Eismo įvykiai yra viena pagrindinių žmonių mirties priežasčių visoje Europoje. Eismo įvykių statistika padeda sekti autoįvykių skaičių, jų tipą, dokumentuoti sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičių. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuriai nuo 2011-ųjų iki 2021-ųjų pavyko sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų asmenų skaičių daugiau nei 50-čia procentų. Tačiau, net ir ženkliai sumažinus žuvusiųjų skaičių, Lietuva vis dar šiek tiek atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Eismo įvykių statistika vedama ne tik tam, kad žinotume kiek eismo įvykių įvyko, bet ir tam, kad galėtume taikyti įvairias prevencines programas kelyje ir sumažintume avarijų bei kitų autoįvykių kiekį. Mažiau avarijų - mažiau sužeistų bei žuvusių asmenų. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) iki šiol naudoja metodą, kuris vadinamas „5 kodėl“. Naudojant šį metodą yra siekiama nustatyti, kodėl autoįvykis įvyko, sukuriama nuosekli įvykių grandinė, nustatomos tikslios priežastys.
Eismo įvykių priežastys ir rizikos veiksniai
Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys yra pati dažniausia eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis. Tai apima įvairius veiksnius:
- Neatidumas lenkiant.
- Chuliganiškas vairavimas ir skubėjimas.
- Kelio dangos neįvertinimas.
- Įvairūs pašaliniai veiksmai (mobiliojo ryšio priemonių naudojimas, valgymas).
- Dalyvavimas eisme apsvaigus - viena iš daugiausiai mirčių atnešančių eismo įvykių priežasčių. Vartoję alkoholio, narkotikų ar netgi tam tikrų vaistų, vairuotojai gali tapti neatidūs, nesiorientuoti kelyje, nesuvokti atstumo tarp transporto priemonių.
- Greičio viršijimas yra taip pat viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, sukeliančių autoįvykius. Eismo įvykių statistika nurodo, kad 2023-iaisias metais būtent saugaus greičio nesilaikymas sudarė daugiau nei 50 procentų autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės.
Netinkamas pėsčiųjų eismo dalyvių elgesys lygiai taip pat daro įtaką, kaip ir transporto priemones vairuojančių eismo dalyvių. Dažniausios problemos - pėsčiųjų neatidumas, prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį, skubėjimas, atšvaitų bei liemenių nenaudojimas tamsiame kelyje, pašaliniai veiksmai (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinėmis). Be to, netinkama ar nebaigta infrastruktūra gali pakišti koją dviratininkams. Transporto priemonių techninė būklė taip pat labai svarbi ir neretai apie ją užsimena eismo įvykių statistika. Ne veltui automobiliams reikia keisti padangas į žiemines; pasitaiko atvejų, kuomet netinkamas padangų protektoriaus gylis tampa autoįvykio priežastimi. Oro sąlygos ir meteorologiniai reiškiniai taip pat gali padaryti įtaką eismui kelyje.
Motociklų avarijų statistika Lietuvoje
Lietuvos keliuose dažnai įvyksta eismo įvykiai, tarp kurių pasitaiko ir susidūrimų su motociklais. Tokie įvykiai kelia didelį pavojų tiek motociklų vairuotojams, tiek kitiems eismo dalyviams. Nors motociklininkai yra viena pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupių, pastaraisiais metais pastebima teigiama tendencija - avarijos su motociklais vis dažniau baigiasi be rimtų sužalojimų ar mirties atvejų.
Bendros tendencijos ir naujausi duomenys
- Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2023 m. eismo įvykiuose žuvo 74 žmonės, o tai yra 45% daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia žuvo vairuotojų - 40, tarp jų ir penki motociklų vairuotojai.
- Bendrai šalies keliuose šiemet jau žuvo 12 motociklų vairuotojų, pernai tuo pačiu metu keliuose užgeso septynių motociklininkų gyvybės.
- Iki rugpjūčio 1 d. sužeisti dar 188 motociklininkai, pernai tuo pačiu laiku - 181, taigi avaringumas kiek išaugęs.
