Naftos platformos „Deepwater Horizon“ katastrofa, įvykusi 2010 metais Meksikos įlankoje, tapo didžiausia naftos išsiliejimo avarija Jungtinių Valstijų istorijoje. Ši nelaimė sukėlė didžiulę žalą regiono aplinkai ir ekonomikai, palikdama ilgalaikes pasekmes.
Avarijos aplinkybės ir chronologija
Sprogimas ir platformos nuskendimas
Nelaimė Meksikos įlankoje prasidėjo 2010 m. balandžio 20 dieną, kai jūrinėje naftos gavybos platformoje „Deepwater Horizon“, esančioje už 210 kilometrų į pietryčius nuo Naujojo Orleano (Luizianos valstija), nugriaudėjo sprogimas. Platformoje, kurią iš bendrovės „Transocean“ išsinuomojo BP (British Petroleum), avarijos metu dirbo 126 žmonės. Po sprogimo ir kelias dienas trukusio gaisro platforma nuskendo balandžio 22 d. Per šį tragišką incidentą žuvo 11 žmonių, o dar 17 buvo sužeista ir 11 laikoma dingusiais be žinios.
Per avariją „Deepwater Horizon“ platformoje buvo pažeistas naftos gręžinys, esantis maždaug 1,5 kilometro gylyje, dėl to nafta nekontroliuojamai ėmė tekėti į vandenyną.
Naftos nuotėkio mastas ir vertinimas
Tuojau po sprogimo naftos gavybos platformoje BP ir JAV Pakrančių sargyba apskaičiavo, kad kasdien į aplinką patenka apie 795 tūkst. litrų teršalų. Tačiau prie maždaug 1,5 kilometro gylyje esančio gręžinio angos nufilmuotus vaizdus peržiūrėję mokslininkai netrukus pareiškė, kad naftos plūsmas yra gerokai smarkesnis.
JAV Geologijos tarnybos direktorė Marcia McNutt nurodė, jog dvi mokslininkų grupės apskaičiavo, kad iš gręžinio kasdien išteka 1,9-3,8 mln. litrų naftos. Pagal pačius kukliausius apskaičiavimus, per pastarąsias penkias savaites į Meksikos įlanką išsiliejo apie 68 mln. litrų naftos, o pagal blogiausią scenarijų, šis kiekis galėjo siekti 148 mln. litrų. Be to, buvo aptiktas naujas naftos nuotėkio šaltinis 1,5 tūkst. metrų gylyje, dėl ko per parą į Meksikos įlankos vandenis pateko 5 tūkst. barelių naftos.
Galutiniame etape buvo nustatyta, kad per tris mėnesius nuo avarijos į Meksikos įlanką iš pažeisto gręžinio išsiliejo apie 4,9 mln. barelių naftos. Likviduoti nuotėkį pavyko tik po trijų mėnesių.
Nors „Deepwater Horizon“ išsiliejimas yra didžiausias per JAV istoriją, jis nebuvo pats didžiausias Meksikos įlankoje. Pavyzdžiui, 1987 metų birželį Meksikos teritoriniuose vandenyse sprogus naftos gavybos platformai „Ixtoc I“, į jūrą išsiliejo 530 mln. litrų teršalų. Palyginimui, 1989 metais ant uolų užplaukus tanklaiviui „Exxon Valdez“, į vandenyną išsiliejo beveik 42 mln. litrų naftos.
Reakcija į katastrofą ir padarinių likvidavimas
Naftos dėmės plitimas ir ekologinė grėsmė
Naftos dėmė Meksikos įlankoje, susidariusi sprogus platformai „Deepwater Horizon“, sparčiai plito. Jau balandžio 28 d. milžiniškos, maždaug 170 km ilgio naftos dėmės riba atsidūrė už 35 km nuo Luizianos valstijos pakrantės. Ji išaugo iki Jamaikos dydžio ir artėjo prie Misisipės upės deltos, keldama didžiulę žalą to regiono aplinkai ir ekonomikai.
Pareigūnai pabrėžė, kad dėmė "sparčiai juda JAV pakrantės link", ir jeigu padėtis nepasikeis, ji galėjo pasiekti Luizianos valstijos krantus savaitės pabaigoje. „Dabar žinome pabaisos, su kuria kovojame Meksikos įlankoje, tikrąjį dydį“, - sakė JAV Nacionalinės laukinės gyvūnijos federacijos pirmininko pavaduotojas Jeremy Symonsas, pridurdamas: „BP paleido į laisvę nesustabdomą pasibaisėtino masto jėgą“.
Nuotėkio stabdymo ir valymo darbai
Siekiant sustabdyti naftos tekėjimą ir sumažinti avarijos padarinius, buvo imtasi įvairių priemonių. Likviduoti avarijos padarinių nusiųsta apie 50 laivų su specialia technika, kurie turėjo lokalizuoti dėmę ir surinkti naftą. BP specialistai tikėjosi naftos nuotėkį sustabdyti specialiu apsauginiu kupolu, o vėliau pranešė, kad bendrovei jau pavyko surinkti 90 tūkst. tonų naftos.
