Kėdainių miesto istorija ir valdymas

Šiame straipsnyje apžvelgiama Kėdainių miesto istorinė medžiaga, kurios rinkimą ir spausdinimą 1934 m. rėmė apskrities viršininkas p. Vaišnius ir kiti asmenys, kaip nurodyta autoriaus Akiras-Biržys padėkos žodyje.

Kėdainių įsikūrimas ir ankstyvoji raida

Kėdainių miestas stovi ant ramios Nevėžio upės krantų. Paties miesto įsmenga į Nevėžio gelmes, o krantai - statūs, krūmais apaugę, be uolų ar didelių seklumų. Apie miesto įsikūrimą tikrų žinių nėra, tačiau spėjama, kad XIV amžiuje pakrantėje galėjo egzistuoti mažas žvejų sodžius. Tuo metu apylinkėse plytėjo miškai ir pievos.

Nėra aiškių istorinių duomenų apie miesto įsikūrimą. Net 1379 m., paminėjus istoriniuose šaltiniuose, matyt, jis buvo bereikšmis arba labai mažas, nes ir XV amžiuje minimas ties Smilgos geno dvaru. Vėliau, dar prieš 1430 m., Kėdainiai priklausė kunigaikščiui Jonui, Kęstutaičio sūnui.

Miesto privilegijos ir teisinė sistema

Pirmosios miesto teisės ir plėtra

Kėdainiai 1590 m. gavo burgišką privilegiją, suteikusią miestui tokias pat teises, kokias turėjo Vilniaus ir Kauno miestai. Miestelėnai, nepatenkinti teismo sprendimu, galėjo dar skųstis miesto valdovui. Privilegija taip pat numatė miestui turėti ir savo antspaudą. Tuometinis muitų rinkimas už prekybą vyko vieną kartą - Trijų Karalių dieną.

Vėliau, 1602 m. spalio 20 d., buvo nustatyti mokesčiai už naudojimąsi tiltais: už kiekvieną vežimą reikėjo mokėti 2 pinigėlius, už arklį - 2 pinigėlius, už pėstį žmogų - 1 pinigėlį. Nurodyta, kad kasdieniniai gaminiai, skirti pardavimui, muito mokėti nereikėdavo. Šiuo laikotarpiu buvo pastatyti tiltai per Smilgos, Dotnuvėlės ir Obelies upeles, o jų prižiūrėtojai rinkdavo dvidešimt grąšių už perėjimą. Kėdainių miesto antspaudas, patiektas 1627 m., turėjo tris kryžius melsvame dugne, simbolizuojančius miesto nuosavybės teisę ir sodybas. Miesto priemiestis Jonušavas, kurio gyventojai buvo laisvi nuo miesto rinkliavų ir sargybų, taip pat gavo pilną amatų laisvę. Į miestą suvažiavo ir mažuma svetimšalių - vokiečių ir žydų - dėl ko Kėdainiai tapo panašūs į bet kurį Europos miestą.

Jono Radvilos privilegija (1647 m.)

Jonušas Radvila, Biržų, Dubingių ir kt. kunigaikštis, 1647 m. spalio 19 d. suteikė Kėdainiams naują privilegiją, patvirtindamas miesto valdžios amžiniems laikams nepakeičiamą tvarką. Joje pabrėžta teisybės bei teisės svarba, be kurių jokia bendruomenė negali būti tvirta, bei doruosius ginti, nedoruosius bausti, užsispyrėlius įtikinti.

Ši privilegija detaliai reglamentavo miesto valdymą:

• Magistrato sudėtis: Renkami 8 dešimties vyrų, o raštininką skiria rinktieji iš savo tarpo. Jie privalo reikalauti, kad būtų paisoma visuomenės reikalų ir valios.
• Priesaika: Visi, turintys teisių, turėjo prisiekti.
• Dešimtininkai: Renkami kasmet ant rytojaus po magistrato rinkimų.
• Tvarka: Nuo gyventojų priežiūros iki rotušės tvarkos - visur turi būti laikomasi nustatytų taisyklių.
• Teismai: Bylos, išskyrus kriminalines, turėjo būti sprendžiamos pagal Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės statutą, burmistro ir vaito teismuose. Apeliacijoms paduoti buvo nustatytas 6 savaičių terminas, jei kunigaikštis būdavo Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystėje. Orlijos miestelis buvo laikomas D. L. kunigaikštystėje.
• Dokumentų kalba: Raštai buvo rašomi lotyniškai, o bylinėjimaisi - lenkiškai.
• Antspaudai: Miesto antspaudas turėjo Jonušavo raidę „J“ ir virš jos kunigaikščio mitrą. Antspaudai buvo du - vienas pas burmistrą, kitas - pas vyriausiąjį vokietį.
• Prekyba ir svėrimas: Visi namai ir prekės turėjo būti sveriamos prisiekusio svėriko.
• Mokesčiai: Miesto dėžėn einančios pajamos ir mokesčiai buvo griežtai reglamentuojami.

Privilegijos pabaigoje nurodoma: "Duota Kėdainiuose nuo Kristaus gimimo 1647 m. spalio 19 d. Radvila."

Jono Radvilos privilegijos papildymai (1652 m.)