- Transporto priemonių draudikų biuro atstovas Vaidotas Survila teigė, jog motociklininkai vidutiniškai sukelia iki 1000 eismo įvykių per metus, tai yra, maždaug 1 proc. visų eismo įvykių. Ketvirtyje iš jų - sužalojami žmonės, o bendrai 9 proc. iš visų šalies keliuose žuvusių žmonių yra būtent motociklų vairuotojai.
- ERGO draudimo bendrovė išmokėjo 900 000 eurų su motociklininkais susijusioms žaloms vien per 2025 metus. Didžioji dalis šių pinigų atiteko žmonėms, kurie ilgai gydėsi arba reabilitavosi.
- Per pastaruosius šešerius metus Lietuvos keliuose žuvo 100 motociklininkų.
- 2024 metų Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, sužeistų motociklininkų ir mopedų vairuotojų skaičius, lyginant su 2021-2023 metų vidurkiu, išaugo 30 procentų.
- Vien 2026 metų sausio-kovo mėnesiais, kai gatvėse buvo tik pirmieji motociklininkai, draudikai užfiksavo 56 žalas, o bendra išmokų suma per tą laikotarpį viršijo 38 000 eurų.
- Vidutinė motociklo žalos suma - apie 3 200 eurų, o tai kelis kartus daugiau nei dviračio ar paspirtuko atveju. Priežastis - ne transporto priemonės kaina, o žmogaus trauma.
- 36 procentai 2024 metais sužeistų motociklininkų Lietuvoje buvo pradedantieji vairuotojai su mažesniu nei dvejų metų stažu. TKA tai tiesiogiai įvardija kaip vieną didžiausių 2024 metų eismo saugos problemų.
- Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2022 m. Lietuvoje užfiksuoti 7 motociklininkų žūties atvejai ir 185 traumos, iš kurių dauguma buvo lengvesnės nei ankstesniais metais. Šie duomenys rodo, kad motociklininkų apsaugos priemonių ir eismo taisyklių laikymasis daro teigiamą įtaką.
- Nuo 2011 iki 2014 metų avarijų skaičius, į kurias patenka motociklininkai, išaugo dvigubai.
Motociklų kontrolės priemonės
Rugpjūčio 6 d., trečiadienį, visoje šalyje vyko tikslinė motociklų vairuotojų kontrolės priemonė. Jos metu ypatingas dėmesys turėjo būti skirtas neatsakingai ir netoleruotinai šių transporto priemonių vairuotojų elgsenai prie vairo. Visgi, lietuviškos vasaros oras nebuvo gailestingas ir šią dieną lijo, todėl gatvėse motociklų entuziastų buvo mažai.
Policijos departamento Kelių policijos valdybos (KPV) pareigūnai patikrino 34 motociklininkus - visi jų vairuotojai elgėsi atsakingai. Visgi, per visą liepos mėnesį vien KPV pareigūnai užfiksavo 32 motociklų vairuotojų padarytus nusižengimus:
- 22 iš jų - viršytas greitis (keturiais atvejais greitis viršytas daugiau nei 50 km/val.).
- Penki asmenys vairavo motociklus neturėdami tam teisės (du iš jų - pakartotinai, todėl jų motociklai buvo konfiskuoti).
- Vienas motociklininkas nubaustas už chuliganišką vairavimą.
- Dar vienas į alkotesterį įpūtė 1,07 promilės.
- Likę trys įvardijami kaip padarę „kitus pažeidimus“.
Apibendrinant, tiek automobilių, tiek motociklų vairuotojai mėgsta daryti tą patį nusižengimą - viršyti greitį, kuris yra viena dažniausių eismo įvykių priežasčių.
Motociklų tipų įtaka avaringumui
Lietuvos keliais dažniausiai rieda motoroleriai - jų yra net keturis kartus daugiau nei kitų dviračių transporto priemonių. Dažniausiai jie registruoti tėvų vardu. Motorolerį lengviau valdyti, jo teises nesudėtinga išsilaikyti, juo gali važiuoti ir B kategorijos teises turintis asmuo. Be motorolerių, dviračių transporto priemonių mėgėjai noriai važinėja 10 kW - 20 kW ir 30 kW - 40 kW galingumo motociklais. Sportinių motociklų (vadinamų „britvomis“) mėgėjai į eismo įvykius pakliūna keturis kartus rečiau, nei kitų tipų dviračių transporto priemonių mėgėjai.
