lėšų: „Elektromobiliams vis dar siūlomos nemažos lengvatos, tačiau dar svarbiau yra tai, kad verslams, kurie įmonės automobilį naudoja neintensyviai, pagrindiniai elektromobilių trūkumai, tarp kurių - ilgas krovimo laikas, nėra svarbūs - jiems tereikia nedidėlės miesto transporto priemonės atstumams įveikti“.
Kaip anksčiau pranešė SEB Bankas, ketvirtus metus iš eilės mūsų šalyje buvo atliekamas elektromobilių įperkamumo tyrimas. Šiemet jis parodė, kad kas penktas automobilį įsigyti planuojantis asmuo Lietuvoje šiam pirkiniui numato skirti 20-30 tūkst. eurų arba daugiau. SEB banko Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas teigė, kad pagal banko turimą metodologiją įvertinus elektromobilių įperkamumą, jis pastaruosius ketverius metus išaugo net pusiau. „Pastebime, kad per penkerius metus įperkama suma paaugo net 50 proc. Per pastaruosius metus augo 9 proc. Bendrai 50 proc. yra tikrai daugiau nei pagal statistinius duomenis augo automobilių vidutinė kaina - tarp 30-40 proc.“, - tikina S. Norbutas.
Lietuviai gali rinktis įsigyti vis daugiau elektromobilių modelių. Vienas asmuo Lietuvoje gali rinktis tarp 6-7 naujų elektromobilių modelių, o naudotų - net 40. O šeima gali rinktis iš 40 naujų ir arti 100 naudotų. Tarp elektromobilių mėgstamiausi lietuvių gyventojų modeliai yra „Škoda Enyaq“, „Ford Mustang Mach-e“ ir „Citroen E-C4“, o verslai labiausiai mėgsta „Volkswagen UP!“, „Tesla Model Y“ bei „Peugeot 2008“ modelius.
Naudotų automobilių įsigijimo iššūkiai ir patarimai
Dažniausios rizikos ir paslėpti defektai
Viena pagrindinių naudotų automobilių rinkos problemų yra ta, kad pirkėjai rizikuoja patekti į gudraujančių pardavėjų pinkles, kurie siekia atsikratyti naudotais automobiliais. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo viliojančiai, tačiau iš tikrųjų turi užslėptą ne vieną rimtą gedimą. Viena blogiausių patirčių perkant naudotą automobilį - vėliau sužinoti, jog jis buvo vogtas. Kai kurie vairuotojai nežino, jog jų automobilis anksčiau teikė taksi paslaugas arba priklausė automobilių nuomos punktui. Automobilių pirkėjai turėtų žinoti, jog retkarčiais šio tipo transporto priemones galima atpažinti. Vienas žinomiausių skiriamųjų bruožų - specifinė, taksi paslaugas teikiančių mašinų kėbulo spalva.
Retkarčiais pernelyg pigūs egzemplioriai, atvykę iš Jungtinių Valstijų ar kitų regionų, pasižymi suklastota rida arba turi užslėptų pažeidimų, dėl kurių sugeba sukurti puikios kainos iliuziją. Vis dėlto, žema automobilio kaina ne visuomet reiškia, jog pardavėjas ruošiasi pirkėją apgauti. Naudoto automobilio įsigijimas gali būti sudėtingas ir ilgas procesas.
Profesionali konsultacija ir patikimos pirkimo vietos
„Longo LT“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, ieškodami informacijos, kur įsigyti naudotą automobilį, draugo ar pažįstamo patarimo prašo net 50 proc. respondentų. Tačiau automobilių pardavimų ekspertas Paulius Valiukėnas įspėja, kad pasikliovimas vien tik kitų, profesinių žinių apie automobilius neturinčių žmonių, patirtimi, įsigyjant naudotą autotransporto priemonę, gali padaryti ir meškos paslaugą. „Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad iš draugo ar pažįstamo rekomenduoto pardavėjo įsigytas naudotas automobilis būtinai bus patikimas ir kokybiškas. Paradoksalu, bet absoliuti dauguma tyrimo dalyvių naudotą automobilį siūlo pirkti turguje, nors jame prekiaujantys asmenys neteikia jokios garantijos parduodamai autotransporto priemonei ir dažnai pasigirsta istorijos apie ilgainiui „išlindusius“, kartais net pavojų gyvybei sukeliančius defektus. Visgi, padėtis palaipsniui keičiasi ir pirmenybę pirkti iš garantiją suteikiančių įmonių teikia jau beveik kas ketvirtas respondentas“, - teigia „Longo LT“ vadovas.
