Prieš dvejus metus, kai benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje vidutiniškai siekė 1,61 euro, gyventojus šokiravo 2,99 euro kainuojantis „My D“ dyzelinas „Neste“ degalinėje. Tuo metu „Neste“ atstovai patikino, kad tai nėra klaida - ši kaina buvo dėl to, kad dyzelinas yra ekologiškas, gaminamas iš atsinaujinančių, perdirbtų medžiagų ir neturi naftos. Šiuo metu Lietuvoje tokį sintetinį dyzeliną pardavinėja ir kiti degalinių tinklai. Tačiau kyla klausimas, kuo jis ypatingas ir ar vertas savo kainos, palyginti su įprastais degalais?
Degalų kainų skirtumai Lietuvoje ir Europoje
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje benzinas ir dyzelinas atpigo po 0,1 proc. Europos Sąjungoje (ES) vidutinė benzino kaina sumažėjo 0,3 proc., o dyzelino - 0,8 proc. Palyginti su ES šalių vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina yra mažesnė 13,8 proc., o dyzelino - 3,4 proc.
Vidutinė benzino kaina Lietuvoje yra 1,40 euro, Estijoje - 1,60 euro, Latvijoje - 1,54 euro, o Lenkijoje - 1,37 euro už litrą. Vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje šiuo metu siekia 1,49 euro, Estijoje - 1,47 euro, Latvijoje - 1,52 euro, o Lenkijoje - 1,40 euro už litrą. Tačiau tikslios kainos priklauso nuo konkrečios degalinės.
Kainų skirtumai degalinių tinkluose
Pavyzdžiui, degalinių tinkle „Circle K“ dyzelinas kainuoja nuo 1,40 iki 1,70 euro, o benzinas - nuo 1,30 iki 1,60 euro už litrą. Degalų ir kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius aiškino, kad skirtingose Lietuvos vietose esančiose to paties tinklo degalinėse kainos skiriasi dėl konkurencijos, skirtingų savikainų, tiekimo ir operacinių kaštų, atsargų ir pardavimų apimčių skirtumų.
Minėtas „Neste“ sintetinis dyzelinas „Neste my renewable diesel“, kainavęs 2,99 euro už litrą, atpigo kiek daugiau nei euru ir šiuo metu parduodamas už 1,86 euro. Tai yra 30-60 centų brangiau, nei įprastas „Neste“ dyzelinas ir benzinas, kurie šiuo metu atitinkamai kainuoja 1,40-1,60 ir 1,30-1,50 euro.
Sintetinį dyzeliną (Hydrotreated Vegetable - HVO) lietuviams siūlo ir degalinių tinklas „Viada“. Mažmeninės prekybos direktorius Vytautas Bacevičius nurodė, kad dyzelinas čia kainuoja 1,50-1,55 euro, benzinas - 1,40-1,45 euro, o ekologiškas dyzelinas yra apie 30 centų brangesnis, taigi atsieina apie 1,80-1,85 euro.
Ekologiškas dyzelinas - ar lietuviai perka?
V. Bacevičius neslėpė, kad prekyba HVO yra vangi, kadangi jis yra brangesnis: „Visi skaičiuoja pinigėlius turbūt. Yra žmonių, kurie „žalumo vėliavą“ širdyje nešioja, bet jų yra mažuma. Mes prekiautume kad ir visur, tegul tik perka. Daugiau perka transporto kompanijos, industrinės įmonės, kurioms yra svarbus tas CO2 sutaupymas ar iš jų to reikalauja jų verslo partneriai, kad jie būtų „žalesni“. Bet augimo šiandien nėra.“
„Viada“ atstovas nurodė, kad prekybą HVO pradėjo šį pavasarį, tačiau, palyginti su kitų degalų pirkimais, sintetinio dyzelino procentas yra visiškai „niekinis“. Tuo metu bendrovės „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė tikino pastebinti, kad spartėjanti klimato kaita skatina vis daugiau vairuotojų ieškoti tvaresnių alternatyvų. „Analizuodami globalias ir lokalias tendencijas manome, kad ir toliau augs susidomėjimas šia alternatyva dyzelinui iš naftos. Augant šio produkto pasiūlai atitinkamai didėja ir paklausa - palyginti su 2024 m., ji yra išaugusi dvigubai“, - nurodė pašnekovė.