Motociklų avarijų priežastys ir specifiniai iššūkiai
Dažniausios susidūrimų aplinkybės
Analizuojant eismo įvykių aplinkybes, galima išskirti kelias pagrindines priežastis, dėl kurių įvyksta susidūrimai su motociklais:
- Priešpriešinio eismo nesilaikymas: Dažnai automobilio vairuotojai, važiuodami iš šalutinio kelio ar atlikdami posūkius, nepraleidžia motociklų, kurie yra mažesni ir sunkiau pastebimi.
- Dėl neblaivių vairuotojų kaltės: Kaip ir kituose eismo įvykiuose, taip ir su motociklais, neblaivių vairuotojų sukelti incidentai sudaro reikšmingą dalį.
- Per didelis greitis ir nesaugus važiavimas: Nors ne visada tai tiesiogiai susiję su motociklo dalyvavimu, tačiau greičio viršijimas ir nesaugūs manevrai didina riziką įvykti bet kokio pobūdžio avarijai.
Štai keli konkretūs atvejai, iliustruojantys situaciją:
- Klaipėdos apskrityje, Minijos ir Nendrių gatvių sankryžoje automobilio BMW vairuotojas (gimęs 1987 m.) susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu motociklu „Yamaha“, kurį vairavo vyras, gimęs 1978 m. Pirminiais duomenimis, automobilio vairuotojas, važiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido motociklo.
- Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte, automobilis „Opel Corsa“ suko į kairę ir nepraleido lygiareikšmiu keliu priešpriešinio eismo juosta važiavusio motociklo „Suzuki GSX-R 1000“. Susidūrimo metu nukentėjo 33 metų vyras, vairavęs motociklą.
- Lazdijų rajone ant kelio važiuojamosios dalies rastas žuvusio vyro kūnas. Manoma, kad vyras mirtinai sužalotas eismo įvykio metu, galimai susidūrus su automobiliu. Vėliau policijos pareigūnai nustatė įtariamąjį, kuris vairavo automobilį „VW Passat” ir mirtinai sužalojo jaunuolį (gimusį 1992 m.).
Motociklininkų matomumas ir "aklosios zonos"
Automobilių vairuotojai kaltina motociklininkus smarkiu greičio viršijimu, pavojingais manevrais ir tamsia apranga. Motociklininkai dėsto, jog automobilių vairuotojai per retai žvalgosi į veidrodžius ir jų nemato. Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Darius Kanapinskas teigia, jog svarbiausia taisyklė - pagarba vieni kitiems, tai akcentuojama ir Kelių eismo taisyklėse.
Didžiausia kritika motociklininkams - viršijamas greitis, nors statistika rodo, kad tai populiariausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas. D. Kanapinskas sakė, jog toks įspūdis gali susidaryti dėl techninių motociklo galimybių: „Motociklas turi galimybę greičiau startuoti nuo sankryžos ir jis greičiau gali išvystyti maksimalų leistiną greitį, todėl daugumai tai sudaro klaidingą iliuziją, kad motociklininkas viršija greitį. Jis gali greičiau ir smarkiau startuoti, tačiau vėliau važiuoja tvarkingai ir pagal taisykles.“
Pasak saugaus eismo eksperto, lietuviai dažnai pamiršta stebėti, kas vyksta ne tik automobilio priekyje, bet ir jo gale. Taip pat automobilių vairuotojams labai reikėtų susikoncentruoti darant posūkį į kairę, o motociklininkams - įsitikinti, ar jis tikrai yra matomas. Akcentuojama, kad būtent tokiomis aplinkybėmis ir nutinka nemažai nelaimių. Pavyzdžiui, vairuotojas nori sukti į kairę, kitoje pusėje esantis automobilis irgi nori sukti į kairę, pirmoje juostoje važiuoja automobilis, o už jo - motociklininkas. Taip jis patenka į nematomą zoną, nes jį užstoja automobilis, kuris irgi ruošiasi sukti. Be to, motociklas užima mažiau vietos ir mūsų regėjimo lauke, todėl atrodo, jog važiuoja lėčiau nei iš tiesų.