BP pranešė pradėjusi dar neišbandytą procedūrą „top kill“, kurią atliekant gręžinį mėginama užkimšti dideliu slėgiu pumpuojant į jį sunkų dumblą. Bendrovė nurodė, kad pradinis šios operacijos etapas vyko pagal planą ir kad po paros paaiškės, ar ji buvo sėkminga. Jeigu „top kill“ operacija nepavyktų, BP nurodė turinti kelis atsarginius planus.
CNN: Kaip veikia naujoji BP naftos kainų riba
Vienintelis nuolatinis sprendimas - išgręžti kitą gręžinį, tačiau jo įgyvendinimas užtruktų porą mėnesių. BP tokį planą ketino įgyvendinti net jeigu pažeistą gręžinį pavyktų užkimšti dumblu ir užbetonuoti. Be to, šalies vadovybė nusprendė padegti naftos dėmę, siekiant išvengti didesnės ekologinės katastrofos, kai paaiškėjo, kad dėmė sparčiai juda link JAV pakrantės. JAV pakrančių apsaugos pareigūnai įspėjo kompaniją BP imtis papildomų priemonių.
Teisinės pasekmės ir finansinė atsakomybė
BP atsakomybė ir finansiniai nuostoliai
„British Petroleum“ (BP), platformą eksploatavusi ir už incidento padarinius atsakinga kompanija, susidūrė su didžiulėmis finansinėmis ir teisinėmis pasekmėmis. Ekspertai prognozavo, kad bendros BP išlaidos katastrofos padariniams šalinti gali siekti 12,5 mlrd. JAV dolerių. Avarijos likvidavimui BP kasdien išleido apie 6 mln. JAV dolerių.
Didžiosios Britanijos naftos kompanija BP amerikiečiams sumokėjo rekordinę baudą, kuri siekė nuo 3 iki 5 milijardų JAV dolerių (8,13-13,55 mlrd. litų). Iki šiol didžiausia bauda per visą JAV juridinę praktiką buvo skirta farmacijos kompanijai „Pfizer“, kuri 2009 metais buvo nubausta 1,3 mlrd. JAV dolerių. BP taip pat išmokėjo nukentėjusiesiems 8 mlrd. dolerių iš 20 mlrd. rezervuoto fondo ir per kitus dvejus metus investavo 1 mlrd. dolerių į įlankos ekologinės sistemos atkūrimo projektus.
„Halliburton“ vaidmuo ir bauda
JAV Teisingumo departamento pranešime sakoma, kad „Halliburton“, kuri betonavo naftos gręžinio sieneles, atliko vidinį tyrimą po avarijos. Tačiau 2010 metų gegužę ir birželį atlikto kompiuterinio modeliavimo rezultatus buvo nurodyta sunaikinti, o jų atkurti nepavyko. „Halliburton“ pripažino savo kaltę dėl įrodymų sunaikinimo, sutiko sumokėti didžiausią įstatymų numatytą baudą, taip pat savanoriškai pervedė 55 mln. dolerių (apie 144 mln. litų) JAV nacionaliniam žuvų ir laukinės gyvūnijos fondui.
Tyrimai ir valdžios institucijų atsakas
Naftos išsiliejimo atgarsiai pasiekė Vašingtoną, sukeldami politines diskusijas ir tyrimus. JAV nacionalinio saugumo ir vidaus reikalų departamentai pradėjo bendrą sprogimo fakto tyrimą, o lygiagretus tyrimas buvo atliekamas JAV Kongrese. Kongresas išsiuntė laiškus bendrovėms „Transocean“ ir BP, prašydamas informacijos apie avarijos aplinkybes ir riziką naftos gavybai ekologiškai jautriame rajone.
JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad iniciatyva likviduojant avarijos padarinius priklauso jo administracijai, o ne BP. Jo komentarai skyrėsi nuo ankstesnių administracijos pareiškimų, kad vyriausybė tik prižiūri operacijas. Nors visuomenės apklausos rodė nepasitenkinimą valdžios reakcija, B. Obama patikino gyventojus, kad vyriausybė valdo padėtį, prisiimdamas atsakomybę: „Aš prisiimu atsakomybę. Mano pareiga - pasirūpinti, kad šis (gręžinys) būtų uždarytas“.
Atsistatydino Mineralinių išteklių valdybos direktorė Elizabeth Birnbaum, kuriai šis postas priklausė nuo pernai liepos. Jos agentūra sulaukė griežtos kritikos iš abiejų pagrindinių partijų įstatymų leidėjų dėl pernelyg liberalios naftos gavybos darbų priežiūros ir neleistinai „šiltų“ ryšių su ta pramone.
tags: #naftos #platformos #avarija #meksikos #ilankoje