„Circle K“ degalų ir kategorijos vadovas teigė, kad, atsižvelgiant į klientų poreikį ir norą rinktis aplinkai draugiškesnius sprendimus, tinklas siekia pasiūlyti alternatyvą tradiciniams degalams: „Artimiausiu metu planuojame praplėsti savo asortimentą ir pasirinktose tinklo degalinėse pradėti prekiauti „miles+XTL“ produktu, kuris padės mažinti išmetamųjų teršalų kiekį naudojant vidaus degimo dyzelinius variklius ir tuo pačiu atlieps žaliojo kurso tikslus.“
Sintetinis dyzelinas - iš ko gaminamas ir kas gali naudoti
Pasak „Neste Lietuva“ vadovės, sintetinis dyzelinas yra hidrintas augalinis aliejus (HVO100), gaminamas iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų, pavyzdžiui, panaudoto kepimo aliejaus ir gyvūninių riebalų iš maisto pramonės atliekų. J. Matisonės aiškinimu, HVO eksploatacinės savybės šaltuoju metų laiku yra geresnės nei iškastinio dyzelino. Ji patikino, kad jį (gryną ar sumaišytą su iškastiniu dyzelinu) galima pilti į visas dyzelinu varomas transporto priemones - nuo sunkvežimių ir autobusų iki statybinės technikos ir lengvųjų automobilių.
Be to, jo sudėtyje nėra aromatinių medžiagų ar priemaišų, o didelis cetaninis skaičius užtikrina efektyvų ir švarų degimą. Todėl šį dyzeliną naudojantiems automobilių parkams paprastai reikia mažiau priežiūros. Jį galima rasti 72 iš 87 „Neste“ degalinių Lietuvoje. R. Laurinavičius pridūrė, kad, naudojant HVO, išmetamųjų CO₂ dalelių kiekis gali sumažėti iki 90 proc., lyginant su įprastu dyzelinu be biopriedų. Vis dėlto „Circle K Lietuva“ HVO biopriedą naudoja tik žieminiame dyzeline kaip pasirinktą RRME alternatyvą. Pasak R. Laurinavičiaus, standartiškai žiemos sezono metu į dyzeliną dedama 7 proc., o kartais - iki 30 proc. HVO.
Tuo metu sintetinį dyzeliną galima rasti 4-iose „Viada“ degalinėse Vilniuje, Kaune, Mažeikiuose ir Rokiškyje. „Viados“ sintetinis dyzelinas sutaupo apie 88 proc. CO2. V. Bacevičiaus aiškinimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios degalinės siūlo šį dyzeliną, yra tai, kad visos ES direktyvos skatina CO2 taupymą: „Būtent šio dyzelino vartojimas ir yra numatytas įvairiose direktyvose. Kuo daugiau jo vartojama, tuo labiau taupomos CO2 emisijos.“
Vairuotojų nuomonės ir ekspertų vertinimai
Internete galima rasti ne vieną diskusiją, kurioje vairuotojai dalijasi savo nuomone apie degalus, kurie, pasak gamintojų, leidžia toliau nuvažiuoti, sumažina taršą ir saugo variklį. Beveik visi šiuo klausimu gana skeptiški.
Skeptikai ir abejonės dėl taupymo
„Dujos su tepalo priedais, pagerintas dyzelinis kuras, trintį iki nulio sumažinantys tepalų priedai, į „prikurkę“ kišami srovės balansuokliai ir dar daugelis kitų dalykų, kurie brangiau kainuoja tik dėl to, kad bėgant laikui padėtų sutaupyti. Puikiai žinome, kad yra žmonių, kurie savo pinigus atiduoda pirmai progai pasitaikius (kad ir telefoniniams sukčiams). Tik vieni tuos pinigus atiduoda kortų metikėms ir būrėjoms, o kiti degalams, kurie lyg ir padeda taupyti, bet kainuoja brangiau“, - rašo vienas internautas.
DELFI, tęsdamas projektą „Misija pirkiniai“, aiškinosi, ar tikrai užpylus brangesnių degalų su priedais pavyks nuvažiuoti toliau ir dar sutaupyti. DELFI kalbinti ekspertai dėl vieno dalyko yra tikri - stebuklų galite nesitikėti ir pirkdami brangesnius degalus vargu ar sutaupysite, tačiau degalų kompanijų deklaruojama nauda nėra tik tuščios pasakos.