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad šalies gyventojai tinkamą naudotą automobilį tikisi rasti pasinaudodami ir interneto pagalba: trys iš keturių apklausos dalyvių nurodė, jog informacijos ieško skelbimų portaluose, o kas antras - autotransporto priemones parduodančių kompanijų internetiniuose puslapiuose. Anot P. Valiukėno, toks pirkėjų persikėlimas į internetinę erdvę susijęs ne tik su pandemijos nulemtu elektroninės prekybos suaktyvėjimu, bet ir noru gauti profesionalią konsultaciją, ką kaip vieną svarbiausių aspektų renkantis automobilį minėjo pusė respondentų. „Sertifikuotos naudotų automobilių pardavimu užsiimančios įmonės konsultacijas teikia ir nuotoliniu būdu, dažniausiai yra subūrusios viską nuo A iki Z apie autotransporto priemones žinančių profesionalų komandas. Šie darbuotojai negaili patarimų, padeda išsirinkti geriausiai tinkantį automobilį, o pirkėją nuo nemalonių netikėtumų apsaugo popardaviminė garantija, kurios svarbą akcentuoja net trys iš penkių tyrimo dalyvių“, - kalba P. Valiukėnas. Kaip teigia ekspertas, karantino laikotarpiu kreiptis į ir internete veikiančius naudotų automobilių pardavėjus skatina ir tai, kad bandomajame važiavime įmanoma sudalyvauti neturint jokių išorinių kontaktų - rakteliai jau laukia pirkėją dominančiame automobilyje.
Ką patikrinti perkant naudotą automobilį | AUTODOC patarimai
Svarbiausi aspektai renkantis ir perkant automobilį
Visgi, ekspertų teigimu, išsirinkti automobilį ir galiausiai nenusipirkti „katės maiše“ dabar paprasta - tereikia atsižvelgti į kelias svarbiausias taisykles. Automobilių pardavimo ekspertas P. Valiukėnas perspėja, kad prieš perkant automobilį iš jų pardavimu užsiimančių įmonių, reikėtų atlikti tam tikrus namų darbus. Būtina įsitikinti, ar pardavėjas turi leidimą verstis tokia veikla, kokios yra pirkimo-pardavimo sąlygos, ar yra numatyta teisė grąžinti automobilį, jei jis pasirodo esąs netvarkingas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pardavėjo reputaciją ir atsiliepimus apie jį. Pasak automobilių eksperto, net ir įsigyjant apynaujį automobilį, įvertinant jo būklę, taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir dairantis senesnių modelių.
Apsisaugoti nuo nemalonumų padeda ir kiti privalumai, kuriuos dažniausiai raštu gali suteikti tik sertifikuoti automobilių pardavėjai:
- 72 proc. pirkėjų svarbu, kad į autotransporto priemonės kainą būtų įtrauktos visos išlaidos;
- 67 proc. - prieinama informacija apie automobilio ridą, serviso istoriją, gedimus;
- 54 proc. pirkėjų svarbus detalus automobilio aprašymas ir nuotraukos įmonės svetainėje;
- 51 proc. - kad būtų sudaryta bandomojo važiavimo galimybė.