Saugaus motociklų sezono užtikrinimas ir prevencinės priemonės
Pavasario iššūkiai ir pasiruošimas sezonui
Intensyvėjantis motociklų sezonas primena apie pavasario iššūkius keliuose. Motociklininkų sezonas Lietuvoje neatsiranda palaipsniui - jis prasideda beveik per naktį, kai oro temperatūra pasiekia 10-12°C ir saulė pašildo. Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ kviečia saugiai ruoštis pirmosioms kelionėms, nes būtent motociklų sezono pradžioje reikia daugiau atidumo. Po ilgos žiemos pertraukos vairavimo įgūdžiai dažnai būna suprastėję, o reakcijos laikas - lėtesnis, todėl reikėtų nepervertinti savo galimybių ir rinktis saugų važiavimo greitį.
Kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius pabrėžia, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo suprasti, kad pavasarinis asfaltas dar nėra toks saugus kaip vasarą, nes rytais jis išlieka šaltas. Po žiemos sezono ant asfalto būna likę nemažai smėlio, todėl išlieka pavojus ant jo paslysti.
Prieš pirmąją kelionę būtina kruopščiai patikrinti motociklo techninę būklę, kad būtų užtikrintas saugumas kelyje:
- Padangų būklė ir slėgis, protektoriaus gylis.
- Skysčiai (stabdžių skystis).
- Stabdžių sistemos efektyvumas.
- Grandinės įtempimas ir tepimas.
- Žibintų veikimas.
Kelių eismo taisyklės jau nuo kovo 1 d. leidžia važinėti motociklais su vasarinėmis padangomis, jei tam palankios meteorologinės sąlygos.
Apsauginės aprangos ir priemonių svarba
Motociklininkai, kitaip nei automobilio vairuotojai, neturi jokios išorinės apsaugos, tokios kaip metalinis korpusas ar oro pagalvės. Dėl šios priežasties net ir nedidelis susidūrimas gali baigtis rimtais sužalojimais arba mirtimi. Kokybiška apsauginė apranga yra būtina kiekvienam motociklininkui.
- Šalmas yra svarbiausia motociklininko apsaugos priemonė. Šalmas apsaugo nuo galvos traumų ir gali sumažinti mirties riziką iki 42%. Be to, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti akių apsaugos priemones.
- Striukės ir kelnės turi būti pagamintos iš tvirtų ir atsparių trinčiai medžiagų, kurios apsaugo nuo odos pažeidimų, kaulų lūžių ir raumenų patempimų. Itin svarbu, kad apranga būtų ryški - tai padeda kitiems eismo dalyviams motociklininką pastebėti iš tolo.
- Moto batai yra viena svarbiausių apsaugos dalių. Specialūs batai su tvirtais sutvirtinimais ties čiurna, kulnu ir pirštais apsaugo nuo lūžių ir nutrynimų slystant asfaltu.
- Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja pažangi apsaugos apranga su integruotomis oro pagalvėmis - oro pagalvių liemenės, striukės ar net kombinezonai (angl. motorcycle airbag gear), kurie avarijos metu akimirksniu prisipučia ir apsaugo gyvybiškai svarbias kūno vietas.
Ekspertai pabrėžia, kad apsauginės priemonės turi būti ne tik kokybiškos, bet ir tinkamai pritaikytos. Per pastaruosius metus pastebėta, kad motociklininkai vis atsakingiau žiūri į savo saugumą. Jie vis dažniau renkasi kokybišką apsauginę aprangą ir mokosi saugaus vairavimo principų. Be to, didėja įvairių informacinių kampanijų ir iniciatyvų, kurios skatina saugų motociklininkų elgesį keliuose.
Rekomendacijos visiems eismo dalyviams
Sumažinti eismo įvykių, ypač tų, kuriuose dalyvauja motociklai, skaičių galima tik derinant prevencines priemones ir sąmoningą visų eismo dalyvių elgesį. Svarbu prisiminti, kad saugumas keliuose yra bendra visų atsakomybė.