„Gamintojas negali remtis klaidinga informacija, nes dėl to kenčia įmonės prestižas ir vartotojo nuomonė. Jei tos 3 proc. ekonomijos nebūtų, tada jis ir nesireklamuotų. Jei jis reklamuojasi, tai jis turi tą patvirtinančius įrodymus. Bet supraskite, kas yra 1 proc. ekonomijos. Jei nuvažiuojate 20 km per dieną, tai tas skirtumas yra labai minimalistinis. Bet jei turite transporto parką, 1000 automobilių, kur kiekviena transporto priemonė padaro tarkim 200 km. ir sumuojat tą kilometražą, tai nuo to kilometražo įmonei yra šioks toks efektas“, - sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas Jonas Matijošius.
Tačiau įmonės „VV transport“ kurjerių tarnybos vadovas Valentinas Petruškevičius, kuris atsakingas už kelias dešimtis mikroautobusų turintį transporto parką, patikino, kad jie tikrai nenaudoja ir nesvarsto galimybės naudoti tokius degalus: „Darbiniuose automobiliuose skirtumo tikrai nėra, tie iki 3 proc. degalai, jie neatsispindi.“
Degalų kainų ir priedų palyginimas
„Statoil“ degalinėse iki 3 proc. mažesnes kuro sąnaudas turintis garantuoti 95 benzinas kainuoja 1,095 euro, o dyzelinas - 1 eurą. „Neste“ degalinėse iki 5 proc. mažesnes degalų sąnaudas žadantis „Pro diesel“ atsieis 1,042 euro - tai 6 centais brangiau nei įprastas dyzelinas toje pačioje degalinėje. „Lukoil“ degalinėje esantis ir taip pat ekonomiškesnis 95 benzinas kainuos 1,099 euro, beveik 3 centais brangiau nei įprasto benzino kaina. Tuo tarpu pigiausioje Lietuvoje tituluojamoje „Jozitos“ degalinėje litras 95 benzino kainuoja 1 eurą, o dyzelinas - 0,88 euro.
Tad akivaizdu, kad ten įsipylus kuro bus sutaupyta net tuo atveju, jei didžiųjų degalinių siūlomo kuro ekonomija bus tokia, kokia deklaruojama. Be to, nereikėtų jaudintis, kad pildamiesi pigesnį kurą pakenksite savo automobiliui.
„Lietuvoje ir Baltijos šalyse degalų kokybė yra neprasta. Mes turime laikytis visų Europos Sąjungos standartų ir nesvarbu, ar suomiškas, ar skandinaviškas, ar Mažeikių kuras, jis vis tiek yra įspraustas į rėmus ir jokio ypatingo broko nepadarysi. Jei tik padarysi prastesnį kurą, tai iškart iškrisi iš standarto ir gausi per galvą nuo visokių priežiūros inspekcijų“, - sako naftos produktų inžinierius Albinas Aleksiejūnas.
Laboratorinės sąlygos ir realybė
J. Matijošius pridūrė, kad nereikėtų pamiršti, jog nors ir degalų gamintojų pateikiami skaičiai apie didesnę ekonomiją, taip pat mažesnę taršą skleidžiančius ir variklius tausojančią jų produkciją yra patikrinti ir patvirtinti, tačiau praktikoje realybė gali būti kitokia. „Įsivaizduokite, kaip degalų gamintojai daro bandymus. Jie ima atitinkamas idealias laboratorines sąlygas ir jomis daro tuos bandymus, taip gauna degalų ekonomiją arba geresnius ekologinius parametrus ir jie jais remiasi“, - sako J. Matijošius.
Pavyzdžiui, kai kurie bandymai būna atliekami ant traukos stendo, kurio metu, norint pasiekti geresnę aerodinamiką, nuimami visi puošybos elementai, veidrodėliai, o tai daro įtaką degalų sąnaudoms. „Tačiau jei gamintojai deklaruoja tą efektą, tai tas efektas bus, tik klausimas, ar užtikrinsite tą efektą. Jokių stebuklų niekada niekur nėra. Daugiausia degalų sąnaudos priklauso nuo jūsų vairavimo stiliaus. Kiek jūs spausite savo akseleratoriaus paminą. Gal gali būti tas 3 proc. efektas, bet jei jūs spaudinėsite smagiai akseleratoriaus paminą, tai jūsų ekonomija nueis šuniui ant uodegos“, - sako J. Matijošius.