1652 m. balandžio 28 d. Jonušas Radvila, Biržų ir Dubingų kunigaikštis, patvirtino papildymus, toliau detalizuojančius miesto valdymą ir gyventojų teises bei pareigas:

• Antspaudai: Miestiečiai privalėjo naudoti abu miesto antspaudus, antraip galėjo nustoti miesto teisių.
• Sargyba ir tvarka: Miesto sargyba privalėjo suimti ir pristatyti į rotušę tuos, kurie nevykdė nutarimų ar savavaliavo.
• Amatininkai ir prekyba: Kiekvienas privalėjo deklaruoti, kuo verčiasi; nesilaikantieji buvo baudžiami.
• Incidentai: Apie nelaimingus atsitikimus reikėjo tuojau pranešti prezidentui.
• Gyventojų skaičiaus didinimas: Miesto valdžia turėjo rūpintis pagausinti miesto gyventojus. Palikus namą, asmuo netekdavo sėslumo.
• Rotušė ir akcizas: Rotušę statyti bei įrengti turėjo būti iš miesto pinigų. Degtinės akcizas buvo nustatomas trejiems metams.
• Dešimtininkai: Kontrolė ir tvarka priklausė dešimtininkams.
• Cechai: Brolijų ir cechų reikalai, taip pat bylos, buvo sprendžiami magistrato.
• Bausmės: Už pažeidimus numatytos piniginės baudos, ne didesnės kaip 600 auksinių.

Šie nutarimai buvo duoti Kėdainiuose 1652 m. balandžio 28 d., pasirašyti J. Radvilos.

Boguslavo Radvilos komisijos nutarimai ir papildymai (1653 m. ir 1666 m.)

1653 m. birželio mėnesį, J. Radvilos sudarytosios komisijos ir 1666 m. kovo 9 d. Boguslavo Radvilos ypatingos komisijos papildymai dar labiau konkretizavo miesto valdymą ir teisėtvarką.

Pagrindiniai nutarimai ir taisyklės apėmė:

1. Vaito teismas: Vaito teismas visada privalėjo būti viso sąstato, kurį sudarė 8 dešimties vyrų. Sprendimai, padaryti ne pagal nutarimus, neturėjo jokios vertės.
2. Apeliacijos: Ypatingais atvejais, vadovaujantis kunigaikščio punktais, reikėjo kreiptis į ciesoriškąją teisę. Apeliacijų terminas buvo 6 savaitės.
3. Bylos ir jų sprendimas: Svarbios ir nelabai svarbios bylos priklausė burmistro ir jo teisėjų teismui. Jei atsiranda apsunkinimų, leidžiama duoti apeliacijas pačiam kunigaikščiui, kuris bylą persiųs priklausančiam teismui perspręsti.
4. Bausmės ir mokesčiai: Pusę pabaudų mokesčių gaudavo teisėjai, kitą pusę - vaitas. Iždininku paskirtas teisėjas saugojo lėšas po savo raktais.
5. Teismų posėdžiai: Buvo numatyta, kad teismai posėdžiautų.
6. Nepagarba: Už nepagarbą valdžiai buvo numatytos sunkios bausmės.
7. Darbas ir prievolės: Vaito teismai ir parėdymai apėmė visą jų pareigų darbą.
8. Burmistrų ir teisėjų rinkimai: Renkamieji burmistrais bei teisėjais privalėjo vykdyti šį nutarimą.
9. Teisėjų (raicų) reikalavimai: Kėdainių miesto teisėjai (raicai) privalėjo prisiekti ir turėti nejudomąją nuosavybę.
10. Finansinės nuostatos: Buvo reglamentuota, kad miesto pinigais pastatyti bei įrengti rotušė, taip pat, kad miesto iždas būtų palaikomas sudedamaisiais pinigais, už kuriuos buvo teikiama apyskaita.
11. Žydų bendruomenės teisės: Nustatyti žydų bendruomenės teisės ir pareigos prekybos, apeliacijų ir nuosavybės klausimais. Pavyzdžiui, nuomojamos sodybos negalėjo būti perduotos visiškai žydų nuosavybėn, o pažeidimai buvo baudžiami 10 lietuviškų kapų bauda.
12. Prekybos reguliavimas: Tie, kurie prekiavo netikrais matais, svoriais ar neteisinga kaina, buvo baudžiami magistrato.

Šiame dokumente taip pat buvo pateikta priesaika, kurią davė burmistrai, teisėjai ir dešimtininkai, prisiekdami ištikimybe kunigaikščiui ir miesto gerovei. Buvo nurodoma, kad paslapčių negalima skelbti, o valdžioms būti naudingiems ir miesto naudą žiūrėti. Duota metuose, mėnesy ir dienoj, kaip aukščiau pažymėta, su Šviesiausio kunigaikščio antspaudo vieta.

Vaito ir magistrato teismo rinkliavos

Už įvairias teismo paslaugas buvo numatytos griežtai nustatytos rinkliavos, užtikrinančios miesto iždo papildymą ir teismų sistemos funkcionavimą:

tags: #mp3 #download #vairas #grizk

Populiarūs įrašai:

• Citroën C5 komfortas ir šarmas
• dažniausi eismo pažeidimai
• išsami informacija apie praktinį vairavimą
• apie vairo stiprintuvo skysčio savybes
• Aktyviai pažinkite Kauno kraštą