Motociklų vairuotojams
Kiekvienas vairuotojas privalo įvertinti ne tik transporto priemonės ypatumus, jos techninę būklę, bet ir save. Prieš sėdant ant motociklo, būtina:
- Įvertinti savo temperamentą ir savitvardą.
- Objektyviai įsivertinti vairavimo įgūdžius, prisiminti, kad po ilgesnės pertraukos vairavimo įgūdžiai gali būti suprastėję, o reakcijos laikas - lėtesnis.
- Suprasti motociklo techninius parametrus.
- Pasirūpinti apsauga ir dėvėti saugos priemones (šalmas, striukė, kelnės, pirštinės ir batai).
- Visada būkite matomi: naudokite ryškiaspalvius drabužius, atšvaitus, įsitikinkite, kad jūsų motociklo žibintai veikia tinkamai.
- Visuomet pasirinkite saugų greitį, atsižvelgiant ne tik į kelio ženklus, bet ir oro sąlygas, situaciją kelyje (pavyzdžiui, kelio remontą).
- Išlaikyti didesnį atstumą iki kitų transporto priemonių ir laikytis ramaus važiavimo stiliaus, ypač esant šaltam asfaltui.
- Nevairuokite apsvaigę ar labai pavargę.
- Prieš darydami bet kokį manevrą visuomet privalote įsitikinti, ar esate matomi, ar kiti vairuotojai jus praleidžia.
- Vienas netinkamas sprendimas kelyje gali tapti mirtinu, tad vairuokite jausdami atsakomybę už savo bei kitų eismo dalyvių gyvybę.
Automobilių vairuotojams
Prie į eismą grįžtančių dviračių transporto priemonių privalo priprasti ir automobilių vairuotojai, kurie raginami būti dar atidesni:
- Atkreipkite dėmesį į motociklus: Motociklai yra mažesni ir greitesni, todėl juos lengva nepastebėti. Atidžiai stebėkite aplinką, ypač sankryžose ir atliekant posūkius.
- Dažniau užmesti akis į veidrodžius, ypač dešiniojo vaizdo veidrodėlius, nes motociklininkai kelyje gali pasirodyti netikėtai. Po žiemos automobilių vairuotojai yra atpratę nuo šio reflekso.
- Saugokite motociklininkus posūkiuose: Jei ketinate sukti į dešinę ir priekyje važiuoja motociklas, įsitikinkite, kad jis jau praėjo arba duokite jam pirmenybę. Taip pat susikoncentruokite darydami posūkį į kairę.
- Neignoruokite motociklininkų buvimo kelyje: net jei jie važiuoja greičiau, svarbu užtikrinti jų saugumą.
- Venkite vairuoti apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.
5 dažniausios motociklų avarijų priežastys ir kaip jų išvengti
Avarijų pikas ir pavojingiausios sąlygos
ERGO duomenys patvirtina, kad motociklininkų saugumui pavojų kelia ne tik karštis, tačiau ir laikas bei savaitės dienos. Statistika rodo, kad esant šiltiems orams avarijų įvyksta kur kas daugiau. Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenys rodo, kad motociklininkams pavojingiausia važinėti esant aukštesnei nei 25 laipsnių šilumai.
Avarijų pikas - nuo 17 iki 18 valandos. Tokiu laiku daugelis grįžta iš darbų, kelyje pagausėja ir automobilių. Pavargę ir automobilių, ir motociklų vairuotojai po sunkios darbo dienos kelyje tampa ne tokie atidūs. Taip pat daug avarijų įvyksta nuo 12 val. iki 18 val. Motociklų eismo įvykių pagausėjimas pastebimas ir nuo 20 val. Motociklininkams saugiausia nuo 3 val. iki 8 val. ryto, kai eismas yra nedidelis.
Motociklininkai dažniausiai nukenčia savaitės pabaigoje. Daugiausia avarijų užfiksuojama penktadieniais bei šeštadieniais.
tags: #motociklo #avarijos #lavonas