Įmonės „Statoil“ pateikiamais duomenimis, jie „Miles“ benzino suvartojimą matavo keturiais skirtingais automobiliais su dviem skirtingais varikliais, su kuriais buvo nuvažiuota daugiau nei 90 tūkst. km. Testai buvo atlikti remiantis standartines vairavimo sąlygas atkartojančiu metodu, o „Miles“ benzino sunaudojimą lygino su standartiniu ES reikalavimus atitinkančiu benzinu, neturinčiu priedų.
Kitos naudos iš brangesnių degalų
Pasak A. Aleksiejūno, perkant brangesnį kurą greičiausiai nesutaupysite, tačiau tai nebus veltui išleisti pinigai, juose yra ir kitų priedų, kurie tikrai sumažina kenksmingų medžiagų emisiją bei padidina automobilio ilgaamžiškumą.
„Visiškai paprastų degalų ir nebėra, visi degalai yra su valančiais priedais ir taip toliau, bet jų kiekis yra nedidelis. Tų „miles‘ų“, „futurų“ priedų kiekis yra didesnis. Jeigu jūs nuolatos pilsite gerus degalus, nieko nejausite, o pasijaus tada, jei ilgai važinėjot su prastu dyzeliu, pas jus pradėjo darytis negeri dalykai ir jūs užpylėt gero, tai geras dyzelinas pradės daryti atstatomuosius darbus“, - sako A. Aleksiejūnas.
„Po dviejų trijų bakų jūs pajusite, kad jūsų mašina pagyvėjo, kad ji atsigavo. Bet ji nevažiuos geriau, negu kai buvo nauja, charakteristikos nebus tokios, kokios buvo naujos mašinos. Bet jei pilsite į naują automobilį tą geresnį kurą, fiziškai nepajusite skirtumo ar su tuo, ar su tuo važiuojat. Bus išmetimo dujų sudėtis kitokia, bet nebus taip, kad spustelėjai akseleratorių ir žiūrėk - 20 arklių atsirado papildomų.“
Anot ekspertų, norint apsaugoti savo automobilį, tokių degalų tikrai nėra reikalo naudoti nuolat. Pasak A. Aleksiejūno, panašų poveikį pajusite ir tokiais degalais užpylę kas trečią arba ketvirtą automobilio baką.
„Aišku, priklauso nuo mašinos konstrukcijos, nuo to kaip važinėji, bet bendra tendencija yra tokia, kad su laiku viskas pas tave užkirmija, purkštukai pradeda neteisingai burgzti, tada tu dar nieko nejauti, bet kuro sąnaudos pakyla, išmetimo dujos yra negeros. Ar tai įvyko po 100 tūkst. km ar 50 tūkst. km, viskas priklauso nuo mašinos. Tie visi priedai, „miles‘ai“, „futuros“ ir panašiai, neduoda susiformuoti visokiems blogiems dalykams, vyksta visi valymo reikalai ir tavo automobilio charakteristikos išlaikomos ilgą laiką stabilios“, - sako A. Aleksiejūnas.
Degalų priedai ir garantijos klausimas
DELFI kalbintas Vidaus degimo variklių mechanikas Audrius pritarė ekspertų nuomonei, kad sutaupyti vargu ar pavyks, o norintiems prižiūrėti savo automobilį rekomendavo ne brangesnius degalus, o kuro papildus. Tačiau A. Aleksiejūnas, kalbėdamas apie kuro papildus, buvo kategoriškas.
Atsargumas su kuro papildais
„Kuro papilduose yra nuo gerų dalykų iki marketinginių triukų, kurie visiškai neveikiantys. Gali užsirauti ant veiksmingo daikto ir sakyti, kad gerai, o gali užsirauti ant šlamšto, kuris nieko nepakeis. Kitas dalykas, tai visada išeis brangiau, nes degalinės į degalus ką pila, pila su atsakomybe ir žino, kad jei kažką negero įpils, turės skaudžių pasekmių. Kalbant apie kuro papildus, vienas labiau valo, kitas vandenį sutraukia, trečias nuo užšalimo. Tarkim, gali kokiam dyzelinui netikti, nes jo sudėtis pavyzdžiui bus žieminė arktinė, jis jau prisotintas to priedo ir ant viršaus supylus dar jis nebeveiks. Aš esu už gamintojus, nes jie žino, ką maišo, jie žino, kada galima dėti priedus, atsižvelgiant net ir į metų laikus“, - sako A. Aleksiejūnas.