Svarbu įsitikinti ne tik ridos rodmenų tikrumu, bet ir įsitikinti, kad automobilis turi reikiamus dokumentus, įrodančius jo pardavėjo teiginius. „Automobiliai, kurių amžius siekia 4-5 metus, dažniausiai turi saugomą visą serviso istoriją, kadangi jie yra aptarnaujami oficialiuose servisuose. Tad, jei automobilio pardavėjas išsisukinėja ir negali pirkėjui pateikti dokumentų, kyla pagrįstų įtarimų, kad kažkas su automobiliu nėra gerai. Nuo pirkėjo gali būti slepiamos avarinių situacijų pasekmės, jų defektai ir kiti svarbūs aspektai, kurie dienos šviesą gali išvysti visai netikėtai, automobilio eksploatacijos metu ir pareikalauti didelių kaštų“, - aiškina P. Valiukėnas. „Noras apie automobilio pardavėją ir pačią autotransporto priemonę sužinoti kuo įmanoma daugiau prieš ją perkant yra visiškai suprantamas. Tik taip galima įsitikinti, kad automobiliu naudotis bus saugu, jis neturės trūkumų, juk nenorima pirkti „katės maiše“. Vis dažniau įvertinama galimybė gauti tvarkingą pirkimo-pardavimo sutartį, pirkimo kvitą ir automobilio parametrus bei ridą įrodančius sertifikatus.“
Šiuolaikinio pirkėjo pasirinkimo kriterijai
Prioritetai: kuro sąnaudos, saugumo ir išmaniosios sistemos
„Auto KGV“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai, rinkdamiesi naudotą automobilį, dažniausiai žvalgosi į 5-8 metų transporto priemones, o labiausiai pageidaujama automobilio savybė yra mažos kuro sąnaudos. Pasak G. Vaitiekaus, prieš dešimtmetį renkantis naudotą automobilį, pirkėjai pageidaudavo automobilių su kuo galingesniais varikliais, nemažai dėmesio skirdami ir spalvai - ji turėjo būti kuo mažiau išsiskirianti. Dabar svarbiausiu lietuvių prioritetu, renkantis naudotą automobilį, yra mažos kuro sąnaudos, tačiau auga ir išmanių pagalbinių sistemų bei patogumo įrangos poreikis.
Tyrimo duomenimis, svarbiausia naudoto automobilio savybė - mažos kuro sąnaudos (62 proc.). Toliau rikiuojasi pagalbinės vairavimo priemonės: parkavimo kameros ir jutikliai (44 proc.) bei autonominės saugumo sistemos, tokios kaip avarinio stabdymo ar aklųjų zonų jutikliai (44 proc.). Pastebima, kad parkavimo kameros ypač svarbios moterims ir didesnes pajamas gaunantiems respondentams. Be to, 41 proc. apklaustųjų kaip prioritetą nurodo automatinę pavarų dėžę, o klimato kontrolę ir navigaciją vertina po 17 proc. gyventojų.
Kainos, techninės būklės ir tvarumo svarba
Pirkėjų apsisprendimą lemia kaina - ją svarbiausiu kriterijumi įvardijo net 77 proc. apklaustųjų. Jei šiuo metu planuotų įsigyti automobilį, respondentai pirmiausia dėmesį kreiptų į kainą (77 proc.) ir techninę būklę (46 proc.). Automobilio rida svarbi bemaž trečdaliui apklaustųjų (32 proc.), daugiausiai 18-25 metų amžiaus respondentams. Automobilio pagaminimo metai rūpi 22 proc. gyventojų, o automobilio modelis, kaip pasirinkimo kriterijus, svarbus vos dvidešimčiai žmonių iš šimto.
„Svarbiausi išlieka racionalūs kriterijai - kaina, kuro sąnaudos ir techninė būklė. Tai rodo, kad emociniai veiksniai, kaip modelis ar dizainas, dažnai nusileidžia praktiniams poreikiams“, - teigia G. Vaitiekus ir pažymi, kad automobilio spalva, tyrimo duomenimis, yra aktuali tik 2 proc. apklaustųjų. Pasak jo, tai pastebima ir pardavimo vietose: klientai nebe tokie konservatyvūs spalvų atžvilgiu ir nevengia rinktis įvairiausių spalvų automobilių.
