Važiuojant automobiliu, staiga išgirdus su švyturėliais lekiančią policiją, greitąją pagalbą ar priešgaisrinę tarnybą, neretai kyla sutrikimas. Įvykusios avarijos su specialios paskirties automobiliais dažnai sukelia daug ginčų dėl kaltės ir atskleidžia sudėtingas situacijas Lietuvos keliuose.
Į skubius iškvietimus specialiųjų tarnybų automobiliai per dieną keliauja daugybę kartų. Tarnybos reaguoja greitai, o kelyje turi įveikti ne vieną kliūtį, todėl eismo dalyvių supratimas ir atsakingas elgesys yra itin svarbūs.
Kas yra specialusis transportas ir kada jam privalu duoti kelią?
Specialusis transportas - tai specialios paskirties automobiliai, turintys mėlynus ir raudonus (arba tik mėlynus) švyturėlius ir specialiuosius garso signalus. Šiai kategorijai priklauso:
- Policijos automobiliai;
- Greitosios medicinos pagalbos automobiliai;
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos automobiliai;
- Dujų įmonės avarinės tarnybos automobiliai;
- Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos automobiliai;
- Laisvės atėmimo vietos, vidaus reikalų statutinės įstaigos, prokuratūros, valstybės saugumo departamento, specialiųjų tyrimų tarnybos, antrojo operatyvinių tarnybų departamento, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, karo policijos, muitinės, valstybinės kelių transporto inspekcijos automobiliai.
Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais arba mėlynais ir raudonais šviesos signalais bei garsine sirena. Kelių eismo taisyklių (KET) 12 punktas nurodo, kad transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, o kai jo nėra - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės.
KET 47 punkte nustatyta, kad artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.
Kada specialusis transportas neturi pirmumo?
Specialusis transportas neturi pirmumo tuomet, kai važiuoja be garso signalų (pavyzdžiui, tik su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais) arba kai stovi su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais (be garso signalų). Tokiu atveju, jis yra paprastas eismo dalyvis ir privalo laikytis visų KET reikalavimų, kaip ir bet kuris kitas automobilis.
Specialiojo transporto vairuotojų atsakomybė ir rizikos
Mokant pareigūnus, pabrėžiama, kad švyturėliai ir garsinis signalas suteikia teisę pažeisti kai kurias Kelių eismo taisykles - viršyti greitį, važiuoti per raudoną šviesoforo signalą. Tačiau tai nesuteikia teisės rizikuoti kitų saugumu. Pareigūnas privalo įsitikinti, kad tokie veiksmai, pavyzdžiui, važiavimas per raudoną, nekelia grėsmės.
Specialiojo transporto vairuotojai, naudodamiesi Kelių eismo taisyklių 186 punktu, visada turi įvertinti, ar šalia esantis vairuotojas spės laiku sureaguoti ir pasitrauks iš kelio. Jie gali pažeisti taisykles, tačiau tik tuo atveju, jei tai nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.
Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany skaičiuoja, kad per metus medikai į avarijas patenka vidutiniškai „tik“ 3 kartus. Tačiau, jo teigimu, net 70 proc. atvejų, kai medikai skubėdami pas ligonį patenka į avarijas, jie ir laikomi kaltais, nes pirmumo neturėjo. „Mūsų vairuotojai, įvažiuodami į sankryžą, visuomet stengiasi įsitikinti, kad nėra kliūčių, tačiau visko pasitaiko, kartais gali ir nepastebėti atvažiuojančio automobilio“, - sakė Z. Skvarciany.
Advokato Ruslano Boiko praktikoje yra pasitaikęs atvejis, kai transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas reguliuojama sankryža esant leidžiamajam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą, tačiau jam iš kairės atsitrenkė greitosios pagalbos automobilis. Labai reikšminga aplinkybė buvo kitų asmenų pateikta informacija, vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga, kurioje buvo matyti, kad greitosios pagalbos vairuotojas įlėkė į sankryžą net nepristabdęs ir neįsitikinęs, kad jam duodamas kelias. Dėl šio eismo įvykio buvo kaltas greitosios pagalbos automobilio vairuotojas.