Asmeninė patirtis ir neaiškumai dėl biopriedų
Vienas vairuotojas dalijasi savo patirtimi: ilgus metus pylęs benziną, persėdo prie dyzelinės mašinos. Pylė naujovišką dyzeliną su biopriedais, tikėdamasis ekonomiškumo ir naudos varikliui. Tačiau po apsilankymo servise, meistras tiesiai paklausė, kokius degalus pila, ir parodė dokumentus, kuriuose rašoma, kad jei pilami degalai, kuriuose biopriedų procentas didesnis nei 10, garantija negalioja. Paaiškėjo, kad degalinės gan kukliai įvardija, kiek ir kokių priedų dyzeline yra.
Išstudijavus populiariausių degalinių tinklapius, buvo rasta tokia informacija:
- „Statoil“ (dabar „Circle K“), aprašydamas dyzeliną „Miles“, akcentuoja, kad „sudėtyje yra valomųjų priedų, kurie variklyje neleidžia kauptis lipnioms nuosėdoms ir padeda efektyviau sudeginti degalus“, tačiau nenurodo, kokia dalis tų priedų yra dyzeline ir kokios kilmės yra priedai. Jų „Miles plus“ dyzeline taip pat yra valymo priedų ir priedų, didinančių cetaninį skaičių, tačiau kaip ir kokiu būdu jis sumaišytas bei kokio biopriedo pridėta, neužsimenama.
- „Lukoil“ neslepia, kad „dyzelinas maišomas su biokomponentais, naudojant tik iš rapsų sėklų pagamintą RRME (riebiųjų rūgščių metilo esterį)“, tačiau nėra nurodomas jų santykinis kiekis. Jų „naujos kartos“ dyzelinas „Ecto“ turi geresnes ekologines, eksploatacines ir valomąsias savybes, tačiau pardavėjas nutyli apie esamų biodegalų ir kitų priedų kiekį jame.
- „Neste“ tinklapyje prie degalų aprašymų mirga marga lentelių, grafikų ir kitų tyrimų nuorodų. Skelbiama, kad dyzelinas „Futura“ yra praturtintas NEXBTL dalimi. Kaip patys skelbia, NEXBTL jie vadina hidrintą alyvą/aliejų arba kitaip - biodegalus, kurių gamybai naudojama biomasė ir aliejus. Tačiau kiek šio biopriedo maišoma į dyzeliną, informacijos rasti nepavyksta. Aprašant naujos kartos dyzeliną „Pro Diesel“, skelbiama, kad šiuose degaluose yra ne mažiau kaip 15 proc. NEXBTL priedo - iš biomasės pagaminto dyzelino, kuris maišomas su mineralinės kilmės dyzelinu. Vairuotojui kilo klausimas, kodėl neatskleidžiama, nuo ko priklauso šis santykis, ir kas atsakys, jei dėl to automobilis suges, o garantija negalios?
„Neste Lietuva“ paaiškinimai
„Neste Lietuva“ mažmeninės prekybos skyriaus vadovas Audrius Miežys ramino skaitytoją, kad NEXBTL priedas jo automobiliui nepakenks.
„Automobilių gamintojai perspėja, kad biodyzelinas netinka jų gaminamiems varikliams. „No biodiesel“ - tokį užrašą galima rasti dyzelinių automobilių instrukcijose. Ši informacija yra apie pirmos kartos biodyzeliną arba RRME (riebalų rūgščių metilo esterį). Automobilių gamintojai riboja pirmos kartos biodyzelino naudojimą. Pagal LST EN 590 standartą, maksimalus RRME kiekis gali būti 7 proc. Jeigu RRME kiekis viršija standarto nustatytą normą, tokį produktą privalu pažymėti.