Be to, šeši iš dešimties gyventojų teigia, kad jiems svarbus ir automobilio ekologiškumas - tai reiškia mažesnes CO₂ emisijas ar hibridinę bei elektrinę technologiją. Net šeši iš dešimties vairuotojų rinktųsi automobilį atsižvelgdami į jo poveikį aplinkai - jiems svarbu, kad transporto priemonė būtų elektrinė, hibridinė ar pasižymėtų maža CO₂ emisija. Tai rodo, kad naudotų automobilių pirkėjai vis labiau vertina tvaresnius sprendimus, nors ekonominiai veiksniai išlieka pirmoje vietoje.
Finansavimo būdai
Beveik pusė pirkėjų nuosavomis lėšomis. Jei naudotą automobilį pirktų artimiausiu metu, lietuviai jam būtų pasiryžę išleisti nuo 5000 iki 7000 eurų (20 proc.) arba nuo 7000 iki 10 000 eurų (18 proc.). Beveik pusė apklaustųjų (46 proc.) nurodė, kad automobilį įsigytų nuosavomis lėšomis, mokant visą sumą iš karto, o 21 proc. automobilį pirktų išsimokėtinai. Tai patvirtina ir „Auto KGV“ pardavimų statistika: vidutinė parduodamo automobilio kaina šiuo metu 8000 eurų, o lyginant su praėjusiais metais, pastebimai daugėja automobilių, įsigyjamų nuosavomis lėšomis. Šiuo metu tokie sandoriai sudaro 40 proc.
Išorinių veiksnių įtaka automobilio pasirinkimui
Karas Ukrainoje verčia ieškoti patikimesnių automobilių. „Ne paslaptis, kad pastaruoju metu neramumai pasaulyje šalies gyventojams taip pat tapo svariu aspektu dairytis geresnės būklės automobilių. Jie tarsi užtikrintų, kad, neramumų atveju leidžiantis į ilgesnes keliones, netektų susidurti su trikdžiais. Gyventojai nori jaustis saugiai“, - sako P. Valiukėnas.
„Vos 4-5 metų senumo automobiliai turi daugiau saugumo ir komforto sistemų, yra technologiškai pažangesni, su mažesnėmis degalų sąnaudomis ir CO2 emisijomis. Taip pat naujesnius automobilius yra kelis kartus lengviau prižiūrėti, jie nereikalauja tiek daug papildomų kaštų netikėtų gedimų tvarkymo darbams. Vairuotojai tai vertina, tad automobilio amžius būna vienas iš pagrindinių aspektų lemiančių galutinį pasirinkimą. Tokio amžiaus automobilių per metus parduodame 50 proc.“, - sako jis.
Automobilių pardavimo ekspertui antrina ir saugaus eismo specialistas Arūnas Pakėnas, atkreipdamas dėmesį į automobiliuose esančių technologijų raidos svarbą. „Su kiekvienu vis naujesniu automobilio modeliu, tobulėja ir jame esančios technologijos, tokios kaip stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), neleidžianti užsiblokuoti ratams stabdant, elektroninė stabilumo sistema (EBS), pagerinanti transporto priemonės stabilumą nustatant ir sumažinant sukibimo praradimą. Taip pat pažangesnės tampa ir automobiliuose montuojamos saugos pagalvės, adaptyvios greičio palaikymo bei apšvietimo sistemos. Tai esminiai aspektai, kurių tikslumas, jautrumas ir patikimumas yra pagrindiniai faktoriai galintys užtikrinti saugumą kelyje“, - sako saugaus eismo specialistas A. Pakėnas. P. Valiukėnas papildo, jog keleto metų senumo automobilių kaina, palyginus su naujais, būna gerokai žemesnė, tačiau tuo pačiu tokio amžiaus automobiliai yra tikrai geros būklės. Kitaip įvardijant, tai puikus kainos ir kokybės santykis.
tags: #naudotu #automobiliu #pardavimo #analize