Kodėl vairuotojai nepraleidžia specialiojo transporto?
Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl eismo dalyviai nepraleidžia specialiojo transporto:
- Neatidumas ir pasimetimas: Dauguma atvejų įvyksta dėl neatidumo - tiesiog nepastebi. Arba dėl pasimetimo. Pamatę artėjantį specialųjį transportą, pirmiausia, reikia nedaryti staigių judesių, ramiai įvertinti situaciją ir tuomet priimti sprendimą - sustoti ar pasitraukti į dešinę (arba kairę), jei tai saugu.
- Garso signalų negirdėjimas: Nemaža dalis žmonių savo transporto priemonėje klausosi gana garsiai muzikos ir todėl negirdi specialiųjų garso signalų. Jei žmogus automobilyje garsiai klausosi muzikos arba kalba mobiliuoju telefonu (net jei tai daro su laisvų rankų įranga), girdėdamas sirenos garsą nežinos, iš kur jis sklinda.
- Dėmesio nukreipimas: Dalis vairuotojų nukreipia dėmesį į telefonus ar kitur, nežiūri į kelią.
- Aklosios zonos: Reikia nepamiršti, kad yra tam tikrų aklųjų zonų, kurios riboja matomumą tiek vienai transporto priemonei, tiek kitai, ypač sankryžose.
- Piktybiškumas ir egoizmas: Vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas Artūras Pakėnas laikosi nuomonės, kad dėl šių problemų kaltas didėjantis visuomenės egoizmas. Pasitaiko piktybinių vairuotojų, kurie nieko be savęs daugiau kelyje nemato, naudojasi situacija ir bando patys pavažiuoti iš paskos specialiajam transportui.
- Nepatyrimas ir baimė: Dalis nepatyrusių vairuotojų apskritai bijo sustoti, nes neturėjo tokio plano ir išmoktame maršrute nebuvo tokios situacijos.
- Sunkios eismo sąlygos: Situacija sunkėja didmiesčiuose piko valandomis, kai gatvėse susidaro spūstys. Be abejo, įtakos turi ir važiavimo sąlygos: lietus, sniegas, plikledis, nenuvalyti keliai nuo sniego, kelkraščiuose (kiemuose) sustatytos transporto priemonės.
Pasekmės už nepraleidimą ir administracinė atsakomybė
Už specialiojo transporto nepraleidimą yra numatyta administracinė atsakomybė. Administracinių teisės nusižengimų kodekso 417 str. 6 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalaujama pagal taisykles, ar kitoks kliudymas jų eismui užtraukia baudą vairuotojams nuo 90 iki 140 eurų. Taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 4 mėnesių.
Policija kelis kartus per metus rengia prevencines akcijas, kurių metu tikrinama, kaip eismo dalyviai laikosi KET punktų, ir pažeidėjams taiko minėtas sankcijas. Nauji policijos automobiliai yra aprūpinti vaizdo kameromis, kuriomis fiksuojami pažeidimai.
Realių situacijų pavyzdžiai ir visuomenės iššūkiai
Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai specialiojo transporto eismas yra apsunkinamas.
Viena iš tokių situacijų užfiksuota Vilniuje, Kauno ir Švitrigailos gatvių sankryžoje, kur policijos tarnybinis automobilis VW, skubėdamas į iškvietimą su įjungtais švyturėliais ir sirenomis per raudoną šviesoforo signalą, susidūrė su „Toyota Prius“. Pavėžėtojas, važiavęs degant žaliam šviesoforo signalui, veikiausiai nematė švyturėlių ir negirdėjo sirenų. Naktį Vilniuje lijo, matomumas buvo prastas. Per avariją žmonės nesužeisti, tačiau abu automobiliai buvo smarkiai sudaužyti.