Technologijoms žengiant į priekį, dyzelinių automobilių vairuotojai Lietuvoje jau gali naudoti pažangesnius degalus. Pasaulio automobilių gamintojai netgi pasirašė Pasaulinę degalų chartiją (ang. World Wide Fuel Charter, Category 5), kurioje nubrėžė dyzelino parametrus, kuriuos atitinkantys degalai būtų idealiausi jų gaminamiems varikliams. NEXBTL - naujos kartos biodegalai, kuriuos be apribojimų gali naudoti visi dyzeliniai varikliai. NEXBTL cheminė sudėtis yra tokia pati kaip ir mineralinio dyzelino, todėl šie degalai vadinami naujos kartos biodegalais.
„Neste Pro Diesel“ yra dyzelinas, kuris atitinka pasaulio automobilių gamintojų aukščiausius reikalavimus. „Neste Pro Diesel“ sudaro mineralinis dyzelinas, kuris yra pagamintas ypatingai: lengvesnės angliavandenilių frakcijos ir NEXBTL. „Neste Pro Diesel“ sudėtyje yra ne mažiau 15 proc. NEXBTL dyzelino, kuris yra pagamintas iš biomasės. Vasariniame „Neste Pro Diesel“ (užšalimo temperatūra - 34), kuris šiuo metu parduodamas „Neste“ degalinėse, yra 25 proc. NEXBTL. „Neste Futura“ dyzeline, kuris atitinka LST EN590, yra 7 proc. RRME (kaip reikalauja teisės aktų normos) ir 27 proc. NEXBTL. Degalų sertifikatus galima rasti www.neste.lt arba „Neste Lietuva“ biure bei degalinėse“, - paaiškino „Neste Lietuva“ atstovas.
Alternatyvių degalų direktyvos ir ateities perspektyvos
Vadovaujantis alternatyvių degalų įstatymu, šiais kalendoriniais metais degalų tiekėjai privalo užtikrinti, kad 7,8 proc. energijos degalų sudėtyje sudarys iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos žaliavos. 2025 metais šis tikslas augs iki 8,6 proc., o taip pat bent 1 proc. sudėties turės sudaryti pažangieji, iš biomasės atliekoms ir liekanoms priskiriamų pradinių žaliavų, numatytų Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, gaminami biodegalai. Numatoma, kad iki 2030 metų tikslai kasmet vis didės ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos žaliavos energine prasme turės siekti bent 16,8 proc.
„Šios direktyvos leidžia suprasti, kad ambicijos ateityje bus dar didesnės. Tačiau naudodami tvaresnes degalų sudėtis visi prisidedame ir vis stipriau prisidėsime prie mažesnės taršos ir mažesnio išmetamo CO2 kiekio. Mūsų praktika bei kitų rinkų pavyzdžiai rodo, kad šios ambicijos reikalauja papildomų kaštų ir gali įtakoti kainos pokytį. Todėl vienas iš būdų grandinėje prisidėti prie tvaresnės aplinkos - tiekėjams siūlyti pravartesnės sudėties „premium“ degalus ir sudaryti tinkamas sąlygas, galimybes bei prieinamumą klientams juos pasirinkti“, - sako R. Laurinavičius.
„Atsižvelgdami į ambicingus alternatyvių degalų įstatymo tikslus, ruošiamės netolimai ateičiai, kai palaipsniui ir sunkusis transportas turės persiorientuoti ir pradėti naudoti degalus, kurių sudėtyse bus vis daugiau biopriedų. Taigi, dirbame tam, kad „premium“ klasės degalus būtų galima įsigyti ir sunkvežimiams skirtose degalų pompose“, - pasakoja R. Laurinavičius.
„Premium“ klasės degalų sudėtis dėl juose naudojamų multifunkcinių priedų geriau apsaugo šiuolaikinių automobilių variklius, kurie turi nuolat dirbti kintančiomis sąlygomis. „Priedai apsaugo nuo emulsijų susidarymo, dėl kurių gali užsikimšti filtrai ir kuro sistemoje atsirasti korozija. Reguliariai naudojamas „premium“ klasės benzinas tiek hibridines, tiek nehibridines transporto priemones apsaugo nuo korozijos sukeltų gedimų ir kartu prisideda prie transporto priemonės ilgaamžiškumo bei patikimesnio variklio darbo“, - teigia R. Laurinavičius.
tags: #myles #dyzelis #atsiliepimai