Sunkumai kyla ir vežant pacientus. Kovo mėnesį per pūgą ir patį eismo piką greitoji lėkė veždama mažą vaiką be sąmonės į Santariškes. Medikai pasakojo, kad lėkė lėtai - nesuskaičiuojamas skaičius vairuotojų nesitraukė iš kelio, o dešimtys rikiavosi prieš pat greitosios automobilį, užkirsdami jam kelią. Pėstieji, kai mašinos sustodavo praleisti greitosios, nuspręsdavo, kad būtent dabar yra geriausias laikas pereiti gatvę. Panašią situaciją patyrė ir medikai, skubėdami į oro uostą, kad pristatytų donorinį organą mažai mergaitei - net ir lydint policijos ekipažui, kelią medikams vis pataikydavo užkirsti nesusigaudantis situacijoje vairuotojas.
Didmiesčių problema yra manevravimas kiemuose, kur gelbėjimo tarnybos susiduria su vairuotojų nepagarba. Neretai atsiranda gudruolių, kurie pasinaudoja atsakingų vairuotojų atlaisvintu keliu ar net bando lenkti į pagalbą skubančius automobilius. Lietuvos kelių policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič sako, kad panaši situacija yra aktualesnė tik didmiesčiams ir tokiomis valandomis, kai gatvėse susidaro spūstys.
Sprendimai ir rekomendacijos: Kaip pagerinti situaciją?
Siekiant pagerinti situaciją keliuose ir užtikrinti sklandų specialiojo transporto eismą, siūlomos šios priemonės:
- Vairuotojų bendruomenės švietimas: Vilniaus GMP stoties vadovo Z. Skvarciany nuomone, reikėtų ne pavienius pažeidėjus filmuoti, o auklėti ir šviesti vairuotojų bendruomenę. Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis teigia, kad situacija nėra labai bloga ir vairuotojų kultūra keičiasi, vis dažniau specialusis transportas praleidžiamas. Vis dėlto, švietėjiškos priemonės padeda didinti sąmoningumą.
- Ekstremalaus vairavimo kursai: Ministerijos specialistai taip pat siūlo rengti specialius ekstremalaus vairavimo kursus greitosios pagalbos vairuotojams. Jų metu GMP vairuotojai įgytų specialių praktinių įgūdžių valdant transporto priemones ekstremaliomis sąlygomis.
- Vaizdo registratorių naudojimas: Susisiekimo ministerijos specialisto V. Pumpučio nuomone, vaizdo registratoriai specialiųjų tarnybų automobiliuose būtų veiksminga priemonė: jeigu vairuotojai piktybiškai nesitrauktų, juos užfiksuotų vaizdo registratoriai, o policijos pareigūnai galėtų nubausti pagal pateiktą vaizdo įrašą. Tokio elgesio nuostatos įvardintos KET 9 punkte: laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.
- Geresnė koordinacija: Greitosios medicinos pagalbos stotys turėtų pačios įvertinti ir susiderinti su policija, ar KET pažeidimų fiksavimas greitosios pagalbos automobilyje netrukdys vairuotojams atlikti tiesioginių funkcijų ir ar policija galės apdoroti perduotus duomenis bei tinkamai išnagrinėti galimus nusižengimus.
- Vairavimo kultūros gerinimas: Z. Skvarciany nuomone, spec. tarnybų vairuotojų ir kitų eismo dalyvių (taip pat ir pėsčiųjų) konfliktai kyla dėl vairavimo kultūros spragų. Pavyzdžiui, Vokietijoje ar Austrijoje vairuotojai yra labiau linkę vienas kitą praleisti, nekalbant jau apie pagarbą medikų ar ugniagesių ekipažams.
Keliaujant po Europą matoma, kad vairuotojų kultūra keičiasi, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai specialusis transportas su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu nėra praleidžiamas. Svarbiausia - atidumas ir gebėjimas ramiai įvertinti situaciją kelyje.
tags: #avarija #nepraleido #kolonos #su #svytureliais